Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo nUAB „TVK Verdiktas“ ieškinį atsakovams M. G., A. G. dėl atlygio už tarpininkavimo paslaugas priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2008 metais ieškovo atstovas Ž. D. bendradarbiavo su atsakovų močiute, kuriai tuo metu priklausė aukščiau minėtas žemės sklypas. UAB „TVK Verdiktas“ teikė tarpininkavimo paslaugas parduodant žemės sklypą. Dėl susiklosčiusios nepalankios ekonominės situacijos žemės sklypas liko neparduotas. Mirus atsakovų močiutei, šį žemės sklypą paveldėjo atsakovai Marius ir A. G.. 2016 m. ieškovas pateikė pasiūlymą atsakovams dėl galimybės parduoti paveldėtą žemės sklypą. Aktyvus bendravimas dėl žemės sklypo pardavimo tarp UAB „TVK Verdikto“ vadovo Ž. D. ir atsakovų Mariaus ir A. G. vykdavo betarpiškai susitikimų metu, telefoniniais pokalbiais ir susirašinėjant elektroniniais laiškais. Atsakovai perdavė ieškovui žemės sklypo planą, teikė kitą informaciją, susijusią su parduodamu žemės sklypu, atsakovams buvo pateikta tiesiogiai, bei persiųsta elektroniniu paštu sutartis su ieškovu už teikiamas tarpininkavimo paslaugas, tačiau dėl nesuprantamų ieškovui priežasčių atsakovai šios sutarties nepasirašė. 2017 m. balandžio 22 d. ieškovas dar kartą kreipėsi į atsakovus ragindamas pasirašyti tarpininkavimo sutartį. Atsakovai nurodė, tarpininkavimo sutartis bus pasirašyta tuomet, kai bus numatyta tiksli sutarties dėl žemės sklypo pardavimo pasirašymo data. Tarpininkavimo sutarties sąlygų atsakovai neginčijo ir iš esmės su jomis sutiko. Reklama apie parduodama žemės sklypą buvo talpinama UAB „TVK Verdiktas“ interneto puslapyje, adresu: http://www.verdiktas.lt/sklypas-su-parengtu-komerciniu projektu n2524-p.html. Atsiradus potencialiam sklypo pirkėjui R. M., UAB „Velaura“ akcininkui, vyko intensyvios derybos dėl sklypo pardavimo kainos. UAB „TVK Verdiktas“ savo lėšomis parengė žemės sklypo vizualizaciją, sklypo vystymo galimybių projektą, bei žemės sklypo galimybių kalkuliaciją. Ieškovas aktyviai bendradarbiavo su potencialiais investuotais, tai yra mažmeninės prekybos tinklo „Rimi“ atstovais, degalinių tinklo „Baltic Petroleum“ atstovais. Vėliau buvo tariamasi su potencialiu pirkėju dėl notarinės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties įforminimo datos. 2017 m. liepos 18 d., pardavėjai buvo informuoti ieškovo elektroniniu laišku, jog vyksta baigiamosios derybos su potencialiu pirkėju dėl žemės sklypo esančio, adresu Gedimino g. 2, Alytuje pardavimo, bus reikalinga atvykti pasirašyti notarinę sklypo pardavimo sutartį. Atsakovai nurodė, jog sutinka atvykti dėl notarinės sutarties sudarymo.

UAB „TVK Verdiktas“ vykdydamas savo įsipareigojimus, savo pastangomis surado žemės sklypo pirkėją R. M.. Ieškovo žiniomis, sklypo pirkėjas R. M. pats asmeniškai susisiekė su atsakovais ir susitarė dėl žemės sklypo pardavimo sutarties įforminimo pas notarą. Notarinė sklypo pirkimo - pardavimo sutartis buvo sudaryta neinformuojant UAB „TVK Verdiktas“. Sužinojęs apie šį faktą, UAB „TVK Verdiktas“, pateikė M. G. ir A. G. PVM sąskaitą – faktūrą už suteiktas tarpininkavimo paslaugas. Atlyginimas už suteiktas tarpininkavimo paslaugas su PVM yra 5 445 (penki tūkstančiai keturi šimtai keturiasdešimt penki) Eur. Tai yra 3% nuo žemės sklypo pardavimo kainos, kuri derybų metu tarp UAB „TVK Verdiktas“ ir pardavėjų buvo sutarta - 150.000 Eur. Tarpininkavimo atlygis buvo aptartas susitikimo su atsakovais metu, bei kaip viena iš sąlygų numatytų tarpininkavimo sutartyje, kurios atsakovai piktybiškai vengė pasirašyti, nors iš esmės su sutarties sąlygomis sutiko. Ieškovas pateikė atsakovams pretenziją dėl neapmokėtos PVM sąskaitos – faktūros 5.445 (penkių tūkstančių keturių šimtų keturiasdešimt keturių) Eur sumoje. Atsakovai savo ruožtu atsakė į ieškovo pareikštą pretenziją, jog reikalavimas yra nepagrįstas, jokia sutartis tarp ieškovo ir atsakovų sudaryta nebuvo, bei tai, jog atsakovams nekyla prievolė atsiskaityti už suteiktas tarpininkavimo paslaugas. Pirkimo – pardavimo sutartimi Nr.4907 bendraturčiai pardavėjai A. G., M. G. pardavė pirkėjui UAB „Velaura“ šį sklypą už 112 000 Eur, šią sumą sumokant per UAB „Velaura“ akcininką R. M.. Pagal VĮ Registrų centras išrašą iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro matyti, jog R. M. yra UAB „Velaura“ vienintelis akcininkas, kas patvirtina aplinkybę, jog bendradarbiaudamas su UAB „TVK Verdiktas“ dėl žemės sklypo įsigijimo veikė UAB „Velaura“ interesais. Ieškovui nebuvo žinoma įvykdyto pirkimo – pardavimo tarp UAB „Velaura“ ir šioje byloje atsakovų sandorio suma, todėl ieškovas atsakovams pateikė sąskaitą faktūrą apmokėjimui pagal derintą žemės sklypo pirkimo – pardavimo sumą, t.y. 3% atlygį nuo 150 000 Eur sumos. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai žemės sklypą trečiajam asmeniui pardavė už 112 000 Eur, ieškovas teismui teikia ieškinį dėl atlygio priteisimo nuo sandorio sumos, kas sudaro 3 360 Eur.

Kaip matyti iš prie ieškinio paties ieškovo pridedamų el. laiškų turinio – 2016 m. gruodžio 6 d. el. laiške ieškovas nurodo, kad jis pateikė savo atstovaujamam klientui pasiūlymą, tačiau „Klientui kyla objektyvių klausimų: dėl sklypo komercinių galimybių; dėl sklype esančių apribojimų <.....>“. Taigi, nors dar nuo 2016 m. pabaigos atsakovai UAB „TVK Verdiktas“ vadovo Ž. D. buvo įtikinėjami apie tariamai esantį pirkėją ir neva tuoj įvyksiantį sandorį, jokie veiksmai ar konkretūs pirkėjų pasiūlymai sudaryti pagrindinę ar bent preliminarią sutartį iš ieškovo UAB „TVK Verdiktas“ nebuvo gauti iki pat faktinio žemės sklypo pardavimo.

Iš pat pradžių atsakovai neturėjo pagrindo įtarti, jog ieškovo teiginiai apie neva esantį pirkėją yra melagingi bei pateikti tik siekiant, kad atsakovai pasirašytų su Ieškovu tarpininkavimo paslaugų sutartį, todėl su ieškovo atstovu buvo susitikę, bendravo telefonu ir el. paštu. Tačiau visas bendravimas su ieškovu vyko ne kaip su nekilnojamojo turto tarpininkavimo paslaugų tiekėju, o kaip su neva esamo potencialaus žemės sklypo pirkėjo, kuris faktiškai niekada taip ir neatsirado bei nebuvo įvardintas, atstovu.

Ieškovo atstovas tiek žodžiu, tiek raštu daug kartų atsakovams yra patikinęs, kad ieškovo įmonės klientas yra pasirengęs pirkti žemės sklypą už 155000 EUR kainą, kaip nurodyta prie ieškovo ieškinio pridedame 2017-02-06 ieškovo el. laiške atsakovui M. G. bei atsakovams siųstos preliminarios sutarties projekte be nurodyto pirkėjo. Tačiau priešingai savo teiginiams apie esantį klientą, neva suinteresuotą žemės sklypo įsigijimu, ieškovas elektroniniu paštu atsakovams kelis kartus siuntė tarpininkavimo paslaugų sutarties projektą, kurio 1.1 punkte nurodyta, kad atsakovai, kaip klientai, paveda ieškovui, kaip tarpininkui, vykdyti žemės sklypo pirkėjų paiešką. Kadangi potencialių žemės sklypo pirkėjų paieškos paslauga atsakovų nedomino, pirkėjų paieška užsiėmė patys atsakovai, atsakovai su ieškovo pasiūlymu sudaryti tarpininkavimo paslaugų sutartį niekada jokia forma nesutiko ir tokios sutarties nepasirašė. Ieškovas klaidingai teigia, kad 2017-04-22 el. laišku atsakovai neva sutiko su tarpininkavimo paslaugų sutarties sąlygomis ir jų neginčijo. Kaip matyti iš prie ieškinio pridėto atsakovo M. G. ieškovui 2017-04-22 siųsto el. laiško turinio, atsakovai, nesuprasdami kodėl iki pat tol nėra įvykęs žemės sklypo pardavimas ieškovo klientui, dar kartą nurodė, kad bet kokių sutartinių įsipareigojimų prisiėmimas ieškovo atžvilgiu bus galimas tik realiai esant konkretiems ieškovo kliento įsipareigojimams sudaryti pagrindinę žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį atsakovų pageidaujamomis sąlygomis. Tačiau iki pat faktinio žemės sklypo pardavimo ieškovas jokio realaus savo kliento, pageidaujančio įsigyti žemės sklypą už 155 000 EUR, nenurodė ir jokios sutartys dėl žemės sklypo pardavimo nebuvo sudarytos. Atsakovai su ieškovu bendravo ne kaip ne kaip su nekilnojamojo turto tarpininkavimo paslaugų tiekėju, o kaip su neva esamo potencialaus Žemės sklypo pirkėjo, kuris faktiškai niekada taip ir neatsirado bei nebuvo įvardintas, atstovu. A. Ž. sklypo pirkėjų paieškos paslauga nedomino, nes atsakovai pirkėjų paieška užsiėmė patys . Atsakovai su ieškovo pasiūlymu sudaryti tarpininkavimo paslaugų sutartį niekada jokia forma nesutiko ir tokios sutarties nepasirašė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Tarp šalių kilo ginčas, ar konkliudentiniais veiksmais buvo sudaryta tarpininkavimo paslaugų sutartis parduoti atsakovams nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį adresu Gedimino g. 2, Alytuje.

Kasacinis teismas, formuodamas praktiką šios kategorijos bylose, yra išaiškinęs, kad sutarčiai sudaryti pakanka šalių valios sukurti tarpusavio santykius, todėl paprastai laikoma, kad suderinta šalių valios išraiška yra pakankamas pagrindas sutartiniams santykiams atsirasti, ir nesuteikiama lemiamos reikšmės valios išraiškos formai. Įstatyme nustatyta, kad sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta ar notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnio 1 dalis). Privaloma rašytinė sandorio forma (paprasta ar notarinė) irgi nustatyta įstatyme (CK 1.73, 1.74 straipsniai), o sandoriai, kuriems įstatymai ar šalių susitarimas nenustato rašytinės formos, gali būti sudaromi žodžiu (CK 1.72 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. A. v. UAB „LIT-INVEST“, bylos Nr. 3K-3-103/2013).

Ieškovas nurodo, kad buvo sudaryta žodinė tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartis, o atsakovas teigia, jog tarp ginčo šalių nebuvo jokių sutartinių santykių. CK 1.71 straipsnio 2 dalis nustato, kad sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmenų elgesio matyti jų valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų darytina išvada, jog konkliudentiniais veiksmais tarp ieškovo ir atsakovų buvo sudaryta tarpininkavimo paslaugų sutartis parduoti atsakovams priklausantį žemės sklypą Alytuje, Gedimino g. 2. Tokia išvada darytina iš atsakovų elgesio bendraujant su ieškovu: atsakovas M. G. teismo posėdyje patvirtino aplinkybę, kad perdavė ieškovo vadovui Ž. D. sklypo, kurį siekė parduoti, planą, bei po to vykusį bendravimą elektroniniais laiškais, kaip antai: 2016-12-06 ieškovas elektroniniu laišku kreipėsi į M. G. (el.b.l. 14), iš kurio turinio matyti, kad ieškovas ir atsakovai anksčiau, nei šis elektroninis laiškas, yra aptarę žemės sklypo pardavimo klausimą, ir ieškovas teikė pasiūlymus potencialiems pirkėjams, ieškovas šiuo laišku pateikė atsakovams tarpininkavimo sutarties projektą, kurią prašė atsakovus pasirašyti; 2017-02-06 ieškovas laišku atsakovams (el.b.l. 11) taip pat siunčia tarpininkavimo paslaugų sutarties projektą ir laiške taip pat nurodo, jog yra pirkėjas už 155000 Eur; 2017-04-20 laišku ieškovas atsakovų klausia, kodėl pastarieji nepasirašo sutarties su ieškovu, į tai atsakovai 2017-04-22 laišku atsako, jog jie nevengia pasirašyti sutarties, tik, kad nuo lapkričio mėnesio girdi ieškovo kalbas apie sklypo pardavimą, tačiau lyg šiol jis neparduotas, jiems keista, kad viskas taip ilgai tęsiasi, ir „kaip paskutinį kartą su jumis kalbėjomės, kai buvo nurodyta galutinė sutarties pasirašymo data, mes su jumis susitinkam ir pasirašom tą sutartį, mes tame jokios problemos nematom“ (el.b.l. 12), šio laiško turinys leidžia daryti išvadą, jog atsakovai pažadėjo ieškovui pasirašyti tarpininkavimo paslaugų sutartį. Ieškovas 2017-08-21 atsakovui M. G. rašo: “prisegu preliminarią turto pardavimo sutartį ir Verdikto atstovavimo paslaugų, laukiu pasirašytos Verdikto sutarties, taip pat pastabų ar pasiūlymų dėl preliminarios sutarties, įrašykite savo asmens duomenis, adresus, banko sąskaitas“ (el.b.l.13) – šio laiško turinys rodo, kad ieškovas ir atsakovas yra suderinę tarpininkavimo paslaugų santykius, ieškovas pateikia atsakovams sklypo preliminarios pardavimo sutarties projektą, atsakovai tęsdami elektroninį susirašinėjimą dėl sklypo pardavimo, neatsisako ieškovo paslaugų ir nenurodo, kad nepasirašys tarpininkavimo paslaugų.

Ieškovo siųsti elektroniniai laiškai su sklypo projektine vizualizacija „Sanitex“ (el.b.l.101), 2017-06-30 -Rimi Lietuva ( b.l. 102, 110,115), 2017-02-02 - Kesko senukai ( el.b.l. 108), 2017-02-02 prekybos centrui „Depo“ (b.l. 112) patvirtina ieškovo teiginius, kad ieškovas ieškojo potencialių šio sklypo pirkėjų.

A. S. Virbicko faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu konstatuotas ieškovo vadovo Ž. D. telefone susirašinėjimas SMS žinutėmis tarp ieškovo ir atsakovo M. G. (el.b.l. 103), iš kurių turinio darytina išvada, jog atsakovas su ieškovo vadovu bendravo kaip su tarpininko paslaugas atliekančiu asmeniu: 2017-06-05 SMS žinute atsakovas M. G. ieškovui rašo: S. Ž., galėtumėt per artimiausias kelias dienas susisiekti su tais žmonėmis, konkrečiai sužinoti, kokia yra esama situacija ar padarė sutartį, aplamai perka ar ne, nes bėga laikas reikia žinot kada užsakyti bilietus“; 2017-10-04 ieškovo SMS žinutė atsakovui „dabar negaliu kalbėti, paskambinsiu netrukus“, į tai atsakovas ieškovui - „vėliau aš negalėsiu, aš Jūsų nesuprantu, keičiat numerius, kažkur slapstotės tai čia man reikia pinigų ar jums“. Šio turinio SMS žinutės leidžia daryti išvadą, jog atsakovas aiškiai suprato, jog ieškovas ieško žemės sklypo pirkėjų už atlygį ir atsakovo žodžiai „čia man reikia pinigų ar jums“ rodo, kad atsakovai ir ieškovas buvo aptarę ieškovo teikiamų paslaugų – pirkėjų paieškos kainą.

A. A. ir M. G. ieškovui rašo „peržiūrėjome preliminarią žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, jos sudėtis iš esmės mus tenkina, išskyrus sklypo pardavimo kainą bei pagrindinės sutarties pasirašymo datą. Mūsų norima kaina būtų 155000 Eur mūsų manymu yra teisinga bei patraukli, pirkėjo atžvilgiu dėl visiems suprantamų priežasčių. Kitas punktas, pagrindinė sutarties pasirašymo data, ar būtų galimybė ją pirkėjui pasirašyti iki balandžio 31 dienos“ (b.l. 15). Šis elektroninis laiškas patvirtina aplinkybę, kad atsakovai susipažino su sklypo preliminaria pirkimo-pardavimo sutartimi, nurodė, kokia sklypo pardavimo kaina juos tenkintų, ir iki kokios datos norėtų parduoti šį žemės sklypą.

2017-07-18 laišku atsakovas rašo ieškovui „taip galiu atskristi pasirašyti notarinę sutartį, jei įmanoma būtų puiku orientuotis į darbo savaitės pabaigą, t. y. ketvirtadienį, penktadienį..., kad bilietus užsakyti ... (el.b.l. 29). Šio laiško turinys rodo, kad yra surastas sklypo pirkėjas ir atsakovas nurodo ieškovui, kokiomis sąlygomis jis gali atvykti pasirašyti pirkimo-pardavimo sutarties.

Atsakovai nurodo, jog jie patys „Aruode“ paskelbė apie parduodamą žemės sklypą už 170000 Eur, šiai aplinkybei patvirtinti pateikė skelbimą, kuris įdėtas 2015-12-11 ir redaguotas 2017-04-11 (b.l. 122). 2017-08-18 tarp atsakovų ir UAB „Velaura“ pasirašyta žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, kuria atsakovai pardavė už 112000 Eur šį žemės sklypą (el.b.l. 19-27), šiuo atsakovai teigia, kad patys surado sklypo pirkėją. Pažymėtina, jog šiame skelbime nurodyta: „Pardavėjo kontaktiniai duomenys nėra rodomi, nes skelbimas nebegalioja“, todėl remiantis atsakovų parodymais, kad 2017-08-13 pirkėjas R. M. pats atvyko į atsakovų namus ir tada susitarė dėl kainos ir sklypas buvo parduotas, bei byloje esančiais elektroniniais laiškais tarp ieškovo ir R. M., darytina išvada, jog sklypo pirkėjas turėjo informaciją apie pardavėjus iš ieškovo. Tokia išvada darytina iš ieškovo direktoriaus Ž. D. 2017-04-25 elektroninio laiško, siųsto adresu bltrimas@gmail.com (R. M.), kuriame nurodyta „sveiki, dar trumpa info apie projektą..“, laiške nurodoma kokiomis dalimis ir kokiems subjektams bei už kokią kainą pagal projekto koncepciją, pridedama projekto vizija, t. y. savo turiniu, bei sakinys „dar trumpas info apie projektą“, „susisieksime kitą savaitę“ rodo, kad su šiuo adresatu dėl šio konkretaus objekto ieškovas bendrauja ne pirmą kartą (el.b.l 100, 111) ir paneigia atsakovų teiginius, jog jie patys surado sklypo pirkėją.

Kasacinis teismas savo nuosekliai formuojamoje praktikoje dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo yra nurodęs, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.

Apibendrinant aukščiau nurodytas faktines aplinkybes, darytina išvada, jog ieškovas ir atsakovas konkliudentiniais veiksmais buvo sudarę tarpininkavimo paslaugų sutartį, kuria atsakovai, tarpininkaujant ieškovui, pardavė jiems nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį Alytuje, Gedimino g. 2 (LR CK 6.716 straipsnis). Tokia išvada darytina iš atsakovų ilgą laiko tarpą bendravimo su ieškovu sklypo pardavimo klausimu, atsakovai nurodinėjo ieškovui, kokią kainą jie norėjo gauti už sklypą, atidavė ieškovui sklypo dokumentus, priekaištavo ieškovui dėl ilgo pardavimo proceso ir pnš., iš ieškovo veiksmų – ieškovas ieškojo potencialių sklypo pirkėjų, siųsdamas jiems pasiūlymus, sklypo atidalinimo variantus, vizualizaciją, teikė atsakovams informaciją apie surastus potencialius pirkėjus, derino pardavimo kainą, surado pirkėją UAB „Velaura“, kurios vienintelis akcininkas yra R. M., siuntė atsakovams tarpininkavimo paslaugų sutarties projektus, kurių atsakovai nepasirašė. Ieškovo 2017-09-18 elektroninis laiškas R. M. (el.b.l. 113), jau po sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, taip pat patvirtina aplinkybę, kad ieškovas šį pirkėją buvo suradęs, tačiau pirkėjas ir pardavėjai aplenkdami tarpininką tiesiogiai sudarė sklypo pardavimo sutartį ir šią aplinkybę patvirtina ieškovo minima: „kaip minėjau, noriu tęsti darbus, nesvarbu, kokia istorija.):“, toliau kalbama apie sklypo vystymą bei įdėtą darbą į šį projektą ir t.t ., ši laiško ištrauka rodo, kad ieškovas siekia toliau su nauju sklypo savininku dirbti, nežiūrint, kad pirkėjas tiesiogiai, apeidamas tarpininką, sudarė pirkimo-pardavimo sutartį.

Atsakovai neigdami sutartinius santykius su ieškovu, teigia, jog pats ieškovas juos surado ir per prievartą siūlė savo tarpininkavimo paslaugas. Manytina, kad tarp ieškovo ir atsakovo susiklosčiusiems teisiniams santykiams jokios reikšmės neturi aplinkybė, kad ieškovas pats surado atsakovus, kaip šio sklypo savininkus, ir pats pasiūlė tarpininkavimo paslaugas. Šį pasiūlymą atsakovai priėmė, o šią aplinkybę ieškovas paaiškino tuo, kad jis tarpininkavimo paslaugas teikė buvusiai šio sklypo savininkei, atsakovų močiutei, kurios palikimą atsakovai priėmė ir kaip šios srities verslininkas, matydamas, kad sklypas neparduotas, pasiūlė savo paslaugas atsakovams, kurie nenorėdami šių paslaugų, iš karto turėjo ieškovui atsakyti neigiamai, o elgėsi priešingai –atiduodami ieškovui žemės sklypo dokumentus, daugiau nei 10 mėnesių bendravo su ieškovu sklypo pardavimo klausimu.

Nustačius, kad tarp ieškovo ir atsakovų buvo sudaryta tarpininkavimo paslaugų sutartis, kurią ieškovas įvykdė, o atsakovai neatsiskaitė su ieškovu už suteiktas paslaugas, įvertinus aplinkybę, kad sklypas parduotas už 112000 Eur (el.b.l. 19-27), tarpininkavimo atlyginimas - 3 proc. nuo pardavimo kainos (el.b.l. 52-53, 54-55), ieškovui iš atsakovų solidariai priteistina 3360 Eur už atliktas tarpininkavimo paslaugas (LR CK 6.716 str., 6.154 str., 6.200 str., 6.38 str., 6.6 str.).

Vadovaujantis LR CK 6.210 str. 1 d., iš atsakovų solidariai priteistina 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Patenkinus ieškinį, vadovaujantis LR CPK 93 str., iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos ieškovui jo patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 101 Eur žyminis mokestis (el.b.l. 30), 150 Eur antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimą (el. bylos priedo 31-32 l.), 1400 Eur advokato išlaidos (el .bylos priedo 21-30 l.) - viso 1651 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Pagal įstatymą, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, jų dydį bei apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministras ir finansų ministras (CPK 92 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (naujos redakcijos nuo 2015-01-01 Nr. 2014-12793), minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 Eur. Remiantis tuo, nustačius, kad susidarė 8,9 Eur pašto išlaidų, vadovaujantis LR CPK 96 str. nuostatomis, jos lygiomis dalimis ( po 4,45 Eur) iš kiekvieno atsakovo priteistinos valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Priteisti solidariai iš atsakovų M. G., gim. 1990 m. gruodžio 31 d. ir A. G., gim. 1988 m. gegužės 18 d. 3360 Eur (tris tūkstančius tris šimtus šešiasdešimt eurų) skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (3360 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. birželio 12 d.) dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovo UAB „TVK Verdiktas“, į. k. 301085832, naudai.

Priteisti iš atsakovų M. G., gim. 1990 m. gruodžio 31 d. ir A. G., gim. 1988 m. gegužės 18 d. lygiomis dalimis 1651 Eur (vienas tūkstantis šeši šimtai penkiasdešimt vienas euras) bylinėjimosi išlaidų, ieškovo UAB „TVK Verdiktas“, į. k. 301085832, naudai.

Priteisti iš atsakovų M. G., gim. 1990 m. gruodžio 31 d. ir A. G., gim. 1988 m. gegužės 18 d., lygiomis dalimis 8,9 Eur (aštuoni eurai 90 euro ct) pašto išlaidų valstybės naudai, lėšas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.