Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Jūratės Gaidytės-Lavrinovič ir Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro prašymą atsakovėms E. L. ir T. L., atstovaujamų pagal įstatymą G. B., dėl pilietybės netekimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl atsakovių Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagrįstumo ir teisėtumo.

Nustatyta, kad Migracijos departamentas 2024 m. gruodžio 27 d. gavo atsakovių motinos G. B. pranešimus apie dukterų įgytą Jungtinių Amerikos Valstijų pilietybę, kuriuose nurodyta, kad E. L. (duomenys neskelbtini) d., o T. L. (duomenys neskelbtini) d. įgijo Jungtinių Amerikos Valstijų pilietybę ir atitinka Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 1 sąlygą, kuomet Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, t. y. Lietuvos Respublikos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę įgijo gimdamas.

Migracijos departamentas teikimu „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo paaiškėjus, kad sprendimas dėl asmens Lietuvos Respublikos pilietybės priimtas pažeidus Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą“ (toliau – Teikimas) 2025 m. rugpjūčio 25 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrą, siūlydamas kreiptis į Regionų administracinį teismą dėl T. L. ir E. L. (toliau – pareiškėjos) Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo, paaiškėjus, kad sprendimai dėl pareiškėjų Lietuvos Respublikos pilietybės buvo priimti pažeidžiant Pilietybės įstatymą.

Migracijos departamentas Teikime nurodė, kad 2024 m. rugsėjo 5 d. Migracijos departamentas gavo pareiškėjų motinos G. B. pranešimą apie įgytą kitos valstybės – Jungtinių Amerikos Valstijų – pilietybę, kuriame nurodyta, kad G. B. 2010 m. liepos 15 d. įgijo Jungtinių Amerikos Valstijų pilietybę ir neatitinka Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 1–5, 7, 9 ar 11 punktų sąlygų, kuomet Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis. Kartu su pranešimu buvo pateiktas Jungtinių Amerikos Valstijų pasas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2016 m. kovo 1 d., Jungtinių Amerikos Valstijų natūralizacijos pažymėjimas, kuriame nurodyta, kad Jungtinių Amerikos Valstijų pilietybę įgijo 2010 m. liepos 15 d. (nepatvirtintas pažyma (Apostille)).

Teikime taip pat nurodyta, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2025 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 1V-89 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę“, kuris įsigaliojo 2025 m. vasario 3 d., G. B. neteko Lietuvos Respublikos pilietybės įgijus Jungtinių Amerikos Valstijų pilietybę.

Teikime nurodyta ir tai, kad pareiškėjų tėvas nežinomas, tai patvirtina Palangos miesto sav. administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus pateikti G. B. prašymai įtraukti į apskaitą užsienio valstybėje įregistruotą dukterų gimimą, kuriuose nurodyta, kad registruojant vaikus, duomenys apie tėvą pateikti nebuvo.

Teikime pažymėta, kad 2002 m. rugsėjo 17 d. priimto Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo (suvestinė redakcija, galiojusi nuo 2010 m. gruodžio 18 d. iki 2011 m. balandžio 1 d.) 21 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, privalo per 30 dienų raštu pranešti apie tai vidaus reikalų ministrui ar jo įgaliotai institucijai arba teritorinės policijos įstaigos viešosios policijos migracijos skyriui, tarnybai, poskyriui, grupei ar pasų poskyriui, arba konsulinei įstaigai. Įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, išskyrus asmenis, nurodytus šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje, netenka Lietuvos Respublikos pilietybės nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos.

Teikime atkreiptas dėmesys, kad G. B., įgijusi Jungtinių Amerikos Valstijų pilietybę, nepranešė apie kitos valstybės pilietybės įgijimą Lietuvos Respublikos įgaliotoms institucijoms Įstatymo nustatyta tvarka, todėl Migracijos departamentas neturėjo duomenų, kad pareiškėjų gimimo metu jų motina buvo įgijusi kitos valstybės pilietybę.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Teikime padaryta išvada, kad sprendimai dėl pareiškėjų Lietuvos Respublikos pilietybės buvo priimti pažeidžiant Pilietybės įstatymą, nes pareiškėjų motina jų gimimo metu nebuvo Lietuvos Respublikos pilietė (duomenų apie tėvą nėra).

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 24 straipsnio 2 punktu, 26 straipsnio 1 dalimi ir 32 straipsnio 3 punktu bei atsižvelgdamas į Migracijos departamento 2024 m. gruodžio 23 d. teikimą Nr. 24TR350 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę“, 2025 m. vasario 3 d. priėmė įsakymą Nr. 1V-89 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę“, kuriuo, be kita ko, nusprendė, kad G. L., gim. (duomenys neskelbtini) d., gim. valstybė – Lietuva, neteko Lietuvos Respublikos pilietybės.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija (toliau – ir Konstitucija) ir Pilietybės įstatymas.

Konstitucijos 12 straipsnyje nustatyta, kad: Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais (1 dalis); išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis (2 dalis); pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato įstatymas (3 dalis).

Pilietybės įstatymo 13 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant. Vaikas, kurio abu tėvai arba vienas iš jų yra Lietuvos Respublikos piliečiai, gimdamas įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę, nesvarbu, ar jis gimė Lietuvos Respublikos teritorijoje, ar už jos ribų (Pilietybės įstatymo 14 straipsnio 1 dalis).

Pilietybės įstatymo 24 straipsnio 7 punkte yra nustatyta, kad Lietuvos Respublikos pilietybės

netenkama paaiškėjus, kad sprendimas dėl asmens Lietuvos Respublikos pilietybės priimtas pažeidus Pilietybės įstatymo ar kitus Lietuvos Respublikos įstatymus.

Taip pat Pilietybės įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, netenka Lietuvos Respublikos pilietybės nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos, išskyrus asmenis, kurie pagal šio įstatymo 7 straipsnio 1–5, 7, 9 ir 11 punktus gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiai.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas dvigubos pilietybės draudimas (Konstitucinio Teismo 1998 m. lapkričio 11 d., 2003 m. gruodžio 30 d., 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimai, 2013 m. kovo 13 d. sprendimas). Konstitucinėje jurisprudencijoje taip pat konstatuota, kad pagal Konstituciją negalimas ir toks įstatymo nuostatų, įtvirtinančių galimybę tuo pat metu būti Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiu, plečiamas aiškinimas, pagal kurį dviguba pilietybė būtų ne atskiros, ypač retos išimtys, bet paplitęs reiškinys (Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d., 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimai). Tokia doktrininė nuostata įtvirtinta ir pilietybės teisinį reguliavimą aiškinančiame Konstitucinio Teismo 2013 m. kovo 13 d. sprendime. Šiame sprendime Konstitucinis Teismas pabrėžė, jog Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalies formuluotė „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus“ reiškia, kad įstatymu, kuriuo reguliuojami pilietybės santykiai, gali būti nustatyti tik išimtiniai atvejai, kada asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, t. y. teisinis reguliavimas turi būti toks, kad dvigubos (daugybinės) pilietybės atvejai būtų tokios pilietybės draudimo, išreikšto formuluote „niekas negali“ išimtis, o ne šį draudimą paneigianti taisyklė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-4691-756/2017).

Byloje nustatyta, kad atsakovė E. L., gim. (duomenys neskelbtini) d., gimė Jungtinėse Amerikos Valstijose, gimstant įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę pagal Pilietybės įstatymo 14 straipsnio 1 dalį. Atsakovės E. L. gimimo metu galiojo Pilietybės įstatymo (2010 m. gruodžio 2 d. įstatymo Nr. XI-1196 redakcija) 45 straipsnio 11 dalies nuostata, kuri numatė sąlygą, kad nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė Lietuvos Respublikos teritorijoje, ar už jos ribų ir ar gimdamas įgijo kitos valstybės pilietybę, ar ne, Lietuvos Respublikos piliečiu galėjo būti laikomas tik tuo atveju, jei tėvai ar vienas iš jų vaiko gimimo metu buvo Lietuvos Respublikos piliečiai.

Atsakovei E. L. 2024 m. gruodžio 17 d. išduotas Lietuvos Respublikos pasas Nr. (duomenys neskelbtini) (galioja, negrąžintas). Duomenys apie jos turimą Lietuvos Respublikos pilietybę įrašyti Gyventojų registre registruojant vaiko gimimą vadovaujantis Pilietybės įstatymo 14 straipsnio 3 dalimi (šiame straipsnyje nurodytų vaikų Lietuvos Respublikos pilietybė įrašoma į vaiko gimimo faktą patvirtinantį dokumentą registruojant vaiko gimimą), ir tokiu atveju atskiras administracinis sprendimas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės nėra priimamas.

Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovė T. L., gim. (duomenys neskelbtini) d., gimė Jungtinėse Amerikos Valstijose. T. L. Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo pagal 2010 m. gruodžio 2 d. priimto Pilietybės įstatymo 45 straipsnio 11 dalį.

Lietuvos Respublikos asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinantys dokumentai atsakovei T. L. išduoti nebuvo. Duomenys Gyventojų registre, kad T. L. yra Lietuvos Respublikos pilietė nuo gimimo, buvo įrašyti 2024 m. gruodžio 16 d. Migracijos departamento teritorinio skyriaus darbuotojo.

Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovių E. L. ir T. L. motina G. B. Migracijos departamentui 2024 m. rugsėjo 5 d. pateikė pranešimą apie įgytą kitos valstybės – Jungtinių Amerikos Valstijų– pilietybę, kuriame nurodyta, kad ji 2010 m. liepos 15 d. įgijo Jungtinių Amerikos Valstijų pilietybę ir neatitinka Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 1–5, 7, 9 ar 11 punktų sąlygų, kuomet Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis. Jungtinių Amerikos Valstijų ambasada Lietuvoje patvirtino, kad G. B. Jungtinių Amerikos Valstijų pilietė yra nuo 2010 m. liepos 15 d.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 24 straipsnio 2 punktu, 26 straipsnio 1 dalimi ir 32 straipsnio 3 punktu bei atsižvelgdamas į Migracijos departamento 2024 m. gruodžio 23 d. teikimą Nr. 24TR350 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę“, 2025 m. vasario 3 d. priėmė įsakymą Nr. 1V-89 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę“ (toliau – Įsakymas), kuriuo, be kita ko, nusprendė, kad G. L., gim. (duomenys neskelbtini) d., gim. valstybė – Lietuva, neteko Lietuvos Respublikos pilietybės.

Atsakovių motina G. B., 2010 m. liepos 15 d. įgijusi Jungtinių Amerikos Valstijų pilietybę, nevykdė Pilietybės įstatyme nustatytos pareigos teisės aktų nustatyta tvarka bei terminais pranešti apie kitos valstybės pilietybės įgijimą Lietuvos Respublikos kompetentingoms institucijoms. Atsakovių motina Įsakymo pagrindu yra netekusi Lietuvos Respublikos pilietybės nuo kitos valstybės – Jungtinių Amerikos Valstijų – pilietybės įgijimo dienos, t. y. nuo 2010 m. liepos 15 d. Duomenų apie atsakovių tėvą, jo pilietybę nėra.

Lietuvos Respublikos pilietybės netenkama įgijus kitos valstybės pilietybę, išskyrus šiame įstatyme numatytus atvejus; pagal minėto įstatymo 26 straipsnį, Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, netenka Lietuvos Respublikos pilietybės nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos, išskyrus asmenis, kurie pagal šio Įstatymo 7 straipsnio 1–5 ir 7 punktus gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiai; Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, privalo per 2 mėnesius nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos raštu pranešti apie tai Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai arba Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai. Asmuo, nustatytu laiku neįvykdęs nustatytos pareigos, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus – pagal Pilietybės įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2024 m. sausio 1 d., t. y. Įsakymo priėmimo metu) 24 straipsnio 2 punktą, Lietuvos Respublikos pilietybės netenkama įgijus kitos valstybės pilietybę, išskyrus šiame Įstatyme numatytus atvejus; pagal minėto Įstatymo 26 straipsnį, Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, netenka Lietuvos Respublikos pilietybės nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos, išskyrus asmenis, kurie pagal šio Įstatymo 7 straipsnio 1–5, 7, 9 ir 11 punktus gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiai; Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, privalo per 2 mėnesius nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos raštu pranešti apie tai Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai arba Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai. Lietuvos Respublikos pilietis, šio Įstatymo 41¹ straipsnyje nustatyta tvarka pateikęs prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo, laikomas pranešusiu apie kitos valstybės pilietybės įgijimą; asmuo, nustatytu laiku neįvykdęs nustatytos pareigos, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus; – tuo remiantis Įsakymo 1 punkte nurodyta, jog jame įrašyti asmenys (įskaitant G. B.) neteko Lietuvos Respublikos pilietybės nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos.

Iš nurodyto teisinio reguliavimo akivaizdu, kad įgijus kitos valstybės pilietybę, yra netenkama Lietuvos Respublikos pilietybės, ir jos netenkama būtent nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos. Aktualiu laikotarpiu iš esmės pakito tik išimtys, kai įgiję kitos valstybės pilietybę, asmenys gali būti Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiai pagal Pilietybės įstatymo 7 straipsnio atitinkamus punktus (išplėstas šių išimčių sąrašas), tačiau duomenų apie tai, kad atsakovių motina atitinka bent vieną iš jų, nėra arba tokie duomenys nebuvo pateikti, todėl šio asmens atžvilgiu ir buvo priimtas Įsakymas.

Aplinkybė, kad atsakovių motina, 2010 m. liepos 15 d. įgijusi Jungtinių Amerikos Valstijų pilietybę, neteko Lietuvos Respublikos pilietybės nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos, t. y. nuo 2010 m. liepos 15 d., atitinkamoms Lietuvos valstybės institucijoms atsakovių Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo momentu nebuvo žinoma, nes atsakovių motina nevykdė įstatyme įtvirtintos pareigos pranešti apie įgytą kitos valstybės (šiuo atveju Jungtinių Amerikos Valstijų) pilietybę.

Šios byloje nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad sprendimai dėl atsakovių Lietuvos Respublikos pilietybės priimti pažeidžiant Pilietybės įstatymo (2010 m. gruodžio 2 d. įstatymo Nr. XI-1196 redakcija) 14 straipsnio 1 dalies ir 45 straipsnio 11 dalies nuostatas.

Pilietybės įstatymo 34 straipsnyje nustatyta, kad administracinis teismas vidaus reikalų ministro prašymu sprendžia dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo paaiškėjus, kad asmuo įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę pateikęs suklastotus dokumentus ar kitokiu apgaulės būdu, taip pat paaiškėjus šio įstatymo 22 straipsnyje nurodytoms aplinkybėms, dėl kurių Lietuvos Respublikos pilietybė negalėjo būti suteikta, atkurta ar grąžinta, arba paaiškėjus, kad sprendimas dėl asmens Lietuvos Respublikos pilietybės priimtas pažeidžiant šį ar kitus Lietuvos Respublikos įstatymus.

Teisėjui kolegijai nustačius, kad atsakovės E. L. ir T. L. Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo pažeidžiant Pilietybės įstatymo nuostatas, yra teisinis pagrindas pripažinti, kad E. L., gim. (duomenys neskelbtini) d., ir T. L., gim. (duomenys neskelbtini) d., neteko Lietuvos Respublikos pilietybės nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos Pilietybės įstatymo 24 straipsnio 7 punkto pagrindu.

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, jog Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro prašymas yra pagrįstas, todėl vadovaujantis Pilietybės įstatymo 34 straipsniu, tenkinamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 4 punktas).

Pilietybės įstatymo 36 straipsnyje, be kita ko, nustatyta, kad galutiniai ir neskundžiami administracinių teismų sprendimai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo įstatymų nustatyta tvarka skelbiami Teisės aktų registre.

Vadovaujantis Pilietybės įstatymo 36 straipsniu, šiam teismo sprendimui įsiteisėjus, jis turi būti paskelbtas Teisės aktų registre.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro prašymą dėl pilietybės netekimo tenkinti.

Pripažinti, kad E. L., gim. (duomenys neskelbtini) d., neteko Lietuvos Respublikos pilietybės nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 24 straipsnio 7 punkto pagrindu, nes ją įgijo pažeidžiant Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą.

Pripažinti, kad T. L., gim. (duomenys neskelbtini) d., neteko Lietuvos Respublikos pilietybės nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 24 straipsnio 7 punkto pagrindu, nes ją įgijo pažeidžiant Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą.

Įsiteisėjusį šį teismo sprendimą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo teisės aktų nustatyta tvarka paskelbti Teisės aktų registre.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.