- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-02-22
- Bylos Nr.
- 2-2027-775/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-23957-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Šliumpienė
- Pareiškėjas
- H. V. S.
- Suinteresuotas asmuo
- V. S.
Kauno apylinkės teismo teisėja Edita Šliumpienė, sekretoriaujant Jūratei Verseckienei, dalyvaujant pareiškėjui ir jo atstovei advokatei G. S.-D., nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo H. V. S. prašymą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo V. S.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po jo sutuoktinės M. S. mirties (duomenys neskelbtini) jis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti (b. l. 4-7).
Pareiškėjas ir jo atstovė paaiškino, jog (duomenys neskelbtini) mirė jo žmona M. S.. Jų sūnus D. S. 2005-12-09 žuvo, o sūnus V. S. byloje įtrauktas suinteresuotu asmeniu. Pareiškėjui ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini). Mirus M. S. pareiškėjas pradėjo faktiškai valdyti velionei priklausiusią buto dalį, jis buvo įsitikinęs, kad papildomos paveldėjimo procedūros nėra reikalingos, todėl per nustatytą terminą į notarą nesikreipė.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo V. S. teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į pareiškimą (b. l. 54), nurodė, jog su pareiškėjo reikalavimu sutinka, 1995 m. mirus mamai tėvas toliau rūpinosi turtu, jį prižiūrėjo, t. y. priėmė palikimą pradėdamas faktiškai valdyti.
Suinteresuotas asmuo V. S. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jis informuotas tinkamai, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 60), byla nagrinėtina suinteresuotam asmeniui V. S. nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė M. S. (b. l. 8) – pareiškėjo H. V. S. žmona (b. l. 9), suinteresuoto asmens V. S. mama (b. l. 11). Pareiškėjo ir M. S. sūnus D. S. (b. l. 10) (duomenys neskelbtini) mirė (b. l. 12). Nuo 1992-03-04 pareiškėjo vardu registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 13-14), šiuo adresu nuo 1981-04-03 pareiškėjas deklaravęs savo gyvenamąją vietą (b. l. 16). Pareiškėjas už šį butą moka komunalinius mokesčius (b. l. 17-46). Po M. S. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta (b. l. 15).
Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. 1 d. CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK, t. y. nuo 2001 m. liepos 1 d. Nagrinėjamoje byloje prašoma nustatyti palikimo, atsiradusio 1995-05-15, priėmimo faktą, taigi, sprendžiant dėl šio reikalavimo, taikytinos 1964 m. CK normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius.
Palikimo priėmimas yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Remiantis 1964 m. CK 587 str., įpėdinis savo valią turėjo išreikšti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai galėjo padaryti dviem būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet faktiškai savo veiksmais priima palikimą, šis faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Įpėdinis palikimui priimti turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir įrodyti, kad pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo.
Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, pareiškėjo ir jo atstovės paaiškinimai, suinteresuoto asmens atsiliepimas, pažyma apie deklaruotą gyvenamą vietą (b. l. 16), į bylą pateiktos sąskaitos ir mokėjimo nurodymai (b. l. 17-46) patvirtina, jog H. V. S. po sutuoktinės M. S. mirties toliau gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, t. y. ir toliau šiuo turtu naudojosi kaip savo. Šios faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog H. V. S. po žmonos mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdamas turtą valdyti. Duomenų apie testamentą ar kitus asmenis, kurie pretenduotų į M. S. turtą, atsižvelgiant į tai, kad suinteresuotas asmuo V. S. pareiškimui neprieštarauja, nėra pateikta.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir vadovaujantis palikimo atsiradimo metu galiojusiu teisiniu reglamentavimu, paveldėjimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad H. V. S. po savo žmonos M. S. mirties 1995-05-15 priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti (1964 m. CK 587 str., CPK 444 str. 8 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 265 str., 268 str., 270 str., 448 str.,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad H. V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) po žmonos M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą, pradėjęs faktiškai paveldimą turtą valdyti.
Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą