Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėjas Julius Lankelis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Trakai) prokurorės Žanos Sokolovskos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylos palaikantis subjektas – prokurorė – reiškė kaltinimą V. Z. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymo, t. y. prokurorė kaltina V. Z. tuo, kad V. Z. 2022-08-07, apie 16.49 val., Trakų r. sav., kelyje Vilnius–Prienai–Marijampolė, ties Skersabalės k., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo O. A. nuosavybės teise priklausantį automobilį „Volkswagen Golf“, kurio valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas (alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 3,31 promilės etilo alkoholio koncentracija).

2. V. Z. kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino. Parodė, kad automobilį „VW Golf“ pirko jo (V.aido Z.) sugyventinė O. A., kuri vairuoti nemoka ir neturi vairuotojo pažymėjimo, todėl automobilį vairuodavo jis (V. Z.). 2022-08-07, apie 13 val., važiuojant į svečius pas brolį, kuris gyvena prie Margio ežero, užvažiavo paimti pažįstamos A., kuri paprašė ją (A.) nuvežti prie ežero. Matė, kad A. su savimi pasiėmė degtinės ir brendžio. Jiems (V. Z., O. A. su dukra ir A.) važiuojant link Margio ežero A. pagriebė jam (V. Z.) už rankos, jis (V. Z.) nesuvaldė mašinos ir nuvažiavo į griovį. Policijai neskambino, kadangi niekas nesusižalojo. Išlipę ant kalniuko trise išgėrė abu butelius alkoholio, tuomet atsisėdo už automobilio vairo ir nepagalvojęs, kad yra išgėręs, bandė išvažiuoti iš griovio. Dėl to, kad išgėręs alkoholio sėdo už vairo ir bandė išvažiuoti iš griovio.

3. Be kaltinamojo V. Z. prisipažinimo, kaltinamojo kaltė, padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, įrodinėta byloje esančiais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais:

3.1. ikiteisminio tyrimo metu 2022-08-09 apklaustas liudytojas A. S. parodė, kad 2022-08-07, apie 15 val., važiavo keliu link Aukštadvario, link Margio ežero, kuomet kelio dešinėje pusėje, prie posūkio į kažkokį kaimą pamatė griovyje automobilį „VW Golf“, tamsiai mėlynos spalvos, kurio vairuotojas bandė išvažiuoti iš griovio atbuline eiga. Jis (A. S.) sustojo ir išlipęs iš automobilio nuėjo prie minėto automobilio „VW Golf“. Prie automobilio vairo sėdėjo vyriškis, kuris jam (A. S.) pasirodė girtas, jo (vairuotojo) koordinacija buvo sutrikusi. Pamatęs, kad moterys taip pat girtos, automobilyje buvo kūdikis, paskambino į policiją ir pranešė, kad į griovį įvažiavęs automobilis, vairuotojas jo (A. S.) manymu neblaivus;

3.2. ikiteisminio tyrimo metu 2022-08-23 apklausta liudytoja O. A. parodė, kad 2022 m. pavasarį nusipirko automobilį „VW Golf“, kurio valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), kad jos (O. A.) sugyventinis V. Z. galėtų važinėti automobiliu gimus jų (O. A. ir V. Z.) vaikui. 2022-08-07, apie 13 val., O. A. su V. Z. ir dukryte nusprendė nuvažiuoti prie Margio ežero. Pakeliui užvažiavo paimti A., kai jiems važiuojant link Margio ežero, A. pagriebė V. Z. už rankos, šis (V. Z.) nesuvaldė mašinos ir nuvažiavo į griovį. Sugyventinis automobilį vairavo blaivas, alkoholį vartojo po įvykio. Papildomos apklausos metu, vykusios 2022-09-14, liudytoja O. A. parodė, kad automobilį iki vietos kur įvyko eismo įvykis vairavo V. Z., būdamas blaivas, alkoholį vartojo po įvykio;

3.3. ikiteisminio tyrimo metu 2022-09-23 apklausta liudytoja A. K. parodė, kad V. Z. pažįsta apie 15 metų, jo (V. Z.) sugyventinę O. A. pažįsta mažai. 2022-08-07 paskambinęs V. Z. pakvietė prie ežero. V. Z. atvažiavo automobiliu „VW Golf“ apie 14 val. Automobilį vairavo V. Z., kartu automobilyje buvo jo (V. Z.) sugyventinė ir kūdikis lopšyje. Tuomet ji (A. K.) paėmė du butelius alkoholio, atsisėdo į V. Z. vairuojamą automobilį ir važiavo prie Margio ežero pas V. Z. brolį R. Z.. Jiems važiuojant link Margio ežero, V. Z. su sugyventine pradėjo bartis ir pyktis, todėl V. Z. nesuvaldė automobilio ir įvažiavo į griovį. Išlipę iš automobilio trise (V. Z., A. K. ir O. A.) išgėrė du butelius alkoholio. Tuomet V. Z. išgėręs alkoholio sėdo prie vairo ir bandė išvažiuoti iš griovio, tačiau jam (V. Z.) nepavyko;

3.4. ikiteisminio tyrimo metu 2022-09-22 liudytoju apklaustas Laurynas Lazickas parodė, kad 2022-08-07 dirbo kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato tyrėju Aurimu Sabaičiu. Apie 20 val. paskambinę kolegos paprašė atvykti į eismo įvykį, kuris buvo įregistruotas A16 kelyje Vilnius–Prienai–Marijampolė ir sulaukti tralo. Įvykio vietoje kolegos registravę įvykį paaiškino, kad jiems atvykus į įvykio vietą, griovyje buvo automobilis „VW Golf“, šalia automobilio buvę asmenys (V. Z. ir A. K.) neprisipažino, kas vairavo automobilį. Belaukiant tralo A. K. pasakė, jog automobilį vairavo ir padarė eismo įvykį V. Z.;

3.5. iš 2022-08-07 neblaivumo nustatymo akto matyti, kad V. Z. buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas. Buvo įvertinta bendra asmens būklė: gali eiti tiesia linija – pėda po pėdos; gali stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs). V. Z. nurodžius, kad alkoholį vartojo 14.35 val., alkoholio matuokliu „Alcotest 7510“ pirmuoju tikrinimu 17.47 val. nustatytas 3,32 promilės neblaivumas, o antruoju tikrinimu 18.04 val. – 3,31 promilės neblaivumas.

4. Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu ir V. Z. už veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, paskirti 90 minimalaus gyvenimo lygio (toliau – MGL) (4 500 Eur) dydžio baudą bei, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant galutinę 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą; taip pat prokurorė siūlo skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 2 metams 6 mėnesiams uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones), terminą skaičiuojant nuo 2022-08-24; siūloma skirti ir transporto priemonės – automobilio „VW Golf“ turto konfiskavimą (išieškoti valstybės naudai konfiskuotino automobilio „VW Golf“ piniginę vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 170 Eur).

5. Kaltinamasis V. Z. sutinka dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

6. byloje sprendžiamas klausimas dėl galimybės užbaigti V. Z. baudžiamąjį persekiojimą supaprastinta baudžiamąja procesine forma (įstatyme numatyti procesiniai ypatumai (išimtys), kurie leidžia paspartinti / optimizuoti klasikinę (įprastą) baudžiamojo proceso eigą), t. y. prokurorui siūlant, o įtariamajam (kaltinamajam) neprieštaraujant, be kaltinimo nagrinėjimo teismo posėdyje, priimti nuosprendį – baudžiamąjį įsakymą, kuriuo kaltinamajam pagal BK nustatytą sankciją gali būti paskiriama Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) leistina bausmė kartu su baudžiamojo poveikio priemonėmis (BK 42 straipsnio 6 dalis, BPK 29 straipsnis, 41 straipsnis, 418 straipsnio 2 dalis).

Dėl prielaidų priimti baudžiamąjį įsakymą

7. Valstybės vardu kaltinimą baudžiamosiose bylose palaikantis subjektas – prokuroras – inkriminuoja kaltinimą V. Z. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo) ir siūlo užbaigti baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu.

8. BPK 418 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti.

9. Teismas pažymi, jog aptariamu atveju nėra aplinkybių, numatytų BPK 418 straipsnio 1 dalyje, kurios neleistų teismui priimti baudžiamojo įsakymo: už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas V. Z., padarymą nebaudžiama tik terminuota laisvės atėmimo ar laisvės atėmimu iki gyvos galvos bausme ir byloje nėra duomenų apie tai, jog kaltinamasis būtų padaręs žalą.

10. Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka įstatyme numatytus formos bei turinio reikalavimus (BPK 419 straipsnis). Teismas, susipažinęs bei įvertinęs teismui perduotą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, nenustatė aplinkybių, numatytų BPK 420 straipsnio 1 dalies 2–3 punktuose bei 2 dalyje: bylos aplinkybės aiškios (BPK 423 straipsnio 1 dalis), nėra aplinkybių, dėl kurių procesas negalimas (BPK 424 straipsnio 1 dalis), nukentėjusiųjų, kurie galėtų apskųsti (ar būtų apskundę) prokurorės sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, nėra. Kaltinamasis V. Z. neprieštarauja supaprastintam baudžiamajam procesui, kurio metu, be kaltinimo nagrinėjimo viešame teismo posėdyje, baudžiamoji byla būtų užbaigiama priimant baudžiamąjį įsakymą.

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvų bei teismo išvados

12. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

13. Teismas sprendžia, kad kaltinamojo V. Z. 2022-08-07 padaryta neteisėta veika kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, t. y. alkoholio kiekio matuokliu nustatyta 3,31 promilės etilo alkoholio koncentracija. Nurodytas aplinkybes patvirtinta tiek paties kaltinamojo prisipažinimas, duotas 2022-08-24, tiek liudytojų parodymai, tiek įvykio vietos apžiūros protokolas ir fotolentelė, tiek alkoholio kiekio matuoklio rodmenys. Faktinės aplinkybės aiškios ir neprieštaringos, todėl teismui abejonių nekelia.

14. Teismas konstatuoja, kad V. Z. pateiktame kaltinime faktinės aplinkybės pasitvirtino ir prokurorės nurodytų aplinkybių pakanka kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

15. Nustatyta, kad paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis pareiškė, jog sutinka su baudžiamojo proceso pabaiga priimant teismo baudžiamąjį įsakymą ir bausmės dydžiu.

Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės dydžio

16. Pripažinus kaltinamąjį kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, toliau turi būti sprendžiama dėl skirtinos valstybės prievartos priemonės – bausmės – ir (ar) baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo (BK 41 straipsnio 1 dalis, 67 straipsnio 1 dalis). Baudžiamasis įstatymas numato, kad už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką skiriamos bausmės yra bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Valstybinį kaltinimą baudžiamojoje byloje palaikantis subjektas – prokurorė – siūlo kaltinamajam V. Z. skirti 90 MGL (4 500 Eur) dydžio baudą, taikyti BK 64¹ straipsnį ir skirti sumažintą bausmę – 60 MGL (3 000 Eur) baudą.

17. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nustatyta viena lengvinanti aplinkybė (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką), sunkinančių aplinkybių nenustatyta, sprendžia, jog aptariamu atveju bausmės tikslai bus pasiekti skiriant su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Apsisprendus skirti kaltinamajam konkrečią bausmės rūšį (baudą), būtina individualizuoti skiriamos baudos dydį.

18. BK 47 straipsnio 1 dalis numato, jog bauda yra piniginė bausmė. Kadangi BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodytas nusikaltimas laikytinas nesunkiu nusikaltimu (BK 11 straipsnio 3 dalis), todėl baudžiamasis įstatymas numato, kad baudos ribos yra nuo 50 MGL iki 2 000 MGL dydžio (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas). BK 47 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad baudos dydį nustato teismas, skirdamas bausmę. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 4 straipsnio 1–2 dalyse nurodyta, kad bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – rodiklis, taikomas nusikalstamoms veikoms ir administraciniams teisės pažeidimams kvalifikuoti bei bausmių ir nuobaudų dydžiams apibrėžti ir apskaičiuoti, kurį tvirtina Vyriausybė. To paties įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“, arba MGL, yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui. Kaltinamojo V. Z. nusikalstamos veikos padarymo momentu galiojo 50 Eur bazinis bausmių ir nuobaudų dydis (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-10-14 nutarimas Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-08-30 nutarimu Nr. 707 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-10-14 nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“).

19. Teismas, parinkdamas bausmės rūšį bei skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgia į tai, kad (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai): padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis, 281¹ straipsnio 1 dalis); V. Z. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, kas pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2–3 punktai); nenustatyta kaltininko atsakomybę sunkinančių aplinkybių (BK 60 straipsnis); kaltinamasis teistas, teistumas išnykęs; iš Administracinių nusižengimų registro 2022-08-17 išrašo nustatyta, kad asmuo nebaustas administracine tvarka; kaltinamasis nedirba, duomenų apie psichiatrinio ir priklausomybės ligų gydymo įskaitas nėra. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus prokurorės siūlomą bausmę – 90 MGL (4 500 Eur) dydžio baudą. Pastebima, jog skiriama bauda kiek didesnė už sankcijos minimumą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skirtina bausmė sumažintina vienu trečdaliu. Tai reiškia, kad skirtina galutinė bausmė – 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių (uždraudimo naudotis specialiąja teise, turto konfiskavimo) (ne)taikymo

20. BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Remiantis BK 67 straipsnio 2–3 dalimis, aptarta baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama kartu su bausme. Baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeisti kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.

21. Analizuojamu atveju savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos V. Z. pripažino, gailisi ir nors dėl neteisėtų V. Z. veiksmų žala padaryta nebuvo, tačiau nustatyta, kad kaltinamasis padarė vieną pavojingiausių KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam (kaltinamajam) nustatytas didesnis nei 1,51 promilės neblaivumas. Teismas neabejoja, kad aptarti neteisėti veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltinamojo sveikatai ar net gyvybei. Teismas, spręsdamas klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumo, atsižvelgia į tai, kad V. Z. buvo nustatytas 3,31 promilės neblaivumas. Įvertinus visus bylos duomenis, apibūdinančius V. Z. padarytų KET pažeidimų pavojingumą bei jo (kaltinamojo) asmenybę, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju tikslinga jam (kaltinamajam) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones. Teismo manymu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė padės įgyvendinti bausmės paskirtį bei teisingumo principą.

22. Prokurorė kaltinamajam siūlo uždrausti vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui. Aptartam uždraudimo naudotis specialiąją teise (teise vairuoti transporto priemones) valstybinį kaltinimą palaikančio subjekto (prokurorės) siūlomam terminui kaltinamasis prieštaravimų nereiškė. Teismas pastebi, jog prokurorė siūlo skirti tokį specialiąja teise uždraudimo terminą, kuris yra mažesnis už sankcijos vidurkį (vidurkis – 3 (trys) metai) (BK 68 straipsnio 2 dalis). Teismas sprendžia, jog prokurorės siūlomas uždraudimo naudotis specialia teise terminas adekvatus surinktų faktinių aplinkybių kontekste, todėl, individualizavus baudžiamojo poveikio priemonės terminą, kaltinamajam V. Z. nustatytinas 2 metų 6 mėnesių draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminas. Pažymėtina, jog aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės termino pradžia skaičiuojama nuo momento, kuomet kaltinamajam buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (paprastai aptartas momentas sutampa su vairuotojo pažymėjimo paėmimo diena) (žr. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-11-22 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-357-489/2018, nutarties 8 punktas). Bylos duomenys rodo, kad kaltinamajam kardomosios priemonės (specialiosios teisės sustabdymas) skirtas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2022-08-24 nutarimu. Nustatytina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones – pradžios terminas skaičiuojamas nuo 2022-08-24 (BK 68 straipsnio 3 dalis).

23. Prokurorė taip pat kaltinamajam V. Z. prašo (siūlo) skirti ir kitą baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuotinos transporto priemonės – automobilio „VW Golf“ vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas, BK 72 straipsnis). BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso (BK – teismo pastaba) uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Automobilis (transporto priemonė) yra tyčinės automobilio (transporto priemonės) vairavimo esant neblaiviam nusikalstamos veikos padarymo priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-05-04 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-112-942/2021, nutarties 12 punktas). BK 72 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Aptartas teisinis reguliavimas reiškia, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemonė – transporto priemonė (automobilis) – privalo būti konfiskuotina ex lege (lot. pagal įstatymą). Įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į civilinių teisinių santykių ypatumus, baudžiamajame įstatyme sureguliavo situaciją, kuomet konfiskuotina transporto priemonė nepriklauso kaltinamajam nuosavybės teise, t. y. tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Aptartas teisinis reguliavimas reiškia, jog nesant galimybės įgyvendinti įstatymo leidėjo valią (poziciją) konfiskuoti transporto priemonę natūra pagal BK 72 straipsnio 3 dalį, privaloma išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą pagal BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatą.

24. Viena vertus, nustatyta, kad automobilis, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, priklauso ne kaltinamajam, o trečiajam asmeniui – O. A.. Kita vertus, byloje yra duomenys apie tai, jog O. A. 2022 m. pavasarį nupirko automobilį „VW Golf“ tam, kad sugyventinis V. Z. galėtų važinėti automobiliu gimus jų (O. A. ir V. Z.) vaikui. Teismas pastebi, jog byloje susiklostė tokia faktinė situacija, kuomet transporto priemonė de iure (liet. teisiškai) nors ir registruota O. A. vardu, tačiau de facto (liet. realiai, faktiškai) šeimos nariai transporto priemonės tikruoju savininku (valdytoju, naudotoju) laiko būtent įtariamąjį V. Z.. Apylinkės teismo įsitikinimu, vien tik nominalus transporto priemonės teisinės registracijos faktas kito asmens vardu, ypač atsižvelgiant į tai, jog tas asmuo, kurio vardu registruota transporto priemonė, yra įtariamojo sugyventinė (šeimos narys), nepaneigia de facto savininko (t. y. realaus, tikrojo) nuosavybės. Teismas atkreipia dėmesį, jog net pats baudžiamasis įstatymas numato išimtis, kuomet kitam asmeniui priklausanti transporto priemonė gali būti konfiskuojama (žr. atvejui aktualią BK 72 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatą). Tai, kad transporto priemonė, kuri registruota kito asmens vardu, gali būti konfiskuota natūra, atsižvelgiant į aplinkybę, jog tokia transporto priemonė perduota naudotis įtariamajam (kaltininkui) savo nuožiūra, pripažįstama ir teismų praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-04-16 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-104-1073/2019, nutarties 20 punktą). Aptariamu atveju, teismo įsitikinimu, būtų neteisinga ignoruoti faktinę aplinkybę, jog šeimos nariai tikruoju/realiu transporto priemonės savininku laiko būtent įtariamąjį V. Z., o ne kurį nors kitą šeimos narį. Apylinkės teismas nesureikšmina teisinės transporto priemonės registracijos kito asmens vardu (įtariamojo V. Z. sugyventinės O. A. vardu) ir sprendžia, jog tikruoju, o ne nominaliu, transporto priemonės „VW Golf“ savininku laikytinas būtent įtariamasis V. Z.. Natūralu, jog šeimos nariai paprastai nelinkę juridinių faktų (pvz., nuosavybės) įforminti rašytiniais dokumentas, kadangi šeimos nariams dėl vienokio ar kitokio juridinio fakto įforminimo pakanka ir žodinio susitarimo, grindžiamo pasitikėjimu vienas kitu. Dėl aukščiau aptartų faktinių aplinkybių teismas priima sprendimą vadovautis bendra BK 72 straipsnio 3 dalyje taisykle ir transporto priemonę konfiskuoti natūra nepaisydamas formalaus transporto priemonės „VW Golf“ registracijos fakto kito asmens (įtariamojo V. Z. sugyventinės O. A.) vardu.

25. BK 72 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad teismas, skirdamas turto konfiskavimą, turi nurodyti konfiskuojamus daiktus arba konfiskuojamo turto vertę pinigais. Prokuratūra į bylą pateikė VšĮ „Emprekis“ pažymą, kurioje nurodyta, jog konfiskuotinos transporto priemonės vidutinė kaina su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM) yra 1 170 Eur. Teismas papildomai paaiškina, jog teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog konfiskuotino turto vertė nustatoma įskaičius (skaičiuojama su) PVM (Kauno apygardos teismo 2021-04-21 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-168-593/2021, nuosprendžio 13 punktas). Laikytina, jog konfiskuojamos transporto priemonės vertė – 250 Eur.

26. Kadangi ikiteisminio tyrimo metu netaikytas nuosavybės teisės apribojimas į transporto priemonę „VW Golf“, todėl siekiant užtikrinti baudžiamojo įsakymo įvykdymą sprendžiama, jog turi būti taikomas O. A. vardu registruotos, tačiau faktiškai kaltinamajam V. Z. priklausančios transporto priemonės „VW Golf“ nuosavybės teisės apribojimas iki nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įvykdymo turto konfiskavimo dalyje (BPK 151 straipsnio 1, 6 dalys, 152 straipsnis).

Dėl procesinės prievartos priemonių galiojimo

27. Teismas, priėmęs baudžiamąjį įsakymą, turi išspręsti ir paskirtos kaltinamajam kardomosios priemonės galiojimo klausimą (BPK 421 straipsnio 4 punktas). Teismo vertinimu, BPK 421 straipsnio 4 dalis teismą, priimantį baudžiamąjį įsakymą, įpareigoja išspręsti ne tik kardomųjų priemonių, bet ir kitų kaltinamajam taikytų procesinių prievartos priemonių likimą.

28. Procesinių prievartos priemonių sistema, numatyta BPK IV dalyje, sudaryta iš dviejų dalių: i) kardomųjų priemonių (BPK 119–139 straipsniai) ir; ii) kitų procesinių prievartos priemonių (BPK 140–163 straipsniai). Nustatyta, jog kaltinamajam V. Z. taikytos šios kardomosios priemonės: i) Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2022-08-24 nutarimu skirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti; ii) Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2022-08-24 nutarimu skirtas specialiosios teisės (teisė vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymas. Prokurorė kardomąsias priemones, skirtas kaltinamajam prašo įsiteisėjus procesiniam sprendimui (baudžiamajam įsakymui) panaikinti.

29. Pagal bendrą taisyklę, nurodytą BPK 139 straipsnio 1 dalyje, paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga; kitų procesinių prievartos priemonių galiojimo (panaikinimo) klausimai numatyti konkrečiuose kitas procesines priemones reguliuojančiuose BPK straipsniuose. Teismo vertinimu, pripažinus kaltinamąjį V. Z. kaltu bei paskyrus bausmę bei baudžiamojo poveikio priemones, nebeliko faktinio poreikio taikyti šias kardomąsias priemones: rašytinio pasižadėjimo neišvykti bei laikinos specialiosios teisės sustabdymo. Visgi, teismo vertinimu, kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (teisė vairuoti kelių transporto priemones) turi pasibaigti tik įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, likimo

30. Teismas, priimdamas baudžiamąjį įsakymą, turi išspręsti klausimą ir dėl daiktinių įrodymų likimo (BPK 421 straipsnio 5 punktas). Bylos duomenimis Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato saugojimo kameroje saugoma daktiloskopinė kortelė su rankų pėdsakais, kvapo pėdsakas nuo automobilio vairuotojo sėdynės, foninis kvapo pėdsakas iš automobilio salono.

31. BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, jog priimant nuosprendį daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išsprendžiamas taip: daiktai, kurių apyvarta uždrausta, perduodami valstybės institucijoms arba sunaikinami. BPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, laikomi iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Prokurorė nesiūlo aptartų daiktų perduoti valstybės institucijoms, o prašo sunaikinti. Teismas sprendžia, jog aukščiau aptarti daiktai, reikšmingi bylai tirti ir nagrinėti, turi būti sunaikinti įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui.

Dėl procesinės bylos baigties

32. Daugiau procesinio pobūdžio klausimų (prašymų ir pan.), kuriuos reikėtų spręsti, neliko, todėl baudžiamoji byla, išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka, užbaigiama teismui priimant apkaltinamąjį nuosprendį – teismo baudžiamąjį įsakymą (BPK 29 straipsnio 1–2 dalys, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalimi, 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 1 straipsnio 2 dalimi, 22 straipsniu,

nusprendžia:

V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti 90 (devyniasdešimties) MGL (4 500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą 90 (devyniasdešimties) MGL (4 500 Eur) dydžio baudą sumažinti vienu trečdaliu ir skirti V. Z. galutinę 60 (šešiasdešimties) MGL (3 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 68 straipsniu, skirti V. Z. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, terminą pradedant skaičiuoti nuo 2022 m. rugpjūčio 24 d.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2–3 dalimis, V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, t. y. Lietuvos Respublikos (valstybės) naudai konfiskuoti O. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vardu registruotą, tačiau faktiškai V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančią 1 170 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto septyniasdešimt eurų) su pridėtinės vertės mokesčiu (PVM) vertės transporto priemonę „VW Golf“, kurios valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (angl. Vehicle Identification Number, liet. automobilio identifikacinis numeris) kodas (duomenys neskelbtini).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2022-08-24 nutarimu V. Z. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2022-08-24 nutarimu V. Z. skirtą kardomąją priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemonės) sustabdymą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Taikyti procesinės prievartos priemonę – O. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vardu registruotos, tačiau faktiškai V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priklausančios transporto priemonės nuosavybės teises į transporto priemonę „VW Golf“, kurios valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), o identifikacinis (VIN) Nr. (duomenys neskelbtini), apribojimą iki Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022-10-06 nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) baudžiamojoje byloje Nr. 1-1077-1151/2022 įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - daktiloskopinę kortelę su rankų pėdsakais, kvapo pėdsaką nuo automobilio vairuotojo sėdynės, foninį kvapo pėdsaką iš automobilio salono - perduotą saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato saugojimo kamerą, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikinti.

1. nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis (V. Z.) turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams prašymą su reikalavimu surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios;

2. išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nesaistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme – išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

3. nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo (baudžiamojo įsakymo) įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

4. tuo atveju jei asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją (baudą) išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu.

Išaiškinti V. Z., kad paskirtoji bauda turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (konkretūs biudžeto surenkamųjų sąskaitų numeriai skelbiami viešai www.vmi.lt/evmi/saskaitos-ir-imoku-kodai), įmokos kodas 6801, (baudžiamajame procese teisėsaugos institucijų skirtos baudos), mokėjimo paskirtyje nurodant „baudos, paskirtos baudžiamojoje byloje Nr. e1-1325-1151/2022 pagal 2022-10-06 baudžiamąjį įsakymą, sumokėjimas“ (jei bauda bus mokama dalimis, tai mokėjimo paskirtyje papildomai nurodyti tokią mokėjimo paskirtį – „baudos dalies, paskirtos baudžiamojoje byloje Nr. e1-1325-1151/2022 pagal 2022-10-06 baudžiamąjį įsakymą, mokėjimas“, o atliekant paskutinį (galutinį) paskirtos baudos mokėjimą – „galutinis baudos sumos, paskirtos baudžiamojoje byloje Nr. e1-1325-1151/2022 pagal 2022-10-06 baudžiamąjį įsakymą, mokėjimas“).

Išaiškinti nuteistajam V. Z., kad sumokėjus baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą privaloma teismo raštinei pateikti mokėjimo nurodymą patvirtinančius dokumentus.

Įspėti nuteistąjį V. Z., kad nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.