- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-23
- Bylos Nr.
- N-575-2793-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-62-3-00778-2010-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Romanas Klišauskas
- Kategorijos
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutarties V. A. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė : I.
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2010 m. rugsėjo 22 d. nutarimu (toliau – ir Nutarimas) V. A. už ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skirta 600 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams. Nuobauda paskirta už tai, kad V. A. 2010 m. rugpjūčio 5 d., apie 12.05 val., Marijampolėje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairavo automobilį „VW Passat“, staiga keisdamas važiavimo kryptį ir įvažiuodamas į priešingos krypties eismo juostą neįsitikino, kad tai daryti saugu, dėl ko priešingos krypties eismo juosta važiuojančių automobilių vairuotojai buvo priversti staiga stabdyti bei keisti važiavimo kryptį, siekdami užtikrinti savo ir kitų žmonių saugumą. Šiais savo veiksmai asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 105 ir 106 punktų reikalavimus.
Šalies argumentai
V. A. Kauno apygardos administraciniam teismui pateikė skundą, kuriuo prašė Nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Pažymėjo, kad jam surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės. Paaiškino, jog 2010 m. rugpjūčio 5 d. kartu su E. K. ir R. Z. dalyvavo talkoje pas V. P., kur atvyko automobiliu „VW Passat“ ir dirbo nuo 7 val. iki 20 val., visą šį laiką iš sodybos nebuvo išvykęs, taip pat niekas kitas automobiliu nesinaudojo.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. lapkričio 29 d. nutartimi V. A. skundo nepatenkino ir Nutarimą paliko nepakeistą. Teismas konstatavo, kad padarytą teisės pažeidimą įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas, liudytojo R. A. pranešimas ir jo paaiškinimas, liudytojos J. A. paaiškinimas, policijos pareigūno V. J. tarnybinis pranešimas ir kita bylos medžiaga. Nurodė, kad liudytojų R. A. ir J. A. parodymus patvirtina paties pareiškėjo paaiškinimas administracinio teisės pažeidimo protokole. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmetė skunde nurodytą aplinkybę ir liudytojų E. K., R. Z., V. P. parodymus, kad ginčijamame nutarime nurodytu laiku pareiškėjas pažeidimo padaryti negalėjo. Teismas nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta tam įgaliotų pareigūnų, nuobauda paskirta nepažeidžiant nuobaudos skyrimo terminų, norminio akto, numatančio atsakomybę už tokio administracinio teisės pažeidimo padarymą nustatytose ribose, jiems suteiktų įgaliojimų ribose, tinkamai taikant ATPK 30 ir 30² straipsnių nuostatas bei atsižvelgus į visas administracinės nuobaudos individualizavimą įtakojančias aplinkybes.
II.
V. A. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – Nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Apeliantas paaiškina, kad 2010 m. rugpjūčio 5 d., 12.05 val., nebuvo toje vietoje, kur buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, nes kartu su E. K. ir R. Z. dalyvavo talkoje pas V. P., gyvenančią (duomenys neskelbtini) kaime, Marijampolės rajone. Sodyboje dirbo nuo 7 val. iki 20 val., per visą tą laiką niekur nebuvo išvykęs. Pažymi, jog teismas nepagrįstai liudytojų R. A. ir J. A. parodymus laikė labiau patikimais, kadangi liudytojai E. K., R. Z. ir V. P. taip pat nesuinteresuoti bylos baigtimi. Apelianto įsitikinimu, R. A. suinteresuotumas pasireiškia tuo, kad jei būtų nustatyta, jog jo tarnybiniame pranešime nurodyti faktai apie padarytą pažeidimą ir jį padariusį asmenį neatitinka tikrovės, tai tokiu atveju galėtų būti keliamas klausimas dėl R. A. atsakomybės už melagingą įskundimą arba kilę pagrįstų abejonių dėl pareigūno profesionalumo. Atkreipia dėmesį, kad R. A. sutuoktinė J. A. taip pat turi suinteresuotumą išlaikyti savo vyro kaip profesionalaus pareigūno įvaizdį. Taip pat pabrėžia, kad R. A. ir J. A. neturėjo galimybės gerai matyti pažeidėjo veido bruožų, kadangi pažeidėją matė labai trumpai, eismo sąlygos buvo sudėtingos. Be to, apelianto nuomone, teismas nepagrįstai administracinio teisės pažeidimo protokole esantį jo paaiškinimą vertino kaip protokole nurodytų faktų apie pažeidimą pripažinimą, kadangi šį įrašą protokole padarė patartas pareigūno.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja: III.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 124² straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų iki aštuonių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų iki šešių mėnesių.
Apeliantas neigia savo kaltę padarius minėtą pažeidimą, argumentuodamas tuo, kad nagrinėjamo įvykio metu jis buvo visai kitoje vietoje, byloje nėra surinkta pakankamų ir patikimų įrodymų, patvirtinančių, jog pažeidimą padarė būtent jis, mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jo versiją.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad V. A. pagrįstai buvo pripažintas kaltu padaręs ATPK 124² straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinį teisės pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad atmesdamas V. A. skundą, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, tinkamai pritaikęs materialinės teisė normas. Teismas nutartyje nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tai pamatiniai administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo principai. Nagrinėjamoje byloje apelianto versiją palaiko E. K., R. Z. ir V. P. liudijimai, tuo tarpu apeliantą kaltinančią versiją patvirtina liudytojų R. A. ir J. A. parodymai.
Teisėjų kolegija, įvertinusi liudytojų E. K., R. Z. ir V. P. ryšį su apeliantu – jie yra V. A. draugai ir pažįstami, daro išvadą, kad šie liudytojai yra suinteresuoti duoti tokius parodymus, kurie padėtų apeliantui išvengti administracinės atsakomybės. Įvertinusi byloje esančius apeliantą kaltinančius įrodymus, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi liudytojų R. A. ir J. A., kurie tiesiogiai matė daromą pažeidimą, parodymais. Liudytojų teisme duoti parodymai atitinka pirminiuose paaiškinimuose užfiksuotas aplinkybes, yra nuoseklūs ir neprieštaringi (b. l. 14, 28-29, 47, 53). Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų manyti, jog pareigūnai gali būti šališki, tokių aplinkybių, kurios objektyviai pagrįstų pareigūnų šališkumą, apeliantas nenurodė ir apeliaciniame skunde. Tuo tarpu administracinėn atsakomybėn patrauktas V. A., kuris yra suinteresuotas bylos baigtimi asmuo, teikia versiją, kuri prieštarauja nesuinteresuotais pripažintų liudytojų parodymams ir kitai bylos medžiagai. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad byloje nėra įrodymų, kad minėtu automobiliu ginčo dieną, įvykio metu, naudojosi kitas asmuo. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą V. A. savo kaltę pripažino, dėl pažeidimo gailėjosi (b. l. 12), tuo tarpu versiją, kad įvykio metu jis buvo visai kitoje vietoje ir jokio automobilio nevairavo, nurodė tik praėjus dešimčiai dienų po to, kai buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 16). Toks apelianto nenuoseklumas kelia abejonių jo keliamos versijos tikrumu ir leidžia ją laikyti neatitinkančia tikrovės.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog skundžiamo nutarimo naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, V. A. skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai (ATPK 30, 30² str.), todėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2010 m. rugsėjo 22 d. nutarimas paliekami nepakeisti, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
V. A. apeliacinio skundo netenkinti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.