- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-04-23
- Bylos Nr.
- 2A-368-253/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Pupeikienė (pirm.), Savinijus Katauskas, Rimvida Zubernienė
- Ieškovas
- UAB DK „PZU Lietuva“
- Atsakovas
- UAB „Kriolita“
- Trečiasis asmuo
- R. V.
- Advokatai
- Nerijus Jurčiukonis, Raimondas Kivylius
- Kategorijos
- 42.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Albinos Pupeikienės, kolegijos teisėjų Savinijaus Katausko, Rimvidos Zubernienės, sekretoriaujant Sigitai Zaksaitei-Dumčiuvienei, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Nerijui Jurčiukoniui, atsakovo įgaliotam asmeniui Virginijui Švambariui, atsakovo atstovui advokatui Raimondui Kivyliui, viešame kolegijos posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės UAB DK „PZU Lietuva“ atstovo advokato Nerijaus Jurčiukonio apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB DK „PZU Lietuva“ ieškinį atsakovei UAB „Kriolita“ dėl 15 579,52 Lt žalos atlyginimo, trečiasis asmuo R. V.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu (patikslintu ieškiniu) prašydama priteisti iš atsakovės 15 579,52 Lt žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas (t.1, b.l. 85-86). Nurodė, kad 2004-04-20 kelių eismo įvykio metu automobilis „MB 1838“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas trečiojo asmens R. V., sugadino degalinės turtą. Autoįvykio metu automobilio „MB 1838“ valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis negaliojo, nes atsakovė nebuvo sumokėjusi draudimo įmokos. Nurodė, kad už atsakovę atlygino nukentėjusiajam autoįvykio metu padarytą žalą – 15 579,52 Lt, todėl atsakovė, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytoja, turi atlyginti turėtus nuostolius.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos mietso apylinkės teismas 2007-12-27 sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės UAB DK „PZU Lietuva“ atsakovei UAB „Kriolita“ 1 590 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad 2004-04-16 draudimo sutartis įsigaliojo nuo 2004-04-20, todėl padarė išvadą, kad šalys sutarė dėl draudimo sutarties galiojimo nepriklausomai nuo įmokos sumokėjimo ir tai neprieštarauja CK 6.996 straipsnio 1 daliai bei atitinka šalių valią. Pažymėjo, kad Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių 38 punktas nedraudžia susitarti dėl kitos draudimo sutarties įsigaliojimo datos, nesusietos su draudimo įmokos mokėjimu. Nurodė, kad ginčijamos draudimo sutarties momentas galėtų būti siejamas su draudimo įmokos mokėjimo momentu, jeigu pačioje sutartyje nebūtų nustatyta sutarties įsigaliojimo data. Pabrėžė, kad šalys ir anksčiau sudarydamos draudimo sutartis draudimo įmokas mokėdavo po sutarčių sudarymo, o draudimo sutartyse nurodytas jų įsigaliojimo laikas nesutapdavo su draudimo įmokų mokėjimu. Konstatavo, kad ieškovė nepagrįstai vadovaudamasi Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 7 punktu reikalauja iš ieškovės susigrąžinti dėl padarytos žalos nukentėjusiajam jos (draudėjo) išmokėtas sumas, nes autoįvykio metu draudimo sutartis, sudaryta tarp šalių, buvo galiojanti ir atsakomybė atlyginti nukentėjusiajam padarytus nuostolius tenka draudikui.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė UAB DK „PZU Lietuva“ prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-12-27 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Teigia, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas bei pažeidė procesinės teisės normas. Nurodo, kad siekiant nustatyti transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties įsigaliojimo momentą, būtina vadovautis ne bendrąja CK 6.996 straipsnio 1 dalies norma, bet specialiomis Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme ir Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse nurodytomis normomis. Taisyklių 38 punkte numatyta, jog draudimo sutartis įsigalioja, kai sumokama draudimo įmoka. Atsakovė draudimo įmoką sumokėjo tik 2004-04-26, todėl draudimo sutartis įsigaliojo ne numatytą įsigaliojimo 2004-04-20 dieną, bet 2004-04-26. Draudimo sutartis yra viešoji sutartis, todėl šios sutarties sudarymo ir įsigaliojimo sąlygos bei taisyklių 38 punkte numatytos pasekmės atsakovei privalėjo būti žinomos ir ji privalėjo jų laikytis. Mano, kad teismas turėjo vadovautis CPK 6.256 straipsnio 4 dalimi, kurioje numatyta, jog kai prievolės neįvykdo ar netinkamai vykdo verslininkas, jis už sutarties prievolių neįvykdymą atsako visais atvejais. Atsakovei, kaip verslininkei turėjo būti žinomos pavėluoto draudimo įmokos sumokėjimo pasekmės, tačiau atsakovė veikdama savo rizika, sutartyje numatytu laiku įmokos nesumokėjo, draudimo sutartis 2004-04-20 neįsigaliojo, todėl atsakovei tenka pareiga atlyginti 2004-04-20 trečiajam nukentėjusiajam asmeniui padarytą žalą. Nurodo, kad atlygino nukentėjusiajam asmeniui padarytą žalą, tuo įvykdydama prievolę už atsakovę, todėl jai CK 6.50, 6.280 straipsnių pagrindu perėjo teisė reikalauti žalos atlyginimo iš atsakovės. Nurodo, kad teismas nepagrįstai taikė Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalį, kadangi draudimo sutarties sudarymo metu šis teisės aktas negaliojo. Mano, kad nebuvo surinkta jokių įrodymų, patvirtinačių, kad atsakovė neturi atlyginti ieškovei 2004-04-20 eismo įvykio metu padarytos žalos. Teismas nepasisakė dėl ieškovės pateiktų įrodymų bei išsakytų argumentų.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo apeliacinį skundą atmesti ir 2007-12-27 sprendimą palikti nepakeistą. Teigia, kad CK 6.996 straipsnio 1 dalyje numatyta teisė draudimo teisinių santykių dalyviams konkrečioje jų sudaromoje sutartyje susitarti ir dėl kitokios draudimo sutarties įsigaliojimo tvarkos, t. y. nesiejant jos įsigaliojimo, o kartu ir draudimo apsaugos atsiradimo, su draudimo įmokos sumokėjimu. Draudimo sutartis buvo sudaryta prisijungimo būdu pagal ieškovės parengtas standartines sąlygas ir draudimo polisą. Ieškovės minimos draudimo taisyklių nuostatos dėl draudimo sutarčių įsigaliojimo momento yra dviprasmiškos ir prieštaringos, todėl neaišku, ar draudimo sutarties įsigaliojimo momentas siejamas su draudimo įmokos sumokėjimu ar su draudimo liudijime (polise) nurodyta data. Draudimo sutartyje (polise) yra aiškiai nurodyta draudimo sutarties įsigaliojimo data, kartu ir draudimo apsaugos įsigaliojimo data 2004-04-20, nesiejant jos su draudimo įmokos sumokėjimu. Mano, kad draudikas privalėjo paaiškinti draudėjui ne tik dėl draudimo įmokos mokėjimo terminų, mokėjimo tvarkos, tačiau taip pat ir dėl šios įmokos nesumokėjimo nustatytais terminais teisinių pasekmių. Ieškovė sumokėjo draudimo išmoką nukentėjusiajam, t.y. įvykdė draudimo sutartį, tuo laikydama ją galiojančia ir sukeliančia jai atitinkamas teisines pasekmes.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje šalių ginčas kilo dėl jų sudarytos draudimo sutarties įsigaliojimo ir draudimino apsaugos atsiradimo momento – ar pagal šios sutarties sąlygas jų įsigaliojimo momentas susietas su pirmos draudimo įmokos dalies sumokėjimu ar su draudimo liudijime (polise) nurodyta data. Nustatyta, jog šalių draudimo sutartis buvo sudaryta ir draudimo polisas buvo išrašytas 2004-04-16, draudimo polise nurodyta, kad jis įsigalioja nuo 2004-04-20. Atsakovė primąją draudimo įmoką sumokėjo 2004-04-26. Apeliantas draudimo sutarties įsigaliojimą sieja su draudimo įmokos sumokėjimo diena ir teigia, kad draudimo sutartis įsigaliojo tik 2004-04-26, todėl atsakovei tenka pareiga atlyginti 2004-04-20 trečiajam nukentėjusiam asmeniui padarytą žalą.
CK 6.996 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad draudimo sutartis įsigalioja nuo to momento, kai draudėjas sumoka visą ar pirmą draudimo įmoką (premiją). Tačiau įstatymų leidėjas, nustatydamas bendrąją draudimo sutarties įsigaliojimo taisyklę, toje pačioje teisės normoje (CK 6.996 straipsnio 1 dalyje) paliko teisę draudimo teisinių santykių dalyviams konkrečioje jų sudaromoje sutartyje susitarti ir dėl kitokios draudimo sutarties įsigaliojimo tvarkos, t. y. nesiejant jos įsigaliojimo, o kartu ir draudiminės apsaugos atsiradimo, su draudimo įmokos sumokėjimu.
Vertinant konkrečią draudimo sutartį, kurią sudaro tiek standartinės sąlygos, parengtos draudiko (draudimo rūšies taisyklės), tiek individualios sąlygos (draudimo liudijimas (polisas), privalu vadovautis CK 6.992, 6.185–6.187 straipsniais, taip pat CK 6.193 straipsnyje įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-11-27 nutartis, priimta civilinėje byloje VšĮ „Įstros aerodromas“ vs. UAB „BTA draudimas“, bylos Nr. 3K-3-600/2006). Draudimo sutartis paprastai sudaroma prisijungimo būdu, todėl ją aiškinant, būtina atsižvelgti ir į tai, kad standartines sutarties sąlygas parengusi šalis privalo ne tik tinkamai atskleisti šias sąlygas kitai sutarties šaliai, tačiau taip pat yra atsakinga už tai, kad jos parengtos standartinės sutarties sąlygos būtų aiškios ir nedviprasmiškos. Pareiga įrodyti šias aplinkybes tenka standartines sąlygas parengusiai šaliai. CK 6.193 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos yra aiškinamos sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Pagal CK 6.187 straipsnį, jeigu sutarties standartinės sąlygos prieštarauja nestandartinėms, pirmenybė teikiama nestandartinėms, t. y. individualiai šalių aptartoms, sąlygoms.
Byloje esančiame ginčo šalių 2004-04-16 pasirašytame draudimo liudijime (polise), t. y. individualiose draudimo sutarties sąlygose, nurodyta, kad transporto priemonės draudimo nuo nelaimingų atsitikimų polisas galioja nuo 2004-04-20 iki 2004-05-04, įskaitant abi dienas imtinai. Draudimo įstatymo 2 straipsnio 18 punkte nustatyta, kad draudimo laikotarpis – tai laiko tarpas nuo draudimo apsaugos pradžios iki pabaigos. Pagal šio straipsnio 12 punktą draudimo apsauga – draudiko įsipareigojimas įvykus draudžiamajam įvykiui mokėti draudimo išmoką. Ginčo šalių sudarytame draudimo polise nustatyta jų sudarytos draudimo sutarties, kartu ir draudiminės apsaugos, įsigaliojimo data – 2004-04-20. Tai reiškia, kad, priešingai negu teigia apeliantė, ginčo šalys jų sudarytoje draudimo sutartyje susitarė dėl konkrečios šios sutarties įsigaliojimo datos, nesiedamos jos su pirmos draudimo įmokos sumokėjimu. Draudikas nepateikė įrodymų, jog šalys būtų sutarę dėl kitokios jų sudaromos draudimo sutarties įsigaliojimo tvarkos. Draudimo įstatymo 82 straipsnio 6 dalis numato, jog draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką.
Tais atvejais, kai draudimo teisinių santykių dalyviai konkrečioje sutartyje susitaria dėl draudimo sutarties įsigaliojimo, kartu ir draudimo apsaugos atsiradimo nesieti su draudimo įmokos ar jos pirmos dalies sumokėjimo momentu, šalių sudaryta draudimo sutartis bei draudimo apsauga įsigalioja ir nesumokėjus draudimo įmokos ar jos pirmos dalies. Šios įmokos nesumokėjimo teisinės pasekmės priklauso nuo draudiko – jis galėtų pasinaudoti Draudimo įstatymo 80 straipsnyje įtvirtinta draudimo apsaugos sustabdymo teise arba draudimo įmokos įskaitymo į draudimo išmoką teisę (CK 6.1004 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju draudikas nesiėmė jokių veiksmų dėl pažeistų draudimo įmokų mokėjimo terminų, nesikreipė į draudėją dėl šių įmokų sumokėjimo ir nenurodė jam šių prievolių nevykdymo teisinių pasekmių.
Teisėjų kolegija pažymi, jog ir pati ieškovė, išmokėdama nukentėjusiajam 15 579,52 Lt draudimo išmoką 2004-04-20 Danijoje įvykusio eismo įvykio metu ieškovo apdrausta transporto priemone padarytai žalai atlyginti, laikė 2004-04-16 šalių sudarytą draudimo sutartį įsigaliojusia nuo 2004-04-20 ir pripažino eismo įvykį draudžiamuoju.
Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog naikinti teisėtą bei pagrįstą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-12-27 sprendimą remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Iš ieškovės atsakovei priteistinos jos turėtos 1180 Lt išlaidos advokato pagalbai apeliaciniame procese apmokėti (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 ir 3 dalys).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 326 – 331 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovės apeliacinį skundą atmesti.
Priteisti atsakovei UAB „Kriolita“ 1180 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti iš ieškovės UAB DK „PZU Lietuva“.