Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui V. M., jo atstovui advokato padėjėjui Kęstučiui Žiemiui, atsakovei I. M., jos atstovui advokatui Edvardui Vyzui, Vilkaviškio r. sav. administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Linui Ruseckui, teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal V. M. ieškinį ir atsakovės I. M. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo, bendro turto padalinimo, vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo jam priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Šalių reikalavimai.

II. Šalių reikalavimų (atsikirtimų) argumentų santrauka.

2.1. Teismo posėdyje ieškovas V. M. paaiškino, kad su atsakove gyveno šeimoje kartu iki 2012 m. vasario vidurio, santuokoje yra susilaukę vieno vaiko, - dukros D. M.. Jo manymu šeima iširo dėl atsakovės kaltės, - jos neištikimybės jam su kt. vyriškiu N. R. : 2011 m. balandį atsakovė ėmė išeidinėti vakarais iš namų, grįžti naktį neblaivi, teisindavosi, jog užtruko pas drauges, tapo jam abejinga, atsisakė lytinių santykių su juo, atsakovės mobiliajame telefone jam teko matyti SMS nuo minėto vyro, kuriose atsakovė buvo vadinama „brangiąja“, „mieląja“ ir pan. 2011 m. liepos mėn. jis atsitiktinai sekcijoje ir žmonos rankinėje rado du jos ranka perrašinėtus raštelius, manantis, jog tai išrašyti jos pokalbiai su N. R. socialiniame tinkle, tų pačių metų lapkritį žmonos paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ rado ir draugą „N.“, taip pat jo žinutes, skirtas atsakovei, kuriose šią taip pat vadino „brangiąja“, „mieląja“ ir pan. 2012-02 viduryje atsakovė pati savo apsisprendimu išsikėlė gyventi atskirai, jis klausęs paaiškinimų, tačiau žmona neaiškinusi, pas jį palikusi toliau gyventi ne tik jų bendrą dukrą, bet ir savo ikisantuokinį sūnų Luką, dukros akivaizdoje pasakiusi, kad vaikai jai nereikalingi, kad ketina „gyventi sau“. 2012 m. lapkričio 07 d. degalinėje „Statoil“ jis pats matė žmoną su N. R. kartu, be to, ir kaimynė kalbėjo matanti, kad šis vyras vis parveža jo žmoną namo, šį bendravimą patvirtino ir garažų kaimynas V. I., dirbęs kartu su N. R.. Teigiantis, kad alkoholiu jis nepiktnaudžiavo nei anksčiau, nei šiuo metu, teigiantis išgeriantis vidutiniškai 1 k. per mėnesį, dažniausiai priimdamas svečius, vienas ar su draugais namuose niekada negėrė. Dėl alkoholio vartojimo su žmona susipykdavo labai retai ir dėl to jų šeima tikrai neiširo. Jis prieštaraujantis priešieškinio reikalavimui keisti nepilnametės dukros D. gyvenamąją vietą ir toliau ją nustatyti pas atsakovę, o iš jo priteisti išlaikymą, - dukra su juo nuolat gyvena nuo 2012 m. vasario, jų santykiai labai geri, jis rūpinasi jos sveikata, lavinimu, lankosi mokykloje, bendravimo su motina neriboja ir dukra ją lanko tada ir tiek, kiek tik panori pati. Jis dukrą apibara labai retai ir tai tik dėl trūkumų moksle, niekada prieš ją nesmurtavo ir kitaip neskriaudė, mergaitė ir toliau nori likti gyventi su juo, ji čia gimė ir šiuose namuose užaugo, turi atskirą kambarį, ko nėra pas atsakovę, jo nuolatinės pajamos yra 1620 Lt/mėn. ir dukrai išlaikyti, aprūpinti yra pakankamos, atsakovės pajamos esančios mažesnės, be to, dukros viešnagės pas ją metu ji buvo ją palikusi bute vieną nakties metu, dėl ko jam tekę važiuoti ją parsivežti atgal į savo namus, nuo 2012 m. vasario iki 2013 m. vasario žmona dukra nesirūpino ir pinigų jos išlaikymui jam jokių nemokėjo, - tai ėmė daryti tik po teismo sprendimo. Automobilis buvo įgytas iš bendrų šeimos pinigų, tačiau kadangi juo naudojasi ir faktiškai valdo atsakovė, prašantis jį jai ir priteisti, kompensacijos nereikalaujantis.

2.2. Teismo posėdyje atsakovė I. M. paaiškino, jog su sutuoktinio ieškiniu sutinkanti dalinai, - sutinkanti, kad jų santuokos išsaugoti jau nebeįmanoma ir ji turi būti nutraukta, sutinkanti ir norinti pasilikti santuokoje turimą M. pavardę, ieškovui pasiliktų prigimtinė jo pavardė, pritarianti šalių bendrai sudarytam padalintino teisme bendro jų turto balansui ir jo dalinimo būdui, - sutinkanti ir prašanti, kad automobilis būtų priteistas jos nuosavybėn be kompensacijos. Tačiau ji nesutinkanti, kad dėl šeimos iširimo yra kalta ji, - savo kokios tai kaltės dėl to nepripažįstanti, jos įsitikinimu tokios nesama, todėl santuoka turinti būti nutraukta dėl paties vieno ieškovo kaltės, kuri šiuo atveju pasireiškė jo piktnaudžiavimu alkoholiu ir smurtiniu elgesiu su ja. Priešingai nei kaltina ir (ar) įtarinėja ieškovas, ji buvo jam pakankamai pagarbi, lojali ir ištikima, nors pripažįsta bendravusi su minimu byloje N. R., taip pat bendrauja ir su kitais vyriškiais dėl savo siuvėjos amato, tačiau padorumo niekada neperžengė, nei su N. R., nei kt. vyrais tvirtina lytinių santykių neturėjusi, rūpinosi šeima, kartu augino dukrą, savo darbo užmokesčiu prisidėjo prie vaiko išlaikymo ir tebeprisideda šiuo metu. Atsakovė pripažįstanti, kad pati savo apsisprendimu 2012 m. vasarį paliko ieškovą, taip pat su juo ir dukrą, o pati išsikėlė gyventi atskirai, tačiau tai padarė tik dėl ieškovo girtavimo, - jis tuo laiku kartais ištisai girtavo po keletą dienų ar net savaitę, po to tiek pat ar net daugiau laiko vėl negerdavo, dėl to tarp jų kildavo konfliktai, kelis kartus ji dėl to turėjo išeiti iš namų ir nakvoti pas motiną ar seserį, ieškovas buvo vartojęs prieš ją ne tik psichologinį, bet ir fizinį smurtą, mėlynes mačiusios jos bendradarbės, sesuo, tačiau niekur dėl to nesiskundė. Ieškovo rastus jų namuose raštelius ji pripažįsta tikrai rašiusi savo ranka, tačiau teigianti, kad juos sukūrė ir laikė taip, kad rastų ieškovas, ir tam, kad šis imtų pavyduliauti, pabijotų ją prarasti ir nebegertų, - teigia, kad kurį laiką taip ir buvę. N. R. SMS žinutėse ar susirašinėjant internete tikrai ją vadino ieškovo nurodytais malonybiniais žodžiais, tačiau ne dėl jų santykių artumo, tačiau iš įpratimo, nes jis į daugelį moterų buvo taip pratęs kreiptis. Ji taip pat pripažįstanti, kad prieš jai išsikeliant ji buvo atsisakiusi lytinio gyvenimo su ieškovu, tačiau ne dėl kito vyro, o dėl jų pačių blogų santykių. Atsakovė pripažįstanti ir aplinkybes, kad dukra ją lanko ir jos bendrauja kada tik mergaitė to panori, kartais ir nakvoja pas ją, nuo ankstesnio teismo sprendimo ieškovo elgesys, polinkis į alkoholį nepasikeitęs, nepasikeitusi ir jos pačios padėtis bei santykiai su dukra, tačiau ji mananti, kad dukra toliau turi gyventi su ja, nes yra moteriškos lyties, artėja paauglystės amžius. Pakeitus dukros gyvenamąją vietą, ieškovas turėtų jai mokėti tokį pat išlaikymą, kokį šiuo metu jai teikianti ji. Nors metus nuo išėjimo iš namų ji dukros išlaikymui ieškovui jokių pinigų neperdavė, tačiau dukrai viešint pas ją, ji ją maitino, pirkdavo drabužių, kt. daiktų, todėl prie vaiko išlaikymo prisidėjo.

2.3. Išklausytas teismo posėdyje betarpiškai šalių vaikas, - D. M., gim. (duomenys neskelbtini), teismui pareiškė, kad nori, jog „būtų palikta kaip yra dabar“, t.y. norinti, jog ji ir toliau gyventų su tėčiu, tačiau galėtų laisvai bendrauti ir lankyti atskirai gyvenančią mamą, draugų teigia turinti ir ten, ir ten, abu tėvus mylinti vienodai, mananti, kad ir ją abu tėvai myli vienodai, tėtis jos neskriaudžia, jeigu ir bara tai dėl mokslo, valgyti visuomet namuose paruošta, ji turinti atskirą kambarį, kartais mato, kad tėtis geria alų, tačiau klausiama kaip dažnai, konkrečiau negali pasakyti. Jos namai yra pas tėtį.

2.4. Savivaldybės institucijos, - Vilkaviškio r. sav. administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, atstovas L. R. teisme paaiškino (davė išvadą), jog ir jam, kaip institucijos atstovui, ginčo šalių mergaitė mokymo įstaigoje laisva valia, be tėvų dalyvavimo ir jokios galimos jų tam įtakos, išreiškė valią, kad jos gyvenamoji vieta liktų toliau tėvo namuose, kartu norinti ir toliau bendrauti ir lankyti mamą, ieškovo piktnaudžiavimo alkoholiu faktų objektyviais duomenimis nėra nustatyta nė karto. Institucijos vertinimu, ginčą šioje dalyje reiktų spręsti pagal vaiko valią ir jos gyvenamosios vietos nekeisti.

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės.

Motyvuojamoji dalis

IV. Teismo išvados dėl faktų, taikytina teisė ir sprendimo teisiniai argumentai.

4.1. Dėl santuokos nutraukimo pagrindo, sutuoktinių kaltės.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovo ir atsakovės šeima faktiškai jau daugiau nei du metai yra iširusi, sutuoktiniai neveda bendro ūkio, - gyvena atskirai vienas nuo kito, taikytis abu atsisakantys, sutuoktinių tarpusavio santykiai gana konfliktiški, ką patvirtino ir jų elgesys teisme, atkurti bendrą gyvenimą faktinių galimybių teismas taip pat nenustatė, todėl santuoka tarp šalių jų gi pačių interesais nutrauktina. Ieškinys ir priešieškinis teismui paduoti CK 3.60 str. 1, 2 ir 3 d. d. juridiniu pagrindu, tačiau byloje kilo ginčas dėl santuokos nutraukimo pagrindo, - kuris iš sutuoktinių kaltas dėl santuokos iširimo ir jį sudarančių aplinkybių (kaltės dėl santuokos iširimo). Ieškovas, kurio paaiškinimus teisme patvirtino apklausti liudytojai V. I. ir D. B., kaltina atsakovę CK 3.27 str. įtvirtintų lojalumo, ištikimybės, savitarpio pagarbos, visokeriopos paramos pareigų pažeidimu, tame tarpe ir viešoje erdvėje (kitų bendrų pažįstamų akivaizdoje), taip pat liudytojų, kaimynų ir savo paties patyrimu (ką pats matęs) pagrįstais kaltinimais santuokine neištikimybe. Nors atsakovė pastarąją neištikimybės ieškovui aplinkybę teisme neigė, tačiau ieškovo asmeniniu patyrimu pagrįsti paaiškinimai, liudytojo V. I. parodymai, pagrįsti iš paties su atsakove bendravusio N. R. pareiškimų jam ir kt. bendradarbiams gauta informacija, kartu su rašytiniais įrodymais, - dviem atsakovės rašytais rašteliais, kaip teisme patikrintų bylos faktinių duomenų visuma, visgi duoda pagrindą atsakovės paaiškinimus šiuo klausimu vertinti neatitinkančiais tikrovės ir atmesti. Toliau teismas sprendžia, jog bylos duomenų visuma (šalių paaiškinimai ir liudytojų parodymai) suponuoja ir išvadą, jog atsakovė ir taip aiškiai stokojo pagarbos ir tarpusavio supratimo tiek ieškovui, tiek jų bendrai dukrai, savo elgesiu santykiuose su N. R. viešoje erdvėje (darbe, gatvėje, kavinėse, prie šeimos namų ir kt.) davė pagrindo viešoms kalboms apie problemas jų šeimos ir privačiame gyvenime, kas neabejotinai žeidė ir žemino ieškovą kitų akyse. Be to, teismas vertina, kad byloje turi faktinio pagrindo ir ieškovo kaltinimas atsakovei, jog ši pati laisva valia paliko šeimą ir daugiau nei metus ja iš esmės nesirūpino, ką teisme visumoje pripažino ir pati atsakovė, ir ką teismui yra pagrindo vertinti šalių pripažintu faktu (CPK 182 str. 5 p., 187 str. 2 d.). Nors atsakovė teismui teigė, jog ir 2012 m. vasario – 2013 m. vasario mėn. laikotarpiu (iki 2013-02-08 teismo nutarties įsiteisėjimo) ji pas ją ateidavusią paviešėti dukrą viešnagės metu pamaitindavo bei apipirkdavo, tačiau teismo vertinimu šie veiksmai toli gražu neprilygsta tiek įstatymo, tiek ir papročių bei geros moralės reikalaujamam rūpinimosi šeima ir visokeriopos paramos ne tik vaikui, bet ir sutuoktiniui, lygiui, kuris turi būti esminis, nuolatinis ir visapusiškas, o ne apsiriboti vienkartiniais pasirūpinimais vaiku jam atėjus trumpam aplankyti.

Atsakovė, kurios paaiškinimus teisme tiesiogiai patvirtino liudytojos J. K. ir E. K., kaltina ieškovą buvusio nesaikingo alkoholio vartojimo pasekmėje žiauriai elgusis su ja, vartojant fizinį smurtą. Nors ieškovas šios aplinkybės nepripažino, tačiau ir be atsakovės ir liudytojų parodymų byloje esama duomenų, kurie kad ir netiesiogiai, tačiau duoda pagrindo pagrįstai manyti, jog bendro gyvenimo pabaigoje šalių tarpusavio santykiai buvo konfliktiški, ieškovas žinojo apie atsakovės santykius su kitu vyru, priekaištavo jai dėl jo įsitikinimu buvusios neištikimybės, todėl įsiplieskus eiliniam barniui, ypač būdamas pavartojęs alkoholio, jis tikrai turėjęs motyvacijos kerštauti dėl jausto pažeminimo atsakovei, tame tarpe ir smurtauti jos atžvilgiu.

Šioje vietoje teismas laiko būtinu pažymėti ir tai, kad CPK 178 str. nuostatos įpareigoja ginčo šalis įrodyti teisme aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus aplinkybes, kurių pagal įstatymą nereikia įrodinėti. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Čia įrodinėjimas turi tam tikrą specifiką, - įstatymu nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikros aplinkybės buvimą tik tuomet, kai dėl jos egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių, pvz. kaip vykstant baudžiamajam procesui. Išvadą apie tam tikros faktinės aplinkybės (tiek objektyvaus pobūdžio, tiek ir subjektyvaus) buvimą teismas šiuo atveju gali daryti ir tada, kuomet tam tikrų abejonių dėl konkrečios aplinkybės buvimo vis dėlto išlieka, tačiau byloje esamų duomenų visetas leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą aplinkybę buvus, nei jos nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-260/2001, 2008 m. kovo 4 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-156/2008 ir kt.). Todėl šios bylos faktinėje situacijoje teismas, remdamasis šalių pripažintomis aplinkybėmis ir liudytojų parodymais (dėstyta aukščiau), vis dėlto laiko pakankamai nustatytomis aplinkybes, kad : pirma, atsakovė maždaug nuo 2011 m. balandžio, būdama susituokusi su ieškovu ir šeimoje turėdama mažametę dukrą, palaikė nederamus ištekėjusiai moteriai, tame tarpe ir viešoje erdvėje, artimus santykius su kitu vyriškiu (N. R.) ir jiems trunkant buvo neištikima ieškovui, - šią aplinkybę geriausiai atspindi N. R. liudytojui V. I. ne vienkartiniai gyrimaisi artimais santykiais su atsakove ir pašmaikštavimai, kad šis „perduotų linkėjimus „švogeriui“ (ieškovui), o paprastai kasdieniame gyvenime su susituokusia moterimi lytinių santykių turintis vyriškis būtent taip vadina jos su juo apgaudinėjamą sutuoktinį. Antra, atsakovė nuo 2012 m. vasario paliko šeimą ir maždaug metus ja nesirūpino. Trečia, ieškovas bendro gyvenimo su atsakove pabaigoje (2011 m. balandžio-2012 m. vasario laikotarpis) žiauriai elgėsi su atsakove, ne vieną kartą panaudodamas prieš ją fizinį smurtą.

Civilinis įstatymas (CK 3.60 str.) preziumuoja santuokoje neištikimu buvusio sutuoktinio, taip pat palikusio šeimą ir nemažiau metus ja nesirūpinusio, kaltę dėl šeimos iširimo, o taip pat ir kaltę sutuoktinio, kuris žiauriai elgėsi su kitu sutuoktiniu, tame tarpe ir vartodamas fizinį smurtą. Nagrinėjamo ginčo šalys, nors ir bandę tai daryti, šių prezumpcijų nenuginčijo, kas suponuoja šio teismo sprendimą kaltais dėl šeimos iširimo pripažinti juos abu (CK 3.61 str. 2 d.), - taigi teismas sprendžia šią santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.60 str. 2 ir 3 d. d.).

4.2. Dėl pavardžių nutraukus santuoką, tarpusavio išlaikymo, bendro turto padalinimo.

Šalių reikalavimas (pageidavimas) po santuokos nutraukimo ieškovui palikti santuokoje jo turimą ir kartu prigimtinę M. pavardę, o atsakovei jos pasirinkimu taip pat santuokinę M. pavardę patenkintinas, kadangi tam teismas nenustatė jokių juridinių kliūčių (CK 3.69 str. 1 d.).

Tarpusavio išlaikymo šalys viena iš kitos nereikalauja, faktinio tam pagrindo nenustatė ir teismas (CK 3.72 str.).

Pagal bylos duomenis bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe šalims priklausančiam turtui iki šio sprendimo priėmimo taikomas įstatymu nustatytas teisinis režimas. Nutraukiantiems santuoką sutuoktiniams reikalaujant ir nesant jų sutarties šiuo klausimu, jų bendras turtas padalintinas šiuo teismo sprendimu (CK 3.116 str. 1 ir 2 d. d.).

Pagal bylos duomenis dalintino turto balansą bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (santuokos nutraukimo metu) sudaro tik vienintelis kilnojamas daiktas, - automobilis „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2000 Lt vertės, kuri nustatyta bendru šalių sutarimu. CK 3.117 str. 1 d. įstatymo leidėjas yra nustatęs sutuoktinių lygių dalių jų bendrame turte prezumpciją, kuri gali būti ginčijama ar nuo jos nukrypstama ir aktyvaus teismo iniciatyva įstatymo numatytais atvejais (straipsnio 2-oji dalis). Šalys bendru sutarimu prašo automobilį, kurį daugiau nei 2 metai valdo ir naudoja viena atsakovė I. M., priteisti pastarosios nuosavybėn, ieškovas V. M. kompensacijos už tai neprašantis. Teismo vertinimu tokia šalių pozicija ir nukrypimo nuo lygių dalių bendrame turte mastas įstatymui, kitokiai viešai tvarkai ar gerai moralei neprieštarauja, atsižvelgiant į nedidelę turto vertę ir faktinį jo naudojimą, šalių turtinę padėtį ir kt. aplinkybes, toks turto padalinimo natūra būdas nepažeidžia ir ginčo šalių, kaip bendraturčių, turtinių teisių ir interesų pusiausvyros. Todėl šis ieškinio ir tapatus priešieškinio reikalavimas tenkintinas, automobilis priteistinas atsakovei I. M..

Iš bendro turto vykdytinų ir neįvykdytų prievolių (kreditorių) šalių pareiškimu nėra.

4.3. Dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo jam priteisimo.

Šalių nepilnametės dukters D. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo klausimai buvo išspręsti 2013-02-08 Vilkaviškio r. apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-72-831/2013, - vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškovu V. M., iš atsakovės priteistas išlaikymas, - 300 Lt dydžio periodinės mėnesinės išmokos iki pilnametystės, uzufruktoriumi paskirtas ieškovas, su kuriuo gyvena dukra.

Lig šiol šalių dukters gyvenamoji vieta buvo nustatyta jų tarpusavio susitarimu (teismo patvirtinta taikos sutartimi) pagal CK 3.169 str. 1 ir 2 d. d. taisykles. To paties straipsnio 3-ioje dalyje įstatymo leidėjo nustatyta, jog jeigu pasikeičia aplinkybės ar vaiką atidavus auginti kitiems asmenims (pastaroji sąlyga šiam ginčui nėra aktuali), antrasis iš tėvų gali reikšti ieškinį (pakartotinį ieškinį) dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. CK 3.174 str. 2 dalyje teismas įstatymų leidėjo valia yra įpareigotas ginčą spręsti vadovaujantis vaiko interesais ir atsižvelgdamas į vaiko norą. Į pastarąjį gali būti neatsižvelgta tik išimtiniais atvejais, vaiko norui akivaizdžiai prieštaraujant jo paties interesams. Panaši norma yra įtvirtinta ir CK 3.177 straipsnyje.

Pati šį reikalavimą priešieškiniu byloje pareiškusi atsakovė teisme pripažino, jog aplinkybės, susiję su pačiu vaiku, taip pat jos ir ieškovo tėvų valdžios šiam vaikui vykdymu, nuo 2013-02-08 teismo nutarties įsiteisėjimo iš esmės niekuo nepasikeitė, atsakovė teisme taip pat sutiko, kad ieškovas daugiau ir dažniau nei prieš metus alkoholio nevartojantis, nors būtent šia aplinkybe nagrinėjamas reikalavimas buvo grindžiamas. Kad ieškovas būtų tokiu ar kokiu tai kitokiu būdu pažeidęs savo pareigas dukrai, jos teises ir (ar) teisėtus interesus, nevykdęs, vykdęs netinkamai ar piktnaudžiavęs tėvų valdžia įrodymų atsakovė byloje nepateikė jokių, tokių duomenų nenustatė ir teismas. Atsakovės pastaruoju metu išsakyti žodiniai nusiskundimai vaiko teisių apsaugos specialistams nebuvo patvirtinti objektyvaus pobūdžio duomenimis, be to, tai neįrodo, kad ieškovas dėl atskirų pavienių alkoholio pavartojimo atvejų tapo nebepatikimu toliau vykdyti kasdienę vaiko globą, o vaikui tapusi nebesaugia jo gyvenamoji aplinka tėvo namuose. Apibendrinant teismo sprendžiama, jog aplinkybių, reikšmingų nagrinėjamam ginčui, pasikeitimo CK 3.169 str. 3 d. normų požiūriu nėra įvykę. Tai kad šalių vaikas yra dar mažametis, reikalingas pirmiausiai motinos rūpesčio ir globos, bei moteriškos lyties (atsakovės argumentai), nesudaro absoliutaus pagrindo spręsti, jog šios konkrečios bylos atveju vaiko gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su motina, kadangi visi kiti duomenys rodo pagrindą priešingam sprendimui, t.y. kad vaiko gyvenamoji vieta nebūtų keičiama. Pirmiausiai tai lemia paties 10,5 m. amžiaus ir pilnai galinčio išreikšti savo nuomonę ginčo šalių vaiko teisme abiejų tėvų akivaizdoje aiškiai pareikštas įtikinančiai motyvuotas noras toliau likti gyventi su tėvu bei toliau tęsti maksimalų bendravimą su motina. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios šiuo atveju verstų abejoti vaiko tikrąja valia ar tuo, kad ši galėtų prieštarauti jo paties teisėtiems interesams, - tėvo turimas būstas yra nuosavas ir didesnis, čia vaikas turi atskirą kambarį, kuriame savarankiškai ir padedamas tėvo susikūręs artimiausią aplinką, tėvo pajamos nors nedaug, tačiau visgi didesnės nei motinos, be to, jos yra labiau garantuotos ateičiai (netekto darbingumo pensija ir kompensacija), nei pagal darbo sutartį dirbančios atsakovės, pastaroji nuosavo būsto neturi, nuomojamas butas yra 1 kambario, motinos darbo vieta yra Kauno mieste (b. l. 49), todėl apimtis laiko, kurį ji galėtų objektyviai skirti dukros priežiūrai, auklėjimui ir kt. būtiniems poreikiams tenkinti, yra kur kas mažesnė nei tai šiuo metu gali daryti ieškovas, bylos duomenys taip pat patvirtina, jog tėvas tinkamai dalyvauja dukros gyvenime, rūpinasi ne tik jos sveikata, kasdieniu auklėjimu, bet ir mokslu bei papildomu ugdymu mokykloje (b. l. 87). Labai svarbios, teismo vertinimu, yra ir dar trys vaiko gyvenamosios vietos nekeitimui bylojančios aplinkybės : a) būtent ieškovo namuose šalių dukra yra užaugusi nuo gimimo, tik šią aplinką geriausiai pažįsta, čia jaučiasi saugesnė, su tėvu gyvena jau 2,5 m., išklausius vaiką teisme, susidarė

jos paaiškinimais pagrįstas įspūdis, jog jos dvasinis ryšys su tėvu yra stipresnis nei su motina, b) vaikas tebejaučia nuoskaudą dėl nesenų įvykių, kai atsakovė paliko ne tik ieškovą, mergaitės tėvą, bet ir ją pačią, o taip pat davė suprasti, kad ji jai nėra reikalinga (b. l. 75), - tokio motinos pareiškimo, teismo vertinimu, negalima pateisinti jokiomis aplinkybėmis, kokios tegalėjo susiklostyti santykiuose su mergaitės tėvu, c) ir pačios atsakovės rūpinimasis dukra jos viešnagių pas ją metu lig šiol nebuvo vien pavyzdingas, - atsakovės palikimą tokio amžiaus dukros vienos be jokios priežiūros nuomojamame bute iki nakties o pačios išvykimą su kompanija neaišku kur, neįmanoma suderinti su tinkamo tėvų valdžios vykdymo kriterijais ir geros moralės principu. Apibendrinant teismo sprendžiama šį atsakovės priešieškinio reikalavimą laikyti nepagrįstu ir todėl išimtinai nepilnamečio vaiko teisėtus interesus atitinkančiu jo noru (valia) gyvenamoji vieta nekeistina, to pagrindu atmestinas ir reikalavimas priteisti šiam vaikui išlaikymą iš tėvo (ieškovo).

Tokiu būdu teismo sprendžiama tiek ieškinį, tiek ir priešieškinį tenkinti dalinai.

V. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Abi ginčo šalys byloje yra pareiškę priešinius reikalavimus priteisti vienam iš kito patirtas bylos procese bylinėjimosi išlaidas, ieškovas pagal bylos duomenis tokių patyrė 145,79 Lt mokėdamas žyminį mokestį valstybei (b. l. 29, 30), o atsakovė pagal bylos duomenis : a) 146,40 Lt mokėdama žyminį mokestį, bei b) 200 Lt apmokėdama už advokato byloje jai teiktą teisinę pagalbą, viso, - 346,40 Lt. Pagal CPK 93 str. 2 d. taisyklę bylinėjimosi išlaidos tarp šalių jų reikalavimu paskirstomos (priteisiamos) proporcingai patenkintai ir atmestai ieškinio (priešieškinio) reikalavimų daliai. Atsakovės pareikštas byloje priešieškinis yra tenkinamas tik tiek, kiek jo reikalavimai sutapo su ieškovo pareikšto ieškinio reikalavimais, visi kiti reikalavimai atmetami, todėl teismo vertinimu priteisti kokios tai dalies bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atsakovei nėra pagrindo. Ieškinio reikalavimai, sprendžiant santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių (taigi, ir paties ieškovo) kaltės, teismo vertinimu šiuo atveju yra tenkinami ½ dalimi, todėl jam iš atsakovės priteistina ½ patirtų išlaidų atlyginimo : 145,79 : 2 = 72,89 Lt.

Valstybei atlygintinas bylinėjimosi išlaidas byloje sudaro 15,99 Lt bylos nagrinėjimo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Pagal aukščiau jau padarytas išvadas ieškovui tenka pareiga atlyginti ¼, o atsakovei, - ¾ dalį šių išlaidų, taigi, 3,99 Lt išlaidų turėtų atlyginti ieškovas, o 11,99 Lt, - atsakovė. Kadangi ieškovui tenkanti išlaidų dalis nesiekia 10 Lt, jam tenkanti dalis nepriteistina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 265, 268, 270, 305 ir 307 str.str., teismas

nusprendė:

Ieškinį ir priešieškinį tenkinti dalinai.

1. Santuoką, sudarytą 2007-12-12 Vilkaviškio rajono sav. administracijos CMS, akto įrašo Nr. 298, tarp ieškovo V. M., asmens kodas, - (duomenys neskelbtini) ir atsakovės I. M., asmens kodas - (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.).

2. Po santuokos nutraukimo ieškovui palikti santuokoje turėtą ir prigimtinę pavardę „M.“, o atsakovei, - santuokoje turėtą pavardę „M.“.

3. Bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ieškovui ir atsakovei priklausantį turtą padalinti taip – priteisti atsakovės I. M., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) asmeninėn atsakomybėn lengvąjį automobilį „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kompensacijų nenustatyti.

Likusias ieškinio ir priešieškinio dalis atmesti.

4. Priteisti iš atsakovės I. M., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) septyniasdešimt du litus 89 ct. (72,89 Lt) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovui V. M., asmens kodas – (duomenys neskelbtini)

5. Priteisti iš atsakovės I. M., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) vienuolika litų 99 ct. (11,99 Lt) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, - bylos nagrinėjimo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (mokama, - Valstybinei mokesčių inspekcijai, įstaigos kodas – 188659752, į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“, banko kodas – 73000, įmokos kodas – 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.