- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-03-02
- Bylos Nr.
- 2-66-883/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-07-3-07868-2011-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stasiūnienė
- Ieškovas
- D. V.
- Atsakovas
- D. G.
- Išvadą teikia
- Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 113.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei J. Ž.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. V. – T. ieškinį atsakovui D. G. dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašė pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2005-03-04 sprendimu priteisto išlaikymo sūnui A. G., gim. (duomenys neskelbtini), dydį ir nuo ieškinio padavimo dienos iš atsakovo D. G. priteisti išlaikymą nepilnamečiam sūnui periodinėmis išmokomis po 600,00 Lt kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės, jas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka.
Ieškovė nurodė, kad 2005 m. buvo nutraukta šalių santuoka ir priteistas išlaikymas sūnui A. periodinėmis išmokomis po 250 Lt kas mėnesį, kuris atitiko nepilnamečio sūnaus poreikius. Sūnui augant, didėja ir jo poreikiai, todėl ji nebegali pilnai tenkinti padidėjusių sūnaus A. poreikių. Teigia, kad atsakovas D. G. yra dirbantis, gauna darbo užmokestį, kitų išlaikomų asmenų neturi, todėl privalo prisidėti prie nepilnamečio sūnaus išlaikymo tokia apimtimi, kokie yra nepilnamečio sūnaus poreikiai. Nurodo, kad atsakovas nesirūpina, ar vaiko poreikiai į būstą, į asmeninį gyvenimą yra užtikrinti. Ieškovė ir jos atstovė teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad savo prašymą dėl išlaikymo dydžio, skirto nepilnamečio vaiko išlaikymui, ji grindžia realiomis išlaidomis, kurios reikalingos atsižvelgiant į vaiko poreikius.
Atsiliepimas
Atsakovas D. G. atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su ieškovės ieškiniu nesutinka. Teigia, kad ieškovės prašoma priteisti 600 litų suma sūnaus išlaikymui kas mėnesį yra visiškai neatitinkanti jo turtinės padėties. Jo gaunamas atlyginimas yra minimalus, kurio vos užtenka būtiniausiems poreikiams patenkinti.
Šalies argumentai
Institucijos, duodančios išvadą, atstovė pritarė ieškinyje pareikštiems reikalavimams ir nurodė, kad teismo sprendimu priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 250 Lt kas mėnesį šiuo metu yra akivaizdžiai per mažas, todėl ieškinyje keliami reikalavimai yra pagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad A. G., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra D. V. – T. (ieškovė) ir D. G. (atsakovas) (7 b. l.). Šalių santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) (5 b. l.) Teismas patvirtino santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kurioje numatyta, jog atsakovas D. G. nepilnamečio sūnaus A. G. išlaikymui moka kas mėnesį po 250 Lt (5-6 b. l.).
Ieškovė yra sudariusi santuoką su L. T., augina dukrą A., gim. (duomenys neskelbtini) (9 b. l.). Šiuo metu ieškovė yra motinystės atostogose, jos pajamas sudaro 1716,80 Lt motinystės pašalpa (11 b. l). Ieškovė turi nekilnojamojo turto: butą ir garažą Šiaulių mieste (18, 19 b. l.), dalį žemės sklypo ir sodo pastato (duomenys neskelbtini) (21-24 b. l.), dvi transporto priemones (26 b. l.), kartu su sutuoktiniu yra gavusi kreditą gyvenamojo namo pirkimui ir būsto remontui (29 b. l.).
Atsakovas turi nekilnojamojo turto: butą Radviliškyje (6 b. l.), automobilį, jo darbo užmokestis per mėnesį yra 800 Lt (91 b. l.).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnis reglamentuoja nepilnamečio vaiko išlaikymo formos ir dydžio pakeitimo pagrindus, kuomet priteistas išlaikymas gali būti keičiamas esant svarbioms aplinkybėms, patvirtinančioms tėvų turtinės padėties pagerėjimą ar pablogėjimą, arba vaiko poreikių pasikeitimą.
Ieškovė kreipėsi su ieškiniu į teismą dėl nepilnamečiam sūnui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, ieškinį motyvuodama išaugusiais sūnaus poreikiais.
Byloje pateikti rašytiniai įrodymai ir ieškovės paaiškinimai patvirtina, kad nepilnamečio sūnaus A. poreikiai po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo pasikeitė iš esmės: sūnus pradėjo lankyti mokyklą, vaikui augant didėja ir jo poreikiai, o ieškovė rūpinasi sūnaus būtinųjų poreikių tenkinimu (būstu, maistu, apranga, higiena, sveikatos priežiūra ir pan.), jo laisvalaikiu, poilsiu, ugdymu. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad sūnaus poreikiams reikalinga 1325,03 Lt suma: maistui reikia 500 Lt, rūbams, avalynei - 200 Lt, kanceliarinėms prekėms - 100 Lt, užklasinei veiklai - 100 Lt, vaistams, vitaminams, akiniams - 100 Lt, laisvalaikio išlaidos sudaro 110 Lt, higienos prekės - 100 Lt, būsto išlaikymo išlaidos per mėnesį - 115,03 Lt (2 b. l.). Posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad sūnus turi mitybos sutrikimų, todėl jam būtina racionali ir sveika mityba, kokybiškas ir sveikas maistas, jo negalima maitinti pigiausiais maisto produktais, o dėl stuburo skoliozės berniukui būtina lankyti baseiną. Berniukas greitai auga, todėl nuolat reikia naujų drabužių ir avalynės. Teigė, kad sūnus norėtų lankyti ir dailės užsiėmimus, buvo susidomėjęs futbolu ir stalo tenisu, tačiau šiems užsiėmimams reikalingos papildomos išlaidos. Nurodė, kad stengiasi kiekvieną vasarą išleisti sūnų į stovyklą, tačiau jos pajamų nepakanka, kad galėtų pilnai patenkinti sūnaus poreikius, todėl jai padeda artimieji. Liudytoja apklausta ieškovės mama D. V. posėdžio metu patvirtino, kad ji padeda ieškovei išlaikyti sūnų, prieš rugsėjo 1-ąją nupirko mokyklinių reikmenų.
Atsakovas ieškovės pateiktą išlaidų sąmatą ginčijo ir nurodė, kad sūnui išlaikyti pakankama yra 500 Lt sumą, tačiau savo teiginių nepagrindė jokiais įrodymais(LR CPK 177 str.).
Teismas, vertindamas nepilnamečio vaiko poreikius, atsižvelgia į tai, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog sūnui reikalinga speciali mityba, pateikti parduotuvių kvitai taip pat neįrodo tikrų išlaidų (kvitai parodo visos šeimos pirkinius). Akivaizdu, kad vaikui reikalingos piniginės lėšos maistui, aprangai, mokymosi reikmėms, ugdymui. Teismo nuomone, ieškovė, į sąmatą įtraukdama išlaidas laisvalaikiui, užklasinei veiklai ir kt., pateikė teismui padidintą išlaidų sąmatą, t.y. įvertino ne vien reikalingus ir pagrįstus, bet ir tuos vaiko poreikius, kurie turėtų būtų tenkinami, esant pakankamai lėšų.
Teismas, iš šalių pateiktų ir įvertinų įrodymų visumos daro išvadą, kad šalių sūnaus poreikiai per septynerius metus išaugo, jam reikalinga didesnė piniginių lėšų suma išlaikymui ir ieškovė deda visas pastangas, siekdama užtikrinti sūnaus pilnavertį gyvenimą. 2005 metais teismo sprendimu priteistas išlaikymo dydis po 250 Lt kas mėnesį, atsižvelgiant į pasikeitusias valstybės ekonomines sąlygas, vaiko amžių ir išaugusius vaiko poreikius, teismo nuomone, yra akivaizdžiai per mažas, todėl reikalavimas pakeisti išlaikymo dydį, yra pagrįstas.
Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kuris lemia, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t.y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje D. K. v. T. K., byla Nr. 3K-3-286/2004). Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti.
Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas moka teismo priteistą išlaikymą sūnui A. po 250 Lt kas mėnesį. Posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad sūnui skirti daugiau lėšų jis negali dėl savo materialinės padėties. Teigė, kad su sūnumi artimai bendrauja, savaitgaliais ir atostogų metu pasiima pas save, pas senelius; su sūnumi lankosi kavinėse, keliauja po Lietuvą, važiuoja apsipirkti, pasveikina gimtadienio ir švenčių progomis, nuperka dovanų, duoda vaikui kišenpinigių apie 10 -20 litų; yra sudaręs telefono abonento sutartį savo vardu dviems metams, šiuo telefono numeriu naudojasi tik sūnus A.. Pažymėjo, kad pasiimdamas sūnų savaitgaliais ir per atostogas jis sūnaus poreikiams papildomai per mėnesį išleidžia dar 150 Lt.
Posėdžio metu apklaustas nepilnametis šalių sūnus A. papasakojo, kad su tėčiu savaitgaliais būna po 3-4 valandas, kartu važiuoja pavalgyti į kavines, per atostogas vienai dienai yra važiavę į Palangą, vieną kartą plaukė baidarėmis, norėtų kartu su tėčiu bendrauti daugiau.
Nors atsakovas posėdžio metu teigė, kad gauna tik minimalų atlyginimą ir teikti daugiau lėšų sūnui neišgali, tačiau reikia įvertinti tai, kad atsakovas yra sveikas, darbingas asmuo (kitokių duomenų byloje nėra pateikta), todėl laikytina, kad jis nėra išnaudojęs visų galimybių turėti didesnes pajamas, negu nurodė teismui, ir gali siekti gauti geriau apmokamo darbo. Dėl ekonominės krizės sumažėjusios galimybės rasti geriau apmokamą darbą vertintinos kaip laikinas reiškinys, kuris neturi būti lemiantis vaiko poreikių ribojimą. Įrodymų apie savo turtinę padėtį atsakovas nepateikė, nors buvo teismo įpareigotas, posėdžio metu paaiškino, kad gyvena pas savo tėvus, Radviliškyje esantis nekilnojamasis turtas yra ne jo nuosavybė, nors ir registruotas atsakovo vardu, pripažino, kad praeitais metais įsigijo automobilį, kurio vertė 10-12 tūkstančių litų, tai rodo, kad atsakovas disponuoja tam tikromis lėšomis. Atsakovas kreditorinių įsipareigojimų, kitų išlaikytinių neturi (šias aplinkybes paneigiančių įrodymų teismui nepateikė), todėl privalo vykdyti bent vieną iš savo pareigų - išlaikyti vaiką, o vaikui reikalingo išlaikymo dydžio nustatymas negali būti atliekamas likutiniu principu - tiek, kiek tėvas gali skirti vaiko išlaikymui po to, kai jo poreikiai bus patenkinti, nes vaiko teisėtas interesas gauti tinkamą išlaikymą ginamas prioritetiškai (CK 3.3 str. 1d.).
Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė po santuokos nutraukimo įsigijo nekilnojamojo turto, kartu su sutuoktiniu paėmė kreditą namo statybai. Nepaisant to, teismas mano, kad negalima vaiko išlaikymo pareigos perkelti tik vaiko motinai, kadangi ir taip didesnė pareigos dalis išlaikyti vaiką tenka ieškovei, su kuria gyvena vaikas, nes gyvenant su vaiku iškyla nenumatytų išlaidų reikalingų vystimuisi, auklėjimui, ugdymui ir tėvas, teikiantis išlaikymą, prie tų išlaidų neprisideda. Atsakovui nepilnamečiui sūnui išlaikyti kas mėnesį mokant po 250 Lt periodinių išmokų, nebūtų užtikrintos Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnyje pripažįstamos vaiko teisės turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi. Užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus yra abiejų tėvų pareiga ir perkelti sūnaus išlaikymo pareigos ieškovei, suteikiant galimybę atsakovui iš esmės nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo, nėra pagrindo.
Atsižvelgiant į tai, kad būtinoms vaiko vystimosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, įvertinant šalių turtinę padėtį, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra darbingas, kitų išlaikytinių neturi, nėra išnaudojęs visų galimybių turėti didesnes pajamas, ieškovės ieškinys tenkinas iš dalies ir iš atsakovo priteistinas išlaikymas po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki jo pilnametystės, pakeičiant Kauno miesto apylinkės teismo 2005-03-04 sprendimu priteistą išlaikymą (CK 3.196 str., 3.201 str.). Be to, nagrinėjamu atveju būtina pažymėti ir tai, kad atsakovas pats pripažino sūnui išleidžiantis apie 400 Lt per mėnesį.
Nepilnamečio A. G. motina ieškovė D. V. – T., kaip įstatyminė atstovė, įpareigotina uzufrukto teise tvarkyti sūnaus išlaikymui tėvo D. G. mokamas periodines išmokas iki jo pilnametystės (CK 3. 191 str. 1 d. 3 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų. LR CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo byloje atleista vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 str. 1 d. 2 p. Kadangi ieškinys tenkintas iš dalies, iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis valstybei proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai - 54,00 Lt.
Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė už advokato teisinę pagalbą sumokėjo 952,40 Lt, už VĮ Regitra pažymą sumokėjo 22 Lt (75,79,104 b. l). Prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateiktas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, pagrįstas rašytiniais įrodymais, advokato atstovavimo išlaidos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakyme Nr. 1R-8 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ įtvirtintus užmokesčio už advokato padėjėjo pagalbą dydžius. Ieškovės reikalavimas tenkintas 43 procentais, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 418 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovo bylinėjimosi išlaidos sudaro 235 Lt (93 b. l.), prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas pareikštas atsiliepime į ieškinį, todėl atsakovui iš ieškovės proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai priteistina 134 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministras ir Lietuvos Respublikos finansų ministras, vadovaudamiesi Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalimi, priėmė įsakymą Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimo išlaidų sumos nustatymo (Žin., 2011, Nr. 134-6373) ir nustatė, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimo išlaidų suma yra 10 litų, todėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, kurios šioje byloje sudaro 6,15 Lt, iš šalių nepriteisiamos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 - 265 str., 268 str., 270 str.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2005-03-04 sprendimą civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) ir priteisti iš atsakovo D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam sūnui A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 400 Lt (keturis šimtus litų) kas mėnesį, mokamomis nuo ieškinio padavimo dienos (2011-12-15) iki jo pilnametystės.
Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Išlaikymą uzufrukto teise tvarko įstatyminė nepilnamečio A. G. atstovė D. V. –T. išimtinai vaiko poreikiams tenkinti.
Priteisti iš atsakovo D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 54,00 (penkiasdešimt keturis litus) žyminio mokesčio (gavėjas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).
Priteisti iš atsakovo D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei D. V. – T., a. k. (duomenys neskelbtini) 418,00 Lt (keturis šimtus aštuoniolika litų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės D. V. - T., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 134 Lt (vieną šimtą trisdešimt keturis litus) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių miesto apylinkės teisme.