Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

uždarame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. S., a.k. „(duomenys neskelbtini)“ gim. „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdoje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyv. „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėda, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau-BK) 284 str.1 d. ir 135 str. 2 d. 10 p.,

E. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdoje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, „(duomenys neskelbtini)“ vidurinėje mokyklos moksleivis, gyv. „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdoje, teistas 2006-10-11 Klaipėdos rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., vadovaujantis BK 93 str., nuo baudžiamosios atsakomybė atleistas, kaltinamas pagal BK 284 str.1 d. ir 135 str. 2 d. 10 p.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Iš 2009-12-06 vaizdo įrašo, daryto iš parduotuvės „Maxsima“, esančios Šilutės pl. 40A apsaugos kamerų, matyti, kad kaltinamasis V. S. automobilių aikštelėje 00:42 val. spyrė į stovintį automobilį, o E. D. 00:44 val. buvo nugriuvęs ant žemės, šalia jo arti žmoių nėra. Kadangi vaizdo kamerų vaizdas filmuotas nuolat judančių kamerų, kodėl E. D. guli nugriuvęs ant žemės, neaišku, nes tai vaizdo juostoje neužfiksuota ( Protokolas, 1 t. b.l. 109-111, CD diskas).

Daiktų pateikimo protokole užfiksuota, kad V. S. 2009-12-08 tyrėjai pateikė metalinį santechninį raktą ( t. 1, b. l. 158).

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis Z. K. negalėjo patvirtinti, kad kaltinamųjų pateiktas ir prie bylos prijungtas santechniko raktas priklauso jam, nes tokių raktų turi ne vieną, dėl atminties praradimo negali nei patvirtinti, nei paneigti, kad išeidamas iš namų turėjo pasiėmęs santechniko raktą.

Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad E. D. 2009 m. gruodžio 6 d. padaryti sužalojimai: netaisyklingos formos odos nubrozdinimas viršugalvio kairėje pusėje, pertraukto brūkšnio pavidalo paviršinis odos įbrėžimas kairiajame skruoste ir kairiajame žande, netaisyklingos formos poodinė kraujosruva kairio kelio srityje. Visi sužalojimai vieno senumo. Sužalojimas viršugalvio kairėje pusėje gavosi tiesiogiai kontaktuojant ne mažiau kaip vieno trauminio kontakto metu su kietu buku daiktu sudavus arba atsitrenkus, kairio skruosto ir kairio žando sužalojimas gavosi nuo tiesioginio trauminio kontakto su kietu smailiu daiktu, o kairio kelio sužalojimas gavosi nuo tiesioginio trauminio kontakto su kietu buku daiktu, gali būti, kad atsitrenkus. E. D. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ( Specialisto išvada, t. 2, b. l. 15).

Teismo medicinos ekspertas G. P. apklausiamas teismo posėdyje patvirtino, kad pateiktu santechniko raktu toks sužalojimas, kuris buvo rastas E. D. galvoje, galėjo būti padarytas. E. D. sužalojimo metu stovėjo priešais jį sužalojusį asmenį arba iš kairės pusės. Suduotas smūgis buvo slystamojo pobūdžio, todėl buvo padarytas tik nubrozdinimas ir nebuvo intensyvaus kraujavimo. Nuo tokio smūgio E. D. galėjo trumpam ( iki minutės) apsvaigti ir nugriūti. Tai patvirtintų ir rastos kraujosruvos ant E. D. kelių. Tokie pat sužalojimai galėjo atsirasti ir jam griuvinėjant dėl girtumo. Nuo tokio smūgio į galvą, atmintis dingti negali. Esant girtumui 2,25 prom., kas yra beveik sunkus girtumo laipsnis, kaltinamasis gali jau kai kurių įvykių nebeprisiminti.

Esant tokiems duomenims, nėra paneigta kaltinamųjų versija, kad nukentėjusysis išeidamas iš namų tramdyti chuliganiškai besielgiančių kaltinamųjų galėjo pasiimti apsigynimui kokį nors daiktą, tam atvejui, jei kiltų su kaltinamaisiais konfliktas.

Tačiau teismas atmeta kaltinamųjų parodymus, kad nukentėjusysis pirmas, nieko nesakęs juos užpuolė, sudavė šiuo raktu E. D. ir taip išprovokavo muštynes.

Tai reiškia, kad Z. K. nepasirodė prieš nukentėjusiuosius netikėtai, kad su jais jis kalbėjosi. Kad buvo ne taip, kaip aiškina V. S., iš dalies patvirtina ir E. D. galvos sužalojimo pobūdis. Jei smūgis metaliniu santechniko raktu į galvą visiškai blaivaus nukentėjusiojo būtų suduotas iš tokios padėties kaip aiškino kaltinamieji, niekam netrukdant, jiems nesitikint ir nesiginant, smūgio pasekmės, suduodant metaliniu santechniko raktu per galvą, neabejotinai būtų žymiai sunkesnės.

Kaip matosi iš specialisto išvados ir paaiškinimo, smūgis buvo slystamojo pobūdžio, o sužalojimas – tik perbrėžta galvos oda. Kad jokių akivaizdžių sužalojimų pas E. D. ir V. S. nebuvo matyti, E. D. iš galvos kraujas nebėgo, matosi ir iš 2009 m. gruodžio 6 d. policijos komisariate daryto vaizdo įrašo, pristačius sulaikytus įvykio vietoje kaltinamuosius į Klaipėdos m. 4 PK (11. b.l. 137-138).

Kad V. S. ikiteisminio tyrimo metu dėl parodymų davimo buvo įtakojamas kitų asmenų, nelabai prisimena įvykio aplinkybes, patvirtina ikiteisminio tyrimo metu 2009-12-23 užfiksuotas kaltinamojo V. S. pokalbis telefonu su nenustatyta moterimi. Šio pokalbio metu moteris aiškina kaltinamajam, kad viskas priklausys nuo to, ką jis rytoj sakys per apklausą. Moteris aiškina:“ jei tu imsi ant savęs, nekaltinsi jo, žinok tau chana, o ten kaltins tave“. Moteris moko sakyti, kad V. S. buvo išsigandęs, klausia, kuris iš jų daugiausia iš tikrųjų? O V. S. atsako: nu, ką aš žinau, atrodo aš prisimenu taip viską ane?“ Moteris aiškina, kad jis turi prisiminti (protokolas ir suvestinė, garso įrašas t. 1, b. l.182-190 ).

Po įvykio sulaikius kaltinamuosius, 2009-12-06 01 val. 24 min. E. D. nustatytas 2,25 promilių girtumas ( Alkotesterio pažyma, 2 t., b.l. 3). 2009-12-06 01 val. 28 min. V. S. nustatytas 2,01 promilių girtumas (2 t. b.l. 23). Dalyvavęs teisiamajame posėdyje teismo medicinos ekspertas paaiškino, kad toks promilių kiekis yra arti sunkaus girtumo laipsnio ir tikrai kaltinamieji gali visų įvykio aplinkybių neprisiminti.

E. D. būti prabrėžta galvos oda Z. K. ginantis nuo užpuolimo arba E. D. galėjo susižaloti pats, griuvinėdamas dėl girtumo, nes tai ir yra užfiksuota parduotuvės vaizdo kamerų.

Nors kaltinamieji teigia, kad Z. K. išprovokavo konfliktą, tai paneigta bylos įrodymais. Z. K. veiksmų, kai jis išėjo į kiemą kaltinamuosius perspėti ir nutraukti jų nusikalstamą provokuojančiais laikyti negalima, nes įspėti, sulaikyti nusikaltėlį, užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai yra pilietinė asmens pareiga.

Veikos kvalifikavimas.

Aptartais įrodymais visiškai įrodyta, kad kaltinamieji V. S. ir E. D., būdami apsvaigę nuo alkoholio bei veikdami bendrininkų grupe, viešoje vietoje, automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie parduotuvės ir netoli gyvenamųjų namų, nakties metu, kai dauguma gyventojų jau miega, triukšmavo - garsiai keikėsi necenzūriniais žodžiais, V. S. spardė aikštelėje stovėjusį automobilį „Renault Megane Scenic" valstybinis numeris „(duomenys neskelbtini)“ ir nulaužė abu veidrodėlius bei išdaužė vairuotojo durelių stiklą. Tęsdami nusikalstamus veiksmus, V. S. ir E. D. sumušė juos perspėti išėjusį Z. K. ir padarė jam sunkų sveikatos sutrikdymą.

Šiuo savo įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais V. S. ir E. D. akivaizdžiai pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė aplinkinių namų gyventojų poilsį, dėl to šie neabejotinai nepatogiai jautėsi ir buvo šokiruoti. Šiais veiksmais kaltinamieji padarė viešosios tvarkos pažeidimą ir ši kaltinamųjų nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 284 str. 1 d.

Kaltinamieji sumušė ir sunkiai sužalojo, išėjusį jų perspėti ir nutraukti jų nusikalstamus veiksmus, vykdantį piliečio pareigą asmenį.

Ši kaltinamųjų nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 135 str. 2 d. 10 p. Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. teismas nesvarsto, nes toks kaltinimas nepareikštas.

Taip pat kaltinamieji padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą- pažeidė viešąją tvarką. ( BK 284 str. 1 d.).

Skiriant bausmę, teismas pripažįsta abiejų kaltinamųjų baudžiamąją atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kad jie kaltais dėl faktinių savo veiksmų visiškai prisipažino ir dėl padarytų nusikaltimų nuoširdžiai gailisi. Nors kaltinamieji kitaip išdėstė konflikto su nukentėjusiuoju kilimo priežastis, kitas kaltinime nurodytas aplinkybes visiškai pripažino.

Taip pat teismas pripažįsta kaltinamųjų baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jie atlygino nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą ir valstybinei ligonių kasai dalį nukentėjusiojo gydymo išlaidų.

Abiejų kaltinamųjų baudžiamąją atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad veikas padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio ir tai neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.) bei veikas padarė veikdami bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Skirdamas bausmes, teismas atsižvelgia ir į kaltinamuosius charakterizuojančius duomenis bei jų šeimynines aplinkybes.

Kaltinamasis V. S. Klaipėdos psichikos sveikatos centro įskaitoje neįrašytas (2 t. b.l. 111), Klaipėdos priklausomybės ligų centro įskaitoje nėra (2 t. b.l. 110), VĮ Klaipėdos apskrities ligoninės Psichiatrijos filiale duomenų nėra (2 t. b.l. 112), baustas vieną kartą administracine bauda už prekybos viešose vietose taisyklių pažeidimą (2 t. b.l. 82-84), UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracijos charakterizuojamas kaip geras, drausmingas darbuotojas, draugiškas, nuoširdus ir mėgstamas bendradarbių, drausminių nuobaudų neturintis. (2 t. b.l. 108), įvykio metu buvo registruotas darbo biržoje ( Pažyma, t. 2, b.l. 107). Buvusios darbovietės UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje dirbo vieną mėnesį suvirintoju, charakterizuojamas teigiamai- kaip gerai dirbantis, drausmingas, nuostabiai sutariantis su kolektyvu asmuo ( t. 3, b. l. 90). Iš esmės analogiška V. S. charakteristika pateikta ir iš kitos darbovietės – UAB „„(duomenys neskelbtini)“. Iš santuokos liudijimo kopijos matosi, kad V. S. 2010 m. gruodžio 4 d. sukūrė šeimą ( t. 3, b. l. 92).

Kaltinamasis E. D. Klaipėdos psichikos sveikatos centro įskaitoje neįrašytas (2 t. b.l. 72), Klaipėdos priklausomybės ligų centro įskaitoje nėra (2 t. b.l. 71), VĮ Klaipėdos apskrities ligoninės Psichiatrijos filiale duomenų nėra (2 t. b.l. 73), baustas administracine tvarka už nedidelį chuliganizmą ir alkoholinių gėrimų gėrimą viešose vietose (2 t. b.l. 52-53). Iš gimimo liudijimo kopijos matosi, kad E. D. turi dukterį Evą, gimusią 2010 m. rugpjūčio 12 d. ( t. 3, b. l. 110), yra krepšininkas ( licenzijos kopija, t. 3, b. l. 111), krepšinio komandos vadovas E. D. charakterizuoja kaip perspektyvų, gerą krepšininką, draugišką, gerai sutariantį su komandos draugais ( charakteristika, t. 3, b. l. 112). E. Š., pas kurią E. D. dirbo du mėnesius, charakterizuoja jį kai gerai dirbusį, sąžiningą asmenį ( charakteristika, t. 3, b. l. 113). 2010 m. rugsėjo- spalio mėn. E. D. dirbo pagal verslo liudijimą ( verslo liudijimo kopija, t. 3, b. l. 114). Klaipėdos „(duomenys neskelbtini)“, kurioje mokosi, E. D. charakterizuojamas kaip besimokantis vidutiniškai, reguliariai lankantis mokyklą, skolų neturintis, pažangus moksleivis, noriai bendraujantis su klasės draugais ir mokytojais, ramaus būdo ir nekonfliktuojantis ( t.2, b. l. 69).

Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, į tai, kad yra dvi abiejų kaltinamųjų baudžiamąją atsakomybę sunkinančios aplinkybės bei dvi lengvinančios, kaltinamieji abu jauno amžiaus, nuo pat tyrimo pradžios stengėsi atlyginti turtinę žalą, dalį jos atlygino be teismo sprendimo, V. S. neteistas, E. D. nors ir teistas už vagystę, nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas. Abu dirba, E. D. dar ir mokosi, sportuoja, abu charakterizuojami išimtinai teigiamai, kas leidžia daryti išvadą, kad antivisuomenis chuliganiško pobūdžio elgesys iki įvykio jiems nebuvo būdingas, V. S. neseniai sukūrė šeimą, E. D. taip pat gyvena šeimoje, turi metų neturinčią dukterį, kaltinamiesiems skiriama bausmė, švelnesnė negu atitinkamo BK straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkis.

Taip pat skiriant bausmę atsižvelgiama, kad darant nusikalstamas veikas V. S. buvo aktyvesnis už E. D. - gadino automobilius, kaip jis pats pripažino, pirmas pradėjo smurtą prieš Z. K.. V. S., atsižvelgiant į jo aktyvesnį vaidmenį, skiriama griežtesnė bausmė.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pateikė 9628.38 Lt ieškinį.

Valstybinės ligonių kasos ieškinys tenkintinas.

Institucijų, vykdančių privalomąjį sveikatos draudimą, turėtas apdrausto asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas, jei draudiminis įvykis pagal Sveikatos draudimo įstatymo 5 str. įvyko dėl asmenų neteisėtos veiklos, turi teisę išieškoti Valstybinė ligonių kasa ar teritorinės ligonių kasos CK 6.290 straipsnio nustatyta tvarka. Iš pateiktų dokumentų matosi, kad Z. K. gydymas ir reabilitacija valstybinei ligonių kasai kainavo 9628.38 Lt. (1 t., b.l. 39 - 42). Kaltinamieji, sužaloję nukentėjusįjį, privalo šią žalą atlyginti. Byloje yra banko mokėjimo kopija ir pašto kvitas, iš kurių matosi, kad V. S. valstybinei ligonių kasai sumokėjo 350 litų, o E. D. - 214 Lt 19 ct ( t. 3, b. l.115 ). Iš viso sumokėti 564,19 Lt ir šiai sumai ieškinys mažintinas.

Nukentėjusieji Z. K., N. K. ir T. K. pareiškė kaltinamiesiems civilinį ieškinį atlyginti nusikaltimu padarytą žalą ( t. 2, b. l. 162-181).

CK 6. 263 str. 2 d. yra nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas už ją asmuo. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį ( BPK 109 str. ).

Nukentėjusysis Z. K. prašo priteisti 3658,28 turtinės žalos ir 300 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Byloje yra pašto kvitai, iš kurių matosi, kad V. S. ir E. D. Z. K. kiekvienas išsiuntė po 1409 Lt 15 ct ( t. 3, b. l. 116 ), be to, kaip nustatyta, anksčiau yra sumokėję nukentėjusiojo Z. K. sūnui T. K. vaistų įsigijimui 600 litų. Nesant byloje duomenų, kad visi vaistai buvo išrašyti ir įgyti padaryto sužalojimo pasekmėms gydyti, teismas laiko, kad kaltinamųjų sumokėta suma 3418,30 Lt yra pakankama turtinei žalai atlyginti ir likusioje dalyje ieškinį dėl 239, 98 Lt turtinės žalos priteisimo atmeta.

Z. K. dėl patirto sužalojimo, be abejonės, patyrė didelę neturtinę žalą.

Neturtinės žalos samprata pateikta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.250 str. 1 d., kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Teismas atsižvelgia į visumą įstatyme nurodytų kriterijų: nukentėjusiojo patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, emocinę depresiją, sudarytus nepatogumus.

Iš Z. K. gydymo Klaipėdos universitetinės ligoninės stacionare istorijos matosi, kad Z. K. dėl patirtų sužalojimų buvo gydomas reanimacijos skyriuje, jam buvo atlikta operacija ( t. 1, b. l. 31-32). Z. K. nuo 2009-12-06 iki 2009-12-28 buvo gydomas Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, išrašytas geroje būklėje ir nukreiptas tolimesniam reabilitaciniam gydymui ( Klaipėdos universitetinės ligoninės raštas, t. 1, b. l. 30). Kaip matosi iš Palangos reabilitacijos ligoninės išrašo iš medicininių dokumentuose užfiksuotos ligos anamnezės, Z. K. nustatytas nepastovus galvos svaigimas, pusiausvyros, koordinacijos sutrikimas, sutrikęs judėjimas, apsitarnavimas, valinga dubens organų veikla ( suformuota urocistostoma). Taip pat joje nurodyta, kad Z. K. jo sužalojimo aplinkybių neprisimena ( t. 1, b. l.34).

Iš šių medicininių dokumentų, teismo medicinos specialisto išvados matosi, kad Z. K. dėl kaltinamųjų padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo du mėnesius buvo gydomas ligoninėse, buvo sunkios būklės, jį ištiko amnezija, jam buvo padaryta operacija. Akivaizdu, kad Z. K. patyrė dideles kančias, ilgą ir sunkų gydymą bei reabilitaciją, patirti sužalojimai padarė ilgalaikį neigiamą poveikį visai organizmo būklei, vaistus vartoja iki šiol. Z. K. dirba pedagoginį darbą, todėl patirta sunki galvos trauma sukėlė grėsmę jo sėkmingai profesinei veiklai. Kaip parodė nukentėjusieji, sužalojimas turėjo didelės įtakos nukentėjusiojo Z. K. ne tik fizinei, bet ir psichinei sveikatai – jis patyrė emocinį sukrėtimą, pasikeitė jo būdo savybės, kaip parodė jo artimieji, jis tapo irzlus, užsidaręs, dėl to jam tenka gydytis pas psichiatrą.

Taip pat nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į tai, kad kaltinamieji, veikė tiesiogine tyčia – panaudoję fizinį smurtą, sunkiai sutrikdė sveikatą žmogaus, bandžiusio juos įspėti ir nutraukti jų nusikalstamą veiką.

Atsižvelgiama ir į kaltinamųjų turtinę padėtį. Byloje yra pažymos, kad kaltinamieji turto neturi: neturi automobilių, nekilnojamojo turto, indėlių banke ( t. 2, b. l. 54-67, 86-106). Abu neseniai sukūrę šeimas, E. D. turi mažametį vaiką. Bet teismas taip pat atsižvelgia, kad kaltinamieji yra jauni, darbingi ir todėl, nors ir per ilgesnį laiką, turi galimybę atlyginti padarytą žalą.

Vadovaujantis aptartais kriterijais, protingumo bei sąžiningumo principais, atsižvelgiant į teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo, Z. K. iš kaltinamųjų solidariai priteistina 80 000 Lt neturtinė žala.

Nukentėjusioji N. K., Z. K. sutuoktinė, bei T. K., nukentėjusiojo sūnus, prašo priteisti iš kaltinamųjų po 50 000 Lt neturtinės žalos kiekvienas. Ieškininiame pareiškime nurodo, kad dėl kaltinamųjų padaryto nusikaltimo patyrė sunkių dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją.

N. K. ieškinys iš dalies tenkintinas, T. K. ieškinys atmestinas.

Kaip nustatyta byloje, N. K. matė kaltinamųjų nusikalstamus chuliganiškus veiksmus, juos įspėjo, tačiau kaltinamieji į jos pastabas reagavo įžeidžiamai, išėjus į lauką sutuoktiniui, ji taip pat po kurio išėjo į kiemą ir rado sunkiai sužalotą Z. K., netoliese abu kaltinamuosius. Dėl to ji patyrė didelį stresą, neigiamas emocijas, ligoninėje aplankius sužalotą sutuoktinį, jai sutriko širdis, ji taip pat parai buvo paguldyta į ligoninę. Iš gydymo stacionare istorijos matosi, kad dėl širdies sutrikimo N. K. paguldyta į ligoninę 2009-12-06, išrašyta 2009-12-07 ( t. 1, b.l. 78). Kaip ji paaiškino, nusikaltimo pasekmes ji jaučia iki šiol, sutriko sveikata, ji, kaip ir jos sutuoktinis, lankosi pas psichiatrą- psichologą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat tai, kad prieš nukentėjusiąją fizinis smurtas nebuvo panaudotas, vadovaujantis civilinio kodekso nustatytais kriterijais, atsižvelgiant į protingumo ir sąžiningumo pricipus, jau minėtą kaltinamųjų nusikalstamų veikų tyčios turinį ir formą, kaltinamųjų turtinė padėtį, teismų praktiką, nukentėjusiajai N. K. priteistina 5 000 Lt neturtinė žala.

Nukentėjusiojo T. K. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas. Jis su tėvais negyvena, kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų nematė, nors ir pripažintas nukentėjusiuoju, įvykio metu sužalotas nebuvo, tiesioginės žalos dėl jų nusikalstamos veikos nepatyrė. T. K. parodė, kad jis slaugė sergantį tėvą, turėjo daug rūpesčių, tačiau tai, vadovaujantis CK 6.250 str. 1 d. išdėstyta neturinės žalos samprata, negali būti vertinama kaip tiesiogiai kaltinamųjų nusikalstamais veiksmais padaryta neturtinė žala.

Kaltinamieji nusikaltimas veikas padarė veikdami bendrininkų grupe, todėl, taikant CK 6.279 str. 1d., žala iš jų priteistina solidariai.

Yra kvitai, iš kurių matoma, kad nukentėjusieji už atstovavimą baudžiamojoje byloje advokato padėjėjui sumokėjo 3000 Lt ( t. 2, b. l. 185-187). Atstovavimo išlaidas privalo nukentėjusiesiems atlyginti abu kaltinamieji ( BPK 106 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, kad T. K. civilinis ieškinys atmestas, jam priteistina tik dalis atstovavimo išlaidų.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pagal BK 284 str. 1 d. – laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

pagal BK 135 str. 2 d. 10 p.- laisvės atėmimu 6 metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. 5 d. 1p., bausmes subendrinti, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir galutinę bausmę V. S. paskirti šešerius metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

pagal BK 284 str. 1 d. – laisvės atėmimu 4 mėnesiams;

pagal BK 135 str. 2 d. 10 p.- laisvės atėmimu 5 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. 5 d. 1p., bausmes subendrinti, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir galutinę bausmę E. D. paskirti penkerius metus 6 mėn. laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Priteisti iš kaltinamųjų V. S. ir E. D. solidariai nusikaltimu padarytą žalą:

N. K. 5 000 Lt neturtinę žalą.

T. K. civilinį ieškinį dėl neturinės žalos atlyginimo bei Z. K. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti.

Priteisti iš kaltinamųjų V. S. ir E. D. atstovavimo išlaidas Z. K. iš kiekvieno po 1000 Lt, iš viso 2000 Lt., N. K. po 250 Lt, iš viso 500 Lt, T. K. po 100 Lt, iš viso 200 Lt.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - kompaktinį diską su pranešimo apie nusikaltimą Klaipėdos AVPK pokalbių garso įrašu, kompaktinį diską, kuriame yra įrašyta Klaipėdos A. K. m. 2 PK filmuota medžiaga, kompaktinį diską su apsaugos kamerų filmuota medžiaga, 2 vienetus kompaktinių diskų Nr. 2019 N.K.l ir 2020N.K.1, kuriuose įrašyti telefoniniai pokalbiai, saugoti prie bylos, veržlinį raktą, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Kardomųjų priemonių kaltinamiesiems iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, o kaltinamiesiems per 20 dienų nuo nuosprendžio kopijos įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.