Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2A-641-253/2013

Teisėja Skaistė Valinskytė (Proceso Nr. 2-38-3-00437-2011-4)

2013 m. gegužės 10 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Albinos Pupeikienės, kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj, Aušros Maškevičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi V. S. ir E. L. apeliacinį skundą dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2012-12-10 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. S., E. L. ieškinį atsakovams V. S., A. S. dėl neturtinės žalos priteisimo, termino kreditorių reikalavimams paveldėtojams pareikšti atnaujinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo atmesti patikslinto ieškinio reikalavimai.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos dėl asmens gyvybės atėmimo atlyginimo priteisimo iš mirusiojo įpėdinių. Ieškovai V. S. ir E. L. atsakovams reiškiamą reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo grindė argumentu, kad K. J. S. galimai atliko neteisėtus veiksmus ir yra kaltas dėl ieškovų motinos A. S. mirties. Ieškovai nurodo, kad dėl motinos mirties patyrė neturinę žalą ir taip, esant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms, mirusiojo K. J. S. turtą paveldėję atsakovai turi atlyginti ieškovų patirtą neturtinę žalą LR CK 6.289 str. 1 d. pagrindu. Civilinei atsakomybei kilti būtinos tam tikros sąlygos, tai yra žala, asmens neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 str.), kaltė (LR CK 6.248 str.) bei priežastinis ryšys tarp padarytos žalos ir atliktų neteisėtų veiksmų (LR CK 6.247 str.).

Iš nagrinėjamos bylos ir ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 84-1-00095-09 medžiagos nustatytos faktinės aplinkybės, kad (duomenys neskelbtini) savo namuose rasti negyvi A. S. ir K. J. S., 2009-06-08 pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčių nustatymui, 2009-06-10 tarnybiniu pranešimu, gavus 2009-06-09 eksperto telefoninį pranešimą, jog A. S. mirtis yra smurtinė, daryta išvada, kad K. J. S. rankomis pasmaugė savo žmoną, tai yra ją nužudė, ir jo veika kvalifikuota pagal LR BK 129 str. 1 d.,2009-06-23 E. L., o 2009-06-30 V. S. pripažinti nukentėjusiaisiais. 2009-07-07 priimtas Skuodo rajono apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, kuriuo LR BK 3 str. 1 d. 7 p. pagrindu nutrauktas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje Nr.84-1-00095-09 mirusiam K. J. S..

Apeliantai savo reikalavimus grindžia ir K. J. S. neteisėtus veiksmus ir kaltę įrodinėja ikiteisminio tyrimo medžiaga ir liudytojų duotais parodymais. Kaip minėta, ikiteisminis tyrimas mirusiam K. J. S. nutrauktas, baudžiamojoje byloje nuosprendis dėl nusikalstamos veikos įvertinimo nepriimtas, šio asmens kaltė dėl nusikalstamos veikos padarymo neįrodyta LR BPK nustatyta tvarka, todėl ikiteisminio tyrimo metu nustatytos aplinkybės neturi prejudicinės galios nagrinėjamam ginčui (LR CPK 182 str.).

Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodinėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas. Įrodymų vertinimas pagal LR CPK 185 str. reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu byloje įrodinėtų aplinkybių vertinimu. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų argumentu dėl Skuodo rajono apylinkės prokuratūros 2009-07-07 prokuroro nutarime, kaip oficialiame rašytiniame įrodyme, išdėstytų aplinkybių įrodomosios reikšmės. Skuodo rajono apylinkės prokuratūros 2009-07-07 prokuroro nutarimu konstatuota, kad iš byloje surinktų duomenų matyti, jog prieš A. S. smurtą vartojo jos vyras K. J. S., todėl yra pagrindas manyti, kad jo veikoje yra nusikaltimo, numatyto LR BK 129 str. 1 d., sudėtis, t. y. K. J. S. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini), tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini) savo bute, kilus tarpusavio konfliktui tarp jo ir A. S., tyčia rankomis pasmaugė A. S., kuri mirė nuo asfiksijos, K. J. S. išgėrė stipriai veikiančių medikamentų, dėl ko mirė apsinuodijęs medikamentais. Šiame nutarime remiantis byloje surinktais duomenimis daroma prielaida dėl K. J. S. kaltės dėl A. S. mirties. Pažymėtina, kad nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą motyvuojamojoje dalyje išdėstyti tyrimą atlikusio pareigūno vertinimai neturi teismui didesnės įrodomosios galios. Didesnę įrodomąją galią turinčia aplinkybe LR CPK 197 str. 2 d. prasme laikomas tik ikiteisminio tyrimo nutraukimo faktas.

Nors apeliantai nurodo, kad nereiškia reikalavimo patraukti baudžiamojon atsakomybėn K. J. S., o įrodinėja, kad šis asmuo atliko veiksmus, kuriuos įstatymas draudžia atlikti, ir yra kaltas dėl šių veiksmų atlikimo. Įvertinusi nagrinėjamos bylos medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime išdėstytais motyvais, jog bylos duomenys neleidžia daryti išvados, kad būtent K. J. S. atliko neteisėtus veiksmus ir yra kaltas dėl sutuoktinės mirties. Iš Skuodo rajono apylinkės prokuratūros 2009-07-07 prokuroro nutarimo matyti, kad prokuroras prielaidą dėl K. J. S. kaltės darė remdamasis įvykio vietos apžiūros protokolu, kad butas yra pirmame aukšte, durys užrakintos, raktas duryse iš vidaus, langai visi uždaryti iš vidaus, 2009-06-09 Teismo medicinos specialisto išvada Nr. M 326/09(03), joje nurodyta, kad K. J. S. mirė (duomenys neskelbtini) nuo apsinuodijimo benzodiazepinų grupės medikamentais, Teismo medicinos specialisto išvada 2009-06-09 Nr. M 327/09(03), kurioje nurodyta, kad A. S. mirė nuo asfiksijos, suspaudus kaklo organus, kaklo sužalojimai gavosi nuo tiesioginio trauminio spaudžiamojo poveikio į kaklo apatinės dalies priekinį paviršių iš priekio į užpakalį, liudytojų V. S., A. S., S. G., V. S., A. L., D. S. parodymais apie tai, kad K. J. S., būdamas neblaivus priekaištaudavo žmonai dėl neištikimybės, prieš ją naudojo smurtą, S. G. parodymais, jog A. S. 2009-06-03 skambino ir kvietė ateiti pietų, ji 2009-06-04 buvo atėjusi per pietus, bet niekas neatidarė durų, paskambinus vakare atsiliepė K. J. S. ir pasakęs, kad A. S. išėjusi pas brolį ir padėjęs ragelį, 2007-01-04 nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl K. J. S. apsinuodijimo medikamentais medžiagoje Nr.84-AT-00003-07, 2007-05-02 nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl A. S. sumušimo, nes ji savo vyrui dėl sumušimo pretenzijų neturi. Tačiau bylos duomenyse matyti prieštaravimų, tai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas. Ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai V. S., A. S., V. S., S. G., V. S., A. L., D. S. parodė, kad K. J. S. su A. S. sugyvendavo gerai, K. J. S. agresyvus tapdavo tik pavartojęs alkoholio, būdamas neblaivus priekaištaudavo žmonai dėl neištikimybės, panaudodavo prieš ją smurtą (iš 2007-05-02 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl A. S. sumušimo matyti, kad A. S. padaryti nežymūs sužalojimai), tačiau mirusio K. J. S. kraujyje etilo alkoholio nerasta. Ikiteisminio tyrimo metu neatliktos abiejų mirusių asmenų DNR ekspertizės, nerinkti tiesioginiai įrodymai, ekspertas įvykio vietos apžiūroje nedalyvavo. Nutarime taip pat nevertintas K. J. S. priešmirtinis laiškas, kuriame nėra prisipažinimo dėl žmonos nužudymo, tačiau nurodoma, kad K. J. S. sutuoktinę rado prie lovos. Neapklaustas priešmirtiniame laiške minimas D. Bylos duomenys tik sudaro galimybę kilti vienai iš prielaidų, jog dėl A. S. mirties galėtų būti kaltas K. J. S., tačiau iš ikiteisminio tyrimo duomenų matyti, kad nebuvo keliamos jokios kitos versijos, nei versija nurodyta 2009-06-10 tarnybiniame pranešime. Kaip minėta anksčiau, ikiteisminis tyrimas mirusiam K. J. S. nutrauktas LR BPK 3 str. 1 d. 7 p. pagrindu. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog nenustatytos visos būtinosios civilinės atsakomybės taikymo sąlygos.

Atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad teismui atsisakius kviesti liudytoju Skuodo rajono apylinkės teismo prokurorą, buvo pažeistas lygiateisiškumo principas. Iš bylos medžiagos matyti, kad R. G. buvo kviestas liudyti, tačiau neatvyko į teismo posėdį. Skuodo rajono apylinkės prokuratūros 2009-07-07 prokuroro nutarimas surašytas remiantis bylos medžiaga, teismo posėdžio metu buvo apklausta ikiteisminį tyrimą atlikusi tyrėja R. B.. Apeliantai nenurodė, kokias papildomas aplinkybes prokuroras būtų galėjęs paaiškinti.

Apeliantai taip pat nesutinka su skundžiamo sprendimo dalimi, kuria konstatuota, jog ieškovai LR CK 5.63 str. 1 d. nustatytą trijų mėnesių terminą reikalavimui įpėdiniams pareikšti praleido be svarbių priežasčių. LR CK 5.63 str., reglamentuojančiame palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką, palikėjo kreditoriams numatytas trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Palikimo atsiradimo diena laikomas palikėjo mirties momentas (LR CK 5.3 str. 1 d.). Nustatyta, kad K. J. S. mirties diena nurodyta (duomenys neskelbtini). Apeliantė V. S. nurodo, kad jos sveikatos būklė buvo pablogėjusi po motinos mirties, be to, tik 2011-07-27 iš Teisingumo ministerijos rašto, adresuoto broliui E. L., suprato, jog negali pateikti įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriame būtų sprendžiamas klausimas dėl žalos priteisimo. Apeliantas E. L. minėto termino praleidimo priežastimis nurodo patirtą didelį stresą bei sunkią žmonos ligą, tačiau bylos nagrinėjimo metu apeliantas patvirtino, kad apie žmona sirgo jau ilgą laiką, nėra duomenų, kad dėl žmonos ligos apeliantas negalėjo tinkamai ir laiku ginti savo interesų. Iš bylos medžiagos matyti, kad abu apeliantai 2009-08-22 buvo atvykę dalintis mirusių K. J. S. ir A. S. turto. Bylos nagrinėjimo metu V. S. patvirtino, kad po motinos mirties dirbo, pateikti medicininiai dokumentai patvirtina, kad apeliantė gydėsi 2010-02-26, t. y. po ženklaus laiko tarpo nuo K. J. S. mirties. Taip pat nustatyta, kad Teisingumo ministerija dar 2009-11-27 informavo apeliantę V. S., o 2009-12-04 ieškovą V. L., kad jiems išmokama dalis kompensacijos už žalą, patirtą smurtiniais veiksmais. Bylos nagrinėjimo metu ieškovai patvirtino, kad tikėjosi, jog reikalavimus galės pareikšti per trejus metus, taigi, veikdami pakankamai rūpestingai ir apdairiai, turėjo žinoti apie LR CK 5.63 str. 4 d. numatytą kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarkos reglamentavimą. Darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog praleistas terminas ieškinio reikalavimams pareikšti ir nėra pagrindo jį atnaujinti.

Apeliantai nesutinka su skundžiamame sprendime nustatytu iš ieškovų atsakovams priteistu bylinėjimosi išlaidų dydžiu. Skundžiamu sprendimu priteista solidariai iš V. S. ir E. L. 4 000 Lt bylinėjimosi išlaidų V. S. bei 7 200 Lt bylinėjimosi išlaidų A. S.. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovų atstovai pateikė prašymus priteisti V. S. turėtas 4 000 Lt dydžio išlaidas (t. 2, b. l. 135), atsakovės A. S. turėtas 7 200 Lt dydžio išlaidas (t. 2, b. l. 130), bei šias išlaidas pagrindžiančius rašytinius įrodymus. Atsižvelgiant į Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.2 p., 9 p. ir į bylos apimtį, vykusių teismo posėdžių skaičių ir trukmę, bylos sudėtingumą, į atsakovų teiktų procesinių dokumentų skaičių – buvo rengiami atskiri atsiliepimai į ieškovų ieškinius, ieškovai teikė patikslintą ieškinį, darytina išvada, kad skundžiamu sprendimu priteistų bylinėjimosi išlaidų dydis nėra per didelis. Tačiau teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamu sprendimu bylinėjimosi išlaidos iš atsakovų nepagrįstai priteistos solidariai, todėl šioje dalyje sprendimas keistinas nustatant, kad iš ieškovų V. S. ir E. L. atsakovui V. S. priteistina po 2 000 Lt, o atsakovei A. S. po 3 600 Lt bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Išanalizavusi rašytinius įrodymus, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, apeliacinio skundo argumentus ir įvertinusi bylos duomenų visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir proceso teisės normas ir pagrįstai ieškinio netenkino, tačiau netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, todėl šioje dalyje skundžiamas sprendimas keistinas (LR CPK 326 str. 3 p.).

Atsakovai pateikė prašymus atmetus apeliacinį skundą atlyginti apeliacinės instancijos teisme kiekvieno iš jų turėtas 1 000 Lt dydžio atstovavimo išlaidas. Atsakovų prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais, todėl priteistinos iš apeliantų (ieškovų), priteisiant iš kiekvieno ieškovo po 500 Lt kiekvienam atsakovui – V. S., A. S. (LR CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Skuodo rajono apylinkės teismo 2012-12-10 sprendimą pakeisti.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria solidariai iš V. S. ir E. L. priteista 4 000 Lt bylinėjimosi išlaidų V. S. bei 7200 Lt bylinėjimosi išlaidų A. S..

Priteisti iš ieškovų V. S. ir E. L. atsakovui V. S. po 2 000 Lt bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme, taip pat priteisti iš ieškovų V. S. ir E. L. atsakovei A. S. po 3 600 Lt bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės V. S. po 500 Lt atsakovams V. S., A. S. bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovo E. L. po 500 Lt atsakovams V. S., A. S. bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.