- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-17
- Bylos Nr.
- 2-933/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08545-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Dalia Višinskienė, Alvydas Poškus
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Burginta“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „J ir LBR bankroto administravimo, teisinės ir buhalterijos paslaugos“
- Kategorijos
- 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 50.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ekostata“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-85-661/2014 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Burginta“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „J ir LBR bankroto administravimo, teisinės ir buhalterijos paslaugos“ ir bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei “Ekostata“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų 24 412,59 Lt skolos už negyvenamųjų patalpų nuomą, 6 procentų dydžio procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2010 m. kovo 16 d. ieškovas ir atsakovas- bankrutuojanti UAB „Ekostata“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „J ir LBR Bankroto administravimo, teisinės ir buhalterijos paslaugos“, sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį (toliau- Sutartis). Pagal Sutartį Nuomotojas įsipareigojo už užmokestį perduoti Nuomininkui Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis valdyti ir naudotis negyvenamąsias patalpas - 35,79 kv.m. bendro ploto administracines patalpas adresu Žalgirio g. 92, Vilnius, unikalus Nr.:4400-0705-4486:9937, o Nuomininkas įsipareigojo mokėti 1 500 Lt nuomos mokestį kas mėnesį iki einamojo mėnesio 10 dienos. Atsakovas BUAB „Ekostata“ po Sutarties pasirašymo mokėjo nuomos mokestį Sutartyje nustatyta tvarka, tačiau nuo 2011 m. sausio 3 d. iki 2012 m. gegužės 31 d. nėra sumokėjęs ir už šį laikotarpį atsakovo BUAB „Ekostata“ skola už nuomą sudaro 24 412,59 Lt. Ieškovas taip pat nurodo, jog UAB „J ir LBR Bankroto administravimo, teisinės ir buhalterijos paslaugos“ yra atsakovo BUAB „Ekostata“ bankroto administratorius, todėl ši bendrovė yra solidariai atsakinga su BUAB „Ekostata“.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. kovo 17 d. nutartimi ieškovo ieškinį tenkino iš dalies- priteisė iš atsakovo BUAB „Ekostata“ ieškovui 24 412,59 Lt skolos už negyvenamųjų patalpų nuomą, 6 procentų dydžio procesines palūkanas bei 732 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas pažymėjo, jog nuomos teisinių santykių subjektais buvo ieškovas ir atsakovas BUAB „Ekostata“. Nuomininkas BUAB „Ekostata“ yra savarankiškas civilinio teisinio santykio (nuomos) dalyvis. Todėl iš tokių santykių kylanti atsakomybė taikytina šio santykio šaliai, o ne atsakovo BUAB „Ekostata“ bankroto administratoriui. Pažymėjo, kad bankroto administratoriaus civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik laikantis CK šeštosios knygos XXII skyriuje nustatytos tvarkos, t.y. nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas (CK 6.246-6.249 str.). Ieškovas pareikštame ieškinyje neįrodinėjo administratoriaus civilinės atsakomybės sąlygų bei nepateikė nei atsakovo neteisėtus veiksmus pagrindžiančių įrodymų, nei kitų civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo įrodymų. Teismas taip pat iš byloje esančių įrodymų nenustatė, jog administratorius savo pareigas vykdė netinkamai. Todėl teismas sutiko su UAB „J ir LBR Bankroto administravimo, teisinės ir buhalterijos paslaugos“ argumentu, jog bankroto administratorius, nors ir veikia bankrutuojančio juridinio asmens vardu jį atstovaudamas, tačiau jis neatsako už to bankrutuojančio asmens prievoles, prisiimtas kaip savarankiško civilinių teisinių santykių dalyvio. Bankroto administratoriaus profesinė civilinė atsakomybė kyla tik ir išimtinai jam pažeidus ĮBĮ nuostatas. Pažymėjo, jog po bankroto bylos iškėlimo bankroto administratoriui, vykdančiam savo pareigas administruojant bankrutuojančią įmonę, suteikiama teisė sudaryti sutartis bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės vardu. Santykiuose, kylančiuose iš tokių sutarčių vykdymo, bankroto administratorius yra tik bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės atstovas, o ne sutarties šalis. Todėl teismas sprendė, kad nagrinėjamos bylos atveju bankroto administratoriui netaikytina solidarioji atsakomybė. Konstatavo, kad atsakovas pagal pateiktas sąskaitas – faktūras iki šiol nėra pilnai atsiskaitęs su ieškovu ir yra jam skolingas iš viso 24 412,59 Lt. Byloje esantys įrodymai duoda pagrindą išvadai, kad 2010 m. kovo 16 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis buvo sudaryta, atsakovas neginčijo fakto, kad jis minėtomis patalpomis naudojosi. Todėl teismas sprendė, kad atsakovo teiginys, kad ne visos PVM sąskaitos-faktūros yra tinkamai pasirašytos, nėra esminis sprendžiant šį ginčą. Pažymėjo, kad pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 30 dalį PVM sąskaita-faktūra yra dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas. PVM sąskaita-faktūra yra PVM apmokestinamų asmenų įforminamas dokumentas, įforminantis PVM apmokestinamą įvykusį prekių tiekimą arba paslaugų teikimą ir pirmiausia reikšmingas mokestiniuose prievoliniuose santykiuose. Tuo tarpu sutartiniuose prievoliniuose santykiuose, kylančiuose nuomos sutarčių pagrindu, PVM sąskaitos-faktūros vertintinos tik kaip dokumentai, kuriais nuomotojas įformina mokėjimo pagal sutartines prievoles reikalavimus. Todėl pažymėjo, jog tai, kad kai kuriose PVM sąskaitose-faktūrose nėra tam tikrų rekvizitų, niekaip nekeičia atsakovo prievolių mokėti už nuomojamas patalpas pagal nuomos sutartį. Teismas atmetė atsakovo argumentą, jog Sutartis, iškėlus UAB „Elrenas“ bankroto bylą, turėjo būti nutraukta. Nuomojamų patalpų savininkas UAB „Elrenas“ buvo suteikęs teisę UAB „Burginta“ subnuomoti dalį administracinių patalpų. Teismas nurodė, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog UAB „Elrenas“ nuomos sutartis su UAB „Burginta“, iškėlus UAB „Elrenas“ bankroto bylą, būtų nutraukta ar UAB „Elrenas“ administratorius būtų reikalavęs nutraukti Sutartį. Priešingai byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, sudaryta tarp UAB „Elrenas“ ir UAB „Burginta“ buvo nutraukta tik 2013 m. sausio 18 d.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai
Atsakovas BUAB „Ekostata“ (toliau- apeliantas) patikslintu atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 17 d. nutartį ir priimti naują, kuria ieškovo ieškinį atmesti bei išspręsti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Nurodo šiuos argumentus.
1. Teismas nepagrįstai netaikė ĮBĮ 14 straipsnio 1 dalies 2 punkto, kuris draudžia nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos asmenims, išsinuomojusiems, pasiskolinusiems, saugantiems arba kitais pagrindais naudojantiems ar valdantiems bankrutuojančios įmonės turtą, dėl šio turto sudaryti sandorius su trečiaisiais asmenimis. Kadangi patalpos, priklausiusios bankrutuojančiai bendrovei UAB „Elrenas“, buvo neteisėtai subnuomotos, tokia sutartis turėjo būti pripažinta negaliojančia kaip prieštaraujanti viešajai tvarkai ir draudžiančioms įstatymo nuostatoms ex officio vėliausiai nuo 2011 m. kovo 16 d.
2. Teismas nevertino fakto, jog patalpų savininkas nesuteikė teisės subnuomoti patalpas. Nesant sutikimo subnuomoti patalpas, subnuomos sutartis laikytina negaliojančia (CK 6.477 str. 4 d.). Teismas netyrė byloje esančio BUAB „Elrenas“ rašto, kuriame nurodoma, kad bankroto proceso metu sudarant sutartis dėl bendrovei priklausančių patalpų nuomos, nuomininkui nebuvo leista patalpas subnuomoti.
3. Teismas nevertino aplinkybės, jog nuo 2011 m. sausio 14 d. buvo sumažinta nuomos kaina. Nuomos mokestis turi būti perskaičiuojamas įvertinant aplinkybę, jog nuo 2011 m. sausio 14 d. subnuomos mokestis buvo pakeistas ir sumažintas nuo 1500 Lt iki 800 Lt per mėnesį. 2011 m. sausio 14 d. kreditorių komiteto posėdyje visų kreditorių narių bendru sutarimu buvo nuspręsta sumažinti patalpų nuomos kainą iki 800 Lt.
4. Teismas, nepagrįstai išnagrinėjęs ieškinį pagal ginčo teisenos taisykles, ginčą iš esmės išsprendė priimdamas nutartį, o ne sprendimą. Išsprendęs ginčą iš esmės, teismas turėjo priimti sprendimą, nes tik atskirais klausimais, kuriais ginčas nėra sprendžiamas iš esmės, gali būti priimama teismo nutartis.
5. Teismas neišsprendė turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas UAB „J ir LBDR bankroto administravimo, teisinės ir buhalterijos paslaugos“ dėl nepagrįsto ieškovo reikalavimo jo atžvilgiu patyrė bylinėjimosi išlaidas, teismu atmetus ieškovo reikalavimą šio atsakovo atžvilgiu turėjo būti išsprendžiamas klausimas ir dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
6. Teismas nepagrindė iš apelianto ieškovo naudai priteistų bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimo, todėl pažeidė CPK 93 straipsnio nuostatas, dėl ko šiuos procesinius pažeidimus turi ištaisyti apeliacinės instancijos teismas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu ieškovas UAB „Burginta“ prašo atsakovo BUAB „Ekostata“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 17 d. nutarties panaikinimo atmesti. Nurodo šiuos atsikirtimus.
1. Ginčo sutartis tarp šalių buvo sudaryta nesant jokių teisės normų pažeidimo. Bankroto byla UAB „Elrenas“ buvo iškelta po ginčo sandorio sudarymo. Po bankroto bylos iškėlimo UAB „Elrenas“ nuomos sutarties su UAB „Burginta“ nenutraukė, todėl laikytina, kad nuomos sutartis liko galioti.
2. Apelianto minimas raštas neturi reikšmės nagrinėjamam ginčui, nes su ieškovu UAB „Elrenas“ bankroto metu naujos sutarties dėl patalpų nuomos nesudarė, o liko galioti patalpų nuomos sutartis, kuri buvo sudaryta iki bankroto bylos iškėlimo, praktiškai su visomis nuostatomis, išskyrus tai, kad buvo nustatytas naujas sutarties galiojimo terminas.
3. Nuomos sutarties kaina šalių susitarimu nebuvo sumažinta. 2011 m. sausio 14 d. apelianto kreditoriai susirinkime nustatė ir patvirtino administratoriaus išlaidų sąmatą, tuo pačiu ir lėšas skirtas patalpų nuomai. Administratorius, būdamas apdairus ir rūpestingas įmonės valdytojas, privalėjo kreiptis į ieškovą, prašydamas pakeisti patalpų nuomos sutarties mokestį arba sumažinti nuomojamų patalpų plotą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
Byloje nustatyta, kad 2010 m. kovo 16 d. ieškovas (toliau- Nuomotojas) ir atsakovas BUAB „Ekostata“ (toliau – Nuomininkas/apeliantas), atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „J ir LBR Bankroto administravimo, teisinės ir buhalterijos paslaugos“, sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį (toliau- Sutartis) (t. 1, b. l. 38). Pagal Sutartį Nuomotojas įsipareigojo už užmokestį perduoti Nuomininkui Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis valdyti ir naudotis negyvenamąsias patalpas - 35,79 kv.m. bendro ploto administracines patalpas adresu Žalgirio g. 92, Vilnius, unikalus Nr. 4400-0705-4486:9937, o Nuomininkas įsipareigojo mokėti 1 500 Lt nuomos mokestį kas mėnesį iki einamojo mėnesio 10 dienos. 2010 m. kovo 16 d. tarp šalių buvo pasirašytas negyvenamųjų patalpų perdavimo-priėmimo aktas (t. 1, b. l. 46). Sutartis nutraukta nuo 2012 m. birželio mėnesio (t. 2, b. l. 4). Sutarties pagrindu buvo išrašytos sąskaitos-faktūros už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 3 d. iki 2012 m. gegužės 31 d. kiekviena po 1 500 Lt bendrai 24 412,59 Lt sumai (t. 1, b. l. 48-64). Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria ieškinys tenkintas. Fakto, kad sąskaitos-faktūros nebuvo apmokėtos, neginčija, atskirajame skunde kvestionuoja pačios Sutarties legitimumą, akcentuoja teismo neįvertintas aplinkybes, turinčias įtakos įsiskolinimo dydžiui, bei nurodo bylos nagrinėjimo metu padarytus procesinius pažeidimus.
Atskirasis skundas netenkintinas.
Dėl niekinio sandorio
Apeliantas tvirtina, kad teismas nepagrįstai netaikė Įmonių bankroto įstatymo (toliau- ĮBĮ) 14 straipsnio 1 dalies 2 punkto, kuriame numatyta, kad nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos asmenims, išsinuomojusiems, pasiskolinusiems, saugantiems arba kitais pagrindais naudojantiems ar valdantiems bankrutuojančios įmonės turtą, draudžiama dėl šio turto sudaryti sandorius su trečiaisiais asmenimis. Nurodo, kad ĮBĮ 14 straipsnio 2 dalies pagrindu sandoriai, sudaryti pažeidus šį reikalavimą, yra negaliojantys nuo jų sudarymo. Taip pat nurodo, kad negaliojančiais ir niekiniais laikytini viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujantys sandoriai, nagrinėjamu atveju teismas turėjo taikyti CK 1.81 straipsnio nuostatas. Niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (CK 1. 78 str. 5 d.).
Visų pirma teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme apeliantas minėtomis aplinkybėmis savo teiktų procesinių dokumentų (atsiliepimo, tripliko) negrindė. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CK 306 str. 2 d.). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad keliamas klausimas dėl niekinio sandorio pripažinimo ex officio, apeliantas yra bankrutuojanti įmonė, kas susiję su viešuoju interesu, teisėjų kolegija pasisako dėl minėtų argumentų.
Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantu, kad Sutartis pripažintina negaliojančia jo nurodomais pagrindais.
Byloje nustatyta, kad negyvenamosios paskirties patalpas Nuomotojas valdė ne nuosavybės, o nuomos teisėmis. Nuomotojas nuo 2009 m. birželio 12 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi ginčo patalpas nuomojo iš UAB „Elrenas“, kuri 2009 m. rugpjūčio 31 d. suteikė jam teisę subnuomoti dalį administracinių patalpų apeliantui (t. 2, b. l. 55-67). UAB „Elrenas“ 2010 m. birželio 29 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo iškelta bankroto byla (t. 1, b. l. 112). 2011 m. birželio 15 d. BUAB „Elrenas“, atstovaujama bankroto administratoriaus, su Nuomotoju pasirašė negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties priedą Nr. 2, kuriuo šalys susitarė, jog patalpų nuomos terminas nuo 2011 m. birželio 15 d. pratęsiamas dvejiems metams ir galioja iki turto pardavimo, perdavimo ir/ar grąžinimo dienos. Taip pat pažymėjo, jog 2009 m. rugpjūčio 31 d. sutikimas „Dėl patalpų subnuomos“ apeliantui galioja (t. 2, b. l. 68). Išdėstytos aplinkybės rodo, kad bankroto byla UAB „Elrenas“ buvo iškelta jau po Sutarties sudarymo, UAB „Elrenas“ bankroto administratorius nepranešė Nuomotojui, jog nebevykdys su juo sudarytos nuomos sutarties. Priešingai, 2011 m. birželio 15 d. su Nuomotoju sudarė nuomos sutarties priedą, kuriuo nustatė naują sutarties galiojimo terminą, paliekant galioti sutikimą subnuomoti patalpas apeliantui. Įstatymas nustato, kad įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, sudarytų sandorių, kurių įvykdymo terminas dar nesibaigęs, tolesnio vykdymo klausimus sprendžia paskirtas įmonės bankroto administratorius (ĮBĮ 10 str. 7 d. 4 p.), todėl nėra jokio pagrindo pripažinti, kad pratęsiant nuomos sutartį buvo pažeistos ĮBĮ normos. Taigi, UAB „Elrenas“ bankroto proceso metu jokių naujų nuomos (subnuomos) sutarčių nei su ieškovu, nei su apeliantu sudaryta nebuvo, tęsėsi iki bankroto bylos iškėlimo sudarytų sutarčių vykdymas. Apelianto nurodomas UAB „Elrenas“ administratoriaus teisininkės elektroninis laiškas, kuriame pranešama, kad bankroto proceso metu sudarant sutartis dėl bendrovei priklausančių patalpų nuomos, nuomininkams nebuvo leista patalpas subnuomoti (t. 2, b. l. 78), išdėstytų aplinkybių nepaneigia - jis yra bendro pobūdžio, jame kalbama apie bankroto proceso metu sudarytas nuomos sutartis, apie bylai reikšmingas patalpas konkrečiai nenurodoma. Tuo tarpu BUAB „Elrenas“ nuomos sutartis su Nuomotoju, kaip minėta, sudaryta dar iki bankroto bylos UAB „Elrenas“ iškėlimo.
Todėl atmestini apelianto argumentai, kad nuomos sutartis UAB „Elrenas“ turėjo būti vienareikšmiškai nutraukta ar laikytina negaliojančia. Apskritai vertinant ĮBĮ 14 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatą galima daryti išvadą, kad jos paskirtis yra ta, kad joje nustatytu ribojimu siekiama išsaugoti įmonės turto po bankroto bylos jai iškėlimo status quo, t.y. kad bankrutuojančios įmonės turtą nuomos ar kitais teisėtais pagrindais valdantys asmenys negalėtų jo apsunkinti ar suvaržyti patys sudarydami naujus sandorius dėl šio turto su trečiaisiais asmenimis. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių egzistavimą konstatuoti nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus dėl CK 1.81 straipsnio taikymo. Apeliantas, deklaruodamas šią normą, iš esmės neatskleidė jos taikymo sąlygų nagrinėjamai situacijai. Teisėjų kolegija savo iniciatyva neįžvelgia tokių sąlygų.
Dėl skolos dydžio
Apelianto teigimu, ieškovo prašomas priteisti nuomos sutarties mokestis turėjo būti perskaičiuotas įvertinant aplinkybę, jog 2011 m. sausio 14 d. kreditorių komiteto posėdyje visų kreditorių komiteto narių bendru sutarimu buvo nuspręsta sumažinti patalpų subnuomos kainą iki 800 Lt per mėnesį (t. 2, b. l. 30-32). Jis nurodo, jog 2011 m. sausio 14 d. vykusiame kreditorių komiteto posėdyje kaip šio komiteto narys dalyvavo Nuomotojas, kuris taip pat balsavo ir sutiko su tuo, kad būtų sumažintas patalpų nuomos mokestis. Teisėjų kolegija nesutinka su argumentais dėl nuomos mokesčio sumažinimo.
Kreditorių komitetui bankroto administravimo išlaidų sąmatą su numatytomis sumažintomis (800 Lt) išlaidomis patalpų nuomai tvirtinti pateikė pats bankroto administratorius, nors pagal tuo metu galiojusią Sutartį patalpų nuomos kainos dydis buvo 1 500 Lt. Tarp šalių nėra ginčo, jog jų susitarimu Sutartyje numatyta nuomos kaina nebuvo sumažinta. Kaip matyti iš 2011 m. sausio 14 d. kreditorių komiteto posėdžio protokolo turinio, posėdyje buvo sprendžiamas bendros administravimo išlaidų inter alia patalpų nuomos išlaidų sąmatos patvirtinimo klausimas, Sutarties keitimo/nutraukimo klausimas nebuvo svarstomas (t. 2, b.l. 30-32, 36). Taigi, išlaidos, numatomos patalpų nuomai, buvo tik bankroto administravimo išlaidų dalis. Nors kreditorių komitetas posėdyje patvirtino mažesnį administravimo išlaidų dydį, kuris gali būti panaudotas patalpų nuomai, šis nutarimas pats savaime nepakeičia bankrutuojančios įmonės sutartimi prisiimtų įsipareigojimų apimties ir nelemia nutarimų privalomumo įmonės kontrahentams. Šiame kontekste pastebėtina, kad kreditorių komitetui teiktoje ir posėdyje patvirtintoje administratoriaus darbo ataskaitoje buvo numatyta atsisakyti dalies patalpų (b.l. 33-35). Kreditorių susirinkimo bei komiteto sprendimus vykdo bankroto administratorius (ĮBĮ 11 str. 3 d. 20 p.). Todėl bankroto administratorius, matydamas, jog administravimo išlaidų suma pakito, planavęs atsisakyti dalies patalpų, būdamas apdairus ir rūpestingas įmonės atstovas, turėjo imtis aktyvių veiksmų dėl Sutarties ar joje nustatytos nuomos kainos pakeitimo (ar Sutarties nutraukimo) arba, nesutikdamas su šiuo kreditorių komiteto sprendimu, jį skųsti įstatymo nustatyta tvarka (ĮBĮ 11 str. 3 d. 4 p., 24 str. 5 d., 25 str.). Nagrinėjamoje byloje reikalavimas apeliantui pareikštas sutartinių įsipareigojimų vykdymo pagrindu. Pagal bendrąją taisyklę sutartys gali būti keičiamos tik šalių susitarimu (CK 6.223 str. 1 d.). Sutarties 8 punktas įtvirtino jos pakeitimo sąlygas, tarp kurių kreditorių komiteto posėdžio nutarimų nėra, Sutartis ar joje nustatyta nuomos kaina šalių susitarimu nepakeista.
Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad atskirojo skundo motyvais mažinti priteistą įsiskolinimą už nuomą nėra pagrindo net ir įvertinus aplinkybę, jog Nuomotojo atstovas, kaip kreditorių komiteto narys, balsavo už administravimo išlaidų sąmatos apskritai tvirtinimą (CK 6.200 str. 1 d., 6.223 str. 4 d.).
Dėl procesinių klausimų
Apeliantas tvirtina, kad teismas nepagrįstai, išnagrinėjęs ieškinį pagal ginčo teisenos taisykles, jį iš esmės išsprendė priimdamas nutartį, o ne sprendimą.
Pagal CPK 259 straipsnio 1 dalį byla iš esmės išsprendžiama teismo procesinio dokumento – sprendimo – forma, tačiau kai kurias bylas teismas iš esmės išsprendžia priimdamas nutartį ir tai laikytina bendrosios taisyklės, kad dėl bylos esmės teismas priima sprendimą, išimtimi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad turtinių reikalavimų, pareikštų bankrutuojančiai įmonei, nagrinėjimas, kol vyksta bankroto byla, turi būti atliekamas šioje byloje nutartimi išsprendžiant dėl kreditoriaus finansinio reikalavimo pagrįstumo ir jo dydžio, o vėliau, esant pagrindui, jį tikslinti, kol pagal įstatymą toks tikslinimas galimas. Atskirų reikalavimų nagrinėjimas ne bankroto byloje, nors ir tame pačiame teisme, reikštų neracionalų procesą ir būtų nesuderinamas su bankroto proceso operatyvumu ir efektyvumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2010). Kadangi bankrutuojančiai įmonei pareikštas reikalavimas susijęs su kreditoriaus reikalavimų patvirtinimu bankroto byloje, šiuo klausimu priimta nutartis skundžiama atskiruoju skundu teisės aktų nustatyta tvarka (ĮBĮ 26 str. 6 d., CPK 335 str.). Dėl to apelianto argumentai dėl netinkamos teismo priimto procesinio dokumento formos, turinčios įtakos apskundimo terminams, laikytini nepagrįstais.
Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, kad teismas, atmetęs ieškinį kitam atsakovui – apelianto administratoriui, nepagrįstai šiam nepriteisė bylinėjimosi išlaidų. Apeliantas nėra savo administratoriaus, kuriam ieškinys pareikštas kaip savarankiškam atsakovui, atstovas, todėl jis nėra įgaliotas kelti klausimus dėl skundžiamos nutarties pagrįstumo kito atsakovo atžvilgiu. Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrindė iš jo priteistinų bylinėjimosi išlaidų paskaičiavimo, tačiau nenurodo jokių argumentų, kad jos apskaičiuotos neteisingai bei kaip, jo manymu, turėjo būti apskaičiuotos. Nesant pateiktų argumentų, keisti ar naikinti nutartį šioje dalyje nėra pagrindo.
Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad atskirajame skunde nurodytais motyvais naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-338 straipsniais,
nutarė:
Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.