Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdo Meidaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. J. bei gynėjo advokato Povilo Pečiukevičiaus apeliacinius skundus dėl 2008 m. gegužės 20 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo E. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. ir 323 str. 1 d. ir nubaustas :

- pagal BK 178 str. 2 d. – laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

- pagal BK 323 str. 1 d. (2007-05-06 nusikaltimas) – laisvės atėmimu 10 mėnesių;

- pagal BK 323 str. 1 d. ( 2008-01-17 nusikaltimas) – laisvės atėmimu 1 metams.

Subendrinus šias bausmes pagal BK 63 str. 1 , 4 d. iš dalies jas sudedant, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

1) 2007 m. balandžio 28 d. apie 8 val. Jurbarko rajone, Rotulių kaime, iš A. K. sodybos pagrobė 2000 Lt vertės E. S. automobilį „Ford Scorpio“, v/n (duomenys neskelbtini)

2) būdamas privalomosios pradinės karo tarnybos kariu, nuo 2007 m. balandžio 17 d. Panevėžio rajone, Pajuosčio kaime, tarnaudamas Lietuvos kariuomenės Motorizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Karaliaus Mindaugo motorizuotame pėstininkų batalione I mechanizuotosios pėstininkų kuopos I pėstininko būrio I pėstininkų skyriaus gelbėtojo pareigose, nuo 2007 m. gegužės 6 d. 18.00 val. iki 2007 m. spalio 16 d. 5.30 val. be pateisinamų priežasčių neatvyko į tarnybos vietą ilgiau nei dešimt parų, kol buvo sulaikytas savo namuose karo policijos karių;

3) būdamas privalomos pradinės karo tarnybos kariu, nuo 2007 m. balandžio 17 d. Panevėžio rajone, Pajuosčio kaime, tarnaudamas Lietuvos kariuomenės Motorizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis vilkas“ Karaliaus Mindaugo motorizuotame pėstininkų batalione, I mechanizuotosios pėstininkų kuopos I pėstininkų būrio I pėstininkų skyriaus gelbėtojo pareigose, nuo 2008 m. sausio 17 d. 18.00 val. be pateisinamų priežasčių neatvyko į tarnybos vietą ilgiau nei dešimt parų – iki 2008 m. sausio 31 d., t.y. iki jo išleidimo į atsargą momento.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašo jų apeliacinius skundus tenkinti. Prokurorė prašo apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmetami.

Dėl gynėjo skundo argumentų

Nuteistojo gynėjas skunde nurodo, kad skirdamas bausmę E. J. pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis BK 54 str. 3 d. nuostatomis ir skirti jam bausmes, nesusijusias su laisvės atėmimu. Tačiau, tam pagrindo nėra.

BK 54 str. 1 d. nurodyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 54 str. 3 d. numatyta, kad kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio sankcijoje, gali būti paskiriama tik tuo atveju, kai yra išimtinės aplinkybės ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę pagal BK 62 str., o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas nustatė taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais, ir tik išimtiniais atvejais teismas skirdamas bausmę gali išeiti už sankcijos ribų.

Šiuo konkrečiu atveju byloje BK 62 str. nurodytų aplinkybių, kurioms esant būtų galima skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę nėra nustatyta, o nuteistajam E. J. paskirtos bausmės, įvertinus jo padarytų veikų aplinkybes ir jo paties asmenybę, negali būti laikomos aiškiai neproporcingomis. E. J. padarė 3 tyčines, baigtas nusikalstamas veikas, kurios yra apysunkiai nusikaltimai. Už nusikaltimus, numatytus BK 323 str. 1 d., baudžiamasis įstatymas numato tik laisvės atėmimo bausmę. Iš to akivaizdu, kad jau pats įstatymų leidėjas šias veikas laiko pakankamai pavojingomis visuomenei. E. J. padarytos veikos nėra atsitiktinės ar sąlygotos kokių nors objektyvių priežasčių – priešingai, jos yra itin piktybinės, betarpiškai susijusios su nepateisinamu jauno žmogaus alkoholio vartojimu (ankstesni nusikaltimai bei turėta administracinė nuobauda tai patvirtina), jo siekiu be jokios pateisinamos ir aiškios tam priežasties daugiau kaip 5 mėnesius slapstytis nuo privalomosios tarnybos, klaidinti ne tik karo tarnybos pareigūnus, tačiau ir teismą. Vertinant nuteistojo asmenybę akivaizdu, kad ji nėra teigiama – iš privalomosios karo tarnybos vietų gautose charakteristikose jis apibūdinamas tik neigiamai, byloje nėra duomenų, kad iki tarnybos jis kur nors būtų dirbęs.

Teismas, skirdamas E. J. bausmes, pagrįstai atsižvelgė į jo ankstesnius, nors ir jau išnykusius teistumus, vertindamas juos kaip nuteistąjį charakterizuojančius duomenis. Tai neprieštarauja BK 54 str. 2 d. 5 p. reikalavimams. Tokiu būdu, kolegijos nuomone, apylinkės teismas, už atskiras nusikalstamas veikas paskyręs nuteistajam laisvės atėmimo bausmes, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai. Subendrindamas bausmes ir skirdamas galutinę bausmę nuteistajam, pirmos instancijos teismas pasirinko palankesnį nuteistajam bausmių subendrinimo būdą, t.y. jas sudėjo tik iš dalies.

Dėl nuteistojo skundo argumentų

Nuteistasis prašo švelninti jam paskirtą bausmę arba taikant BK 75 str. atidėti jos vykdymą. Tačiau, kolegijos manymu, tam pagrindo taip pat nėra.

Kaip jau minėta, apylinkės teismas kolegijos nuomone, skirdamas bausmes nuteistajam, t.y. parinkdamas bausmės rūšį (laisvės atėmimą) ir nustatydamas jos dydį tiek už atskiras nusikalstamas veikas, tiek galutinę subendrintą bausmę, tinkamai taikė BK 54, 61 str. nuostatas. Be to, kas nurodyta skundžiamame nuosprendyje kaip bausmės paskyrimo motyvai, teismas atsižvelgė ir į E. J. skunde paminėtą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – tai, kad jis pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų. Teismas skyrė nuteistajam bausmes, kurios yra žymiai mažesnės, nei sankcijose numatytas šios bausmės vidurkis. Todėl įvertinus teismo motyvus, nuteistojo asmenybę, kolegija mano, kad jam paskirtos bausmės bei galutinė subendrinta bausmė yra teisingos, švelninti jas nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Nuteistasis taip pat prašo jam taikyti BK 75 str. ir atidėti bausmės vykdymą. Tačiau minėto straipsnio nuostatas galima taikyti tik teismui nusprendus, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad E. J. ankščiau (prieš priimant skundžiamą nuosprendį) buvo teisiamas du kartus (už savanaudiškus nusikaltimus) ir abu kartus jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas. Nors teistumas E. J. išnykęs, tačiau skundžiamu nuosprendžiu jis nuteistas net už 3 apysunkius nusikaltimus, kurių vienas taip pat savanaudiškas. Visa tai rodo, kad E. J. teismo pasitikėjimo neįvertino, ankstesni teistumai bei jam taikytas bausmių vykdymo atidėjimas nesustabdė jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Esant tokioms aplinkybėms nėra jokio pagrindo manyti, kad bausmės tikslai nuteistajam gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Tokiu būdu, skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį tiek nuteistojo E. J., tiek ir jo gynėjo advokato P.Pečiukevičiaus apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais ir švelninti paskirtą bausmę, pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teismas

NUTARĖ:

Nuteistojo E. J. bei jo gynėjo advokato Povilo Pečiukevičiaus apeliacinius skundus atmesti.