Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų teisėja Asta Kurauskaitė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Ignalinos rajono savivaldybės administracijos pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos ir Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos dėl statinio pripažinimo bešeimininkiu ir jo perdavimo Ignalinos rajono savivaldybės nuosavybėn.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuoti asmenys pareiškimui neprieštarauja.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 133 straipsnio 3 dalimi, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį 2024 m. sausio 3 d. paskelbta specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt. Iki teismo posėdžio jokių prašymų ir jokių suinteresuotų asmenų pareiškimų negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėjos pareiškime nurodytomis aplinkybės ir pateiktais rašytiniais įrodymais – skelbimu apie siūlymą pripažinti statinius, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), bešeimininkiais; duomenimis iš internetinio puslapio http://www.ignalina.lt apie tai, kad 2018 m. gegužės 28 d. buvo patalpinta informacija apie bešeimininkius pastatus Ignalinos seniūnijoje ir siūlymas asmenims, turintiems turtinių teisių į šiuos statinius, iki 2018 m. lapkričio 30 d. kreiptis į Ignalinos rajono savivaldybės administracijos Statybos ir komunalinio ūkio skyrių; 2021 m. gegužės 14 d. skelbimu respublikinėje spaudoje – laikraštyje „Vakaro žinios“ apie siūlymą pripažinti statinius, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), bešeimininkiais; Ignalinos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V2-532 „Dėl statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), įregistravimo nebalansinėje sąskaitoje“ su priedu, kuriuo prašomas pripažinti bešeimininkiu pastatas (Kazokinės dvaro fragmentų kluonas) įtrauktas į apskaitą – nustatyta, kad duomenų apie prašomo pripažinti bešeimininkiu pastato savininkus, sąžiningus įgijėjus ar teisėtus valdytojus nėra. Niekas savo teisių į minėtą turtą nepareiškė, nuosavybės teisės į šį daiktą neįregistruotos, nuo šio daikto įtraukimo į statinių, kurie neturi savininkų, apskaitą praėjo daugiau nei vieneri metai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.57 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad bešeimininkiu daiktu laikomas daiktas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas nežinomas. Bešeimininkiu daiktu nelaikomas sąžiningai įgytas ir teisėtai valdomas daiktas, nors daikto valdytojas įgyjamąja senatimi dar nėra įgijęs nuosavybės teisės į daiktą. Pagal CK 4.58 straipsnio 1 dalį bešeimininkis daiktas nuosavybėn gali būti perduotas tik valstybei arba savivaldybėms teismo sprendimu, priimtu pagal valstybės arba savivaldybės institucijos pareiškimą, kuris paduodamas suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kurią daiktas buvo įtrauktas į apskaitą.

Minėtas pastatas yra valstybinėje žemėje, šio pastato savininkas, sąžiningas įgijėjas ar teisėtas valdytojas nežinomi, o nuo tos dienos, kurią daiktas įtrauktas į apskaitą, suėjo vieneri metai, todėl prašymas pripažinti daiktą bešeimininkiu ir perduoti jį Ignalinos rajono savivaldybės nuosavybėn tenkinamas (CK 4.57 straipsnio 1 dalis, 4.58 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 537 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Pripažinti Kazokinės dvaro sodybos fragmentų kluoną (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 42666, apie 850 m²), esantį (duomenys neskelbtini), bešeimininkiu turtu ir perduoti Ignalinos rajono savivaldybės nuosavybėn.

Dėl sprendimo per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus.