- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-08-29
- Bylos Nr.
- I-5042-643/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05783-2015-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Margarita Stambrauskaitė
- Pareiškėjas
- Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Atsakovas
- Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos
- Kategorijos
- 1.25pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei A. V. ir atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos atstovei L. D.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą atsakovui Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai dėl sprendimo panaikinimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – pareiškėjas arba Muitinės departamentas) kreipėsi į teismą su prašymu panaikinti Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos (toliau – atsakovas) 2015 m. lapkričio 27 d. raštu Nr. 1P-737 pateiktą atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės posto vyriausiajam inspektoriui L. J..
Pareiškėjas skunde nurodo, kad Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2015 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. 1B-803 buvo sudaryta komisija ir pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl Vilniaus teritorinės muitinės (toliau - Vilniaus TM) posto vyriausiojo inspektoriaus L. J. veiksmų. Komisijai atlikus tarnybinį patikrinimą buvo surašyta 2015 m. lapkričio 10 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 7B-2260 (toliau - Išvada). Išvadoje konstatuota, kad Vilniaus teritorinės muitinės posto vyriausiasis inspektorius L. J., dirbdamas Lavoriškių kelio poste 4 pamainos viršininko darbo vietoje (2 darbo vieta), 2015 m. rugsėjo 28 d. apie 5 vai. 41 min. gavęs iš Muitinės kriminalinės tarnybos Rizikos valdymo skyriaus vyresniosios inspektorės G. P. telefonu pavedimą pateikti duomenis apie transporto priemonės (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), atvykusios į Lavoriškių kelio postą, vairuotoją (vardą ir pavardę) bei šia transporto priemone gabenamą krovinį, šio pavedimo savo pamainos metu pagrįstai neįvykdė, nes minėta transporto priemonė neatvyko prie muitinio tikrinimo vietos dirbant Lavoriškių kelio posto 4 pamainai. Tačiau L. J., žinodamas, kad jo vadovaujamos pamainos metu nebuvo įvykdytas minėtas Muitinės kriminalinės tarnybos Rizikos valdymo skyriaus pareigūnės G. P. duotas pavedimas, laiku ir tinkamai (2015 m. rugsėjo 28 d. apie 8.00 vai.) šio neįvykdyto pavedimo neperdavė darbą pradedančios kitos pamainos viršininkui (posto vyr. inspektoriui R. P.). Šia veika (neveikimu) pareigūnas L. J. pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 ir 6 punktų, Vilniaus teritorinės muitinės Lavoriškių kelio posto vidaus darbo tvarkos taisyklių, patvirtintų Vilniaus teritorinės muitinės viršininko 2011 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 3B-37 (Vilniaus teritorinės muitinės viršininko 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. 3V-206), 23.1 papunktį, Lavoriškių kelio posto darbo vietos ir jų aprašymo, patvirtinto Vilniaus teritorinės muitinės viršininko 2011 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 3B-37 (Vilniaus teritorinės muitinės viršininko 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. 3V-206), 2 darbo vietos 9 punktą, Vilniaus teritorinės muitinės posto vyriausiojo inspektoriaus pareigybės aprašymo, patvirtinto Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2015 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. IB¬IU, 7.24 papunkčio reikalavimus ir padarė tarnybinį nusižengimą dėl aplaidumo. Įvertinus tarnybinio patikrinimo metu surinktą medžiagą, pareigūno padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį, kaltės formą buvo priimtas sprendimas skirti švelniausią tarnybinę nuobaudą - pastabą.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad L. J. yra profesinės sąjungos valdymo organo narys, Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2015 m. lapkričio 12 d. raštu Nr. (5.46)3B-11905 „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą" kreipėsi į atsakovą su prašymu duoti sutikimą skirti minėtą tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės posto vyriausiajam inspektoriui L. J..
Atsakovas 2015 m. lapkričio 27 d. raštu Nr. 1P-737 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo" atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą minėtam pareigūnui, motyvuodama tuo, kad minėtas pareigūnas, profesinės sąjungos vertinimu, nepadarė tarnybinio nusižengimo.
Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 34 straipsnio 2 dalis nustato, kad muitinės pareigūnams tarnybines nuobaudas skiria Muitinės departamento generalinis direktorius. Tai reiškia, kad konkrečios tarnybinės nuobaudos rūšį parenka ir aplinkybes, nustatytas Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 37 straipsnio 1 dalyje, vertina Muitinės departamento generalinis direktorius. 2014 m. spalio 20 d. sudarytos Lietuvos Respublikos muitinės kolektyvinės sutarties Nr. 11B-1000/PV3-33 27.3 papunktis nustato, kad įstatymų nustatytais atvejais prieš skiriant tarnybinę nuobaudą ar drausminę nuobaudą darbuotojui - profesinės sąjungos nariui, turi būti gautas šios profesinės sąjungos sutikimas. Spręsdama, ar duoti sutikimą tarnybinei ar drausminei nuobaudai skirti, profesinė sąjunga įvertina nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar nuobauda nėra skiriama darbuotojui dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl darbuotojo veiklos profesinėje sąjungoje. Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga įstatymo nėra įgaliota spręsti, kokios rūšies tarnybinė nuobauda atitinka padarytą tarnybinį nusižengimą, o nesutikdama su darbdavio parinkta tarnybinės nuobaudos rūšimi, negali vien tuo pagrindu atsisakyti duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą.
Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga, neduodama sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą L. J. nenurodė nei vienos pareigūną diskriminuojančios aplinkybės dėl jo narystės profesinėje sąjungoje. Nei tarnybinio patikrinimo medžiagoje, nei tarnybinio patikrinimo išvadoje, nei atsakovo 2015 m. lapkričio 27 d. rašte Nr. 1P-737 nėra duomenų, kad tarnybinę nuobaudą L. J. ketinama skirti dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje.
Atsižvelgiant į tai, kad tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės posto vyriausiajam inspektoriui L. J. ketinama skirti konstatavus Vilniaus teritorinės muitinės Lavoriškių kelio posto vidaus darbo tvarkos taisyklių nesilaikymą ir nustačius jo pareigybės aprašyme nustatytos pareigos pažeidimą, o tarnybinė nuobauda yra susijusi išimtinai su šio pareigūno netinkamu pareigų atlikimu, o ne dalyvavimu profesinės sąjungos veikloje, Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga, atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, įgyja nepagrįstą pranašumą prieš Muitinės departamentą, trukdo įgyvendinti tinkamos drausmės užtikrinimo funkciją, pažeisdama viešąjį interesą.
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė prašymą palaikė ir prašė tenkinti jį išdėstytų argumentų pagrindu.
Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga atsiliepimu į skundą nurodo, kad viena iš svarbiausių tarnybinės atsakomybės procedūros sudėtinių dalių yra tarnybinio nusižengimo tyrimas, kuris nėra vien formalus veiksmas, apsiribojantis tik pareigūno veiklos ar neveikimo konstatavimu. Tai - plati įstaigos vadovo įpareigotos komisijos veikla, susijusi su išsamiu visų tariamo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, nulėmusių nusižengimą, išaiškinimu. Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga įstatymo nėra įgaliota spręsti, kokios rūšies tarnybinė nuobauda atitinka padarytą tarnybinį nusižengimą, tačiau profesinė sąjunga veikia įstatymų jai suteikta teise atstovauti ir ginti savo narius, teikti pasiūlymus institucijoms. Tokia teisė numatyta Profesinių sąjungų įstatyme. Pareikšdamas savo nuomonę dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, atsakovas vadovavosi ne tik Profesinių sąjungų įstatymu, bet ir Finansų ministro 2003 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 1K-237 patvirtintų „Tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnams taisyklių" (toliau-Taisyklės), 33 punktu, kaip suteikiančiu teisę < ... teikti siūlymus dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo. ...>. Taisyklėse (26 punktas) numatyta, kad komisijos išvada dėl padaryto nusižengimo nėra privaloma įstaigos vadovui, kuriam suteikta teisė skirti tarnybinę nuobaudą. Kadangi Taisyklėse nėra nustatyti kriterijai, kuriais remiantis gali būti priimtas toks sprendimas, todėl darytina išvada, kad dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo sprendžia įstaigos vadovas vadovaudamasis savo vidiniais įsitikinimais, tarnybinio patikrinimo medžiaga ir kita turima informacija, įskaitant ir Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2015 m. lapkričio 12 d. raštu Nr. 1P-737 pateikto atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės posto vyriausiajam inspektoriui L. J., motyvais.
Atsakovas, susipažinęs su 2015 m. lapkričio 10 d. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada Nr.7B-2260, joje nurodytais ir nustatytais faktais ir aplinkybėmis, mano, kad komisija netinkamai ir neobjektyviai įvertino faktus, patikrinimą atliko tendencingai, bei nesilaikė pagrindinių Taisyklių principų ir tikslų, o pareigūnas tarnybinio nusižengimo nepadarė.
Tyrimo metu nustatyta aplinkybė, kad vyriausiasis inspektorius L. J., baigęs darbą neinformavo pakeitusios pamainos vyriausiojo inspektoriaus R. P. apie gautą nurodymą patikrinti transporto priemonę (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), nepaneigia tos aplinkybės, kad tokios informacijos nerado kitos pamainos pareigūnai arba, kad jos nebuvo. Atkreiptinas dėmesys į Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnės G. P. netinkamai suformuluotą užduotį. Komisija nenagrinėjo ir nesiaiškino aplinkybių, kokio konkretaus turinio buvo nurodymas, t.y. ar buvo duotas nurodymas pareigūnams dėl jų veiksmų, jeigu nurodyta transporto priemonė neatvyks jų darbo metu, Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnės G. P. veiksmų, kontrolės ir atsakomybės užtikrinant tikslinės užduoties įvykdymą. Įvertinę visas aplinkybes, atsakovas mano, kad parinkdamas drausminio poveikio priemones darbdavys visada privalo atsižvelgti į tai, kad drausminio poveikio priemonė būtų adekvati padarytam pažeidimui, taip pat vertinamas pažeidimo sunkumas, sukeltos pasekmės, padarymo aplinkybės, pareigūno kaltė, jo tarnyba muitinėje ir elgesys. Drausminio poveikio priemones darbdavys privalo taikyti už padarytus nusižengimus, o ne už pareigūno parodytą principingumą ir padorumą.
Profesinė sąjunga, atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, vadovavosi savo veiklos principais ir įstatymų jai suteikta teise atstovauti ir ginti savo narius nuo neteisėtų darbdavio veiksmų bei įvertinusi darbdavio dvigubus standartus dėl tarnybinės atsakomybės taikomus profesinės sąjungos nariams palyginus su nepriklausančiais šiai organizacijai. Darbdavys net ir gavęs informaciją (Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2014-11-14 raštas Nr.lP-616) apie neteisėtus ne profesinės sąjungos narės, Kauno teritorinės muitinės viršininkės G. L. veiksmus, jos atžvilgiu tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros net nepradėjo, nors privalėjo tai padaryti (Taisyklių 6 p.). Darbdavys net nepranešė informacijos pateikėjui (Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai) apie nustatytus ar nenustatytus pažeidimus ir kokių veiksmų imtasi nustačius pažeidimus, nors ir buvo prašoma tą padaryti. Muitinės departamentas vilkino pateikti atsakymą ir tik po pakartotinio priminimo raštu, pateikė informaciją, kurioje pripažįstama, kad pareigūno A. B. teisė susipažinti su savo asmens dokumentais ir gauti bei turėti tarnybinės veiklos vertinimo išvados kopiją buvo pažeista. Tačiau Muitinės departamentas Kauno teritorinės muitinės viršininkės G. L., kaip įstaigos vadovės, atsakomybės nevertino ir tarnybinio patikrinimo šiuo klausimu nepradėjo, nors pagal teisės aktus tai privalėjo padaryti. Tai nevienetiniai atvejai, kai pažeidžiamos tiek Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos, kaip organizacijos, teisės gauti informaciją būtiną savo veiklai ir savo narių atstovavimui ginant jų teises, tiek pačių pareigūnų teisės gauti informaciją ir žinoti kaip tvarkomi jų asmens duomenys. Darbdavys, gavęs informaciją dėl netinkamo teisės aktų vykdymo, informacijos netikrindavo, tyrimų neatliko ir nesiaiškino aplinkybių, ir kaltų dėl to asmenų nepatraukė tarnybinėn atsakomybėn, nesiekė užkardyti daromų tokio pobūdžio nusižengimų. Savo veiksmais toleravo ir skatino muitinės pareigūnų, kurie yra profesinės sąjungos nariai, pažeidžiamumą, bei siekė parodyti pareigūnams, kad priklausydamas profesinei sąjungai pareigūnas tampa nesaugus ir pažeidžiamesnis kitų, nepriklausančių profesinei sąjungai, muitinės pareigūnų atžvilgiu (Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos raštai: 2012-12-3 Nr. 1P-707, 2013-01-21 Nr. 1P-19, 2013-03-27 Nr. 1P-64, 2013-11-28 Nr. 1P-462, 2014-12-11 Nr. 1P-707, 2015-03-16 Nr. 1P-111, 2015-03-16 Nr. 1P-112, 2015-11-13 Nr.lP-666).
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė su prašymu nesutiko. Nurodė, jog L. J. nėra Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos renkamojo organo narys. Kadangi šis asmuo yra Lietuvos muitinės darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimo valdymo organo narys, tai dėl sutikimo ar nesutikimo skirti tarnybinę nuobaudą turi pasisakyti būtent Lietuvos muitinės darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimas, kuris taip pat yra atsisakęs duoti sutikimą pareiškėjui skirti pareigūnui L. J. tarnybinę nuobaudą.
Administracinė byla nutrauktina.
2015 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. 1B-803 (b.l. 4) Muitinės departamento generalinis direktorius sudarė komisiją Vilniaus teritorinės muitinės posto vyriausiojo inspektoriaus L. J., atliekančio pareigas Lavoriškių kelio poste, galimam tarnybiniam nusižengimui ištirti.
2015 m. spalio 26 d. raštu Nr. (5.46)3B-11274 (b.l. 5) Muitinės departamentas informavo Muitinės darbuotojų profesinę sąjungą apie pradėtą tarnybinį patikrinimą dėl L. J. veiksmų.
2015 m. lapkričio 10 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 7B-2260 (b.l. 9-15) konstatuota, kad Vilniaus teritorinės muitinės posto vyriausiasis inspektorius L. J. padarė tarnybinį nusižengimą dėl aplaidumo ir pasiūlyta skirti jam tarnybinę nuobaudą – papeikimą.
2015 m. lapkričio 12 d. raštu Nr. (5.46)3B-11905 (b.l. 6) Muitinės departamentas paprašė Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos sutikimo Vilniaus teritorinės muitinės posto vyriausiajam inspektoriui L. J. skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą.
2015 m. lapkričio 27 d. raštu Nr. 1P-737 (b.l. 7-8) Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga informavo Muitinės departamentą, kad sprendimas skirti nuobaudą nepagrįstas, nes pareigūnas tarnybinio nusižengimo nepadarė.
2015 m. gruodžio 2 d. raštu Nr.(5.46)3B-12691 (b.l. 53-54) Muitinės departamentas kreipėsi į Lietuvos muitinės darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimą prašydamas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą L. J..
2015 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. 06/2015-12 (b.l. 55-56) Lietuvos muitinės darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimas nusprendė, kad sprendimas skirti nuobaudą nepagrįstas, kadangi pareigūnas nepadarė tarnybinio nusižengimo.
Byloje spręstinas atsakovo atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą teisėtumas ir pagrįstumas.
Pagrindinius valstybės tarnybos principus, valstybės tarnautojo statusą, atsakomybę, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, valstybės tarnybos valdymo teisinius pagrindus nustato Valstybės tarnybos įstatymas (toliau – VTĮ), kuris be išlygų yra taikomas valstybės tarnautojams, išskyrus statutinius valstybės tarnautojus (VTĮ 4 str.1 d.). VTĮ 5 straipsnyje nurodyta, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis įstatymas. Valstybės tarnautojų teisė būti profesinių sąjungų, organizacijų ar susivienijimų nariais įtvirtinta VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 7 punkte, tačiau nurodytas įstatymas nereglamentuoja valstybės tarnautojams – profesinės sąjungos nariams galiojančių garantijų, sprendžiant jų tarnybinės atsakomybės klausimus.
Kadangi muitinės pareigūnai yra statutiniai valstybės tarnautojai, sprendžiant atsakomybės klausimą, jiems taikytinas Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statutas (toliau – Statutas, Statuto 1 straipsnis). Statuto 16 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog muitinės pareigūnai turi teisę dalyvauti profesinių sąjungų veikloje, tačiau Statute nėra normų, kurios reguliuotų muitinės pareigūnų, profesinių sąjungų narių, garantijas dėl jų patraukimo tarnybinėn atsakomybėn. Pagal Statuto 1 straipsnio 3 dalį, darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai muitinės pareigūnams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis Statutas ir VTĮ. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad sprendžiant dėl muitinės pareigūnų, kurie yra profesinių sąjungų nariai, patraukimo tarnybinėn atsakomybėn, be kita ko, turi būti remiamasi ir Profesinių sąjungų įstatymu (toliau – PSĮ), kuriame nustatyti profesinių sąjungų veiklos pagrindai, jų teisės ir atsakomybė santykiuose su darbdaviais, valstybės ir savivaldybių institucijomis bei įstaigomis, profesinėms sąjungoms ginant savo narių interesus.
Į bylą pateiktos Lietuvos Respublikos muitinės šakos kolektyvinės sutarties (b.l. 17-26) 37.3 punkte, kuriuo, be kita ko, remiasi pareiškėjas, nustatyta, kad tik įstatymų nustatytais atvejais prieš skiriant tarnybinę ar drausminę nuobaudą darbuotojui – profesinės sąjungos nariui, turi būti gautas profesinės sąjungos sutikimas. Tuo tarpu PSĮ 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, darbuotojams, išrinktiems į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą, laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, darbdaviams reikalingas išankstinis profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimas.
Toks teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdybos organo sutikimas skirti drausminę nuobaudą reikalingas tik tų profesinės sąjungos narių, kurie yra išrinkti į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą, atžvilgiu ir tik tuo laikotarpiu, kuriam jie išrinkti.
Atsakovo teigimu, L. J. nėra Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos valdymo organo (Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos įstatų 25 p.) nariu. Ginčo tarp proceso šalių dėl šios bylos nagrinėjimo metu nustatytos faktinės aplinkybės nėra. Kad ši aplinkybė Muitinės departamentui buvo žinoma dar 2014 m. lapkričio 12 d., t.y. iki pareiškėjui kreipiantis į atsakovą su prašymu dėl sutikimo skirti nuobaudą L. J., įrodo į bylą pateiktas Muitinės departamento 2015 m. gruodžio 2 d. raštas Nr. (5.46)3B-12691. Akcentuotina, kad pastaruoju raštu Muitinės departamentas kreipėsi ir į Lietuvos muitinės darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimą, kurio valdymo organo nariu yra L. J., ir kurio sutikimą pagal PSĮ 21 straipsnio nuostatas privalėjo gauti darbdavys (pareiškėjas), tačiau Lietuvos muitinės darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimas 2015 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. 06/2015-12 sutikimo Muitinės departamentui taip pat nedavė.
Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, kad L. J. nėra Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos valdymo organo nariu, vadovaujantis Statuto, VTĮ atitinkamomis nuostatomis, PSĮ 21 straipsnio 2 dalimi bei Lietuvos Respublikos muitinės šakos kolektyvinės sutarties 37.3 punktu ir remiantis anksčiau teismo sprendime išdėstytais motyvais darytina išvada, kad Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2015 m. lapkričio 27 d. raštas Nr. 1P-737, kuriame išdėstyta atsakovo pozicija dėl tarnybinio tyrimo metu nustatytų aplinkybių ir jų vertinimo, nelaikytina sutikimu (nesutikimu) PSĮ 21 straipsnio 2 dalies taikymo prasme. Tokia Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos pozicija neužkirto kelio Muitinės departamentui spręsti dėl L. J. drausminės atsakomybės, todėl ginčijamo rašto panaikinimas jokių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ, redakcija, galiojusi iki 2016-07-01) 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. ABTĮ 2 straipsnio 14 ir 15 dalyse teisės aktus apibrėžia kaip individualius teisės aktus ir administracinius aktus, kurie sukelia atitinkamas teisines pasekmes tam tikriems subjektams. Reikalavimas administraciniam teismui turi būti suformuluotas atsižvelgiant į administracinio teismo kompetencijos ribas. Administracinių teismų kompetenciją nustato ABTĮ 15–20 straipsniai. Šių teisės normų sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, jog administraciniai teismai sprendžia bylas tik dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų, kuriais pažeidžiamos asmenų teisės. ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. Vadovaujantis paminėtomis ABTĮ nuostatomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Tokiu būdu teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 22 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia spręsti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje.
Reikalavimai, nesukeliantys jokių teisinių pasekmių, nenagrinėtini ABTĮ nustatyta tvarka, todėl administracinė byla pagal Muitinės departamento prašymą Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai nutrauktina ABTĮ 101 straipsnio 1punkto pagrindu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101, 105-106,149 straipsniais
nutaria:
administracinę bylą pagal Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai dėl atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą L. J. nutraukti.
Dėl nutarties per 7 dienas nuo jos paskelbimo Vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą gali būti duodamas atskirasis skundas.