Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas Rimantas Sipavičius, sekretoriaujant Nelei Mištautienei, Aurelijai Urbšaitytei, dalyvaujant prokurorui Dariui Dziegoraičiui, advokatei Reginai Atkočaitienei, nukentėjusiajai J. M., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), Kaune, a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, viengungis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas: 1) 1998-09-24 Kauno apygardos teismo pagal LR BK 272 str. 3 d. – l. a. 8 metams su turto konfiskavimu; 2) 2005-06-28 Kauno m. apylinkės teismo pagal LR BK 145 str. 1 d. – l. a. 1 metams; 3) 2006-05-02 Kauno m. apylinkės teismo pagal LR BK 22 str. 1 d., LR BK 178 str. 4 d. – bauda 6 MGL (750) Lt.; 4) 2006-08-22 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 1 d., LR BK 22 str. 1 d., LR BK 180 str. 1 d., LR BK 63 str. 1 d., LR BK 63 str. 4 d. – l. a. 3 metams; 5) 2009-09-28 Kauno m. apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d. – l. a. 1 metams 6 mėnesiams, be pastovios gyvenamosios vietos, iki suėmimo ir kardomosios priemonės paskyrimo gyvenęs nakvynės namuose (duomenys neskelbtini). kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str.1 d., padarymu, nustatė: A. Š.: 2010-12-23 apie 10 val., Kauno teritorinėje darbo biržoje, esančioje Kaune, Ožeškienės g. 37, (duomenys neskelbtini) kabinete nukentėjusiajai J. M. sakydamas, kad ji bus sumušta iki sąmonės netekimo; tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus 2010-12-28 10 val. 30 min., toje pačioje vietoje pasakydamas „J., tu juk žinai, mes juk kalbėjom“, tokiu būdu vėl grasino nukentėjusiajai sunkiai sutrikdyti jos sveikatą, tai yra jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d.. Kaltinamasis kaltu neprisipažino. Jis parodė: 2010-12-23 apie 10 val. dieną buvau Kauno darbo biržos (duomenys neskelbtini) kabinete. Negrasinau nužudyti nukentėjusiosios, neturėjau realaus tikslo sužaloti ją, mačiau ją tą dieną pirmą kartą gyvenime. Užėjau į tą kabinetą, nes man reikia įsigyti asmens dokumentus ir gauti pašalpą gyvenimui. Tik pokalbis buvo su nukentėjusiąja, jokio konflikto nekilo, galvojau, kad ji mane supras. Negrasinau jos sumušti, užmušti negrasinau. Anksčiau buvau kreipęsis į darbo biržą, žinojau, kad su pažyma, kurią duoda išleidžiant iš pataisos namų, užregistruoja darbo birža, o man ten pasakė, kad neregistruos. Aš supykau, pasakiau J. M., kad ji mane žlugdo. Vardo aš pasiteiravau moteriškės, o be to buvo ant stalo kortelė su jos duomenimis. Po kokių 10 min. ji pasakė, kad eis pas direktorių pasiklausti. Ankstesnius kartus išeidamas iš pataisos namų turėjau asmens dokumentą, o šį sykį dingęs buvo pačioje įkalinimo įstaigoje mano asmens dokumentas. Aš susijaudinau, susinervinau, bet susivaldžiau, aš niekada nepasakau to, ko nereikia. Gavau J. leidimą, kad galėčiau kreiptis į ją, tu. Pasakiau, kad „J., tu mane žudai“. Nebuvo išsigandusi nukentėjusioji, kai aš su ja bendravau. 2010-12-28 dieną, kai aš atėjau antrą kartą į darbo biržą, paprašiau J. keletą litų duoti man, nes visai neturėjau pinigų. Davė ji man 4 litus. Nesiskundžiu atmintimi, gerai atsimenu viską. Iš tos frazės „J., tu juk žinai, mes juk kalbėjom“ prisigalvoti galima visko. Nesakiau, kad J., kad ji bus sumušta iki sąmonės netekimo, kad bus užmušta. Aš gal nerišliai kažką pasakiau, nukentėjusioji galėjo per dramatiškai suprasti, sakiau, kad viskas gresia man, o ne nukentėjusiajai. Kabinete buvo dar daugiau asmenų, aš tikrai nekalbėčiau prie svetimų žmonių tokių grasinimų. Nežinau, ar girdėjo, ką kiti žmonės, ką aš kalbėjau su J.. Buvau tą pačią dieną, tai yra 23 d., seniūnijoje, tik ten laiko užima, kol išduoda dokumentus. Dokumentą savo atgavau iš Darbo biržos 28 dieną. Galėjo išsigąsti J., bet ji suprato viską asmeniškai, o aš sakiau, kad tai man gresia viskas tas, ką sakiau jai. Ji turėjo išsigąsti kaip žmogus, kaip moteris. Teismas kaltinamojo parodymų visumos nevertina kaip įrodymų, atitinkančių objektyvią tikrovę, ir vertina juos kaip parodymus, duodamus siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Apkaltinamasis nuosprendis A. Š. atžvilgiu grindžiamas toliau aptariamų įrodymų, kartu ir paties kaltinamojo parodymų, pagrindu. Nukentėjusioji J. M. parodė: 2010-12-23 buvo pas mane į kabinetą atėjęs kaltinamasis, ir dar gruodžio 28 dieną buvo jis atėjęs. Gruodžio 23 dieną kabinete buvo ir E. D., o 28 dieną buvo M. V., L. R., trumpam užėjusi buvo S. K.. Anksčiau kaltinamojo nepažinojau, mačiau jį pirmą kartą. Jis tikrai atsinešė dokumentą apie paleidimą iš įkalinimo įstaigos. Jo apsilankymo tikslo negaliu net pasakyti. Maniau jis atėjo pagalbos, situacijos išsiaiškinti. Kaltinamasis pasakė, kad nori užsiregistruoti darbo biržoje. Negalėjome užregistruoti jo be asmens dokumento. Ta jo pateikta pažyma yra informacija apie paleidimą. Pažyma buvo su nuotrauka. Bet pas mus kategoriškai draudžiama registruoti žmogų be paso. Darbo biržos įstatymas yra toks. Dar su vairuotojo pažymėjimu naujo pavyzdžio galime registruoti žmogų. Pasakiau, kad neturime teisės įregistruoti, pasiūliau kreiptis pas direktorių su prašymu, kad jam būtų daroma išimtis. Direktorius pasakė, kad negalės registruoti, prašiau pati direktoriaus, kad padarytų išimtį kaltinamajam, sakiau, kad man jis grasina, bet direktorius pasakė, kad negalima be asmens dokumento registruoti žmogaus darbo biržoje. Kaltinamasis neturėjo asmens dokumento, kuris pripažintas tinkamu pagal įstatymą. Jau gruodžio 23 d. jis grasino man. Pasakė: „aš, žinok, tave suspardysiu iki sąmonės netekimo, jeigu nebus mano klausimas išspręstas teigiamai, aš ateisiu rytoj“. Kita diena buvo Kūčios, nedarbo diena, todėl jis atėjo 28 d. Mano nuomone sąvoka suspardymas iki sąmonės netekimo tolygu nužudymui. Gruodžio 28 d, kaltinamasis atėjęs pasakė, „aš jau norėjau tavęs palaukti prieš darbą“. Komisija jo prašymą turėjo nagrinėti ir priimti galutinį sprendimą, bet aš jam iš anksto pasakiau, kad komisija nepatvirtins jo prašymo, nes reikalingas asmens dokumentas. Darbo biržos tikslas įdarbinti žmones, o socialinis skyrius, to dokumento pagrindu, kokį kaltinamasis turėjo, duoda pašalpą paso padarymui. Aš dar pati pasiskambinau į socialinį skyrių, jie tai patvirtino, siūliau ten kreiptis kaltinamajam, bet jis atsisakė. Grasinimas kaltinamojo nebuvo pakeltu tonu. Jis šnekėjo labai ramiai, bet įsakmiai. Jis pasakė, kad „jei nebus priimtas tinkamas sprendimas man, aš tave suspardysiu iki sąmonės netekimo“. Po pirmos dienos nesikreipiau į policiją, o gruodžio 28 d. kaltinamasis reikalavo, kad aš ateičiau į kabinetą, nes buvau trumpam išėjusi. Pasakiau, kad klausimas sprendžiamas komisijoje, jis pasakė, kad perduočiau komisijos nariams, kad „jie labai pasigailės, jei nepriims tinkamo jam sprendimo“. Ir pasakė, dar „tu juk žinai, kas tavęs laukia, mes juk susitarėme“. Dirbame pagal užimtumo rėmimo įstatymą. Yra komisija sudaroma iš darbo biržos specialistų. Panašių prašymų, kai žmogus ateina be dokumento tikrai buvo. Bet niekada nebuvo priimtas sprendimas užregistruoti asmenį be asmens dokumento. Kaltinamasis neprašė pinigų, pasakė, kad „dabar aš turėsiu rūpintis juo, kad šiltai gyventų ir skaniai pavalgytų“. Pasiūliau kreiptis į samariečius, tai kaltinamasis pasiūlė man pačiai ten eiti valgyti. Pasakė, kad visus savo sutaupytus pinigus turėsiu atiduoti jam, nes valstybė nesirūpina juo. Visą laiką mane vadino Tu. Man pačiai anksčiau niekas negrasino, visada sugebėjau bendrauti su žmonėmis. A. Š. dar liepė pažiūrėti, kiek jis kartų teistas. Aš tikrai norėjau jam padėti. Grasino komisijos nariams man sakydamas, kad kai mane jis sužalos, tai tada komisija suvoks, kad blogai su juo pasielgė. Aš taip supratau tuos jo žodžius. Sprendimas komisijos turėjo būti leisti registruotis ar ne. Susidariau nuomonę, kad kaltinamasis žada įvykdyti savo grasinimus, nes labai tikslingai, ramiu tonu pastoviai kartojo, kad jis mane pasirinko, kad aš turėsiu aprūpinti jį šiltu būstu, skaniu maistu. Kad nuimti atsakomybę nuo savęs, sakiau, kad komisija turi priimti sprendimą, nors aš žinojau, kad jis nebus teigiamas, nes netiko kaltinamojo turimas dokumentas. Aš jam pasakiau, kad nepaliktų to dokumento, jis padėjo jį man ant stalo sakydamas, kad aš dabar atsakinga už jį ir turiu viską padaryti. Aš vienu momentu, kai kaltinamasis aprimo ir rašė pareiškimą, skambinau į socialinį skyrių ir išsiaiškinau, kad jam bus skiriama pašalpa dokumentui įsigyti, o Š. atsisakė ten vykti, jis tik pasakė, kad aš turiu jam viską sutvarkyti. Mes neužregistravome jo į darbo biržą be asmens dokumento. Aš nežinau, ar Š. kreipėsi į socialinių reikalų skyrių. Turėjo teisę kreiptis į viršininką Š., jeigu jis nesutinka su mano sprendimu. Todėl Š. rašė du prašymus. Aš nunešiau prašymą direktoriui. Direktorius yra T. B.. Antrojo apsilankymo metu kabineto durys buvo praviros, o apsauga stovėjo už durų. Kadangi grasino man Š., tai direktorius davė įsakymą, kad apsauga budėtų visą dieną 27 d, bet kaltinamasis neatvyko tą dieną, o kai atėjo 28 d., tada buvo iškviesta apsauga. Antrą kartą atėjęs Š. aiškino, kad, jei komisija priims sprendimą jo neregistruoti, tai susidoros su manimi. Aprašęs nukentėjusiosios J. M. parodymus, teismas daro išvadą, kad nėra surinkta pakankamai duomenų, jog kaltinamasis būtų grasinęs nukentėjusiajai nužudymu. Teisme nukentėjusioji parodė, kad kaltinamasis pasakė „aš žinok tave suspardysiu iki sąmonės netekimo, jeigu nebus mano klausimas išspręstas teigiamai, aš ateisiu rytoj“. Kartu teismas aprašytų ir toliau aprašomų toliau įrodymų pagrindu daro išvadą, kad kaltinamasis grasino nukentėjusiajai sunkiai sutrikdyti jos sveikatą, atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d., šio straipsnio dispozicijoje ir sankcijoje. Liudytoja E. D. parodė: 2010-12-23 mačiau kaltinamąjį darbo biržos patalpose. Jis atėjo ryte į kabinetą ir pasiteiravo J. M.. Aš parodžiau į kolegę, nes kartu sėdėjome viename kabinete. Tada kaltinamasis prisėdo prie jos ir pasakė, kad nori prisiregistruoti darbo biržoje. Girdėjau tik nuotrupas pokalbio. Jis pasakė, kad yra grįžęs iš įkalinimo įstaigos, kad neturi kuo maitintis, kur gyventi, kad asmens tapatybės dokumento neturi, pasiūlėme į samariečius kreiptis, kolegė pasiskambino į seniūniją, ten pasakė, kad išskirs kaltinamajam pašalpą asmens dokumentui įsigyti. Pradėjo kaltinamasis kelti reikalavimus, pasakė, „kad būna ir taip, kad po darbo žmonės namo negrįžta“. Pasakė, kad jis sugrįš po švenčių ir J. turi padaryti taip, kad jis būtų priregistruotas darbo biržoje. Elgėsi ramiai, reikalavo užregistruoti darbo biržoje. Jis neklausė jokių pasiūlymų, kur galėtų kreiptis, jis jų atsisakė. Į šitą kabinetą dažnai ateina konfliktiniai žmonės, visada J. su jais susitvarkydavo ramiai, šį kartą J. atrodė pasimetusi. Kai ateina žmonės su tokia pažyma iš įkalinimo įstaigos atsineša ir asmens dokumentą. Pažyma reikalinga mums, nes suteikiamos lengvatos tokiems asmenims įsidarbinant ir pašalpas gaunant. Aprašęs šios liudytojos parodymus teismas konstatuoja, kad ji girdėjo kaltinamąjį sakant „kad būna ir taip, kad po darbo žmonės namo negrįžta“. Liudytoja L. R. parodė: kaltinamąjį mačiau vieną kartą, 2010-12-28. Apie 11 val. atėjau į 107 kab. pas J. M.. Ji kalbėjo su kaltinamuoju. Aš jį atpažinau, nes jis buvo palikęs paleidimo iš PN dokumentą pas J., ten buvo jo nuotrauka. Žinojau, kad jis grasino J.. Iš to dokumento, kurį pamačiau 23 d. atpažinau kaltinamąjį ir nusprendžiau neišeiti iš kabineto. Jis sakė „aš tau ,J., sakiau, jeigu tu to nepadarysi, mes apie tai kalbėjome“. Jis paprašė iš J. pinigų, ji pasakė, kad neturi, J. išsiėmė piniginę atsegė ją ir parodė piniginę, kurioje buvo tik keli metaliniai litai. J. padavė apie 5 litus kaltinamajam. Kaltinamasis pasiėmė pinigus. Dar jis pasakė, kad jis norėjo ateiti ryte prie darbo jos palaukti, kad ji prisimintų, kad jis toks yra. Jis liepė perduoti komisijai, kad jei sprendimas bus nepalankus jam, tai jiems bus labai blogai ir, kad J. yra tarpininkas tarp jo ir komisijos. Apie gruodžio 23 d. įvykį girdėjau iš nuogirdų. 28 d. J. M. būklę mačiau, nes buvo pasakęs kaltinamasis, kad ateis. Jis paliko dokumentą tam, kad sutvarkytų viską J.. Tas dokumentas buvo ant stalo pas J. padėtas, paklausiau, kas tai per dokumentas, pasakė, kad čia tas žmogus, kuris jai grasina. Aprašęs šios liudytojos parodymus teismas konstatuoja, kad ji girdėjo 2010-12-28 kaltinamąjį sakant „aš tau ,J., sakiau, jeigu tu to nepadarysi, mes apie tai kalbėjome“. Liudytoja S. K. parodė: mačiau kaltinamąjį gruodžio 28 d., o gruodžio 23 d., mačiau verkiančią J., klausiau bendradarbės, kas atsitiko, tai pasakė, kad vienas asmuo jai grasina, o gruodžio 27 d. J. parodė asmens, kuris jai grasino nuotrauką. Ta pažyma buvo popieriaus lapas su antspaudu ir asmens nuotrauka. Jei asmuo iš įkalinimo įstaigos, reikalaujama asmens tapatybės kortelės, nes papildomos garantijos priklauso tokiems asmenims. Gruodžio 28 d. mačiau, kad kabinete sėdi dar viena moteris, o kaltinamasis laukė ramiai, kol prieis J.. Kadangi pertvaros stiklinės, todėl ir matosi viskas. kaltinamasis net užgulęs stalą buvo, pasislinkęs arčiau J., jokių žodžių negirdėjau. Aprašęs šios liudytojos parodymus teismas konstatuoja, kad ji gruodžio 23 d. matė verkiančią J. M., paklausius, kas atsitiko, ji pasakė, kad vienas asmuo jai grasina. Liudytojas A. V. parodė: UAB „Kvintencija“ saugojo darbo biržą. Gruodžio 28 d. mačiau kaltinamąjį, mačiau, kad jis buvo užėjęs į kabinetą pas J., laukiau, vyks, kas nors, ar ne. Jis kalbėjo ramiai, jokių gestų nedarė. Žinau, kad jis pirmą dieną kažką ten padarė, todėl mane kvietė antrą dieną. Mūsų UAB „Kvintencija“ saugo darbo biržą, tai pirmas kartas per mano darbo laiką, kai iškvietė apsaugą. Dirbu antri metai apsaugoje. Buvo paskambinta ir pasakyta, kad yra žmogus, kuris grasina. Paskambino iš darbo biržos ūkvedys, saugojau M.. Ji buvo susijaudinusi, išsigandusi, o kaltinamasis tą dieną sėdėjo ramiai. Aprašęs šio liudytojo parodymus teismas konstatuoja, kad 2010-10-28 nuvyko į Darbo biržą, saugojo nukentėjusiąją, kuriai anksčiau buvo grasinta. Nukentėjusioji buvo išsigandusi, kaltinamasis sėdėjo ramiai. Liudytoja L. M. parodė: savo akimis nieko nemačiau, tik direktorius 2010 m. gruodžio 23 d. iškvietė mane pokalbiui. Buvo ir J. M. tada pas direktorių. J. buvo susijaudinusi, sakė, kad jai grasino kaltinamasis, kad jei neužregistruos biržoje, susidoros su ja. Nelabai pamenu, ką konkrečiai ji sakė. Aš esu skyriaus vedėja. Tikrai pagal nustatytas taisykles, pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymą negalima registruoti žmogaus be asmens tapatybės dokumento, kurį atitinka asmens tapatybės kortelė, pasas ar naujo pavyzdžio vairuotojo pažymėjimas. Visais atvejais žmogus informuojamas apie paslaugas, kokias teikia darbo birža. Buvo kreiptasi į seniūniją dėl dokumento padarymo. Aprašęs šios liudytojos parodymus teismas konstatuoja, kad 2010-12-23 nukentėjusioji buvo susijaudinusi, direktoriaus kabinete sakė, kad jai kaltinamasis grasina. Liudytojas G. G. parodė: J. M. darbo kabinetas netoliese mano darbo vietos. J. M. papasakojo man viską, apibūdino asmenį iš išvaizdos. Tai buvo po pirmojo kaltinamojo apsilankymo. J. buvo išsigandusi, minėjo, kad buvo atėjęs žmogus, sakė, kad grasino jai. J. M. labai man nedetalizavo kaip grasino jai kaltinamasis. J. M. neramiai viską pasakojo. Aš esu atsakingas už ūkio dalį. Abu su J. pasitarę, nusprendėme apsaugą iškviesti anksčiau, negu įprasta. Apsauga buvo kviesta todėl, kad nukentėjusioji nerime buvo. Kad iškviesti apsaugą nebūtinas direktoriaus nurodymas. Apsaugos darbuotojo pastoviai nėra pas mus, jis ateina per pietus, pabūna valandą, ir toliau dirba budėjimo režime. Kadangi aš dirbu tik gerą pusmetį darbo biržoje, tai per tą laiką nebuvo nei vieno atvejo tokio daugiau. Aprašęs šio liudytojo parodymus teismas konstatuoja, kad 2010-12-23 J. M. buvo išsigandusi, liudytojui sakė, kad kaltinamasis grasino jai. Todėl kaltinamajam apsilankius antrą kartą, buvo iškviesta apsauga. Liudytojas T. B., Darbo biržos direktorius, parodė: su kaltinamuoju neteko bendrauti, mačiau tik savo darbuotojos atneštą dokumentą jo. Buvau informuotas, kad kreipėsi asmuo iš įkalinimo įstaigos be asmens tapatybę patvirtinančio dokumento. J. M., kai atnešė prašymą, buvo strese, išsigandusi, nes kaltinamasis žodžiais ir veiksmais išreiškė, kad gali imtis veiksmų darbuotojos atžvilgiu, jei ji neįregistruos jo darbo biržoje. Mes kaip įstaiga ganėtinai lanksčiai žiūrime į tokias situacijas. Buvo susiskambinta su seniūnija, ji būtų suteikusi finansinę paramą asmeniui įsigyti asmens dokumentą. Kaltinamasis atsisakė ten vykti, kiek man žinoma. Aš pats asmeniškai negirdėjau jokių grasinimų. Aprašyti ir aptarti įrodymai patvirtina faktą, kad kaltinamasis padarė šio nuosprendžio aprašomosios dalies pradžioje išdėstytą veiką, yra kaltas ir baustinas. Kaip aprašyta anksčiau, teismas nenustato, kad kaltinamasis grasino nukentėjusiąją nužudyti, tačiau nustato, kad grasino sunkiai sutrikdyti nukentėjusiosios sveikatą. Aplinkybę, kad toks grasinimas gali būti įvykdytas, patvirtina ne tik nukentėjusiosios, bet ir liudytojų parodymai teisme. Nukentėjusioji 2010-12-23 pasakė bendradarbiams, kad su ja kaltinamasis ruošiasi susidoroti, buvo išsigandusi, todėl po kelių dienų buvo iškviestas apsaugos darbuotojas, kaltinamajam apsilankius Darbo biržoje 2010-12-28. Veikos kvalifikavimas. Veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str.1 d., - nustačius aplinkybę, kad kaltinamasis grasino sunkiai sutrikdyti nukentėjusiosios sveikatą. Dėl bausmės. Teismas nustato kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę: kaltinamasis 2010-12-23 ir 2010-12-28 veikė, siekdamas tikslo užsiregistruoti Darbo biržoje, turėdamas su savimi tik tą dokumentą, kurį išdavė Pataisos namai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 str. 2 d.). Tai, kad šis dokumentas netiko Darbo inspekcijai, reglamentuoja teisės aktai (Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010-07-22 įsakymas Nr.A1-473, b.l.134), tačiau Pataisos namų administracija turėjo pasirūpinti, kad bausmę atlikęs asmuo iš pataisos namų būtų paleistas su asmens tapatybę patvirtinančiais dokumentais,- asmens kortele arba pasu. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių šiuo nuosprendžiu nenustatoma. Kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, anksčiau yra teistas. Nusikaltimą padarė netrukus po to, kai grįžo iš pataisos namų. Teismas daro išvadą, kad kaltinamajam, atsižvelgus į anksčiau aptartas aplinkybes, skirtina laisvės atėmimo bausmė, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d. sankcijoje, ir dėl aptartų aplinkybių neskirtinos kitos bausmių rūšys. Laisvės atėmimo bausmės trukmė parenkama, atsižvelgiant į aptartų aplinkybių visetą. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str.-307 str., nusprendžia: A. Š. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d., ir skirti jam 7 mėn.(septynių mėnesių) laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityti laikotarpį, A. Š. prabūtą jį sulaikius ir paskyrus kardomąją priemonę suėmimą nuo 2010-12-29 iki 2011-05-26 ir nuo 2011-05-26 iki nuosprendžio įsiteisėjimo momento, iki to momento pratęsti kardomosios priemonės suėmimo terminą. Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.TeisėjasRimantas Sipavičius