Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Vyto Miliaus ir Nijolės Piškinaitės (pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens R. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 24 d. nutarties, kuria parvirtintas akcinės bendrovės ,,SEB lizingas“ kreditorinis reikalavimas uždarosios akcinės bendrovės „Stairalita“ bankroto byloje Nr. B2-5051-565/2011,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. spalio 9 d. iškėlė UAB ,,Stairalita“ bankroto bylą, administratoriumi paskyrė UAB ,,Bankrovinga“. To paties teismo 2010 m. vasario 4 d. nutartimi buvo patvirtintas kreditorių reikalavimų sąrašas.

Kreditorius AB ,,SEB lizingas“ kreipėsi į teismą su prašymu patvirtinti patikslintą 1 697 843,29 Lt finansinį reikalavimą BUAB „Stairalita“.

AB ,,SEB lizingas“ nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 4 d. nutartimi yra patvirtintas 96 508,67 Lt AB ,,SEB lizingas“ kreditorinis reikalavimas BUAB „Stairalita“. Šį reikalavimą sudaro 54 587,28 Lt palūkanos, 1 336,04 Lt vertės dengimo įmokos, 2 297,28 Lt draudimo įmokos, 4 945,63 Lt kiti mokėjimai, 22 848,68 Lt delspinigiai, 9 939,44 Lt kompensacijos ir 554,32 Lt nuostoliai. Pardavus atsiimtą lizinguotą turtą, iš viso buvo patirti 1 602 224,98 Lt nuostoliai, šią sumą sudaro skirtumas tarp po lizingo sutarčių nutraukimo likusios neišmokėtos lizinguoto turto likutinės vertės (be PVM) ir turto pardavimo kainos (be PVM). Dalis šių nuostolių, t. y. 554,32 Lt, buvo įtraukta į kreditorinį reikalavimą, kuris buvo patvirtintas Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 4 nutartimi.

Kreditorius R. Š. prieštaravo AB ,,SEB lizingas“ prašymui patvirtinti papildomą kreditorinį reikalavimą, kurį sudaro 1 601 670,66 Lt nuostoliai pardavus lizinguotą turtą. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 4 d. nutartimi patvirtintas 96 508,67 Lt AB ,,SEB lizingas“ reikalavimas visiškai grąžino AB ,,SEB lizingas“ į tokią padėtį, kuri būtų buvusi, jei BUAB „Stairalita“ būtų įvykdęs lizingo sutartis. 96 508,67 Lt reikalavimą sudaro BUAB „Stairalita“ mokėtinos sumos pagal lizingo sutartis iki lizinguoto turto perėmimo. Likusi neišmokėta lizinguoto turto vertės dalis buvo kompensuota AB ,,SEB lizingas“ atsiėmus lizinguotą turtą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. spalio 24 d. nutartimi teismas įtraukė kreditorių AB ,,SEB lizingas“ į BUAB „Stairalita“ trečios eilės kreditorių sąrašą su 1 601 670,66 Lt reikalavimu. Teismas nurodė, kad AB ,,SEB lizingas“ ir BUAB „Stairalita“ 2007 m. gruodžio 8 d. sudarė lizingo sutartį Nr.2007-100620 dėl gamybinės patalpos ir dviejų sandėliavimo patalpų, esančių Savanorių 124, Vilniuje, lizingo, lizingo sutartis buvo nutraukta nuo 2009 m. rugsėjo 29 d. dėl to, kad BUAB „Stairalita“ nevykdė įsipareigojimų pagal lizingo sutartį. 2009 m. spalio 6 d. lizinguotas turtas buvo grąžintas AB ,,SEB lizingas“. Teismas pažymėjo, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog, nusprendęs nutraukti lizingo sutartį ir pareikalavęs grąžinti lizingo dalyką, lizingo davėjas netenka teisės reikalauti sumokėti sutartines įmokas prieš terminą, tačiau įgyja teisę reikalauti atlyginti nuostolius, kuriuos sudaro skirtumas tarp lizinguoto turto likutinės vertės ir šio turto pardavimo kainos. Kadangi 2010 m. gegužės 6 d. viešame aukcione, kuriame dalyvavo du pirkėjai, AB ,,SEB lizingas“ lizinguotą turtą pardavė UAB „Litectus“ už 2 040 000 Lt (be PVM), o iš AB ,,SEB lizingas“ pateiktos pažymos matyti, kad po lizingo sutarties nutraukimo likusi neišmokėta lizinguoto turto likutinė vertė (be PVM) yra 3 641 670,66 Lt, teismas sprendė, kad AB ,,SEB lizingas“ nuostoliai yra 1 601 670,66 Lt. Teismas taip pat sprendė, kad kreditorius R. Š. , teigdamas, jog lizinguotas turtas nebuvo parduotas už realią rinkos kainą, nes buvo parduotas su AB ,,SEB lizingas“ susijusiai bendrovei, be to, buvo parduotas 2,5 karto pigiau nei buvo įsigytas, įrodymų šiam teiginiui pagrįsti nepateikė (CPK 178 str.). Teismas atkreipė dėmesį, kad AB ,,SEB lizingas“ yra juridinis asmuo, galintis savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas (CK 2.33 str. 1 d.), valdantis, naudojantis ir disponuojantis turtu nuosavybės teise (CK 2.48 str. 1 d.). Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymas nustato įmonių grupių pareigą parengti konsoliduotąją finansinę atskaitomybę, tačiau šio įstatymo nuostatos nesudaro pagrindo teigti, kad vienos iš grupės įmonių patirti nuostoliai bus pripažįstami nuostoliais tik tuomet, jei dėl to paties neteisėto veiksmo nuostolius patiria visa įmonių grupė. Teismo nuomone, kreditorius R. Š. taip pat nepateikė įrodymų, kad lizinguotą turtą AB ,,SEB lizingas“ pardavė ypač nepalankiu momentu (CPK 178 str.). Teismo nuomone, nėra ir įrodymų, kad artimiausiu metu realiai prognozuojamas spartus nekilnojamojo turto kainų grįžimas į prieškrizinį lygį, be to, kreditorius R. Š. teigdamas, kad AB ,,SEB lizingas“ išlaidas, susijusias su lizinguoto turto išlaikymu, padengia UAB „Laiptų fabrikas“ mokamas nuomos mokestis, įrodymų apie nuomos mokesčio dydį taip pat nepateikė. Teismas pažymėjo, kad R. Š. yra UAB „Laiptų fabrikas“ administracijos vadovas ir vienintelis akcininkas, todėl tokius įrodymus turėjo galimybę pateikti. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad su UAB „Laiptų fabrikas“ buvo sudaryta terminuota nuomos sutartis, kurios terminas baigėsi 2010 m. birželio 6 d.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu kreditorius R. Š. prašo panaikinti šią teismo nutartį iratmesti kreditoriaus AB ,,SEB lizingas“ pršymą patvirtinti patikslintą 1 697 843,29 Lt finansinį reikalavimą BUAB ,,Stairalita“ bankroto byloje. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Kreditoriaus AB „SEB lizingas“ reikalavimas patvirtinti 1 601 670,66 Lt dydžio nuostolius, tariamai susidariusius realizavus perimtą turtą, neatitinka civilinės atsakomybės prielaidų bei sąlygų, nes realizavęs turtą kreditorius AB „SEB lizingas“ nepatyrė jokių realių nuostolių, kadangi turtas liko tos pačios finansinės grupės nuosavybėje. SEB Grupė, Lietuvoje veikianti per AB SEB banką, yra patronuojanti bendrovė tiek AB „SEB lizingas“, tiek UAB „Litectus“ (kuriam buvo parduotas lizinguojamas turtas) atžvilgiu ir daro tiesioginę lemiamą įtaką šioms bendrovėms, t. y. šios įmonės yra betarpiškai susijusios tiek valdymo, tiek kapitalo prasme. Teismas visiškai nepagrįstai įmonių sąsajumą įvertinimo tik per juridinio asmens formos prizmę (CK 2.33 str. 1 d., 2.48 str. 1 d.). Juo labiau, kad byloje nėra įrodymų apie UAB „Litectus“ atliktą turto pardavimo kainos sumokėjimą. AB „SEB lizingas“ neįrodė nuostolių dydžio. Apelianto vertinimu, net jeigu ir būtų konstatuota, jog dėl turto realizavimo lizingo davėjas patyrė tam tikrų nuostolių, tai nuostoliais gali būti laikomas tik lizinguoto daikto likutinės vertės ir jo rinkos kainos skirtumas. Turtą kreditorius AB „SEB Lizingas“ pardavė už 2,5 karto mažesnę kainą, negu šį turtą buvo įsigijęs (pirkta už 4 911 407,39 Lt, parduota už 2 040 000 Lt). Apeliantas neneigia, jog nekilnojamojo daikto vertė, atsižvelgiant į pasaulinį ekonomikos nuosmukį, galėjo sumažėti, tačiau toks didelis įsigijimo ir pardavimo kainų skirtumas kelia pagrįstų abejonių dėl daikto vertės. Tačiau nepaisant tokio verčių pasikeitimo, AB „SEB Lizingas“ nepateikė jokių turto įvertinimų nei turto perėmimo dienai (2009-10-06), nei Turto realizavimo dienai (2010-05-27). Kadangi turtą AB „SEB lizingas“ perleido tiesiogiai susijusiai įmonei, tokio sandorio negalima laikyti tiesioginiu komerciniu sandoriu, kurio kaina atspindėtų daikto rinkos kainą, t. y. AB „SEB lizingas“ nepateikė jokių įrodymų, kad turtas buvo realizuotas už rinkos kainą. Teismas nepagrįstai turto rinkos kainos įrodinėjimo pareigą perkėlė kreditoriui R. Š. (CPK 178 str.). Teismas neįvertino paties kreditorius AB „SEB lizingas“ kaltės dėl galimai susidariusių nuostolių. Nagrinėjamu atveju atsiimtą lizinguotą turtą kreditorius AB „SEB lizingas“ realizavo 2010 m. gegužės mėnesį. Tuo tarpu visiems yra žinoma aplinkybė, jog nuo 2008 m. pabaigos tiek pasaulio, tiek Lietuvos ekonomiką yra ištikusi ekonominė krizė. Viena iš krizės pasekmių yra sąstingis nekilnojamojo turto rinkoje - remiantis Lietuvos banko apžvalga (Priedas Nr. 3), laikotarpiu nuo 2008 m. pabaigos iki 2009 m. pabaigos, dėl šalyje pasikeitusios ekonominės padėties, komercinio nekilnojamojo turto rinka krito daugiau kaip 40 proc. Šias aplinkybes AB „SEB lizingas“ žinojo tačiau turtą vis tiek realizavo ekonomiškai nepalankiu laikotarpiu. Todėl visa rizika bei neigiamos pasekmės, susijusias su turto realizavimu pačiu nepalankiausiu metu, tenka pačiam kreditoriui AB „SEB lizingas“. Nuo 2009 m. spalio 6 d., t. y. nuo turto perėmimo momento, kreditorius AB „SEB lizingas“ patalpas buvo išnuomavęs UAB „Laiptų fabrikas“, o nuo 2010 m. liepos 1 d. šias patalpas tai pačiai bendrovei nuomoja ir UAB „Litectus“. Šios aplinkybės dar kartą įrodo, jog nebuvo jokios būtinybės atsiimtą turtą skubiai realizuoti, juo labiau parduoti nekilnojamojo turto rinkos sąstingio laikotarpiu. CK 6.259 straipsnyje, kuriame nurodoma, skolininko atsakomybė gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės, jeigu kreditorius tyčia ar dėl neatsargumo prisidėjo prie nuostolių atsiradimo ar padidėjimo arba nesiėmė priemonių nuostoliams sumažinti. AB „SEB lizingas“, realizavęs perimtą turtą ekonomiškai nepalankiu metu, kuomet turėjo galimybę gauti pajamas iš šio turto naudojimo (nuomos), pats kaltas dėl jo nurodomų galimų nuostolių, todėl net ir nustačius, kad AB „SEB lizingas“ patyrė nuostolių dėl turto realizavimo, BUAB „Stairalita“ atleistina nuo civilinės atsakomybės šioje dalyje.

Atsiliepimais į atskirąjį skundą trečiasis asmuo AB ,,SEB lizingas“ prašo jį atmesti. Nurodo tokius nesutikimo su atskiruoju skundu argumentus:

Iš Nekilnojamo turto registro išrašų matyti, kad iš BUAB „Stairalita“ atsiimtas turtas yra realiai parduotas ir perėjęs UAB „Litectus“ nuosavybėn. Tiek AB „SEB lizingas“, tiek UAB „Litectus“ yra savarankiški juridiniai asmenys, turintys teisę savo nuožiūra sudaryti sandorius, tuo tarpu apeliantas taip ir neįrodė, kad sudarant 2010 m. gegužės 6 d. pirkimo-pardavimo sutartį AB „SEB lizingas“ ir UAB „Litectus“ būtų galėję daryti vienas kitam kokią nors įtaką dėl parduodamo daikto kainos ar kitų sutarties sąlygų.Teismui buvo pateiktas UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamasis turtas“ skelbimas apie būsimą aukcioną, kuris buvo patalpintas šios įmonės internetiniame puslapyje ir viešai prieinamas visiems norintiems asmenims, 2010 m. balandžio 28 d. protokolas Nr. 3, kuriame nurodoma, kad viešame aukcione dalyvavo tik 2 pirkėjai, o jį laimėjo didžiausią kainą (2 468 400,00 Lt) pasiūliusi UAB „Litectus“, ir 2010 m. balandžio 28 d. pažyma dėl UAB „SEB lizingas“ nuosavybės teise priklausančio turto pardavimo aukciono dalyviams. Visi šie rašytiniai įrodymai patvirtina, kad turto pardavimas buvo vykdomas realiai ir kad turtas, priklausomai nuo aukciono rezultatų, būtų buvęs parduotas bet kuriam didžiausią kainą pasiūliusiam pirkėjui. Kadangi turtui parduoti buvo organizuojamas viešas aukcionas, kuriame galėjo dalyvauti bet kuris suinteresuotas asmuo, o iš BUAB „Stairalita“ atsiimtas turtas buvo parduotas didžiausią kainą pasiūliusiam pirkėjui, darytina išvada, jog, priešingai nei teigia apeliantas, byloje yra įrodyta, kad turtas buvo parduotas už rinkos kainą. AB „SEB lizingas“ šioje byloje prašomą patvirtinti kreditorinį reikalavimą sudaro skirtumas, kuris buvo paskaičiuotas iš likutinės vertės, kurios taip ir nesumokėjo atsakovas BUAB „Stairalita“, atėmus kainą, už kurią tretiesiems asmenims buvo parduotas iš atsakovo atsiimtas lizinguotas turtas, o tai atitinka teismų praktiką. Apeliantas bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų manyti, kad turto realizavimo metu jo reali rinkos kaina galėjo būti didesnė.Nepagrįstas apelianto teiginys, kad AB „SEB lizingas“ turėjo pateikti turto įvertinimą turto atsiėmimo ar jo pardavimo dienai, nes apeliantas nenurodė konkrečios teisės normos, kurį būtų įpareigojusi AB „SEB lizingas“ atlikti tokį vertinimą. AB „SEB lizingas“ nuostoliai atsirado visų pirma atsirado dėl lizingo gavėjo BUAB „Stairalita“, kurios vadovu iki bankroto bylos iškėlimo buvo apeliantas R. Š. , neteisėtų veiksmų, tinkamai nevykdant sudarytų finansinio lizingo sutarčių. Apeliantas teigia, kad AB ,,SEB lizingas“ turėjo toliau nuomoti ginčo turtą, tačiau toks apelianto teiginys yra nesąžiningas, kadangi apeliantas, būdamas UAB „Laiptų fabrikas“ vadovu, akivaizdu, jog nebuvo suinteresuotas šio turto perleidimu trečiajam asmeniui. Be to, nei vienas teisės aktas nenumato draudimo AB „SEB lizingas“ atsiėmus turtą iš karto jį parduoti.

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Nagrinėjamoje byloje iš esmės spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria kreditorius AB „SEB lizingas“ buvo įtrauktas į BUAB „Stairalita“ trečios eilės kreditorių sąrašą su 1 601 670,66 Lt finansiniu reikalavimu, atsižvelgus į tai, kad BUAB „Stairalita“ lizinguotas turtas buvo parduotas patiriant 1 602 224,98 Lt nuostolių, laikytina pagrįsta ir teisėta (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 str. 1 d.). Specialusis įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui yra Įmonių bankroto įstatymas (ĮBĮ), o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms. ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas; kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2010 m. vasario 4 d. nutartimi patvirtino BUAB „Stairalita“ kreditorių finansinius reikalavimus, tarp jų AB „SEB lizingas“ 96 508,67 Lt dydžio finansinį reikalavimą. AB „SEB lizingas“ pateikė bankroto administratoriui prašymą dėl jo kreditorinio reikalavimo patikslinimo BUAB „Stairalita“ bankroto byloje, padidinant reikalavimą iki 1 697 843,29 Lt sumos. Šis prašymas motyvuotas tuo, kad atsiimtas lizinguotas turtas buvo parduotas patiriant 1 602 224,98 Lt nuostolių.

Pagal CK 6.574 straipsnį, kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Šiuo atveju, nuostoliai yra apskaičiuojami iš likusios nepadengtos turto vertės atėmus sumą, už kurią buvo parduotas turtas. Jeigu turto pardavimo kaina viršija likutinę turto vertę, laikoma, kad nuostolių nėra. Teisėjų kolegija sprendžia, kad AB „SEB lizingas“ 1 601 670,66 Lt finansinis reikalavimas yra pagrįstas byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, todėl yra pagrindas šią sumą įtraukti į AB „SEB lizingas“ reikalavimo dalį (CPK 178 str., ĮBĮ 26 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija nereikšmingais laiko apelianto argumentus dėl kreditoriaus kaltės, kuriai esant AB „SEB lizingas“ atsirado nuostolis iš turto pardavimo. Apeliantas, teigdamas, kad kreditorius AB „SEB lizingas“, parduodamas atgautą turtą, nedėjo pastangų parduoti turtą už maksimaliai aukštesnę įmanomą kainą, tuo siekiant išvengti galimų nuostolių atsiradimo, nepagrindžia šių savo argumentų jokiais įrodymais (CPK 178 str.). Bylos aplinkybės patvirtina, kad pardavėjas priėmė sprendimą dėl turto pardavimo aukciono būdu ir paskyrė aukciono organizatoriumi UAB ,,Ober-Haus“ nekilnojamas turtas“. Taigi atgautam turtui parduoti buvo skelbiamas aukcionas - UAB „Ober-Haus“ nekilnojamasis turtas“ skelbimas apie būsimą aukcioną buvo patalpintas šios bendrovės internetiniame puslapyje ir viešai prieinamas visiems norintiems asmenims (1 t., 194 b. l.). Iš 2010 m. balandžio 28 d. protokolo Nr. 3 turinio matyti, kad viešame aukcione dalyvavo tik 2 pirkėjai, o jį laimėjo didžiausią kainą (2 468 400 Lt) pasiūliusi UAB „Litectus“ (kitas dalyvavęs asmuo siūlė 1 863 400 Lt) (1 t., 195-196 b. l.). Šie rašytiniai įrodymai, kaip pagrįstai nurodoma atsileipime į atskirąjį skundą, patvirtina, kad iš BUAB „Stairalita“ atsiimto turto pardavimas buvo vykdomas ir buvo parduotas didžiausią kainą pasiūliusiam pirkėjui.

Pasisakydama dėl atskirojo skundo argumentų, jog turtas buvo parduotas už mažesnę kainą, nes AB „SEB lizingas“ ir UAB „Litectus“ (turtą nupirkusi įmonė) yra tarpusavyje susiję asmenys, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog paminėtos bendrovės - savarankiški juridiniai asmenys, turintys teisę savo nuožiūra sudaryti sandorius, o apeliantas vėlgi neįrodė, kaip šios įmonės galėjo daryti viena kitai kokią nors įtaką dėl parduodamo daikto kainos ar kitų 2010 m. gegužės 6 d. pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų (CPK 178 str.).

Teisėjų kolegija, vertindama nuostolių pagrįstumą, neturi pagrindo vadovautis apelianto nurodyta aplinkybe, kas atsiimtas turtas buvo parduotas už 2,5 karto mažesnę kainą nei buvo šį turtą įsigijęs, nes turtas buvo įsigytas 2007 m., o parduotas tik 2010 m., kai, paties apelianto žodžiais tariant, visiems yra žinoma aplinkybė, jog nuo 2008 m. pabaigos tiek pasaulio, tiek Lietuvos ekonomiką buvo ištikusi ekonominė krizė ir nekilnojamojo turto kainos smarkiai nukrito. Vėlgi, kaip nurodo apeliantas, turtas buvo parduotas jau stabilizavusis nekilnojamojo turto rinkai, todėl negalima daryti vienareikšmiškos išvados, jog turtas buvo parduotas ypatingai nepalankiu metu.

Dėl šių aplinkybių teisėjų kolegija atmeta atskirojo skundo argumentus, susijusius su turto pardavimu UAB „Litectus“, taip pat atmeta argumentus, susijusius su per maža turto pardavimo kaina. Tokią išvadą teisėjų kolegija, kaip minėta, daro dėl to, kad apeliantas nepateikė teismui pagrįstų duomenų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti, kad už parduotą turtą sumokėta kaina neatitiko rinkos vertės kainos, bei, kad skubotas turto pardavimas lėmė jo pardavimą už žemesnę nei rinkos kainą. Pažymėtina, kad įstatymai nenumato turtą parduodančio asmens pareigos privalomai atlikti turto vertinimą, be to, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju apeliantas neįrodė, kad kreditorius nedėjo maksimalių pastangų parduoti turtą už maksimaliai aukštesnę įmanomą kainą, taip siekiant išvengti galimų nuostolių atsiradimo. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad AB ,,SEB lizingas“ pagrindinė veikla nėra susijusi su nekilnojamojo turto nuoma, todėl nėra pagrindo teigti, jog lizingo bendrovė turėjo užsiimti ginčo turto (pastatų) nuoma ir laukti palankesnės situacijos nekilnojamojo turto rinkoje, juo labiau, kad įstatymai tokių reikalavimų lizingo davėjui nenumato, o piktnaudžiavimo savo teisėmis fakto apeliantas neįrodė.

Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui, todėl teisėjų kolegija nepasisako.

Remdamasi tuo kad išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį ir kad nėra pagrindo jos naikinti atskirajame skunde nurodytų argumentų pagrindu.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.