- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-21
- Bylos Nr.
- 2A-1876-567/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Neringa Švedienė
- Ieškovas
- V. S.
- Atsakovas
- Jonui A, Jono A, R. S., J. A. D., E. V. I.
- Trečiasis asmuo
- UAB „Naujamiesčio būstas“
- Advokatai
- Vaidas Paulauskas, Jurgita Bieliūnienė
- Kategorijos
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-3037-599/2011 pagal ieškovės V. S. ieškinį atsakovams J. A. D., E. V. I. - Dautartienei, B. M., R. S., dėl bendrojo naudojimo objekto remonto sąnaudų priteisimo iš bendraturčių, trečiasis asmuo UAB „Naujamiesčio būstas“ .
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė V. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslino (1 t., b.l. 26-28), prašydama priteisti ieškovės V. S. naudai:
- iš atsakovų J. A. D. bei E. V. I. – D. 574,45 Lt sumą;
- iš atsakovės B. M. 334,77 Lt sumą;
- iš atsakovo R. S. 328,55 Lt sumą;
- iš atsakovų visas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) yra 263,44 kv. m bendro ploto, iš kurio 152 kv. m - yra gyvenamasis plotas ir minėtame name yra trys butai (t. y. 1-as butas su rūsiu - 98,20 kv. m bendro ploto, nuosavybės teise priklauso atsakovams J. A. D. ir E. V. I.-D. ; 2-as butas mansardiniame aukšte - 108,01 kv. m bendro ploto, nuosavybės teise priklauso 42/100 ieškovei V. S. ir 52/100 atsakovui R. S., 6/100 dalys buto neišskirtos ir jų priklausomybė teisiškai yra neregistruota; 3-as butas su rūsiu - 57,23 kv. m bendro ploto, nuosavybės teise priklauso atsakovei B. M.. Šio gyvenamojo namo inventorinėje byloje yra nurodytas bendras pastogės plotas - 87,54 kv. m ir mansardos bendras plotas - 116,90 kv. m. 2008-05-12 d. Rangos darbų sutarties pagrindu trečiasis asmuo organizavo ginčo namo stogo keitimo darbus, kurių kaina pagal suderintą lokalinę sąmatą siekė 44201,94 Lt sumą, o galutinė atliktų stogo keitimo darbų kaina po atliktų papildomų darbų ir kainų perskaičiavimo sudarė - 41980,72 Lt sumą, tačiau atsižvelgiant į tai, jog šiame gyvenamajame name yra mansardinis gyvenamasis aukštas, kuriame yra įrengtas butas, stogo apšiltinimo klausimas, sprendžiant stogo remonto klausimus, sutinkamai su LR CK 4.84 - 4.85 str. str., LR Vyriausybės 2001-05-23 d. Nutarimu Nr.603 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“, turėjo būti išspręstas bendra tvarka, t. y. ruošiant stogo remonto projektą buvo būtina vadovautis 2005-03-18 d. LR AM Įsakymu Nr. Dl-156 patvirtintu STR 2.05.01:2005 „Pastatų atitvarų šiluminė technika“ nuostatomis. Ieškovė pažymėjo, jog atsižvelgiant į tai, kad stogo apšiltinimo darbai nebuvo atlikti, ji savo lėšomis ir darbo sąnaudomis atlikto minėtus darbus, dėl ko patyrė 1541,02 Lt išlaidų, todėl sutinkamai su LR CK 4.83 str. nuostatomis ji kreipėsi į trečiąjį asmenį, nurodydama, jog savo lėšomis apšiltino gyvenamojo namo stogą ir prašė spręsti darbų finansavimo klausimą, tačiau trečiasis asmuo atsisakė įskaičiuoti ir paskirstyti visiems namo bendraturčiams minėtas išlaidas, be to, ieškovė kreipėsi tiesiogiai ir į gyvenamojo namo bendraturčius dėl apšiltinto stogo išlaidų apmokėjimo, tačiau minėti gyventojai šias išlaidas padengti atsisakė. Ieškovė taip pat nurodė, kad dėl išdėstyto ir atsižvelgiant į LR CK 4.82 str. bei LR CK 4.86 str. nuostatas, jog bendraturčiai privalo solidariai apmokėti išlaidas bendram turtui išlaikyti ir išsaugoti, vienam iš savininkų investavus į bendro naudojimo objektą, visi butų savininkai, gyvenamojo namo bendraturčiai turi dalinai atlyginti bendroms reikmėms išleistas pinigines lėšas (LR CK 4.82 str., 4.86 str.).
Atsiliepimas
Atsakovai J. A. D., E. V. I. – D., B. M. pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydami jo netenkinti. Nurodė, kad ieškovė atliko savo buto lubų apšiltinimą, o tai reiškia, kad ieškovė atliko savo buto remontą ir pagerinimą, kuris negali būti apmokėtas kitų tame pačiame name gyvenančių butų savininkų sąskaita. Ieškovė nepagrįstai remiasi LR CK 4.82 str. nuostatomis, kadangi buto lubos įstatymo nuostatomis nėra priskiriamos bendrojo naudojimo patalpoms. Atsakovai taip pat nurodė, jog ieškovė nepagrįstai vadovaujasi 2005-03-18 d. LR AM įsakymu Nr. Dl-156 patvirtintu STR 2.05.01:2005 „Pastatų atitvarų šiluminė technika“ nuostatomis, kadangi jis taikomas tik projektuojant naujus pastatus arba rekonstruojant pastatus, tačiau visai netaikomas stogo darbams, be to, „pagrindinės namo konstrukcijos“ nėra pertvaros ir jos neįeina į šią sąvoką ir šiuo atveju LR CK 4.86 str. nuostatos nėra taikomos. Atsakovai pažymėjo, kad šlaitinis stogas su ieškovės butu tiesiogiai nėra visai susijęs, o ieškovės atliktas stogo dangos keitimas, perdangų bei pertvarų keitimas šiluminei stogo varžai neturi jokios įtakos, t. y. kokia ji buvo ankščiau, tokia ir liko (LR CK 4.82 str. 1 d.).
Atsakovas R. S. pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė nesikreipė į namo gyventojus su siūlymu atlikti namo stogo šiltinimo darbus ir apie jokius ieškovės atliekamus ar atliktus stogo remonto darbus namo gyventojai nebuvo informuoti, be to, sutinkamai su LR CK 4.83 str. 4 d. nuostatomis, buto savininkai nėra įpareigoti apmokėti tų išlaidų, dėl kurių jie nėra davę sutikimo ir kurios nėra susijusios su įstatymu ar kitų teisės aktų nustatytais privalomais statinių priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas administratoriaus ai kitų patalpų savininkų sprendimas (LR CK 4.83 str. 4 d.).
Trečiasis asmuo UAB „Naujamiesčio būstas“ pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, prašydamas priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog neturi suinteresuotumo bylos baigtimi. Jeigu kuris nors buto savininkas, nesuderinęs su kitais butų savininkais, pats atlieka remonto darbus, tai administratorius neturi jokio teisinio pagrindo šių išlaidų paskirstyti kitiems butų savininkams, nes šių išlaidų atlyginimo klausimas turėtų būti sprendžiamas tarp visų butų savininkų. Trečiasis asmuo taip pat nurodė, jog, atliekant stogo remontą, apšiltinimo sluoksnio įrengimas nebuvo numatytas, todėl trečiasis asmuo pagrįstai ieškovės savarankiškai atliktų stogo remonto darbų kainos nepridėjo prie galutinės stogo remonto darbų sąmatos ir nepaskirstė šios sumos kitiems butų savininkams, be to, šioje civilinėje byloje kilo ginčas dėl bendrosios dalinės nuosavybės valdymo tarp butų savininkų, todėl tarp šalių atsiradęs konfliktas yra tik privatus patalpų savininkų ginčas, kuris nedaro jokios įtakos butų ir kitų patalpų savininkų pareigai išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę (2001-05-23 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 603 patvirtinti Vilniaus miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatai.).
Šalies argumentai
Ieškovė V. S. pateikė dubliką, prašydama ieškinyje išdėstytus reikalavimus patenkinti. Nurodė, kad gyvenamojo namo bendraturčiai puikiai žino, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) mansardiniame aukšte įrengtas butas, o tarp buto ir stogo yra palėpės patalpa. Mansardiniame aukšte esant butams stogo šiltinimas yra privalomas, vadovaujantis 2005-03-18 LR aplinkos ministerijos įsakymu Nr. D1-156 patvirtintu STR 2.05.01:2005 „Pastatų aitvarų šiluminė technika“ ir atsižvelgiant į tai, kad gyvenamasis namas turi šlaitinį stogą. Tiek stogas, tiek nešildoma pastogė yra bendras gyvenamojo namo bendraturčių turtas. Ieškovė neapšiltino buto ir palėpės perdangų. Minėta aplinkybė yra lengvai patikrinama. Trečiasis asmuo UAB „Naujamiesčio būstas“ kartu su atsiliepimu nepateikė dokumentų, patvirtinančių apie priimtus sprendimus dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), stogo remonto ir jo apimties, stogo remonto projekto ir darbų sąmatos bei konkurso apklausos būdu duomenų dėl įmonės stogo remonto darbų atlikimo (LR CK 4.82, 4.83 str., 4.84 str., 4.85 str.).
Atsiliepimas
Atsakovai J. A. D., E. V. I. – D., B. M. pateikė tripliką, nurodydami, jog nesutinka su pareikštu ieškiniu. Patikslintame ieškinyje ir dublike neteisingai interpretuojamas stogo apšiltinimo klausimas. LR CK 4.82 str. 1 p. nurodytos „pagrindinės namo konstrukcijos“ nėra pertvaros ir jos neįeina į šią sąvoką, todėl LR CK 4.86 šiuo atveju nėra pritaikomas. Atsakovai teigia, jog ieškovė atliko savo buto remontą, kuris yra jos asmeninė nuosavybė. Stogo remonto metu buto Nr. 2 savininkas R. S. savo iniciatyva ir savo lėšomis apšiltino jam priklausomas patalpas, tuo tarpu V. S. savo patalpų neapšiltino, nebendravo jokiais stogo remonto klausimais (LR CK 4.86 str.).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-11-16 sprendimu ieškinį atmetė, nusprendė išieškoti iš ieškovės V. S.: atsakovo J. A. D. naudai 2550 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti; atsakovės B. M., naudai 600 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti; trečiojo asmens UAB „Naujamiesčio būstas“ naudai 181,50 Lt išlaidas teisinei pagalbai apmokėti; valstybės naudai 54,04 Lt pašto išlaidas. Teismas nustatė, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra 263,44 kv. m bendro ploto, iš kurio 152 kv. m yra gyvenamasis plotas ir minėtame name yra trys butai, t. y. 98,20 kv. m bendro ploto butas su rūsiu, kuris nuosavybės teise priklauso atsakovams J. A. D. bei E. V. I. – D., 108,01 kv. m bendro ploto butas mansardiniame aukšte, kuris nuosavybės teise priklauso 42/100 ieškovei V. S. ir 52/100 atsakovui R. S., 6/100 dalys buto neišskirtos ir jų priklausomybė teisiškai yra neregistruota bei 57,23 kv. m bendro ploto butas su rūsiu, kuris nuosavybės teise priklauso atsakovei B. M. (1 t., b.l. 5-11, 29-37). Ieškovė V. S. atliko namo, esančio (duomenys neskelbtini), lubų apšildymą, dėl ko patyrė 1541,02 Lt išlaidų (1 t., b.l. 2-4, 15-18, 38-43). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio teismas nustatė, kad buvo pakeistas namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) stogas, tačiau lubos nebuvo apšiltintos (1 t., b.l. 65-66, 135-147). Liudytojas S. D. parodė, jog ieškovės prašymu atliko namo, esančio (duomenys neskelbtini), frontonų apšiltinimo darbus, už kuriuos ieškovė jam sumokėjo 700 Lt sumą, be to, jis pagal profesiją yra teisininkas ir šių darbų atlikimo klausimo jis asmeniškai nederino su kitais namo kaimynais, be to, jokio oficialaus dokumento šiems statybos darbams atlikti jis neturi (1 t., b.l. 80-83). Teismas konstatavo, jog byloje įrodymų apie tai, kad ieškovė buvo gavusi žodinius ar rašytinius sutikimus stogo remonto darbams atlikti, nėra ir šalys tokių rašytinių įrodymų į šią civilinę bylą nepateikė (LR CPK 176 str. – 179 str.). Pagal LR CK 4.83 str. 4 d. nuostatas, buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo LR CK 4.84 str. ir 4.85 str. nustatyta tvarka. Teismas, ištyręs šioje civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, liudytojo parodymus, padarė išvadą, jog ieškovės ieškinys yra nepagrįstas bei neįrodytas, kadangi ieškovė atliko stogo apšiltinimo darbus nedidelėje apimtyje, tačiau šie ieškovės atlikti darbai gali būti traktuotini tik kaip atlikti ieškovės iniciatyva ir kaip ieškovės buto pagerinimo darbai, kadangi pagal LR CK 4.83 str. 4 d. nuostatas, ieškovė nebuvo nei žodžiu, nei raštu gavusi iš atsakovų sutikimo šiems stogo apšiltinimo darbams atlikti (LR CPK 176 str. – 179 str.). Teismas pilnai sutinka su atsakovų argumentais, kad šiuo atveju ieškovė nepagrįstai vadovaujasi 2005-03-18 d. LR AM įsakymu Nr. Dl-156 patvirtintu STR 2.05.01:2005 „Pastatų atitvarų šiluminė technika" nuostatomis, kadangi šio norminio akto nuostatos gali būti taikomos tik projektuojant naujus pastatus arba rekonstruojant senus pastatus, tačiau jos yra netaikomos stogo darbams, be to, į pagrindinių namo konstrukcijų sąvoką nėra priskiriamos pertvaros ir šiuo atveju LR CK 4.86 str. nuostatos nėra taikytinos. Teismas daro išvadą, kad ieškovė šioje civilinėje byloje neįrodė tų aplinkybių, jog ji kreipėsi į kitus namo gyventojus su siūlymu atlikti namo stogo šiltinimo darbus ir apie tokius ieškovės atliekamus ar atliktus stogo remonto darbus kiti namo gyventojai buvo informuoti bei buvo gautas jų sutikimas šiems darbas atlikti, be to, ieškovė neįrodė ir tų aplinkybių, kad jos turėtos stogo šiltinimo išlaidos yra tiesiogiai susijusios su įstatymu ar kitų teisės aktų nustatytais privalomais statinių priežiūros reikalavimais arba dėl jų buvo priimtas administratoriaus (t. y. trečiojo asmens) ar kitų patalpų savininkų sprendimas, be to, ieškovė taip pat neįrodė, kokio dydžio išlaidas ji patyrė dėl stogo šiltinimo atliktų darbų (LR CPK 176 str. – 179 str.). Teismas konstatavo, jog ieškovės ieškinys atmestinas, kaip nepagrįstas bei neįrodytas (LR CK 4.83 str. 4 d., 4.84 str., 4.85 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovė V. S. pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-11-16 sprendimą ir patenkinti ieškinį. Nurodė, kad apeliantė yra rusakalbė ir civilinėje byloje jai buvo reikalingas vertėjas, kuris dalyvavo. Nors ieškovė ir turėjo advokatą, tačiau teismui visus paaiškinimus pateikti norėjo pati. Apeliantė teigia, jog bylos nagrinėjimo metu nebuvo įmanoma pateikti paaiškinimus, nes pasisakymas buvo nutraukiamas su įstatyminėmis nuorodomis kaip reikia teikti teismui paaiškinimus. Susiorientuoti teisinėje aplinkoje 71 metų apeliantei sunku, be to, reikėjo spėti išgirsti vertimą. Atsakyti į klausimus bei pasisakyti buvo neįmanoma. Apeliantė pažymėjo, jog byla reikšminga yra dėl to, jog name, kuriame gyvena ieškovė ir atsakovai yra keli butai ir kitų butų savininkai nekvietė jos į susirinkimą. Apeliantei nedalyvaujant, kitų butų savininkai nutarė remontuoti - keisti stogą, kuris tiesiogiai yra ieškovės buto sienos, vonia, tualetas, virtuvė. Esant neapšiltintam stogui, t.y. tik luboms ir stogo dangai, po remonto virtuvėje užšaldavo vanduo. Jokia krosnis negalėjo prišildyti tokio buto. Darant stogo remontą, netinkamai sutvarkytas kaminas. Ieškovė teigia, jog ji nesutiko su stogo remontu, tačiau jos niekas neklausė, ir seno apšiltinimo nepaliko. Tokia pozicija, kad pirmo aukšto butai balsų dauguma nutarę dėl mansardinio aukšto buto sanitarinių sąlygų, keičiant stogo dangą, neatsižvelgdami į mansardiniame aukšte gyvenančių savininkų poreikius, yra nesąžininga ir neatitinka jokių teisingumo ar protingumo kriterijų. Pagal privalomus statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimus, t.y. pagal LR Statybos įstatymo 4 str. 6 p. vienas iš esminių statinio reikalavimų -energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo reikalavimas. Kadangi ieškovės buto patalpos buvo perpučiamos dėl stogo dangos, sunkiai prišildomos, apeliantei reikėjo vienai imtis stogo remonto defekto šalinimo. V. S. teigia, jog jos turėtas tikslines išlaidas patvirtina į bylą pateikti prekybos centro „Senukai“ kasos čekiai. Apeliantė prie apeliacinio skundo pridėjo apšiltinimo brėžinius – tai nėra nauji dokumentai, tai tik civilinėje byloje esančios bylos medžiagos vizualizacija, kadangi teismui nepakako paaiškinimo. Padidinus mansardinio aukšto perdangos šiluminę varžą, sumažėjo šilumos nuostoliai mansardiniame bute Nr. 2, kurio savininkė yra ieškovė, taip pat ir atsakovo R. S. bute. Tuo pačiu sumažėjo šilumos nuostoliai ir 1 aukšte J. A. D. ir A. V. D. butui Nr. 1. Nepagrįstas teiginys, jog ieškovė apšiltino savo buto lubas, kadangi apeliantė apšiltino pastogės perdangos grindis. Savo buto remonto ji neatliko. Apšiltinus pastogės perdangos grindis, apšiltintas visas namas. Šiuo metu tai vienintelis apeliantės apšiltinimo būdas, nes pačios stogo konstrukcijos neapšiltintos (LR CK 1.5 str., 4.83 str. 2 d., 1 p., 2 d. 2 p.).
Atsiliepimas
Atsakovai J.A. D., E. V. I. – D., B. M. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydami jį atmesti ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-11-16 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti visas atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus, pažeisdama LR CPK 306 str. 3 d., kadangi nenurodė jokių motyvų, kodėl prie apeliacinio skundo pridėti įrodymai nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui. Atsakovai teigia, jog apeliantės teiginiai dėl negalimumo duoti paaiškinimus yra nepagrįsti, tai patvirtina ir teismo posėdžio protokolas bei garso įrašas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovės ieškinys yra nepagrįstas ir neįrodytas, kadangi ieškovė atliko stogo šiltinimo darbus nedidelėje apimtyje, tačiau ieškovės atlikti darbai gali būti traktuotini tik kaip atlikti ieškovės iniciatyva ir kaip ieškovės buto pagerinimo darbai. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad nagrinėjamu atveju ieškovė bendrojo naudojimo objektų, t.y. bendrųjų konstrukcijų, bendrosios inžinierinės įrangos ar bendrojo naudojimo patalpų nepagerino. Net ir darant prielaidą, kad ieškovė atliko stogo šiltinimo darbus, ieškovė neturi teisės reikalauti iš kitų bendraturčių dalies patirtų išlaidų atlyginimo, kadangi ji nesuderino su atsakovais, o atsakovai neturėjo galimybės vertinti, dalyvauti atliekant ieškovės nurodomus darbus. Bendrosios nuosavybės administratoriaus veikla vykdoma remiantis LR vyriausybės 2001-05-23 nutarimu Nr. 603 patvirtintais Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniais nuostatais bei kitais teisės aktais. Bendraturtis neturi siekti savo interesų apsaugos kito bendraturčių teisių suvaržymo sąskaita, bet privalo aktyviai ieškoti priimtiniausio visoms šalims sprendimo būdo. Ieškovės nurodomo objekto apšiltinimas ne tik nėra pagrįstas jokiais įrodymais, bet ir nepatenka į LR Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 str. 5 d. taikymo apimtį. Atsakovai atkreipia dėmesį į tai, kad LR aplinkos ministro 2002-07-01 įsakymu Nr. 351 patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“. Gyvenamojo namo ir jo dalių apžiūras atlieka reglamente nurodyti specialistai: nuolatinius stebėjimus atlieka gyvenamojo namo techninis prižiūrėtojas arba juridinio asmens darbuotojas. Nurodyti asmenys galėjo konstatuoti ginčo objekto neatitikimą privalomiems statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimams (LR CK 4.84 str., 4.85 str.).
Atsakovas R. S. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad namo gyventojai savo butų remontą, taip pat sienų, pertvarų, stogo šlaitų apšiltinimą yra atlikę savo lėšomis. Apie ieškovės atliekamus darbus namo gyventojai nebuvo informuoti. Ieškovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neatitinka tikrovės. Apeliantė nepateikė įrodymų, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti įrodymus. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad buvo apšiltinta 95,33 kv. m stogo ploto, t.y. ir virš atsakovo R. S. patalpų, tačiau šių faktų ieškovė nėra nurodžiusi ieškinyje (LR CK 4.83 str.).
Trečiasis asmuo UAB „Naujamiesčio būstas“ atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas civiliniame procese kooperacijos principą, nustatė teismui pareigą imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta (LR CPK 8 str.).
Tai, kad pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas tuo, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas, atmetė ieškinį dėl skolos priteisimo, konstatuodamas, kad 108,01 kv. m bendro ploto butas mansardiniame aukšte, kuris nuosavybės teise priklauso 42/100 ieškovei V. S. ir 52/100 atsakovui R. S., kad 6/100 dalys buto (duomenys neskelbtini), neišskirtos ir jų priklausomybė teisiškai yra neregistruota, neįtraukdamas į bylos nagrinėjimą Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės, nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 2 p.). Tai, kad S. D., pagal profesiją būdamas teisininku, ieškovės prašymu atliko namo, esančio (duomenys neskelbtini), frontonų apšiltinimo darbus, už kuriuos ieškovė jam sumokėjo 700 Lt sumą, ir šių darbų atlikimo klausimo jis asmeniškai nederino su kitais namo kaimynais, neturėdamas dokumentų statybos darbams atlikti, sudaro teisinį pagrindą konstatuoti, kad bylos išsprendimas yra susijęs su šio asmens materialiosiomis teisėmis ir pareigomis.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad bylos išsprendimas yra susijęs su trečiųjų asmenų teisėmis ir pareigomis, turėjo procesinę pareigą šiuos asmenis įtraukti į bylos nagrinėjimą teismo iniciatyva (LR CPK 47 str. 1 d.). Šis procesinis pažeidimas (LR CPK 266 str.) sudaro teisinį pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visa apimtimi, perduodant bylą nagrinėti iš naujo tam pačiam apylinkės teismui, atsižvelgiant į tai, kad apeliacinėje instancijoje nėra galimas naujų trečiųjų asmenų įtraukimas į procesą ir nėra galimybės pašalinti minėtą procesinį pažeidimą (CPK 327 str. 1 d. 1 p., 329 str. 1 d.), atsižvelgiant į tai, kad dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išnagrinėta byla. Kadangi šiuo atveju yra neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, teismas daro išvadą, kad skundžiamas sprendimas naikintinas, grąžinant bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).
Iš naujo nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas turi pašalinti nurodytą procesinį pažeidimą, kuris negali būti pripažįstamas formaliu pažeidimu, nes yra kliūtis išnagrinėti bylą iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 328 str.). Iš naujo nagrinėjant bylą, svarstytinas klausimas dėl nurodytų asmenų įtraukimo į bylos nagrinėjimą, nes šios bylos išsprendimas gali turėti įtakos minėtų asmenų materialiosioms teisėms ir pareigoms. Kilęs ginčas yra susijęs su Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės, ir S. D. materialiosiomis teisėms ir pareigomis, dėl ko yra būtinas šių asmenų įtraukimas į procesą byloje dalyvaujančiais asmenimis, sprendžiant klausimą dėl skolos priteisimo.
Tai, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta ir ieškinys buvo atmestas, neįtraukus į bylos nagrinėjimą asmenų, su kurių teisėmis ir pareigomis yra susijęs bylos išsprendimas, savaime nepatvirtina pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes ieškovei nebuvo apribota teisė pasinaudoti apeliacijos teise, atsižvelgiant į šalyje įtvirtintą teismų instancinę sistemą, siekiant patikrinti teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą. Teismas nevertina kitų argumentų ir naujai pateiktų rašytinių įrodymų, nes skundžiamas sprendimas naikinamas pilna apimtimi, ir tik pašalinus apeliacinės instancijos teismo nurodytus procesinius pažeidimus ir ištyrus visas aplinkybes, susijusias su bylos nagrinėjimo dalyku, spręstini byloje pareikšti reikalavimai (LR CPK 2 str., 8 str., 13 str., 47 str., 177 str. - 179 str., 312 str. - 314 str., 320 str., 328 str.).
Apeliantė V. S. sumokėjo 70 Lt žyminį mokestį už apeliacinį skundą pagal 2011-12-16 mokėjimo kvitą (2 t., b.l. 94). Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl nurodyto absoliutaus jo negaliojimo pagrindo, yra teisinis pagrindas apeliantei V. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) grąžinti žyminį mokestį, pavedant nutarties vykdymą šioje dalyje Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos (LR CPK 80 str., 87 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 4 p., teismas
nutaria:
Panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 16 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Grąžinti apeliantei V. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) 70 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą, pavedant nutarties vykdymą šioje dalyje Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos.