Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Remigijaus Preikšaičio,

Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnybos vyriausiajai specialistei Vilijai Kuznecovai,

uždarame teisiamajame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, 7 klasių išsilavinimo, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 1994-02-07 Šilutės r. apylinkės teismo pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 147 str. 3 d., 146 str. 2 d., 42 str., laisvės atėmimu 3 metams, pritaikius 1993-06-15 įstatymo „Dėl amnestijos“ 1 str. nuo bausmės atleistas;

2) 1994-05-02 Šilutės r. apylinkės teismo pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 16 str. ir 146 str. 3 d., laisvės atėmimu 2 metams, 1995-01-23 Kaišiadorių r. apylinkės teismo nutartimi pritaikius 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 55 str. lygtinai paleistas prieš terminą 1 m. 3 mėn.;

3) 1997-02-19 Šilutės r. apylinkės teismo pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 16 str. 2 d. ir 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams 3 mėn., 1998-08-29 paleistas atlikęs bausmę;

4) 2001-01-29 Šilutės r. apylinkės teismo pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėn. konfiskuojant 500 Lt vertės turtą;

5) 2001-02-06 Šilutės r. apylinkės teismo pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 str. 3 d., 271 str. 2 d., 278 str. 1 d., 42 str. 1 d., 2001-04-23 nuosprendis pakeistas ir nustatyta galutinė 4 metų laisvės atėmimo bausmė ir 2500 Lt bauda, konfiskuojant turto už 500 Lt;

6) 2003-01-31 Šilutės r. apylinkės teismo pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 16 str. 2 d. ir 271 str. 2 d. 1 metams 6 mėn. laisvės atėmimu konfiskuojant 200 Lt vertės turtą; 2003-05-26 paleistas lygtinai 7 mėn. 19 d;

7) 2004-11-09 Šilutės r. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 str. 20 parų arešto (paleistas pasibaigus arešto bausmei), teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. ir 180 str. 2 d., 149 str. 3 d., 22 str. 1 d. ir 129 str. 2 d. 5 p., 9 p., 11 p., 129 str. 2 d. 2 p., 9 p., 11 p., 180 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis D. B. išžagino nepilnametį asmenį, dėl savanaudiškų paskatų ir siekdamas nuslėpti padarytą nusikaltimą pasikėsino nužudyti R. G. bei dėl savanaudiškų paskatų ir siekdamas nuslėpti padarytą nusikaltimą nužudė J. G. bei plėšimo būdu užvaldė svetimą turtą:

2006 m. gruodžio 18 d. D. B. pro virtuvės langą įsibrovęs į A. ir D. G. butą, esantį (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, laikotarpiu nuo 1 val. iki 2 val., grasindamas nukentėjusiajai R. G. , gim. (duomenys neskelbtini), sumušti ir nužudyti bei suduodamas ne mažiau kaip tris kartus kumščiu į veidą, o nukentėjusiajai nugriuvus ant žemės spirdamas batu apauta koja į kūną reikalavo iš nukentėjusiosios R. G. pinigų.

Tęsdamas nusikalstamus veiksmus R. G. kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pavartodamas fizinį smurtą - rankomis smaugdamas gulinčią ant grindų R. G. , gim. (duomenys neskelbtini), per prievartą nurengė – numovė jos apatines kelnaites ir naktinius baltinius - ir įvedė savo lytinį organą į nukentėjusiosios R. G. , gim. (duomenys neskelbtini), lytinius organus – makštį, ir per prievartą lytiškai santykiavo su R. G. prieš jos valią. Kadangi lytinio santykiavimo metu nukentėjusioji aktyviai priešinosi, tai D. B. peiliu vieną kartą smogė jai į kaklą, taip visiškai palauždamas nukentėjusiosios pasipriešinimą, padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Tęsdamas nusikalstamus veiksmus D. B. , būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, R. G. kambaryje po R. G. , gim. (duomenys neskelbtini) , išžaginimo R. G. pagrasinus, kad ji apie išžaginimą ir turto reikalavimą praneš tėvams, jis iš savanaudiškų paskatų, turėdamas tolimesnį tikslą apieškoti butą ir pagrobti vertingus daiktus bei pinigus bei siekdamas nuslėpti padarytą nusikaltimą – R. G. išžaginimą - bei siekdamas nužudyti dar vieną bute buvusį asmenį J. G. ir apie tai pranešęs R. G. , pasikėsino nužudyti R. G. - uždėjęs medžiagos atraižą ant kaklo ir ją verždamas rankomis smaugė nukentėjusiąją R. G. , kol ši prarado sąmonę, o po to atsineštu iš virtuvės peiliu dar 3 kartus juo smogė be sąmonės esančiai nukentėjusiajai R. G. į kairę kaklo pusę, tuo jai padarydamas tris durtines – pjautines žaizdas kairėje kaklo pusėje, taip R. G. padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą. Nulūžus peilio geležtei ją ištraukė iš nukentėjusiosios R. G. kaklo, kad ji greičiau nukraujuotų ir numirtų, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes po nusikaltimo suteikus R. G. kvalifikuotą medikų pagalbą ji išgyveno.

Tęsdamas nusikalstamus veiksmus D. B. A ir D. G. bute, manydamas, jog nužudė R. G. ir siekdamas nuslėpti šį nusikaltimą bei jos išžaginimą bei veikdamas toliau dėl savanaudiškų paskatų – toliau bute ieškoti vertingo turto ir pinigų, žinodamas, kad kitame kambaryje yra R. G. močiutė J. G. , gim. (duomenys neskelbtini), įėjo į šį kambarį ir nužudė ją, smaugdamas rankomis kaklą, o po to du kartus peiliu dūrė į kaklą, taip padarydamas nedidelę durtinę- pjautinę žaizdą dešinėje kaklo pusėje bei didelę durtinę- pjautinę kaklo kairės pusės žaizdą pažeisdamas kairiąją vidinę miego arteriją bei kitas smulkesnes kraujagysles, sužalodamas poliežuvinį kaulą ir padarydamas kiaurinį ryklės sužalojimą, tai nukentėjusiajai sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą bei dėl to J. G. po patirtų sužalojimų mirė.

Tęsdamas nusikalstamus veiksmus D. B. nužudęs J. G. iš buto pagrobė A. G. priklausančius daiktus: 300 Lt vertės vestuvinį auksinį žiedą, 100 Lt vertės vieną porą auksinių auskarų, 30 Lt vertės apie 3 kg įvairių šokoladinių saldainių, 17 Lt vertės butelį alkoholinio gėrimo „Amaretas“, 32 Lt vertės 4 vnt. dušo želės, 2 vienetus 1 Lt vertės tualetinio muilo, 5 Lt vertės 3 peilius bei J. G. piniginėje buvusius 150 Lt, tuo nukentėjusiajam A. G. padarydamas 635 Lt turtinę žalą.

Kaltinamasis D. B. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino ir parodė, kad 2006 m. gruodžio 17 d. nuo ryto girtavo pas bendradarbį. Visą dieną gėrė alkoholinius gėrimus. Nuo 13 val. grįžęs namo gėrė daug alaus. Dieną buvo sutikęs A. G. ir kalbėjosi su juo. Pokalbio metu paaiškėjo, jog kaimynas A. G. dirba naktinėje pamainoje. Vakare jam norėjosi dar išgerti, pinigų nebeturėjo, todėl sumanė apvogti A. ir D. G. butą. A. ir D. gyvena jo kaimynystėje, jis juos pažįsta, žinojo, kad jie turi nepilnametę dukrą, kuriai galėjo būti 15 arba 16 metų. Taip pat žinojo, kad A. ir D. dirba naktimis, todėl manė, kad jų nebus namuose. Matė, kad G. bute nedegė šviesa, neabejojo, kad nieko nėra namie. Užlipęs ant rūsio rankomis pasiekė namo sienoje įtvirtintus bėgių galus, kuriais pasinaudojęs nusigavo iki G. buto virtuvės lango. Panaudodamas automobilio raktelius atkrapštė lango stiklo laikiklius. Stiklas nukrito ant žemės. Taip pro langą įsibrovė į buto vidų. Kambaryje, į kurį įlindo, buvo tamsu, tik kitame kambariuke pastebėjo degančią šviesą. Atidaręs šio kambariuko duris, kurios buvo uždarytos išorėje su sklende, jame pamatė R. G. . Iš jos pradėjo reikalauti pinigų, kad ji pasakytų, kur tėvai laiko pinigus, grasino ją sumušti. Ji sakė, kad nežinanti, tada jis jai 3 ar 4 kartus kumščiu sudavęs į veidą, ji nugriuvusi, bei 1 ar 2 kartus jai įspyręs. Supratęs, kad ji tikrai nežino, kur padėti pinigai, bei pamatęs jos apnuogintą kūną sumanė ją išžaginti. Iš pradžių jai siūlęs 100 Lt, kad ji geruoju sutiktų santykiauti. Ji nesutiko. Sakė, kad jai skaudės. Jis pradėjo jai grasinti, kad ją nužudys. Jis pats numovė jos kelnaites, jai liepęs pasikelti liemenėlę. Jis ją išžaginęs įvesdamas savo varpą į jos makštį. Prievartaujama ji priešinosi, draskė jam veidą, jis ją kartas nuo karto prismaugdavo kambaryje rastu medžiaginiu skuduru. Nepamena, ar pabaigė lytinį aktą. R. grasino, kad pasakys viską tėvams. Jis sugriebė ant spintelės buvusį peiliuką ir dūrė jai į kaklą, peilis nulūžo, jis ištraukė peilio geležtę, kad R. nukraujuotų. Vėliau ją smaugė skuduru, kurį rado kambaryje. Tada nuėjo į virtuvę, iš medinio stovo, kuris buvo virtuvėje, ant spintelės, paėmė peilį ir grįžęs R. dūrė dar apie 2 -3 kartus į kaklo sritį. Kiek pamena, tas peilis irgi lūžo. Jis geležtę taip pat ištraukė, kad R. nukraujuotų ir mirtų. Galėjo R. pasakyti, kad močiutę taip pat nužudys. Išeidamas kambariuko durų skląstį uždarė, nes galvojo, kad R. numirė. Vėliau virtuvėje iš to paties stovo pasiėmė dar vieną peilį ir nuėjo į kambarį, kuriame buvo R. močiutė. Močiutė jau buvo prabudusi, sėdosi lovoje. Močiutė pradėjo klausinėti: „kas čia, ar tu, A.?“ Iš pradžių jis ją smaugė rankomis, o po to dūrė jai į kaklą apie 2 kartus ir tą peilį įsikišo į striukės kišenę. Moteris spardėsi, muistėsi, todėl iškrito iš lovos. Jis ją įkėlė į lovą, tada galėjo suplyšti jos rūbai. Kai moteris plūdo kraujais, suprato, kad ji nebegyva, ją užklojo kambaryje buvusiomis antklodėmis ir ėmė raustis po daiktus. Išvertė sekcijos stalčius, pagrobė sekcijos bare buvusius auksinius auskarus, vestuvinį žiedą, šokoladinius saldainius, butelį alkoholinio gėrimo „Amaretas“, viską dėjo į maišelį, kurį rado virtuvėje, taip pat paėmė virtuvėje buvusius šampūnus bei iš striukės kišenėje buvusios piniginės pinigus. Kiek tiksliai paėmė pinigų, neprisimena, galėjo būti 150 Lt. Pas jį rasti asmens kratos metu 38,17 Lt tai likučiai pagrobtų pinigų, kitus išleido. Vėliau iš anksčiau minėto stovo paėmė dar vieną peilį, kuriuo nupjovė kambaryje priešais virtuvę buvusį lituoklio laidą bei radęs kitą laidą juos surišo ir pririšo maišelį, kurį nuleido pro tą patį langą, pro kurį pateko į butą. Kiek pamena, dar buvo nuėjęs į vonią, ten plovėsi rankas ir ten paliko peilį, kuriuo pjovė laidą. Vėliau pro tą patį langą nulipo ant žemės ir pasiėmęs maišelį nuėjo pas R. L. . Eidamas (duomenys neskelbtini) gatve netoli degalinės „Lukoil“ išmetė peilį, kuriuo nužudė močiutę. Apie padarytą nusikaltimą, apie tai, kad nužudė du žmones, papasakojo R. L. . Teisiamajame posėdyje kaltinamasis D. B. taip pat parodė, kad serga sunkia nepagydoma liga. Apie tai sužinojo tik po nusikaltimų padarymo, būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

Nukentėjusioji R. G. parodė, kad 2006-12-17 vėlai vakare jos tėvai buvo darbe, be jos namuose dar buvusi močiutė ir broliukas. Ji pasiklojo miegoti sandėliuke. Apie 23 val. ji išgirdo krebždesį virtuvės pusėje, prieš tai dar girdėjo skambutį į duris ir girdėjo, kaip buvo atėjusi kita močiutė, kuri užmigdė broliuką. Po to ji išgirdo daromas virtuvės duris ir įjungė šviesą kambaryje, nes jungtukas buvo jos kambariuke. Tada atsidarė kambariuko durys ir ji pamatė D. B. , kuris paklausęs, ar ji čia mieganti, pradėjo reikalauti jos pinigų. Ji sakė, kad tėvai pinigų namuose nelaiko. D. B. paskui liepė jai gultis. Jai kelis kartus sudavė, smaugė. Ji bandžiusi ištrūkti iš kambariuko, tačiau D. B. ją sulaikė sugriebdamas už kaklo, parvertė ant grindų ir pradėjo smaugti. Ji šaukė, klykė, bet jai užspausdavo gerklę. D. B. jai numovė kelnaites, pakėlė naktinius ir liemenėlę, nurengė ir ją išprievartavo natūraliu būdu. Ji priešinosi, draskė jam rankomis veidą, sakė, kad viską pasakys tėvui. Tada D. B. pagriebęs nuo spintelės buvusį peilį dūrė jai į kaklo kairę pusę, ji sugriebė peilį už ašmenų. Peiliu smogė išžaginimo metu, kai D. B. gulėjo ant jos. Juto, kaip D. B. ištraukė peilio geležtę iš jos kaklo. Kažkuriuo momentu ji sakė, kad kitame kambaryje yra močiutė. D. B. sakė, kad ir močiutę nužudys. D. B. uždėjęs skudurą ant kaklo sukryžiavo ir ją smaugė. Jis sakė, kad ją nužudys. Ji prarado sąmonę. Po kiek laiko ji girdėjo, kad rausiamasi jų namuose, kad daiktai krinta ant grindų, girdėjo, kaip D. B. buvo įėjęs į vonią, vėliau buvo įėjęs į jos kambarį ir jai gulinčiai ant grindų spyrė į krūtinę klausdamas, ar ji dar gyva, tačiau ji nieko nesakė.

Nukentėjusysis A. G. parodė, kad D. B. pažįsta apie 2 metus, kad jis yra kaimynas. 2006-12-17 jis trumpam grįžęs iš darbo, kieme buvo sutikęs D. B. , kuris jo klausęs, ar jis šiandien dirbąs. D. B. neatrodė girtas, normaliai pakalbėjo. Naktį, apie 3 ar 4 val., pas jį į darbą atvažiavo R. L. , kuris pasakęs jam važiuoti namo, nes pas jį atsitikę kažkas baisaus, kad D. B. R. L. siūlęs pirkti daiktų, paimtų iš jo buto. Jis R. L. klausė, ar apiplėšė, bet R. L. pasakė, kad baisiau, nes D. B. po miestą kruvinas laksto. Grįžęs namo rado buto duris užrakintas. Įėjęs į butą pastebėjo, kad elektros laidai nupjauti. Uždegęs šviesą virtuvėje pamatė kambaryje, esančiame už virtuvės, ant sofos gulinčią kruviną mamą J. G. , kuri buvo atvykusi pas juos į svečius ir kuri buvo apklota įvairiais drabužiais ir antklodėmis. Kambaryje jis pamatė balą kraujo ir suprato, kad mama negyva. Pagriebė iš šalia buvusios vaikiškos lovytės savo mažametį sūnų ir būdamas šoko būsenos išbėgo į lauką. Bėgdamas išgirdo iš sandėliuko, kur buvo užrakinta dukra R., šauksmą. Atšovęs durų skląstį jis pamatęs stovinčią R., kurios rūbai buvo kruvini, veidas sužalotas. R. pasakė, kad ją išžagino ir sužalojo D. B. . Sandėliuke taip pat matėsi labai daug kraujo. Išbėgęs į lauką jis paskambino žmonai. Po įvykdyto nusikaltimo pasigedo auksinių auskarų su baltomis akutėmis, vestuvinio žiedo su išgraviruotais jo ir jo žmonos vardais, šampūnų, šokoladinių saldainių, butelio alkoholinio gėrimo „Amaretas“, peilių iš virtuvėje buvusio medinio stovo, iš viso pagrobtų daiktų vertė- 640 Lt. Reiškia 143438 Lt sumos ieškinį: 140000 Lt neturtinei žalai dėl mamos nužudymo, dukters sužalojimo atlyginti, kita suma yra turtinė žala, susijusi su turėtomis išlaidomis.

Liudytojas R. L. parodė, kad 2006-12-18 naktį, apie 2 ar 3 val., pas jį atėjo jo pažįstamas D. B. , kuris paprašė nuvežt jį į (duomenys neskelbtini), pas D. B. sugyventinę J. Ž. . Jiems bevažiuojant sutikę einančias J. Ž. ir dar vieną moterį. Važiuojant D. B. pradėjo pasakoti, kad „prisidirbo“, kad užmušė du žmones. Jis tuo nepatikėjo. D. B. buvo girtas, rankoje laikė „Amareto“ butelį. Tada D. B. pradėjo rodyti daiktus, pagrobtus iš A. G. buto – auksinius auskarus, vestuvinį žiedą bei visokius menkniekius. Vežant D. B. namo į (duomenys neskelbtini), D. B. siūlęs jam auksinius auskarus, tačiau jis jų neėmęs, taip pat D. B. , norėdamas įtinkinti jį, kad tikrai nužudė dvi moteris, liepė jam sustoti prie tilto, esančio prie „Lukoil“ degalinės, nes ten išmetęs peilį, su kuriuo nudūrė moteris R. ir G.. Jis pagalvojo, kad nužudė R. ir jos motiną. R. L. nestojęs, nuvežė D. B. iki namų ir D. B. išlipus bandė iškviesti policiją, bet policija nevažiavo į įvykio vietą, visiškai nereagavo. Kai D. B. sugrįžo, nuvežė jį į (duomenys neskelbtini) kaimą. Po to jis nuvažiavo pas A. G. į darbą ir jam papasakojo, ką girdėjo. Vėliau parodė policijai vietą, kur galėjo būti D. B. išmestas peilis. Policija peilį rado.

2006-12-18 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrint įvykio vietą, adresu (duomenys neskelbtini), yra rastas J. G. lavonas, kurio kairėje pažandėje matoma skersinė durtinė - pjautinė žaizda, J. G. violetinės spalvos palaidinės dešinioji pusė permirkusi skysčiu, panašiu į kraują.

Pagalbinėje sandėliuko patalpoje ant grindų rastos dėmės, panašios į kraują. Įvykio vietos apžiūros metu rasti ir paimti marškinėliai su dėmėmis, panašiomis į kraują, dvi peilių geležtės su dėmėmis, panašiomis į kraują, dvi juodos spalvos plastikinės peilių rankenos. Pagalbinėje vonios patalpoje ant spintelės rastas peilis. Kambaryje, kuriame rastas J. G. lavonas, iš spintos išversti įvairūs daiktai ant sofos, ištraukti stalčiai. Virtuvėje ant grindų rastos dvi piniginės, kurias apžiūrėjus pinigų nerasta. Lauke po A. G. buto virtuvės langu rasti du tarpusavyje surišti elektros laidai (tomas 1, b.l. 5-34).

2006-12-18 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog adresu (duomenys neskelbtini), netoli degalinės „Lukoil“ ant važiuojamosios dalies rastas peilis (tomas 1, b.l. 35-38).

2007 m. balandžio 20 d. daiktų atpažinimo protokole užfiksuota, jog peilį, rastą (duomenys neskelbtini), netoli degalinės „Lukoil“ ant važiuojamosios dalies, nukentėjusysis A. G. atpažino kaip peilį, buvusį jų namuose iki nusikaltimo, virtuvėje ant spintelės mediniame stove (tomas 1, b.l. 147-149).

2006 m. gruodžio 18 d. asmens kratos protokole užfiksuota, kad iš įtariamojo D. B. asmens kratos metu (tomas 2, b.l. 28) paimti daiktai - viena pora auksinių auskarų ir vestuvinis žiedas, pinigai-38 Lt,17 ct, 2007 m. sausio 3 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota, jog daiktai apžiūrėti (tomas 2, b.l. 30-37) ir nustatyta, kad jie ir pinigai buvo pagrobti iš nukentėjusiojo A. G. buto.

2007 m. balandžio 20 d. daiktų atpažinimo protokoluose užfiksuota, jog peilio geležtės ir rankenos, paimtos įvykio vietos apžiūros metu pagalbinėje patalpoje, priklauso nukentėjusiajam A. G. . Šias peilių geležtes ir peilių rankenas daiktų parodymo atpažinti metu nukentėjusysis A. G. atpažino kaip peilius, buvusius jų namuose iki nusikaltimo (tomas 1, b.l. 150-155).

Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. M 1227 /06(03) nustatyta, jog J. G. mirė nuo durtinio- pjautinio kairės kaklo pusės sužalojimo pažeidus kairiąją vidinę miego arteriją bei kitas smulkesnes kaklo kraujagysles ir padarius kiaurinį ryklės sužalojimą, išsivysčius ūmiam išoriniam nukraujavimui bei aspiracijai krauju. Durtinis - pjautinis kairės kaklo pusės sužalojimas pažeidus kairiąją vidinę miego arteriją bei sužalojus ryklę sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą ir šis sužalojimas sukėlė nukentėjusiosios mirtį (tomas 1, b.l. 44-52).

Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. G 2789 /06(03) nustatyta, jog R. G. stebėtos keturios – durtinės- pjautinės žaizdos kairėje kaklo pusėje (trys lygiagrečios, patirtos per labai trumpą laikotarpį – kaklo kairiame šoniniame paviršiuje, viena – kairėje pažandėje), susidariusios dėl keturių traumuojančių smūginių poveikių aštriu, duriančiomis – pjaunančiomis savybėmis pasižyminčiu daiktu, įrankiu. Poodinės kraujosruvos abiejų akių, kaktos, veido kairės pusės srityse susidarė ne mažiau kaip dėl penkių traumuojančių smūginių kontaktų su kietais bukais, ribotai kontaktavusiais paviršiais, juos turinčiais daiktais. Sužalojimai kairėje plaštakoje paaiškinami įrankio smigimu į pirmą tarpupirštį, kartu plaštakos pirštais suspaudžiant įrankio ašmenis – įrankio buvusio sugriebimo (pvz. savigynos) išraiška. Įvedant kietą buką daiktą į makštį, susidarė kraujosruva mergystės plėvės krašto išoriniame paviršiuje, švieži plyšimai iki pagrindo mergystės plėvėje. R. G. patirtų sužalojimų visuma yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto (tomas 1, b.l.79-80).

Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr.G731/06(03) nustatyti D. B. daugybiniai odos nubrozdinimai veide, abiejose rankose galėjo būti padaryti dėl rankų pirštų nagų poveikio ir šie sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (tomas 2, b.l. 42-43).

Teismo psichiatrijos ekspertizės aktu nustatyta, jog D. B. nusikaltimų padarymo metu buvo asocialaus tipo asmenybės sutrikimas ir paprastas girtumas. Jis galėjo visiškai ir teisingai suvokti savo veiksmų esmę ir juos visiškai teisingai valdyti. Jis sugeba duoti parodymus apie padarytas nusikalstamas veikas ir galima jo parodymais remtis ikiteisminiame tyrime ir teisme. D. B. nereikalinga taikyti priverčiamųjų medicininio pobūdžio priemonių (tomas 2, b.l. 120-121).

Kaltinamajam D. B. nepagrįstai kaltinime inkriminuota nusikalstama veika pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. ir 180 str. 2 d. – pasikėsinimas padaryti plėšimą, įsibraunant į patalpą. Teisiamojo posėdžio metu ištirtų ir anksčiau aptartų įrodymų visetu įrodyta, jog kaltinamasis D. B. , turėdamas tikslą slapta pagrobti svetimą turtą, įsibrovė pro virtuvės langą į A. ir D. G. butą, esantį (duomenys neskelbtini). Užklupęs buto pagalbinėse patalpose nukentėjusiąją R. G. , grasindamas jai sumušti ir nužudyti bei suduodamas ne mažiau kaip tris kartus kumščiu į veidą, o nukentėjusiajai nugriuvus ant žemės spirdamas batu apauta koja į kūną reikalavo iš nukentėjusiosios R. G. pinigų. Vėliau kaltinamasis D. B. savo tyčią pagrobti svetimą turtą iki galo realizavo pagrobdamas A. G. priklausantį turtą ir padarydamas 635 Lt turtinę žalą. Kaltinamasis savo tyčią pagrobti svetimą turtą realizavo plėšimo būdu, nes prieš nukentėjusiąją buvo pavartotas fizinis smurtas. Kaltinamojo D. B. nusikalstami veiksmai kvalifikuotini kaip užbaigtas nusikaltimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 2 d. - plėšimas, padarytas įsibrovus į patalpą. Papildomai kaltinamojo D. B. nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. ir 180 str. 2 d. nėra pagrindo.

Kaltinamojo D. B. veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 str. 3 d., nes teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais įrodyta, kad kaltinamasis išžagino nepilnametį asmenį. Kaltinamasis D. B. lytiškai santykiavo su nepilnamete prieš jos valią pavartodamas fizinį smurtą - rankomis smaugė gulinčią ant grindų R. G. , per prievartą nurengė – numovė jos apatines kelnaites ir naktinius baltinius, kadangi lytinio santykiavimo metu nukentėjusioji aktyviai priešinosi, tai kaltinamasis D. B. peiliu vieną kartą smogė jai į kaklą, taip visiškai palauždamas nukentėjusiosios pasipriešinimą, padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Kad nukentėjusioji aktyviai priešinosi, pripažįsta ir pats kaltinamasis bei įrodyta objektyviais įrodymais: Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Klaipėdos skyriaus specialisto išvada nustatyti D. B. daugybiniai odos nubrozdinimai veide, abiejose rankose, jie galėjo būti padaryti dėl rankų pirštų nagų poveikio. Rasti kairėje plaštakoje nukentėjusiosios R. G. sužalojimai paaiškinami įrankio smigimu į pirmą tarpupirštį, kartu plaštakos pirštais suspaudžiant įrankio ašmenis – įrankio buvusio sugriebimo (pvz. savigynos) išraiška.

Baudžiamojoje byloje objektyviais įrodymais įrodyta, kad kaltinamasis D. B. atliko lytinį aktą su nukentėjusiąja, nes Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Klaipėdos skyriaus specialisto išvada nustatyta, jog nukentėjusiajai įvedant kietą buką daiktą į makštį, susidarė kraujosruva mergystės plėvės krašto išoriniame paviršiuje, švieži plyšimai iki pagrindo mergystės plėvėje.

Kaltinamasis D. B. gyveno tame pačiame name kaip ir nukentėjusioji R. G. ir jis žinojo, kad nukentėjusioji yra nepilnametė, kuriai gali būti 15 ar 16 metų. Šią aplinkybę kaltinamasis D. B. teisme pripažino.

Kaltinamojo D. B. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. ir 129 str. 2 d. 5 p., 9 p., 11 p. - pasikėsinimas nužudyti du žmones dėl savanaudiškų paskatų, siekiant nuslėpti kitą nusikaltimą. Teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais visiškai įrodyta, kad kaltinamasis D. B. po R. G. , gim. (duomenys neskelbtini) išžaginimo nukentėjusiajai pagrasinus, kad ji apie išžaginimą ir turto reikalavimą praneš tėvams, jis iš savanaudiškų paskatų, turėdamas tolimesnį tikslą pagrobti vertingus daiktus bei pinigus bei siekdamas nuslėpti padarytą nusikaltimą – R. G. išžaginimą- bei siekdamas nužudyti dar vieną bute buvusį asmenį J. G. ir apie tai pranešęs R. G. pasikėsino nužudyti pastarąją - uždėjęs medžiagos atraižą ant kaklo ir ją verždamas rankomis smaugė nukentėjusiąją R. G. , kol ši prarado sąmonę, o po to atsineštu iš virtuvės peiliu dar 3 kartus juo smogė be sąmonės esančiai nukentėjusiajai R. G. į kairę kaklo pusę, tuo jai padarydamas tris durtines – pjautines žaizdas kairėje kaklo pusėje, taip R. G. padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Veika gali būti kvalifikuojama kaip pasikėsinimas nužudyti tik esant apibrėžtai kaltininko tyčiai atimti gyvybę. Kaltinamasis D. B. veikė apibrėžta tiesiogine tyčia, nes jo veiksmai- nukentėjusiajai sudavė 3 stiprius (nuo smūgio nulūžo peilio geležtė) smūgius peiliu, smūgių lokalizacija - į žmogui gyvybiškai svarbią vietą – kaklą, kad nukentėjusioji nuo sužalojimų nukraujuotų, tyčia ištraukė nulūžusią peilio geležtę iš kaklo- įrodo, jog kaltinamasis siekė nukentėjusiajai atimti gyvybę. Kaltinamasis D. B. buvo visiškai įsitikinęs, kad R. G. nužudė. Kad nužudė du žmones, pasakė ir R. L. . Kaltinamasis D. B. nusikaltimo nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes po nusikaltimo suteikus R. G. kvalifikuotą medikų pagalbą ji išgyveno, todėl jo veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 16 p. teismams išaiškinta, kad vieno žmogaus nužudymas ir pasikėsinimas nužudyti kitą, kai yra sumanymas nužudyti du asmenis, kvalifikuojamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 ar 2 dalį ir 22 straipsnį ir 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą.

Dėl J. G. nužudymo kaltinamojo D. B. veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 9 p., 11 p., nes kaltinamasis nukentėjusiąją J. G. nužudė dėl savanaudiškų paskatų, nes siekė toliau užvaldyti svetimą turtą ir nuslėpti kitą nusikaltimą, tai yra R. G. išžaginimą.

Kaltinamajam D. B. nepagrįstai kaltinime inkriminuota aplinkybė - bejėgiškos būklės žmogaus nužudymas. Nužudymas kvalifikuojamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą (bejėgiškos būklės), kai nužudomas asmuo, kuris ar dėl fizinių, ar dėl psichinių savybių negali suprasti kaltininko veikos pobūdžio, negali gintis ar kitaip vengti pavojaus arba aktyviai pasipriešinti kaltininkui. Nužudymas kvalifikuojamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kai pats kaltininkas suvokia nukentėjusiojo bejėgišką būklę ir ja pasinaudodamas atima gyvybę. Aplinkybių, kad nukentėjusioji dėl fizinių ar dėl psichinių savybių negalėjo suprasti kaltininko veikos pobūdžio, negalėjo gintis ar kitaip vengti pavojaus arba aktyviai pasipriešinti kaltininkui, baudžiamojoje byloje nenustatyta. Priešingai, baudžiamojoje byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad nukentėjusioji J. G. , įėjus kaltinamajam į kambarį, prabudo, pradėjo kalbėti. Pradėjus kaltinamajam D. B. smaugti kaklą nukentėjusioji aktyviais rankų veiksmais priešinosi. Grumtynių metu iškrito iš lovos. Dėl aktyvių nukentėjusiosios veiksmų kaltinamasis negalėjo nužudyti smaugdamas rankomis ir tik tada du kartus sudavė peiliu nukentėjusiajai į kaklą.

Baudžiamojoje byloje A. G. ir R. G. ir jos atstovė pagal įstatymą D. G. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti 140000 Lt padarytai neturtinei žalai atlyginti ir 3438 Lt padarytai turtinei žalai. Baudžiamojoje byloje ištirtais įrodymais įrodyta padaryta turtinė žala. Laidojimo išlaidos atitinka Lietuvoje nusistovėjusias tradicijas, todėl pareikštas ieškinys dėl padarytos turtinės žalos tenkintinas visiškai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (LR CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta nusikalstamais veiksmais dėl asmens gyvybės atėmimo. Teismas konstatuoja, kad nukentėjusysis A. G. dėl tragiškos mamos netekties ir dėl pasikėsinimo nužudyti dukterį bei dukters sužalojimo patyrė didelius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, emocinį stresą.

Nukentėjusioji R. G. dėl jai kaltinamojo D. B. nusikalstamais veiksmais padarytų sužalojimų taip pat patyrė didelius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, emocinį stresą. Nukentėjusioji nuo 2007-01-30 iki 2007-02-07 gydėsi VšĮ Vilniaus universiteto Vaikų ligoninės filiale Vaikų raidos centre Vaikų ir paauglių krizių intervencijos skyriuje. O nuo 2007-02-07 iki 2007-02-27 Vaikų psichiatrijos skyriuje (tomas 1, b.l. 138). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas visiškai, priteisiant iš kaltinamojo D. B. nukentėjusiajam A. G. , nukentėjusiajai R. G. ir jos atstovei pagal įstatymą D. G. 140000 litų neturtinės žalos atlyginimo.

Šilutės r. apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras gindamas viešąjį interesą pateikė civilinį ieškinį dėl R. G. gydymo išlaidų, kurios sudaro 10464 Lt (dešimt tūkstančių keturis šimtus šešiasdešimt keturis Lt) atlyginimo. Šis ieškinys pagrįstas, visiškai įrodytas baudžiamojoje byloje ištirtais įrodymais, nes R. G. dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų buvo gydoma VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninėje, VšĮ Vilniaus universiteto Vaikų ligoninės filiale Vaikų raidos centre ir už jos gydymą Klaipėdos teritorinė ligonių kasa sumokėjo 10464 Lt (tomas 1, b.l.132-139).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 str. numato, kad proceso išlaidas sudaro liudytojams, nukentėjusiesiems išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą išlaidoms atlyginti. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 105 str. 1 d. numato, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas. Šioje baudžiamojoje byloje buvo 31,30 Lt proceso išlaidų. Šios išlaidos priteistinos iš kaltinamojo D. B. į valstybės biudžetą.

Kaltinamojo D. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, taip padėjo išaiškinti jas. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Šią aplinkybę teisiamojo posėdžio metu pripažino pats kaltinamasis.

Kaltinamajam D. B. skirdama bausmę kolegija atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes. Kaltinamasis D. B. nusikalstamas veikas padarė savanaudiškais tikslais, siekdamas pagrobti svetimą turtą, kurio vertė nėra didelė, du tyčinius sunkius nusikaltimus, pasikėsino padaryti vieną labai sunkų ir padarė vieną labai sunkų nusikaltimą, sukėlusius negrąžinamus padarinius ir ypatingą žalą nepilnametės sveikatai. Kaltinamasis D. B. anksčiau teistas septynis kartus, teistumai neišnykę, jis yra recidyvistas. Laikotarpiu nuo 2003-10-13 iki 2006-12-13 kaltinamasis baustas 28 kartus: vieną kartą administraciniu areštu ir 27 administracinėmis baudomis, iš kurių 16 baudų viršija tūkstantį litų. Tai visiškai įrodo, jog kaltinamasis D. B. visiškai nelinkęs laikytis visuomenėje priimtų elgesio normų, įrodo jo niekinamą požiūrį į bendražmogiškas vertybes. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytą kaltinamojo D. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs visas nusikalstamas veikas ir taip padėjo išaiškinti jas, konstatuoja, kad ši aplinkybė neduoda pakankamo pagrindo sumažinti skiriamas už padarytus nusikaltimus bausmes, nes kaltinamasis nukentėjusiųjų neatsiprašė, savo elgesiu teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dėl padarytų nusikalstamų veikų nuoširdžiai nesigaili.

Visi kaltinamojo D. B. nusikaltimai padaryti veiką kvalifikuojančiu požymiu, o pasikėsinimas nužudyti kvalifikuojamas pagal tris Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies punktus, todėl už šį nusikaltimą skirtina kaltinamajam terminuota laisvės atėmimo bausmė didesnė negu sankcijoje numatytos bausmės vidurkis. Kadangi J. G. nužudymas kvalifikuojamas pagal du Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies punktus, ir atsižvelgdama į anksčiau išdėstytas kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog kaltinamajam D. B. skirtina laisvės atėmimo bausmė iki gyvos galvos.

Kaltinamajam D. B. paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu, nes Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 5 d. 3 p. numato, kad bausmių apėmimą teismai taiko, kai už vieną nusikalstamą veiką paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 2 d., ir jį nubausti laisvės atėmimu trejiems metams.

D. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 str. 3 d., ir jį nubausti laisvės atėmimu septyneriems metams.

D. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. ir 129 str. 2 d. 5 p., 9 p., 11 p., ir jį nubausti laisvės atėmimu penkiolikai metų.

D. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 9 p., 11 p., ir jį nubausti laisvės atėmimu iki gyvos galvos.

Paskirtas bausmes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 5 d. 3 p., subendrinti apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę D. B. paskirti laisvės atėmimą iki gyvos galvos, bausmę atliekant kalėjime.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2006 m. gruodžio 18 d. iki 2007 m. birželio 1 d.

Kardomąją priemonę- suėmimą, kol įsiteisės nuosprendis, palikti nepakeistą.

Iš D. B. priteisti nukentėjusiajam A. G. , nukentėjusiajai R. G. ir jos atstovei pagal įstatymą D. G. 140000 (šimtą keturiasdešimt tūkstančių) litų neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiajam A. G. 3438 (tris tūkstančius keturis šimtus trisdešimt aštuonis) Lt padarytai turtinei žalai atlyginti.

Iš D. B. priteisti į valstybės biudžetą 31,30 Lt proceso išlaidų.

Iš D. B. priteisti 10464 (dešimt tūkstančių keturis šimtus šešiasdešimt keturis) Lt Valstybinei ligonių kasai.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti: peilį, dvi peilių geležtes bei dvi peilių rankenas, dvi rudos ir geltonos spalvos antklodes, raudonos spalvos dėmes, panašias į kraują, nuoplovą, paimtą įvykio vietos apžiūros metu A. ir D. G. bute, po A. G. buto virtuvės langu rastus du tarpusavyje surištus elektros laidus, peilį, rastą Tilžės g. ant važiuojamosios dalies, veržliaraktį, paimtą D. B. asmens kratos metu, mirusiosios J. G. gaktos, galvos plaukų pavyzdžius, saugomus Šilutės r. prokuratūroje, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 str. 1 d. 1 p., 4 p., konfiskuoti ir sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų, nuteistajam per 20 d. nuo nuosprendžio kopijos gavimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant Klaipėdos apygardos teisme.