Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Atsakovė pareiškė priešieškinį ieškovui, kuriuo prašo priteisti iš ieškovo 46 868,53 Lt materialinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad darbo sutarties galiojimo metu ieškovui avansu buvo perduodami pinigai, reikalingi darbo funkcijoms vykdyti tiek Lietuvos Respublikoje, tiek komandiruotėse Baltarusijoje. Laikotarpiu nuo 2010-02-01 iki 2010-12-31 ieškovui iš viso buvo perduota naudotis 80 758,03 Lt suma. Ieškovas pateikė išlaidas įrodančius dokumentus tik už 33 889,50 Lt sumą, už likusią 46 868,53 Lt sumą tokių įrodymų nepateikė. Apskaitos dokumentais nepagrįsta ir atsakovei negrąžinta ieškovui išmokėta 46 868,53 Lt suma yra atsakovės patirta žala, už kurią yra atsakingas ieškovas. Ieškovas tyčia negrąžina avanso, todėl privalo atlyginti visą žalą atsakovei.

Byloje nustatyta, kad 2007-02-05 atsakovė su ieškovu sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 5, pagal kurią ieškovas buvo įdarbintas technikos direktoriumi. Atsakovė po paskutinio darbo sutarties pakeitimo nuo 2008-01-01 įsipareigojo mokėti ieškovui darbo užmokestį po 1 500 Lt kas mėnesį. Atsakovės vadovo 2010-12-31 įsakymu ieškovui už neatvykimą į darbą 2010 m. gruodžio 29, 30, 31 dienomis skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo ir darbo sutarties nutraukimas nuo 2010-12-31 pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą. Atsakovė 2011-02-10 sumokėjo ieškovui atlyginimą už 2010 m. gruodžio mėn. ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas.

Remiantis Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 punktu, darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas. Darbuotojo padarytas pažeidimas gali būti kvalifikuojamas kaip šiurkštus, kai jis atitinka įstatymuose, kituose norminiuose arba lokaliniuose teisės aktuose, profesinės etikos kodeksuose ir taisyklėse nustatyto šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo sudėtį. Konkrečios šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo sudėtys yra nustatytos DK 235 straipsnio 2 dalyje. Pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punktą, šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikoma neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą). Analogiška šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo sudėtis nustatyta atsakovės darbo tvarkos taisyklių 1.17.1 punkte. Atleidimas iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą yra drausminė nuobauda (DK 237 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Jeigu darbuotojas ginčija drausminės nuobaudos skyrimo teisėtumą ir pagrįstumą, pareiga įrodyti, kad drausminė nuobauda skirta teisėtai ir pagrįstai, tenka darbdaviui. Tokiais atvejais darbdavys privalo įrodyti, kad buvo visos drausminės atsakomybės sąlygos. Vertindamas drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo – teisėtumą, teismas turi atsižvelgti į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau (DK 238 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 12 d. nutartis, priima civilinėje byloje V. M. v. UAB „Sanatorija „Pušyno kelias“, bylos Nr. 3K-3-565/2007).

Atsakovė skyrė ieškovui drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, kadangi ieškovas be pateisinamų priežasčių neatvyko į darbą 2010 m. gruodžio 29, 30 ir 31 dienomis, nepranešė apie neatvykimo priežastis ir neatsiliepė į skambučius, dėl to UAB „Ekosprendimai“ negalėjo operatyviai ir efektyviai reaguoti į užsakovo pretenzijas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė dažnai siųsdavo ieškovą į komandiruotes Baltarusijoje. Atsakovės teigimu, 2010 m. gruodžio 29 d. ieškovas turėjo dirbti bendrovės biure Klaipėdoje, nes tuo metu jis nebuvo išsiųstas į komandiruotę. Tačiau ieškovas nurodė, kad jis faktiškai visą laiką dirbdavo Baltarusijoje, o į Klaipėdoje esantį atsakovės biurą atvykdavo tik aptarti vykdomus darbus. Ieškovas teigė, kad įspėjo atsakovės vadovą T. V., jog 2010 m. gruodžio 29 d. jis vyks į Baltarusiją, išvykęs perskaitė 2010-12-28 gautą T. V. elektroninį laišką apie penktadienį, t. y. 2010 m. gruodžio 31 d., šaukiamą susirinkimą dėl įmonėje „BS Tech“ vykdomų darbų užbaigimo (I t., b. l. 62). Ieškovas 2010 m. gruodžio 31 d. elektroniniu paštu pranešė atsakovės vadovui, kad nespės grįžti, susirinkimą perkelia į kitą penktadienį (I t., b. l. 46). Ieškovas teigė, kad nespėjo laiku atvykti į susirinkimą, kadangi daug laiko sugaišo kirsdamas sieną su Baltarusija (III t., b. l. 15). Ieškovui grįžtant iš Baltarusijos į Klaipėdą, atsakovės vadovas T. V. telefonu pranešė, kad ieškovas yra atleistas už pravaikštas. Ieškovo teigimu, iki tol jokių skambučių iš atsakovės vadovo ar kitų administracijos darbuotojų nebuvo.

Drausminės nuobaudos skyrimo tvarka reglamentuota DK 240 straipsnyje. Prieš skirdamas drausminę nuobaudą, darbdavys turi raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Jei per darbdavio arba administracijos nustatytą terminą be svarbių priežasčių darbuotojas nepateikia pasiaiškinimo, drausminę nuobaudą galima skirti ir be pasiaiškinimo (DK 240 str. 1 d.). Drausminė nuobauda skiriama darbdavio arba administracijos įsakymu (nurodymu) ir darbuotojui apie tai pranešama pasirašytinai (DK 240 str. 3 d.).

Atsakovės vadovo T. V. 2010-12-29 įsakymu Nr. 12/29 ieškovas buvo įpareigotas iki 2010-12-31 raštiškai pasiaiškinti dėl neatvykimo į darbą, kitu vadovo 2010-12-29 įsakymu Nr. 12/29-2 atsakovės darbuotoja M. Z. buvo įpareigota iki 2010-12-31 supažindinti ieškovą su direktoriaus įsakymu Nr. 12/29 (I. t., b. l. 43-44). Liudytoja M. Z., kuri dirbo UAB „Ekosprendimai“ administratore, parodė, kad 2010 m. gruodžio mėn. pabaigoje gavo direktoriaus įsakymą susisiekti telefonu su ieškovu, skambino ieškovui įmonės telefonu, tačiau ieškovas neatsiliepė į skambučius (III t., b. l. 23). Ieškovas nurodė, kad turėjo du telefonus, vieno iš jų numeris buvo lietuviškas, kito – baltarusiškas, abu telefonai visą laiką buvo įjungti. Iš atsakovės pateiktos ieškovui išduoto įmonės telefono sąskaitos išklotinės matyti, kad nuo 2010-12-29 nėra jokių įeinančių skambučių (II t., b. l. 161). Tačiau ryšio operatoriaus rašte dėl sąskaitos išklotinės nurodyta, kad įeinantys skambučiai Lietuvoje yra nemokami, todėl sąskaitos išklotinėje jie nėra pateikiami, o kai abonentas, esantis užsienyje, neatsiliepia, skambutis nėra fiksuojamas, todėl išklotinėje taip pat nepateikiamas (II t., b. l. 149). Ieškovas nebuvo supažindintas nei su atsakovės vadovo T. V. 2010-12-29 įsakymu Nr. 12/29 dėl pasiaiškinimo pateikimo (I. t., b. l. 43), nei su atsakovės vadovo T. V. 2010-12-31 įsakymu Nr. 12/31-3 dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo, skyrimo (I t., b. l. 39), todėl konstatuotina, kad atsakovė nesilaikė DK 240 straipsnyje nustatytos drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Vertinant ieškovui paskirtos drausminės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą, būtina atsižvelgti į faktiškai susiklosčiusį ieškovo darbo pobūdį pas atsakovę. Atsakovė įrodinėja, kad ieškovas į kiekvieną komandiruotę Baltarusijoje buvo siunčiamas atsakovės vadovo priimtais įsakymais. Ieškovas teigė, kad niekada nebuvo supažindintas su jokiais direktoriaus įsakymais dėl komandiruočių, o ataskaitas apie komandiruočių datas už kiekvieną praeitą mėnesį administracijai pateikdavo sekančio mėnesio pradžioje, šią aplinkybę taip pat patvirtino liudytojas G. V., kuris kartu su ieškovu dirbo UAB „Ekosprendimai“ ir nuolat važiuodavo į komandiruotes Baltarusijoje (III t., b. l. 19). Tačiau liudytojas G. L., kuris dirbo UAB „Ekosprendimai“ nuo 2002 m. ir turi šios bendrovės akcijų, paliudijo, kad suderinus su direktoriumi komandiruočių klausimus, būdavo surašomi direktoriaus įsakymai, kurių darbuotojas nepasirašinėdavo, tačiau būdavo su jais supažindinamas (III t., b. l. 22). Esant prieštaringiems liudytojų parodymams, atsižvelgtina į tai, kad liudytojas G. V. parodymų davimo metu pas atsakovę nebedirbo, o liudytojas G. L. tuo metu dar dirbo UAB „Ekosprendimai“ ir buvo šios bendrovės akcininkas. Atsakovė neįrodė, jog ieškovas prieš kiekvieną komandiruotę buvo supažindinamas su atitinkamu vadovo įsakymu dėl siuntimo į komandiruotę. Atsakovė taip pat remiasi aplinkybe, kad prieš kiekvieną ieškovo komandiruotę UAB „Ekosprendimai“ pasirūpindavo vizų užsakymu ir su tuo susijusių išlaidų apmokėjimu, tačiau laikotarpiu nuo 2010 m. gruodžio 29 iki 2010 m. gruodžio 31 d. Baltarusijos vizos ieškovui neužsakė. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovė atsisakė apmokėti 2010-12-27 išrašytą sąskaitą už vizos išdavimą, šią sąskaitą ieškovas savo vardu apmokėjo grynaisiais pinigais 2011-01-14 (II t., b. l. 185). Atsakovė atsisakė apmokėti už ieškovo vizą jau po to, kai ieškovui buvo nutarta skirti drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo. Ieškovas paaiškino, kad atsakovė iki tol visada apmokėdavo už ankstesnes vizas. Liudytojas G. V. patvirtino, kad darbuotojai patys užsisakydavo sau vizas, sąskaitos būdavo išrašomos ir pateikiamos apmokėjimui UAB „Ekosprendimai“, atsakovė visada jas apmokėdavo. Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, konstatuotina, kad UAB „Ekosprendimai“ buvo nusistovėjusi tokia vidaus darbo tvarka, kai darbuotojai, kurie darbo funkcijas vykdė komandiruotėse, su vadovu žodžiu suderindavo komandiruočių datas. Atsakovės vadovas T. V. teigė, kad 2010 m. gruodžio 29-31 d. nesiuntė ieškovo į jokią komandiruotę, ieškovas tuo metu buvo išvykęs į Baltarusiją ne UAB „Ekosprendimai“, o kitos bendrovės interesais.

Ieškovas 2010 m. gruodžio 29-31 d. komandiruotės metu vyko į Baltarusiją dėl įmonėje „BS Tech“ vykdomų darbų užbaigimo. Ieškovas tuo metu buvo paskirtas Baltarusijoje registruotos užsienio įmonės „BS Tech“ direktoriumi (I t., b. l. 64-67). Ieškovas teigė, kad atsakovė savo veiklą Baltarusijoje vykdė per įmonę „BS Tech“, abi įmonės priklauso tai pačiai įmonių grupei. Atsakovė pripažino, kad UAB „Ekosprendimai“ ir užsienio įmonę „BS Tech“ siejo komerciniai santykiai, t. y. atsakovė tiekė minėtai įmonei tam tikras medžiagas ir įrengimus, juos montavo (I t., b. l. 121,124-125). Kadangi ieškovas į Baltarusiją buvo išvykęs būtent dėl įmonėje „BS Tech“ vykdomo projekto užbaigimo darbų, dėl ko ir buvo šaukiamas atsakovės darbuotojų susirinkimas, pripažintina, jog ieškovas vykdė savo darbo pareigas atsakovės interesais. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas faktiškai savo darbo funkcijas nuolat vykdydavo komandiruotėse Baltarusijoje, ieškovo nebuvimas darbo vietoje Klaipėdoje nelaikytinas pravaikšta, todėl darytina išvada, kad ieškovui buvo nepagrįstai paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo ir neteisėtai nutraukta darbo sutartis su juo nuo 2010-12-31 dienos pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą.

Esant tokiai situacijai, kai abi šalys nesusitaria dėl taikaus ginčo užbaigimo ir kilusį ginčą išsprendžia teismas, akivaizdu, kad ieškovui gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, todėl ieškovo reikalavimas tenkintinas – laikytina, kad darbo sutartis yra nutraukta nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos (DK 297 straipsnio 4 dalis).

Nutraukus darbo sutartį, kai nėra darbuotojo kaltės, atleistam darbuotojui išmokama jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka atsižvelgiant į to darbuotojo nepertraukiamąjį stažą toje darbovietėje (DK 140 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškovas UAB „Ekosprendimai“ dirbo nuo 2007-02-05, jam priklauso trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija (DK 140 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pagal paskutinį darbo sutarties pakeitimą, nuo 2008-01-01 ieškovo mėnesinis darbo užmokestis sudarė 1 500 Lt (neatskaičius mokesčių), todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 4 500 Lt (neatskaičius mokesčių) dydžio išeitinė kompensacija.

DK 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Byloje nustatyta, kad atsakovė atleido ieškovą 2010-12-31, o visiškai su juo atsiskaitė tik 2011-02-10. Atsakovė pripažįsta, kad su ieškovu nebuvo visiškai atsiskaityta atleidimo dieną, tačiau nurodė, kad tai buvo padaryta ne dėl atsakovės kaltės, o dėl ieškovo kaltės. Atsakovė teigė, kad ieškovas neatvyko į įmonę pasiimti jam deponuotų pinigų, nepateikė raštiško reikalavimo išmokėti pinigus, todėl atsakovė vadovavosi DK 206 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata, kad darbuotoją atleidžiant iš darbo, visos jam priklausančios darbo užmokesčio sumos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, kuris atleidimo dieną nebedirba (dėl laikino nedarbingumo, pravaikštos, laisvės atėmimo ir kt.) – per vieną dieną nuo tos dienos, kurią atleistas iš darbo darbuotojas pareikalavo atsiskaityti. Šiuo atveju atsižvelgtina į tai, kad atlyginimas ieškovui kiekvieną mėnesį buvo pervedamas į jo asmeninę sąskaitą. Atsakovei atleidus ieškovą, nebuvo jokio pagrindo delsti išmokėti ieškovui atlyginimą ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, tuos pinigus pervedant į ieškovo sąskaitą. Dėl to pripažintina, kad atsakovė uždelsė atsiskaityti ne dėl ieškovo kaltės. Kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui išmokami įstatymų nustatyto dydžio delspinigiai (DK 207 straipsnio 1 dalis). Remiantis Lietuvos Respublikos delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi bei LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011-01-20 įsakymu Nr. A1-28, ieškovui iš atsakovės nuo pradelstos išmokėti 1 501,65 Lt sumos priteistini delspinigiai po 0,07 procento už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną, pradedant skaičiuoti po septynių kalendorinių dienų, kai išmokos turėjo būti išmokėtos, t. y. nuo 2011-01-08 iki 2011-02-10, iš viso už praleistas 34 kalendorines dienas 35,73 Lt delspinigių.

Materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalą kitam subjektui, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas (DK 245 straipsnis). Pagrindinis darbuotojo materialinės atsakomybės tikslas – atlyginti darbdaviui padarytus nuostolius. Materialinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos tokios sąlygos: 1) padaryta žala; 2) žala padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu); 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) yra pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjas ir nukentėjusi šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo teisiniais santykiais; 6) žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla (DK 246 straipsnis). Materialinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai yra visos DK 246 straipsnyje nurodytos pažeidėjo materialinės atsakomybės sąlygos.

Atsakovė remiasi DK 253 straipsnio 1 punkto nuostata, kad darbuotojas privalo atlyginti materialinę žalą, atsiradusią dėl turto netekimo, ir patirtos žalos dydį įrodinėja 2010-12-31 Avanso apyskaita (I t., b. l. 79), 2010 m. įsakymais išsiųsti ieškovą į komandiruotes Baltarusijoje bei dėl avanso išmokėjimo ūkio išlaidoms, kuriuose nurodytos išmokėtų avansų sumos (I t., b. l. 84-94), 2010-02-01 kasos išlaidų orderiu (I. t., b. l. 82), liudytojo V. B., kuris yra UAB „Ekosprendimai“ buhalteris, parodymais (III t., b. l. 20-22). Buhalteris V. B. liudijo, kad ieškovas kiekvieną mėnesį turėdavo atsiskaityti už gautą avansą ūkio išlaidoms pagal mėnesio avansinę apyskaitą, ieškovas ne visada atsiskaitydavo laiku, tačiau metų gale už viską atsiskaitydavo, o už 2010 m. ieškovas neatsiskaitė.

Ieškovas paaiškino, kad niekada nebuvo supažindintas su jokiomis avansinėmis apyskaitomis ir direktoriaus įsakymais dėl avanso išmokėjimo. Pradėdamas dirbti žodžiu su darbdaviu suderėjo dėl 4 000 Lt mėnesinio atlyginimo, o po metų susitarė dėl 6 000 Lt dydžio mėnesinio atlyginimo. Darbdavys jam paaiškino, kad dalį atlyginimo išmokės kaip dienpinigius ir komandiruotpinigius, todėl darbo sutartyje nurodytas tik 1 500 Lt darbo užmokestis. Atlyginimas už mėnesį jam buvo pervedamas į asmeninę sąskaitą, todėl ieškovas jokių pretenzijų dėl to neturėjo. Ūkio išlaidoms skirtos lėšos buvo pervedamos ne į ieškovo asmeninę, o į UAB „Ekosprendimai“ banko sąskaitą. Ieškovas naudojosi įmonės išduota mokėjimo kortele, su kuria atsiskaitydavo už kurą ir kitas prekes bei paslaugas, reikalingas jo darbo funkcijoms vykdyti. Kai į įmonės kortelės sąskaitą nebūdavo pervesta pakankama pinigų suma, ieškovas atsiskaitydavo iš asmeninės sąskaitos lėšų, kurias vėliau atsakovė kompensuodavo, tai patvirtino ir liudytojas G. V.. Dėl 2010-02-01 Kasos išlaidų orderio Nr. 035, kuriame ieškovo parašu patvirtinta, kad M. B. iš UAB „Ekosprendimai“ gavo 19 512,05 Lt sumą (I. t., b. l. 82), ieškovas paaiškino, kad šių pinigų jis faktiškai negavo, kasos išlaidų orderį pasirašė įkalbėtas direktoriaus T. V., kuris jam paaiškino, kad reikia sutvarkyti įmonės buhalteriją prieš būsimą patikrinimą, ir pažadėjo, kad visą šią sumą padengs. Ieškovas pateikė antstolės surašytą faktinių aplinkybių protokolą, kuriame konstatuotas elektroninis susirašinėjimas programa „Skype“ tarp ieškovo ir buhalterio V. B., 2010-07-22 vykusio pokalbio metu ieškovas klausė V. B. apie skolos likutį, V. B. nurodė skolos likutį „apie 2 800 Lt“.