Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2017-05-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1135-919/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-05-09
Bylos Nr.
1-1135-919/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-18126-17-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aurelijus Rauckis
Kaltinamasis
V. Ž.
Advokatai
Ramutė Budrytė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1135-919/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18126-17-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6.; 2.1.10.1; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2; 2.12.2.8; (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 9 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėjas Aurelijus Rauckis,sekretoriaujant Ramunei Gudaitei,dalyvaujant prokurorei Jurgitai Mastauskienei,kaltinamajam V. Ž., kaltinamojo gynėjai advokatei Ramutei Budrytei,laiduotojai R. Ž.,

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis (duomenys neskelbtini) sandėlio vedėju, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs, adresu (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Ž. 2017-04-16 apie 01.30 val., adresu Breslaujos g. 3A, Kaunas, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę - automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (nustatyta 2,75 promilių etilo alkoholio kraujyje), t.y. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

V. Ž. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino pilnai ir nurodė, kad per Šv. Velykas jam paskambino draugo žmona ir pasakė, kad draugas nusižudė. Jis tuo metu buvo išgėręs ir labai stipriai sureagavo. Nežino, kas jam atsitiko, kad sėdo už automobilio vairo. Nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, supranta, kad galėjo prisidaryti dar daugiau bėdos, tuo metu nesuvokė ką daro. Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti pagal laidavimą sesers R. Ž. atsakomybei.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo V. Ž. parodymų, jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais kitais įrodymais:

- 2017-04-16 Kauno apskrities VPK KP NVRS tyrėjo V. G. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodyta, kad Kauno apskrities VPK KP NVRS 2017-04-16 buvo gautas Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio R. S. tarnybinis pranešimas, apie tai kad 2017-04-16 jam dirbant r. š. K1715, kartu su patruliu O. K., apie 01.10 val. Iš Kauno apskrities VPK budėtojo gavo pranešimą, kad Kauno m., Tunelio gatvėje, automobilis „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pavojingai manevruoja, kerta ištisinę juostą. Reaguojant į pranešimą Kauno m., Breslaujos g. ties namu Nr. 3A, buvo sustabdytas automobilis „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo akivaizdžiai neblaivus V. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam nustatytas 2,14 prom. girtumas. V. Ž. buvo nuvežtas į LSMUL Kauno Klinikas paimti kraują alkoholio kiekiui nustatyti. Po apžiūros automobilis buvo perduotas V. Ž. buvusiai sutuoktinei Ž. Ž., o V. Ž. buvo įteiktas šaukimas atvykti apklausai į Kauno apskrities VPK KP NVRS apklausai, (b. 1. 5);

- apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėta įvykio vieta, adresu Kaunas, Breslaujos g., ties pastatu Nr. 3 A, bei automobilis „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) fotonuotraukomis (b. l. 6-11);

- 2017-04-16 Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio R. S. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2017-04-16 patruliuodami r. š. 1715 kartu su vyr. patruliu O. K. apie 01 val. 10 min. iš Kauno AVPK budėtojo gavo pranešimą, kad Tunelio g., Kaunas, automobilis „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pavojingai manevruoja, kerta ištisinę juostą. Nuvykus nurodytu adresu buvo sustabdytas automobilis „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priėjus prie vairuotojo akivaizdžiai matėsi kad vairuotojas yra neblaivus, kalbėjo nerišliai, nuo kurio sklido stiprus alkoholio kvapas. Iš pateiktų dokumentų buvo nustatyta, kad automobilį vairavo V. Ž., gim. (duomenys neskelbtini). Praėjus 15 min. jam buvo pasiūlyta pasitikrinti girtumą, šis sutiko. Alkotesterio „ALCOTEST 6810“ Nr. ARFM-0375 pagalba patikrino girtumą ir nustatė, kad vairuotojas yra neblaivus, t. y. nustatytas 2,14 prom. vidutinis girtumo laipsnis. Vairuotojas V. Ž. buvo nuvežtas į LSMUL KK paimti kraują alkoholio kiekiui nustatyti (b. 1. 14);

- 2017-04-16 alkotesterio parodymų išraše užfiksuota, kad 2017-04-16 01.41 val. V. Ž. nustatytas 2,14 promilių girtumas (b. 1. 15);

- 2017-04-19 Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 3743/2017(01), kurioje nurodyta, kad V. Ž. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,75 %o (promilės) etilo alkoholio (b. 1. 22);

- įtariamojo V. Ž. apkslausos protokolu, kuriame jis kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kartu su savo mama. Su savo sutuoktine Ž. Ž. yra oficialiai išsiskyrę, tačiau šiuo metu vėl bando gyventi kartu, turi bendrą sūnų 16 m. amžiaus, kuris gyvena su Ž. K.. Jis turi savo vardu registruotą automobilį „Opel Vectra“, valst, Nr. (duomenys neskelbtini) 2017-04-15 vakare, tikslaus laiko neprisimena, namuose išgėrė apie 0,5 1 talpos brendžio butelį. Apie vidurnaktį paskambino vaikystės geriausio draugo žmona, kuri pranešė, kad draugas mirė ir paprašė jo atvažiuoti. Tai sužinojęs be galo susijaudino ir net nepagalvojęs sėdo į savo automobilį ir iš savo namų nuvažiavo pas draugo šeimą. Pasikalbėjęs su jais 2017-04-16 apie 01.00 val. iš Aukštųjų Šančių važiavo namo. Važiuodamas Tunelio/Breslaujos gatvėmis pamatė, kad iš paskos važiuoja policijos pareigūnų automobilis su įjungtais švyturėliais. Jis sustojo Breslaujos gatvės pradžioje. Prie jo automobilio priėjo policijos pareigūnas, kuris paklausė ar yra išgėręs. Neneigė, kad vartojęs alkoholio ir sutiko pūsti į alkotesterį. Po alkotesterio patikros jam buvo nustatytas 2,14 promilių girtumas. Po to pareigūnai paprašė jo pateikti automobilio dokumentus ir vairuotojo pažymėjimą. Visus reikiamus dokumentus pateikė. Apie šį įvykį pranešė Ž. ir paprašė, kad ji atvažiuotų pasiimti jo automobilį. Tuo tarpu pareigūnai jį nuvežė į Kauno klinikas, kur savanoriškai sutiko duoti kraują tam, kad būtų nustatytas alkoholio kiekis kraujyje. Vėliau buvo atvežtas į policijos komisariatą. Labai nuoširdžiai gailisi, kad automobilį vairavo būdamas neblaivus. Ateityje pasižada, kad tokie dalykai daugiau nepasikartos, daugiau niekada būdamas girtas nevairuos automobilio ir nedarys jokių kitų naujų nusikaltimų ar teisės pažeidimų (b. l. 48-49);

Visi šie veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl, vadovaujantis BPK 20 straipsniu, jie laikomi įrodymais.

Dėl veikos kvalifikavimo

Kaltinamojo V. Ž. padaryta nusikalstama veika ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas pasvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis V. Ž. 2017-04-16 apie 01.30 val. vairavo automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,75 % (promilės) etilo alkoholio. Todėl konstatuotina, kad ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad V. Ž. sėdo už vairo ir vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir tai kvalifikuotina kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, reikalavimų pažeidimas, tokiu būdu sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai, ar jų turto saugumui ir aplinkai. Todėl konstatuotina, kad ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma yra pagrindas V. Ž. pripažinti kaltu padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Dėl laidavimo instituto taikymo

Kadangi apklausiamas kaltinamasis išreiškė norą būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, būtina įvertinti ir galimybes pritaikyti nagrinėjamu atveju šį atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai.

Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant pagal laidavimą jo sesers R. Ž. atsakomybei, mano, kad ji galės daryti jam teigiamą įtaką.

Laiduotoja R. Ž. prašo atleisti jos brolį V. Ž. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jos atsakomybei. Laiduotoja sutinka laiduoti už kaltinamąjį ir nurodė, kad ji yra verta teismo pasitikėjimo, kadangi yra neteista, nebausta. Kaltinamasis yra jos brolis, jie bendrauja, brolis įsiklauso į jos nuomonę. Ji dirba vaikų darželyje, žino pedagoginį darbą, todėl gali daryti broliui teigiamą įtaką. Susidariusios problemos šeimoje, draugo netektis labai paveikė kaltinamąjį, o vyrai silpniau reaguoja į sunkumus, todėl taip ir gavosi. Su broliu šnekėjo apie įvykį, labai gailisi, kad viskas taip įvyko, tikisi, kad brolis išmoks šią pamoką.

Atsižvelgdamas į šias nuostatas teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje įvertinus tai, kad kaltinamasis V. Ž. pirmą kartą padarė nesunkią nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, jis nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, laiduotoja R. Ž. sutinka laiduoti už kaltinamąjį, teismas sprendžia, kad yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis V. Ž. ateityje daugiau nedarys nusikalstamų veikų, dėl ko galima jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 7 dalį perduodant jį pagal laidavimą laiduotojos R. Ž. atsakomybei vienerių metų laikotarpiui be užstato ir baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, nutraukti (BK 40 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad R. Ž. galima pasitikėti kaip laiduotoja, kadangi ji neteista, administracine tvarka nebausta, dirbanti (duomenys neskelbtini). Tiek darbovietėje, tiek ir Kauno rajono savivaldybės administracijos Kulautuvos seniūnijos charakterizuojama teigiamai. Teismas netikėti ja neturi pagrindo, todėl taip pat sprendžia, kad ji objektyviai gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką. Duomenų, leidžiančiu abejoti ir nepasitikėti minėta laiduotoja byloje nėra.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Teismui, nusprendus taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo.

Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, į tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo nustatytas 2,75 promilių girtumas bei siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. Kadangi kaltinamasis kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, savo kaltę pilnai pripažino, nuoširdžiai gailisi, padarė teigiamas išvadas dėl savo poelgio, teisiamas pirmą kartą, todėl terminas, uždraudžiantis naudotis specialia teise nustatytinas trumpesnis nei maksimalus.

Teismo vertinimu, BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą bus proporcinga ir adekvati priemonė padarytai nusikalstamai veikai. Todėl kaltinamajam skiriama 10 MGL (376,60 Eur) dydžio įmoka.

Taip pat, teismo nuomone, vadovaujantis 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, kaltinamajam būtina skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto – automobilio „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimą.

BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Visų pirma, tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės, tačiau, turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad nusikalstamos veikos padarymas nenaudojant šio turto būtų labai apsunkintas. Siekiant nustatyti ar turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone, turi būti įvertinamos visos reikšmingos turto panaudojimo nusikalstamos veikos darymo procese aplinkybės.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad V. Ž. inkriminuotas nusikaltimas, įtvirtintas BK 281 straipsnio 7 dalyje, buvo įvykdytas kaltininkui vairuojant automobilį „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) todėl transporto priemonė – automobilis „Opel Vectra“ atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. BK 281 straipsnio 7 dalies dispozicijoje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Akivaizdu, jog įvykdyti BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės, asmuo negali, kadangi ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, neabejotina, kad V. Ž. priklausančios transporto priemonės – automobilio „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281 straipsnio 7 dalyje, yra ne tik galimas, bet ir būtinas.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei siekiant užkirsti kelią galimam pakartotiniam V. Ž. nusikalstamumui, transporto priemonė – automobilis „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskuotina.

Šioje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Civilinis ieškinys nepareikštas.

Kardomoji priemonė nepaskirta

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Transporto priemonė – automobilis „Opel Vectra“, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) 2017-04-16 pakvitavimu perduota saugoti Ž. Ž. (b. l. 24), konfiskuotina.

Dėl advokato darbo apmokėjimo

Byloje 2017-04-27 buvo gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-5157, kurioje nurodyta, kad advokatė Ramutė Budrytė teikė antrinę teisinę pagalbą V. Ž. šioje byloje, dėl ko antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokato užmokesčiui sudaro 34,74 eurų, kurias prašoma priteisti iš kaltinamojo.

Atsižvelgiant į tai, kad, nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka, gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybos įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, be to, ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis, nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo iš kaltinamojo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 301-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendė:

V. Ž., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos R. Ž. atsakomybėn BK 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieneriems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą Nr. 1-1135-919/2017 nutraukti.

Paskirti V. Ž. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams.

Paskirti V. Ž. baudžiamojo poveikio priemonę - 10 MGL (376,60 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią nuteistasis privalo sumokėti per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo (Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaita Nr. LT 70 7044 0600 0026 9468, AB SEB bankas).

Išaiškinti V. Ž., kad tuo atveju, jeigu jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. O jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis konfiskuoti transporto priemonę - automobilį „Opel Vectra“, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo NR. W0L0ZCF6981009934, kuris 2017-04-16 pakvitavimu perduotas saugoti Ž. Ž..

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti iš V. Ž. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Aurelijus Rauckis