Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2017-03-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1-180-827/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-03-09
Bylos Nr.
1-180-827/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-33444-2016-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Inga Štuopienė
Kaltinamasis
M. L.
Nukentėjusysis
R. L.
Advokatai
Eugenija Liutvinskienė
Kategorijos
  • 1.2.4.8.2Kvalifikuotas fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 2-3 d.)
Baudžiamoji byla Nr.1-180-827/2017Proceso Nr. 1-01-1-33444-2016-2Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.8.2. (S)
NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 9 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė,

sekretoriaujant Beatai Rutkauskaitei, Jekaterinai Proskurinai, Skirmantei Česnauskienei, Linai Žiupsnienei, Virginijai Miliauskienei, Rasai Pladaitei, Aldonai Daudaitei,

dalyvaujant prokurorui Žydrūnui Katkevičiui,kaltinamajam M. L.,kaltinamojo gynėjai advokatei Eugenijai Liutvinskienei

nukentėjusiajam R. L.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. L., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, 11 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, darbo biržoje registruotas, gyv, (duomenys neskelbtini), teistas:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 29 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams;Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu šešiems mėnesiams;Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtosios bausmės subendrintos ir paskirta arešto bausmės penkiasdešimčiai parų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsniu, bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 13 d. ir 2013 m. balandžio 29 d. teismo baudžiamaisiais įsakymais paskirtomis bausmėmis ir paskirta arešto bausmė devyniasdešimčiai parų;Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtosios bausmės subendrintos ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 2 d. nuosprendis buvo pakeistas ir M. L. pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalį paskirta laisvės atėmimo bausmė buvo sumažinta iki vienerių metų šešių mėnesių, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams, taip pat M. L. dėl vienos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalyje, buvo išteisintas,2017-02-10 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį 3 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose, į paskirtos bausmės laiką įskaityta laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2015-09-05 19:45 val. iki 2016-09-07 15:50 val. (dvi dienos) ir nuo 2015-10-19 20:55 val. iki 2015-10-21 14:15 val. (dvi dienos), nuosprendis neįsiteisėjęs;

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. L. 2016-07-16 apie 21.20 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dešinės rankos kumščiu tyčia 1 (vieną) kartą sudavė savo tėvui R. L. į kairės pusės smilkinį, savo galva tyčia 1 (vieną) kartą sudavė R. L. į galvos sritį, tokiais veiksmais sukeldamas nukentėjusiajam R. L. fizinį skausmą. Šiais veiksmais M. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis M. L. teismo posėdžio metu kaltu dėl pareikšto kaltinimo prisipažino, tačiau paaiškino, kad viską prisimena sunkiai. Kilo konfliktas, tačiau neprisimena, kas toliau įvyko. Dėl konflikto viskas, ką minėjo nukentėjusysis ir galėjo įvykti. Tą dieną buvo namuose, gėrė, vėliau buvo lauke, kur irgi gėrė, grįžo namo. Tėvas namo grįžo apie 20-21 val. Kad jis grįžo, prisimena per miglą. Tuo metu kaltinamasis sėdėjo prie kompiuterio. Dėl kažko kilo konfliktas, apsižodžiavo, galėjo taip išeiti, kaip nurodyta kaltinamajame akte. Sunkiai prisimena, tačiau tebūnie, jis prisipažįsta dėl visko. Grįžęs tėvas pareiškė kažkokia pretenzijas, neprisimena, nei ką sakė, nieko. Prisimena, kad jį atvežė į Žirmūnų PK, patikrino girtumą, jis buvo 3,19 promilių. Prisimena, kad rūkė, vėliau atsirado areštinėj. Tokiais momentais prisimena. Gal ir buvo tėvui suduoti smūgiai, mama jį matė, bet lyg tai sužalojimų ant jo nebuvo, tačiau su kaltinimu sutinka.

Ikiteisminio tyrimo metu M. L. nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes (b. l. 62).

Apklausiamas kaip nukentėjusysis R. L. teismo posėdyje pasinaudojo savo teise atsisakyti duoti parodymus, paaiškino, kad nenori duoti parodymų, sūnus pasitaisė, jis sūnui atleido, jokių pretenzijų neturi.

Ikiteisminio tyrimo metu 2016-07-17 apklaustas kaip nukentėjusysis R. L. paaiškino, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kartu su žmona Vida ir sūnumi Mykolu. 2016-007-16 apie 20:00 val. nukentėjusysis grįžo namo, kur buvo sūnus, jis miegojo savo kambaryje. R. L. uždarė virtuvės duris ir sūnus atėjo prie R. L., pasakė: "ai, čia tu" ir smogė dešinės rankos kumščiu į kairės pusės smilkinį. Kai sūnus priėjo prie R. L., nukentėjusysis pamatė, kad jis yra akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Nukentėjusysis stipriai apglėbė sūnų, kad jis daugiau jam netrenktų. Abu neišlaikė ir virtuvėje nugriuvo ant stalo. Dar prieš nuvirstant ant žemės, kai R. L. laikė stipriai apglėbęs sūnų, jis trenkė R. L. galva į jo galvą. Kai nukrito, jis atsikėlė ir nusiramino, nuėjo į savo kambarį. Tada nukentėjęs paėmė savo telefoną ir paskambino į policiją. . Atvykusi policija jį sulaikė. Tai kartojasi nuolat, sūnus nedirba, tik geria, į med. įstaigą nesikreips, nes jokių sužalojimų nepatyrė, tik juto fizinį skausmą galvos srityje (b. l. 20).

Papildomai apklaustas kaip nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu 2016-07-21 R. L. paaiškino, kad jis grįžo iš darbo į namus, buvo virtuvėje. Atėjo jo sūnus M. L. ir iš niekur nieko trenkė dešine ranka į kairės pusės smilkinį. Tada nukentėjusysis rankomis apglėbė sūnų, kad jis nesimuistytų ir kai neišlaikė pusiausviros kartu nugriuvo ant grindų. Dar jis gulėdamas trenkė savo galva nukentėjusiajam į galvą. Po to atsipeikėjo ir lyg nesuprasdamas kas įvyko, atsikėlęs išėjo iš virtuvės. . Nukentėjusysis paskambino policijai, o M. L. išėjo iš buto, kur koridoriuje jį sulaikė pareigūnai. Teigė, kad dėl sužalojimų niekur nesikreips, nes likę tik mėlynės ant rankų, o ant veido nieko nesimato. Tą vakarą jo sūnus sukėlė fizinį skausmą Jis dažnai taip elgiasi būdamas išgėręs, ir tai ne pirmas kartas, kai jis sužaloja nukentėjusįjį (b. l. 23).

Apklausta kaip liudytojas M. G. teismo posėdyje paaiškino, kad kaltinamąjį atsimena. Buvo gautas pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje. Atvykus į įvykio vietą kreipėsi kaltinamojo tėvas, kuris paaiškino, kad vyko konfliktas ir kaltinamasis jį sumušė. Virtuvėje buvo matyti grumtynių pėdsakai. Pareiškėjas parašė pareiškimą, o kaltinamasis buvo pristatytas į komisariatą. Bute buvo dviese. Sūnus buvo neblaivus, sklido alkoholio kvapas, buvo agresyviai nusiteikęs prieš tėvą. Tėvas buvo sudaužytas, tačiau nuo greitosios atsisakė. Tėvas sakė, kad jį pargriovė ir gavo porą smūgių į veidą. Kokios buvo smurto žymės, neprisiminė, tačiau jos yra nurodytos pažymoje apie smurtą artimoje aplinkoje. Sūnus įvykio vietoje nieko negalėjo paaiškinti, jis buvo neblaivus, nelabai suvokė, kas vyksta. Pareigūnams atvykus vėl puolė muštis, keiktis, nelabai suprato, aks ir kaip vyksta. Gėrė ne pirmą dieną, su juo susikalbėti buvo labai sunku. Pagarsinus tarnybinį pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje (b. l. 5-6), liudytojas patvirtino jame nurodytas aplinkybes. Paaiškino, kad ant nukentėjusiojo veido buvo matyti žymė, protokole yra atžymima, tai kas matosi. Virtuvėje buvo išverstas stalas, sudaužytas butelis.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė padarius kaltinamajame akte nurodytus veiksmus, įrodyta netik teismo posėdžio metu apklustų kaltinamojo ir liudytojo paaiškinimais, bet ir kitais byloje esančiais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais.

Iš 2016-07-21 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas nukentėjusysis R. L.. Nustatyta, kad R. L. pakeldamas marškinių rankoves parodė žymes, likusias po 2016-07-16 patirtų sužalojimų. Kairės rankos viršutinėje dalyje matosi geltonuojanti delno dydžio kraujosruva, dešinės rankos viršutinėje dalyje taip pat matoma geltonuojanti delno dydžio kraujosruva. Prie protokolo esančio fotonuotraukose matyti, kad kraujosruvos yra kairės ir dešinės rankų žasto viršutinėje dalyje (b. l. 24-28).

Iš ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2016-07-21 val. 14 min. gautas R. L. pranešimas BPC, kuriame nurodoma, kad namuose pranešėjui sūnus smogė kumščiu į veidą, adresas (duomenys neskelbtini) (b. l. 4).

Bylos nagrinėjimo teisme metu buvo išreikalautas šio skambučio garso įrašas. Matyti, kad buvo du kartus skambinti į BPC. Pirmajame įraše girdėti garsiai kvėpuojantis susijaudinęs žmogus, vyras, atsiliepus operatoriui jis paršo atvykti policiją, nurodo adresą, paaiškina, kad sūnus užpuolė, grasina vėl užmušti. Nurodo laiptinės kodą. Pasiteiravus ar reikalinga greitoji pagalba, nurodo, kad greitosios nereikia, kol kas dar, Pasiteiravus ar ginklu grasina, atsako, kad "daužė per snukį". Antrame įraše tas pats vyras atsiliepus operatoriai sako, kad prieš pusvalandį skambino ir klausia ar atvažiuos kas į Laivės per., operatorė nurodė, kad tuoj turi atvykti (b. l. 130-134).

Iš 2016-07-16 tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje matyti, kad 2016-07-16 apie 21:20 val. gautas pranešimas iš Vilniaus apskr. VPK OVS, kad (duomenys neskelbtini) sūnus muša tėvą. Atvykus į vietą, nustatyta, kad policiją kvietė R. L.. Vietoje nustatyta, kad 2016-07-16 apie 21 val. į (duomenys neskelbtini) R. L. sugrįžo namo, namie buvo sūnus M. L., kurios sukėlė konfliktą, kurio metu M. L. trenkė su dešine ranka R. L. į veidą. R. L. paaiškino, kad smurto poveikis pasireiškė tuo, jog sūnus M. L. trenkė su dešine ranka į kairį skruostą. Grafoje "smurtą galintys rodyti požymiai", atžymėta vieta ant veido kairės pusės žando nubrozdinimas, patinimas. M. L. vietoje nieko nepaaiškino, keikėsi necenzūriniais žodžiai, buvo agresyvus, jis pristatytas į PK, priedas pridėta pareiškimas. Pareiškime R. L. nurodė, kad grįžęs namo apie 20 val. rado sūnų girtą, jis konfliktavo ir konflikto metu sudavė dešine ranka per skruostus, jis virtuvėje su sūnumi nukrito, sulaužė stalą. Jis gynėsi nuo jo. Jis neprognozuojamas, turi baudžiamąją bylą, prašo apsaugoti nuo jo (b. l. 5-7).

Iš 2016-07-17 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Butas yra 6 aukšte. Užėjus patenkama į koridorių, jo dešinėję yra įėjimas į virtuvę, virtuvėje dešinėje pusėje stovi stalas, kuris atrodo tvarkingas, ant jo sudėti maisto produktai. Šalia stalo yra dvi kėdės. Kairėje pusėje prie sienos yra spintelės, šalia šaldytuvas. Bute yra dar trys kambariai, kurie atrodo tvarkingi (b. l. 8-13).

Iš 2016-07-16 alkotesterio kvito matyti, kad 2016-07-16 22:29 val. kaltinamajam M. L. nustatytas 3,19 promilių girtumas (b. l. 11).

Kaltinamojo M. L. kaltė padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje nukentėjusiojo R. L. atžvilgiu įrodyta aukščiau aptartais įrodymais, t. y. liudytojo M. G. paaiškinimais ir tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje, taip pat kaltinamojo paaiškinimais, nukentėjusiojo pareiškimu, nukentėjusiojo apžiūros protokolu, jo paaiškinimais ikiteisminio tyrimo metu, iš BPC gautu garso įrašu, ir kitais byloje esančiai teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais.

Kaltinamasis bylos nagrinėjimo matu nurodė, kad įvykio dieną girtavo, vartojo alkoholį namuose, lauke, vėliau grįžo namo. Grįžus tėvui vakare namo su juo konfliktavo, tačiau dėl girtumo negalėjo prisiminti nei dėl ko kilo konfliktas, nei kas vyko konflikto metu, todėl negalėjo atskleisti faktinių įvykio aplinkybių. Nukentėjusysis R. L. teisme atsisakė duoti parodymus, nurodė, kad su sūnumi susitaikė, sūnus pasitaisė ir šiuo metu jam neturi jokių pretenzijų. Tačiau iš BIRT ataskaitų žiūryklės, tarnybinio pranešimo dėl smurto artinoje aplinkoje ir prie jo pridėto nukentėjusiojo pareiškimo, taip pat iš R. L. skambučių BPC garso įrašų matyti, kad 2016-07-16 apie 2 val. R. L. kvietė į savo namus policijos pareigūnas, skųsdamasis tuo, kad sūnus jam sudavė į veidą. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad nukentėjęs paaiškino, jog tarp jo ir sūnaus kilo konfliktas, sūnus jam sudavė ranka į veidą. Pažymėta, kad ant R. L. kairio skruosto matėsi sumušimo žymė. Apklaustas policijos pareigūnas, kuris atvyko į įvykio vietą ir surašė tarnybinį pranešimą, paaiškino iš esmės analogiškas aplinkybes. Jis patvirtino, kad namuose buvo tik nukentėjęs ir kaltinamasis, kaltinamasis buvo girtas ir agresyvus, namuose virtuvėje buvo grumtynių pėdsakų, buvo išverstas stalas, sudaužytas butelis, ant nukentėjusiojo veido matėsi sumušimo žymė. Nukentėjusiojo skambučių į BPC įrašai patvirtina, kad iš karto po įvykio jis buvo susijaudinęs, prašė pagalbos, nurodė, kad sūnus užpuolė, grasina vėl užmušti, daužė per veidą. Jis net du kartus skambino į BPC, antrą kartą teiravosi, ar atvyks policijos pareigūnais, nes prieš pusvalandį jis juos kvietė. Tai rodo, kad kaltinamasis buvo išsigandęs, bijojo dėl savęs. Šias aplinkybes taip pat patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusiojo parodymai, kuriuose jis nurodė, jog grįžus namo apie 20 val. sūnus namuose buvo girtas. Jis atėjo į virtuvę iš niekur nieko trenkė jam dešine ranka į kairės pusės smilkinį. Kad sūnus nesmurtautų, nukentėjęs apglėbė jį rankomis ir stipriai laikė, tačiau neišlaikę pusiausviros jie nugriuvo ant grindų, dar gulėdamas sūnus galva trenkė nukentėjusiajam į galvą, dėl to jis juto fizinį skausmą. Iš R. L. apžiūros protokolo matyti, kad ant jo rankų žastų viršutinėje dalyje yra kraujosruvos, kas patvirtina, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo vyko grumtynės.

Įvertinus šiuo įrodymus darytina išvada, kad byloje neabejotinai įrodyta, jog būtent kaltinamasis 2016-07-16 apie 21:20 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio rankos kumščiu vieną kartą sudavė R. L. į kairės pusės smilkinį, su savo galva tyčia vieną kartą sudavė R. L. į galvos sritį ir tokiais veiksmais, t. y. mušdamas nukentėjusįjį, kaltinamasis sukėlė jam fizinį skausmą. Kaltinamasis M. L. ir nukentėjusysis R. L. yra tėvas ir sūnus, įvykio metu jie kartu gyveno kaip šeima, todėl nukentėjusysis kaltinamajam yra šeimos narys ir artimas giminaitis, dėl šios priežasties M. L. veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kaip fizinio skausmo sukėlimas artimajam giminaičiui ir šeimos nariui.

Bausmės skyrimas

M. L. vadovaujantis BPK 140 str. tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2016-07-16 21 val. 20 min. iki 2016-07-18 16:00 val., jam paskirta kardomosios priemonės – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo R. L. bei įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 32, 52-53 54).

BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir į BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimas skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.

Kaltinamasis M. L. yra teistas 4 kartus, teistumuose vyrauja smurtiniai nusikaltimai. Be to, jo atžvilgiu yra priimtas ir 5 apkaltinamasis nuosprendis už smurtinio nusikaltimo padarymą, kuris šiuo metu yra neįsiteisėjęs. Taigi, šiuo metu kaltinamasis yra teisiamas 6 kartą už smurtinio tyčinio nusikaltimo padarymą. Kaltinamasis administracine tvarka baustas, nedirbantis, darbo biržoje registruotas, gydytas psichiatrijos ligoninėje (b. l. 111, 120, 145), tačiau iš 2016-11-28 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2016 m. rugpjūčio – rugsėjo mėn. M. L. diagnozuoti delyrinio sąmonės sutrikimo epizodai, dėl kurių jis gydytas psichiatrijos ligoninėje, yra trumpalaikiai, susiję su ilgalaikio alkoholio vartojimo nutraukimu. Duomenų, kad M. L. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamo įvykio metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenos, žinoma, kad jis buvo neblaivus (paprasto girtumo būsenoje). Jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (b. l. 137).

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui. Kaltinamajam iš karto po veikos padarymo nustatytas 3,19 promilių girtumas ir tai turėjo įtakos veikos padarymui, kadangi kaip nurodė liudytojas M. G., kaltinamasis įvykio vietoje dėl girtumo nesiorientavo, buvo agresyvus tėvo atžvilgiu, teismo posėdyje kaltinamasis nurodė, kad dėl girtumo įvykio aplinkybių neprisimena. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs kaltinime nurodytus veiksmus ir nors ir negalėjo paaiškinti įvykio aplinkybių, tačiau jis jas paaiškino taip, kaip sugebėjo, t. y. tiek, kiek galėjo prisiminti, tiek paaiškino, o to ko nepaaiškino, negalėjo prisiminti dėl girtumo. Kaltinamasis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia. Įvertinus kaltinamojo asmenybę, kadangi kaltinamasis niekur nedirba, nuolatos girtauja iki teik, kad tenka gydytis ligoninėje, būdamas neblaivus konfliktuoja su tėvu (b. l.69-71), kaltinamojo nusikalstamos veikos susiję su besaikiu alkoholio vartojimu. Nepaisant to, įvertintina ir tai, kad kaltinamasis rodo pastangas gydytis nuo alkoholio – proceso metu nors ne kartą gydėsi psichiatrijos ligoninėje, tačiau išėjęs iš ligoninės toliau vartoja vaistus, stengiasi nevartoti alkoholio, t. y. turi motyvacijos tvarkytis su priklausomybe ir imasi realių veiksmų. Įvertinus tai, kad kaltinamasis teisiamas jau 6 kartą, ankstesni 4 teistumai yra susiję su smurtinių nusikaltimų padarymu, jis jau tris kartus teistas už tai, kad smurtavo savo tėvo atžvilgiu, taip pat yra teistas už tai, kad smurtavo ir motinos atžvilgiu, nusikalstamos veikos padarytos pavartojus alkoholio. Atsižvelgiant į tai, taip pat įvertinus tai, kad kaltinamasis jau ilgą laiką piktnaudžiauja alkoholiu, nesiima veiksmingų priemonių, kad susitvarkytų su priklausomybe, taip pat tai, kad nuolatos daro tokio paties pobūdžio nusikaltimus, todėl darytina išvada, kad jam turi būti skirta griežtesnė valstybinės prievartos priemonė, t. y. manytina, kad šiuo atveju bausmės tikslai bus apsiekti tik paskyrus kaltinamajam laisvės atėmimo bausmę.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301- 305, 307 straipsniais, teismas:

nusprendžia:

M. L., a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 ir 65 straipsniais į paskirtą bausmę įskaityti M. L. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016-07-16 21 val. 20 min. iki 2016-07-18 16:00 val., t. y. dvi dienas.

Bausmės pradžią pagal šį nuosprendį skaičiuoti nuo M. L. sulaikymo momento pradėjus vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį.

Kardomąją priemonę M. L. iki nuosprendžio vykdymo palikti galioti įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, nuosprendį pradėjus vykdyti, kardomąją priemonę panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Inga Štuopienė