Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2015-04-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1-961-891/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-04-28
Bylos Nr.
1-961-891/2015
Teisminio proceso Nr.
1-12-1-04153-2014-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Budrys
Nukentėjusysis
V. P.
Kaltinamasis
A. P.
Kategorijos
Nuorašas
Baudžiamoji byla Nr. 1-961-891/2015Proceso Nr. 1-12-1-04153-2014-5Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.8. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 28 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Arūnas Budrys,sekretoriaujant Agnei Sarnačinskaitei,dalyvaujant prokurorėms Jurgitai Steponavičiūtei-Otto ir Loretai Martinaitytei,nukentėjusiajai V. P.,Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Tadui Cijūnaičiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „V.“ ir UAB „A.“, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2 kartus: 1) 2008-12-10 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda; 2) 2014-10-28 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per šį laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nėra susiję su darbu bei gydytis nuo alkoholizmo, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas; kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. P. 2014-12-14 apie 9 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,95 prom. girtumas), sukėlė žodinį konfliktą, kurio metu nukentėjusiajai savo motinai V. P. vieną kartą kumščiu trenkė į lūpą, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai V. P. fizinį skausmą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. P. savo kaltės nepripažino ir nurodė, jog jo sūnus mokosi 10 klasėje, jam tuoj bus egzaminai. Jis mokosi nelabai gerai, todėl jis sūnui neleidžia sėdėti prie kompiuterio. Tą dieną jis sūnui sakė išjungti kompiuterį ir eiti pasimokyti, paskaityti knygą, o atėjusi jo (kaltinamojo) motina sakė, kad tegul jo sūnus pažaidžia. Jis pasakė, kad tegul pirma sūnus namų darbus padaro, o paskui žaidžia. Tuomet į kambarį atbėgo žmona, visi susipyko. Jie pasakė, kad kvies policiją. Jis atsisėdo ant kėdės ir pasakė, kad tegul kviečia. Atvažiavo policija ir jį suėmė. Jis niekam į veidą kumščiu nedavė. Įvykio metu jis buvo neblaivus. Jis atsikėlė 6 val. ryto ir iki 9 val. išgėrė gal 7 butelius alaus. Į sūnaus kambarį jis atėjo paprašyti sūnaus, kad jis internete paieškotų „bulgarkių“ skelbimų. Tačiau atėjęs į kambarį pamatė, kad sūnus nuo pat ryto žaidžia. Jis motinai kumščiu tikrai netrenkė, o jo visa šeima meluoja. Galbūt dėl to, kad su motina jis blogai sugyvena jau kokie 5-7 metai. Iš tikrųjų jis tik parėkavo ir viskas. Policijai atvykus, jis sėdėjo ant kėdės, jiems nesipriešino, nebandė dar kartą motinai suduoti. Atstumti ją norėjo, nes ji pati rėkė, bandė jam suduoti. Jis žino, kad turėjo įpareigojimą gydytis nuo alkoholizmo, bet jis kasdien negeria. Paskutinio teismo posėdžio metu kaltinamasis papildomai nurodė, jog jis pastūmė nukentėjusiąją ir ji krisdama galėjo susižeisti.

Motyvuojamoji dalis

Nepaisant to, jog kaltinamasis A. P. savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino, kaltinamojo kaltė pilnai yra įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka teismo įvertintais įrodymais: nukentėjusiosios V. P. parodymais, liudytojų T. P., E. P. ir D. P. parodymais, kitais įrodymais.

Nukentėjusioji V. P. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad kaltinamasis yra jos sūnus ir jie gyvena kartu. Sekmadienį iš ryto, apie 8.30 val., jai reikėjo į darbą, pas sūnų išgirdo triukšmą, bet nekreipė dėmesio. Vėliau išgirdo triukšmą anūkų kambaryje. Vaikai dar miegojo. Ji pradėjo raminti sūnų, po to dar marti atbėgo. Paskui atsikėlė anūkas, bandė padėti raminti. Jie trise A. P. bandėme sulaikyti, bandė diržais rišti rankas. Neišlaikė jo rankos ir jis mosikuodmasis jai trenkė. Tada ji arba T. iškvietė policiją. Bute yra du kambariai. Viename miega ji su anūke D., kitame anūkas E. P.. Sūnus turi kambarius atskirus ir jis ten ir miega. Ten yra nuosavas namas, o įvykis vyko jos anūko E. P. kambaryje. Anūkė miegojo kitame kambaryje. Ji pamatė sūnų rėkiantį ant E. P., besikeikiantį. Ji sakė sūnui, kad jis eitų iš kambario, vaikai dar miega. Kompiuteris nebuvo įjungtas, E. P. gulėjo lovoje. Tada jos sūnus pradėjo mosikuotis rankomis, jai trenkė į lūpą, kraujas bėgo. D. liko lovoje, verkė. Ji grumtynes galėjo matyti, nes jos vyko jos ir D. kambaryje. Jie pasodino A. P. į fotelį, bandė rišti rankas, o jis sudavė jai dar prieš tai. Jai skambinant policijai, jį laikė T. ir E.. Policija pradėjo aiškintis situaciją, visko klausinėti. Pareigūnai nusivedė A. P. į jos kambarį, ten dar kilo kažkoks triukšmas. Jį išvedant, A. P. nebuvo ramus, bandė jai suduoti kumščiu. Tada jam uždėjo antrankius ir išvedė į tarnybinį automobilį, nes nebuvo įmanoma ir pareiškimą paimti, ir A. P. išvesti. Kai jai A. P. sudavė, ji nuo smūgio nuvirto ant „pufiko“, kuris buvo prie stalo. Ji pirmiausia išsigando dėl anūkų, jai sutrenktą vietą skaudėjo.

Liudytoja T. P. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad kaltinamasis yra jos vyras. Jie gyvena namo, kuris yra padalintas, antrame aukšte, o pirmame gyvena uošvienė. 2014-12-14 ryte kilo konfliktas. Vyras paprašė valgyti, buvo irzlus. Jis jau jų kambaryje pradėjo rėkauti. Išgirdęs E. atėjo į kambarį ir paprašė apsiraminti, nes nori dar pamiegoti. E. grįžo į savo kambarį. Vyras pavalgė ir išėjo, kaip ji manė, parūkyti. Tada išgirdo triukšmą pas uošvienę. Nuėjo pas ją ir pamatė, kad jos vyras ten. Vyko ginčas tarp E. ir jos vyro. Riksmai, keiksmažodžiai. Jai buvo šokas. Uošvienė ir vyras rėkė vienas ant kito, vyras rėkė ant E.. Uošvienė sakė, kad reikia kviesti policiją. Jie vyrą pasodino ant fotelio ir laukė policijos. Iš vakaro jos vyras grįžo išgėręs, buvo be nuotaikos. Kai ji atėjo į kambarį, visi rėkė. E. laikė A. P.. Smūgio neprisimena, bet buvo stiprus ginčas. Uošvienė jai parodė sumuštą lūpą. Dabar ji tiksliai neprisimena, bet jie vyrą laikė, o uošvienė iškvietė policiją. Vyras priešinosi, spardėsi, bet ji smūgio neprisimena. Ikiteisminio tyrimo metu nemelavo. Prisimena, kad buvo kraujo. Pamačiusi kraują, padarė išvadą, kad vyras uošvienei praskėlė lūpą. Paties smūgio dėl šoko ar dėl to, kad buvo nusisukusi, nematė. Šeimoje jos vyras paprastai kelia konfliktus kai išgeria. Išgeria dažnai. Būna agresyvus. Konfliktai kyla, kai jis būna išgėręs arba pagiringas. Kai būna blaivus, viskas būna gerai. Toks elgesys nepatinka nei vaikams, nei jai, nei aplinkiniams asmenims. Sūnui 16 metų, jis karate lanko. Dukrai 15 metų.

Siekiant patikrinti liudytojos T. P. parodymus, teisminio nagrinėjimo metu buvo pagarsinti jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai.

Liudytoja T. P. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2014-12-13 vakare, kai ji grįžo iš darbo, jos vyras A. P. buvo neblaivus, namuose buvo degtinės ir alaus buteliai. 2014-12-14 apie 9 val. vyras atsikėlė, pažadino ją, sakė, kad nori valgyti. Ji atsikėlė, padarė jam valgyti, atnešė į kambarį ir padėjo ant stalo. A. pasakė, kad nori „ketčupo“, ji atkirto, jog galėjo nupirkti vakar, kai pirko degtinę. Tuomet A. reikalavo majonezo. Ji padėjo majonezo A. ant mėsos, o jis pradėjo šaukti, keikė necenzūriniais žodžiais. Kitame kambaryje miegojo sūnus E., kuris nubudo, atėjo į kambarį pas juos, klausė tėvo, ko jis rėkia, prašė nusiraminti. A. pradėjo ant E. šaukti, vyti iš kambario, sūnus išėjo. Tuomet pavalgęs A. nuėjo į E. kambarį, ir ji išgirdo riksmus, todėl taip pat nubėgo į sūnaus kambarį. Išgirdusi triukšmą į kambarį įbėgo ir vyro mama V. P.. Įbėgusios į kambarį jos pamatė, kad A. užsimojęs kumščiais pulti E., todėl ji su uošve atitraukė A., jėga pasodino jį ant kėdės ir prispaudę laikė. A. muistėsi, spardėsi ir uošvei V. P. kumščiu trenkė į lūpą ir ją praskėlė, o nuo smūgio pastaroji nukrito ant žemės (b. l. 11).

Liudytojas E. P. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, jog jis yra kaltinamojo sūnus. Tą rytą jis miegojo, tačiau išgirdo triukšmą. Nuėjo į tėvų kambarį ir pasakė tėvui, kad jis apsiramintų, tuomet vėl nuėjo miegoti. Vėliau tėvas atėjo į jo kambarį, keikėsi ir priekaištavo. Kai jis įsiaudrino, tai pamanė, kad tėvas gali trenkti ir jis tėvą ištempė iš kambario. Tada atbėgo motina ir močiutė. Jos buvo virtuvėje, o kambaryje miegojo sesuo. Jis jį laikė iš nugaros, o močiutė buvo priešais jį. Jis manė, kad jis nusiramino, todėl jį paleido. Tada jis trenkė močiutei. Ji nukrito ant „pufiko“. Jis jį vėl nutempė prie sofos ir su motina jį laikė. Sesuo matė, kaip kaltinamasis trenkė, ji verkė. Anksčiau kildavo konfliktų, dažniausiai kildavo barniai. Tėvas geria dažnai. Joks kompiuteris nebuvo jo kambaryje įjungtas. Jo ir tėvo santykiai prasti, jis daug geria. Kartais bendrauja su tėvu, kai jis blaivus. Jis nemato, kada tėvas dirba. Pinigų tėvas neduoda, o jis jo neprašo. Pinigų duoda mama ir močiutė. Močiutei nuo smūgio buvo praskelta lūpa.

Liudytoja D. P. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad gyvena kartu su tėvais. T. P. yra jos mama, o kaltinamasis A. P. yra jos tėvas. Tą dieną ryte, apie 9 val., ji miegojo. Ją pažadino triukšmas, mama ar močiutė liepė atidaryti duris policijos pareigūnams. Ji nematė, kaip tėtis sudavė močiutei, konflikto metu dar miegojo. Atvykus policininkams tėtis jau buvo apsiraminęs. Tėtis tą rytą buvo kažkiek išgėręs. Tėvų kambaryje girdėjau tėtį rėkiant, policininkai jį tildė. Jis daugiau konfliktavo su močiute, ne su policininkais. Po konflikto močiutė sakė, kad jai kažkas negerai su lūpa. Namuose kartais būna konfliktų. Tėtis su močiute nesutaria, dėl to pykstasi. Kartais močiutė ne visada sako tiesą. Kai susipyksta, tai ir močiutė, ir tėvas pagražina tiesą.

Iš byloje esančio alkotesterio kvito matyti, kad 2014-12-14 9.54 val. A. P. nustatytas 1,95 promilių girtumas (b. l. 31).

Tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje užfiksuota, kad atvykus policijos pareigūnams A. P. elgėsi agresyviai, vedamas iš kambario bandė suduoti savo motinai V. P., todėl jam buvo uždėti antrankiai, o ant V. P. veido, ant viršutinės lūpos, užfiksuotas sužalojimas (b. l. 5, 6).

Teisminio nagrinėjimo metu apklaustas V. P. pripažino, jog tą rytą jis buvo neblaivus (išgėrė apie 7 butelius alaus) ir šeimoje vyko konfliktas, nes jis nusprendė auklėti sūnų, kad jis iš pačio ryto žaidžia kompiuteriu. Tačiau jis neigė, kad sudavė ranka savo motinai į lūpą. Anot kaltinamojo, tiek nukentėjusioji jo motina, tiek ir kiti jo šeimos nariai – liudytojai, meluoja, o jo motina galėjo pati susižaloti griūdama. Tačiau tokie A. P. parodymai iš esmės prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, yra nelogiški ir neįtikinami. Kaip matyti iš alkotesterio kvito, V. P. iš pačio ryto buvo neblaivus (jam nustatytas 1,95 promilės neblaivumas). Tiek nukentėjusioji V. P., tiek ir liudytojai T. P. bei E. P. teisminio nagrinėjimo metu davė iš esmės sutampančius parodymus, nuosekliai papasakojo kaip kilo konfliktas ir kas jo metu įvyko. Tiek V. P., tiek ir E. P. vienareikšmiškai patvirtino matę kaip A. P. mosikavo rankomis ir kumščiu sudavė nukentėjusiajai į lūpą. Visi liudytojai patvirtino, jog matė sužalotą nukentėjusiosios lūpą. Kad asmuo buvo agresyvus ir net esant policijos pareigūnams bandė suduoti nukentėjusiajai, tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje pažymėjo ir policijos pareigūnas E. Z.. Iš teismui pateiktos pažymos matyti, jog A. P. nuo 2014-12-17 įrašytas į Vilniaus priklausomybės ligų centro priežiūros grupę, jam diagnozuotas psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant alkoholį, žalingas vartojimas (b. l. 41). Visos šios aplinkybės rodo, jog A. P. turi problemų dėl alkoholio vartojimo, išgėręs būna agresyvus. Šių byloje surinktų įrodymų kontekste, teismas kritiškai vertina A. P. parodymus, jog jo motina pati susižalojo lūpą ir jais nesiremia. Ir priešingai, teismas neturi pagrindo netikėti A. P. šeimos narių – nukentėjusiosios ir liudytojų, nuosekliais tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek ir teisme duotais parodymais, kurie tarpusavyje sutampa, tai pat sutampa su policijos pareigūnų tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje užfiksuotomis aplinkybėmis ir duomenimis charakterizuojančiais A. P.. Šie aptarti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis A. P. savo motinai V. P. vieną kartą kumščiu trenkė į lūpą, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai V. P. fizinį skausmą. Kaltinamojo V. P. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti kaip baigtas nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Šioje byloje kaltinamojo A. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Be to, teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė 1 nesunkų nusikaltimą), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia), kaltinamojo asmenybę (kaltinamasis anksčiau teistas, trauktas administracinėn atsakomybėn, dirba, turi pajamų, dažnai vartoja alkoholinius gėrimus), kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. 2014-10-28 A. P. teismo baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu už analogišką nusikalstamą veiką savo sūnaus E. P. atžvilgiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Naują nusikalstamą veiką padarė bausmės atlikimo laikotarpiu. Šių aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam paskyrus griežtesnę bausmę nei laisvės apribojimas – laisvės atėmimą, kadangi laisvės apribojimo bausmė nebuvo efektyvi, kaltinamasis pakartotinai nusikalto. Nustatydamas laisvės atėmimo bausmės dydį, teismas atsižvelgia į tai, jog nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į tai, kad kaltinamasis ankščiau teistas, nuolat vartoja alkoholinius gėrimus. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja E. P.. Šių aplinkybių analizė leidžia teigti, kad kaltinamajam skirtina bausmė, kurios dydis artimesnis laisvės atėmimo bausmės vidurkiui.

Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis dirba, nukentėjusioji jam atleido ir nurodė, jog kaltinamasis siekia nebevartoti alkoholinių gėrimų ir šiuo metu jų nevartoja, daro išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai kaltinamajam A. P. bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Todėl kaltinamajam A. P. taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant kaltinamajam atitinkamą pareigą ir baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. draudimą A. P. vartoti alkoholinius gėrimus ir įpareigojimą A. P. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kadangi nurodytas įpareigojimas ir baudžiamojo poveikio priemonė gali padėti keisti kaltinamojo smurtinį elgesį.

Į bausmės laiką įskaitytinas A. P. laikino sulaikymo laikas nuo 2014-12-14 iki 2014-12-16 (dvi dienos).

A. P. skirtina bausmė bendrintina su 2014-10-28 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį A. P. paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, kadangi naują nusikalstamą veika kaltinamasis padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtos bausmės.

Civiliniai ieškiniai baudžiamojoje byloje nepareikšti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302-308 straipsniais,

nusprendžia:

A. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir jį nubausti 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėti 2014-10-28 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę, ir paskirti galutinę subendrintą 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 6 punktu ir 3 dalimi, paskirti A. P. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą A. P. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir šį įpareigojimą įvykdyti per 8 (aštuonis) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos bei uždrausti A. P. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu vartoti alkoholinius gėrimus.

Pagal BK 66 straipsnio 2 dalies reikalavimus, į paskirtąją bausmę įskaityti A. P. laikino sulaikymo laiką nuo 2014-12-14 iki 2014-12-16 (dvi dienos).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą

Teisėjas (parašas) Arūnas BudrysNuorašas tikrasTeisėjas Arūnas Budrys