- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-03-22
- Bylos Nr.
- I2-1254-535/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03566-2021-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Jūratė Gaidytė-Lavrinovič (pirm.), Ina Kirkutienė, Indrė Žvaigždinienė
- Pareiškėjas
- R. D., MB "Šiltnamio kokybė"
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerija
- Kategorijos
- 8.1.2Vizos
- 55.1.1Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Inos Kirkutienės ir Indrės Žvaigždinienės,
dalyvaujant pareiškėjui R. D., atsakovo atstovui Virgilijui Kaupui
vertėjai J. B.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų R. D., MB „Šiltnamio kokybė“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai R. Dhingra ir MB „Šiltnamio kokybė“ pateikė teismui skundą, kuriuo prašo teismo : panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Ambasada) 2021 m. spalio 4 d. sprendimą Nr.153 (toliau – ir Sprendimas) dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą ir įpareigoti Lietuvos vizų tarnybą išnagrinėti R. D. prašymą iš naujo.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad yra Lietuvos Respublikoje registruotos MB „Šiltnamio kokybė“ vadovas ir vienas iš dalininkų. 2021-09-28 pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos Respublikos Ambasadą, pateikdamas Prašymą išduoti nacionalinę vizą. Prašymą gauti vizą, pildė tuo pagrindu, jog atvyksta į Lietuvos Respubliką užsiimti teisėta veikla (vykdyti verslą). 2021-10-04 Sprendimu atsakovė atsisakė išduoti vizą pareiškėjui. Pareiškėjas nurodo, kad konsulo Sprendimas yra nepagrįstas, nes taip apribojama pareiškėjo teisė atvykti į Lietuvą, trukdoma įsigyti ir turėti Lietuvoje verslą, nekilnojamąjį turtą, tvarkyti šeimos reikalus, vykdyti investicijas į kitas teisėtas veiklas Lietuvoje. Jis jau buvo kompiuterine sistema AirBnB rezervavęs sau būstą Lietuvoje. Pareiškėjas ilgą laiką gyvena (duomenys neskelbtini), kur dirba gerai apmokamą darbą NBD banke, jo mėnesinė alga 7500 Eur. Jis norėjo prekiauti, rasti verslo kontaktų Europoje, todėl domėjosi galimybėmis legaliai patekti į ES, iš Baltarusijos radijo ir televizijos pranešimų sužinojo , kad Lietuvos Respublika laukia visų migrantų , tarpininkauja jiems greitai patekti į Prancūziją ir Vokietiją, suprato, kad per Lietuvą lengviausia ir pigiausia patekti į visą ES. Pareiškėjas nurodo, kad surado tarpininką Lietuvoje D. P., iš kurio pareiškėjas įsigijo MB „Šiltanmio kokybė“ , šis jam nurodė, jog turint juridinį asmenį Lietuvoje, Ambasadoje bus galima sakyti, kad Lietuvoje pareiškėjas bus verslininkas ir taip lengviau ir greičiau gaus vizą. Pareiškėjas nurodo, kad ginčijamas Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, yra nemotyvuotas ir nepagrįstas objektyviais duomenimis.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (toliau – ir atsakovė) su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Atsakovė atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas 2021-08-19 Lietuvos Respublikos ambasadai (duomenys neskelbtini) pateikė prašymą išduoti Lietuvos Respublikos nacionalinę vizą, kuriame, be kita ko, nurodė, kad dabartinė jo profesinė veikla – menedžeris, o pagrindinis kelionės tikslas – verslas. Prašyme taip pat nurodė numatomą atvykimo į Lietuvą datą – 2021 m. spalio 31 d., numatomą išvykimo iš Lietuvos datą – 2022 m. spalio 30 d., kviečiantis asmuo MB „Šiltnamio kokybė“, kelionės ir pragyvenimo buvimo metu išlaidas padengia pats pareiškėjas ir rėmėjas.
Paaiškina, kad kartu su prašymu išduoti vizą pateikė ir dokumentus, įskaitant: 2021-08-19 Nario teisių perleidimo - priėmimo sutartį kuria D. P. perleidžia R. D. MB „Šiltnamio kokybė“ nario įnašo dalį už 1 Eur; 2021-08-19 vienintelio MB ‚“Šiltnamio kokybė“ nario sprendimą Nr.1 dėl Bendrijos įnašo padidinimo iki 14 000 Eur per 6 mėnesius į bendrijos kasą arba atsiskaitomąją banko sąskaitą ; 2021-08-19 Sprendimą Nr.2 dėl D. P. atleidimo iš direktoriaus pareigų, skiriamas pareiškėjas;2021-08-31 vadovavimo bendrijai paslaugų teikimo sutartį Nr.1, kuria bendrija atstovaujama nario S. S., įsipareigoja R. D. mokėti 900 Eur per mėnesį; sutarties 2 lape pareiškėjo R. D. pavardės ir parašo nėra, vykdytoju įrašytas kitas asmuo – E. G.; VĮ Registrų centras 2021-08-30 duomenų apie juridinio asmens dalyvius išrašą ;pareiškėjo paso kopiją, sveikatos draudimo polisą, lėktuvo bilieto rezervaciją ir apgyvendinimo rezervaciją, Banko sąskaitos išrašą ir kt.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime pažymi, kad Konsulas, įvertinęs pareiškėjo pateiktus dokumentus ir surinktą papildomą informaciją, priėmė 2021-10-04 sprendimą atsisakyti pareiškėjui R. D. išduoti nacionalinę vizą Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 19 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, nes nustatyti faktai verčia abejoti pareiškėjo deklaruojamu vykimo į Lietuvą tikslu bei buvimo sąlygomis ir yra pagrindas manyti, kad užsieniečio buvimas kelia nelegalios migracijos grėsmę.
Konsulas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą išduoti nacionalinę vizą ir pateiktus dokumentus nustatė, kad pagal 2021-08-19 vienintelio MB „Šiltnamio kokybė“ nario sprendimą Nr.1 pareiškėjas R. D. įsipareigojo dėl Bendrijos įnašo padidinimo iki 14 000 Eur per 6 mėnesius į bendrijos kasą arba atsiskaitomąją banko sąskaitą, tačiau iki Prašymo išduoti nacionalinę vizą pateikimo piniginio įnašo į MB „Šiltnamio kokybė“ neįnešė; pareiškėjas deklaravo vykimo į Lietuvą tikslą vykdyti verslą iki 2022-10-30, tačiau kelionės bilietus ir apgyvendinimo vietą rezervavo tik iki 2021-11-15; pareiškėjas neatitiko Vizų išdavimo tvarkos Aprašo 70.10 punkto nuostatų reikalavimų; 2021-09-28 Migracijos departamentas , vykdydamas konsultaciją, Užsieniečių registro vizų modulyje nurodė, kad esant pagrįstų abejonių dėl vykimo tikslo, sąlygų bei įtarimų dėl nelegalios migracijos rizikos, vizos išdavimas nerekomenduojamas. D.P. (D. P.) yra žinomas kaip asmuo, steigiantis LR įmones, kurias vėliau parduoda užsieniečiams, siekiantiems atvykti į Šengeno erdvę“.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjas R. D. palaikė skundą, prašydamas jį pilnai patenkinti, atsakovės atstovas prašė teismo pareiškėjų skundą atmesti, kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos ambasados (duomenys neskelbtini) 2021 m. spalio 4 d. sprendimo Nr. 153 „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą arba nacionalinės vizos panaikinimo ar atšaukimo“, kuriuo atsisakyta pareiškėjui R. D. išduoti nacionalinę vizą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad pareiškėjas 2021 m. rugsėjo 28 d. pateikė prašymą išduoti nacionalinę vizą. Prašyme, kaip kelionės tikslą, pareiškėjas nurodė verslą (21 punktas), o pagrindinio kelionės tikslo valstybę nurodė Lietuvą (22 punktas). Pareiškėjas prašyme nurodė, jog į Lietuvą numato atvykti 2021 m. spalio 31d. (29 punktas), o išvykimo iš Lietuvos datą pareiškėjas nurodė 2022 m. spalio 30 d. (30 punktas). Be to, pareiškėjas prašyme nurodė, kad dabartinė profesinė veikla - menedžeris (19 punktas). Kartu su prašymu pareiškėjas pateikė 2021-08-19 Nario teisių perleidimo-priėmimo sutartį, 2021-08-19 vienintelio MB “Šiltnamio kokybė“ nario sprendimą Nr.1 dėl Bendrijos įnašo padidinimo iki 14000 Eur per 6 mėnesius į bendrijos kasą arba atsiskaitomąją sąskaitą; 2021-08-19 Sprendimą Nr.2 dėl D. P. atleidimo iš direktoriaus pareigų, skiriant pareiškėją; 2021-08-31 Vadovavimo Bendrijai paslaugų teikimo sutartį Nr.1; RVĮ Registrų centras 2021-08-30 duomenų apie juridinio asmens dalyvius išrašą (įrašytas R. D., piniginis įnašas – 14 000Eur), paso kopiją, sveikatos draudimo polisą, skrydžio bilieto rezervaciją ir apgyvendinimo rezervaciją, Banko sąskaitos išrašą.
Ambasada, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą išduoti nacionalinę vizą, 2021 m. spalio 4 d. priėmė Sprendimą atsisakyti išduoti nacionalinę vizą. Ambasados konsulinis pareigūnas atsisakė išduoti nacionalinę vizą pareiškėjui tuo pagrindu, nes nustatyti faktai verčia abejoti pareiškėjo R. D. deklaruojamu vykimo į Lietuvą tikslu bei buvimo sąlygomis ir yra pagrindas manyti, kad užsieniečio buvimas kelia nelegalios migracijos grėsmę.
Ginčo teisinius santykius, be kita ko, reglamentuoja Europos Parlamento ir Tarybos 2016-03-09 reglamento (EB) Nr.2016/399 nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijų kodekso (Šengeno sienų kodeksas).
Vizų išdavimo sąlygas, atsisakymo išduoti vizą ir vizos panaikinimo pagrindus bei kitus su vizomis susijusius klausimus nustato Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą (toliau – ir Vizų kodeksas), nuostatos.
Vizų kodekso 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant prašymą išduoti vienodą vizą, nustatoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio 1 dalies a, c, d ir e punktuose nustatytas atvykimo sąlygas, ir ypatingas dėmesys skiriamas įvertinimui, ar jis nekelia nelegalios imigracijos rizikos ar rizikos valstybių narių saugumui, ir ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tikrindamas, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka atvykimo sąlygas, konsulatas patikrina: ar pateiktas kelionės dokumentas nėra netikras, suklastotas arba padirbtas; prašymą išduoti vizą pateikusio asmens pateiktą numatomo buvimo tikslą ir sąlygas ir ar jis turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį, arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų; ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo yra asmuo, dėl kurio Šengeno informacinėje sistemoje (SIS) buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo nėra laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma kai valstybių narių nacionaliniuose registruose nebuvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; kai taikoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu. To paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad prašymo nagrinėjimas visų pirma grindžiamas pateiktų dokumentų autentiškumu bei patikimumu ir prašymą išduoti vizą pateikusio asmens padarytų pareiškimų tikrumu bei patikimumu, o 8 dalyje – kad nagrinėdami prašymus konsulatai gali pagrįstais atvejais pakviesti prašymą išduoti vizą pateikusį asmenį pokalbiui ir paprašyti pateikti papildomus dokumentus.
Vizų kodekso 21 straipsnio 7 dalis nustato, kad prašymo nagrinėjimas visų pirma grindžiamas pateiktų dokumentų autentiškumu bei patikimumu ir prašymą išduoti vizą pateikusio asmens padarytų pareiškimų tikrumu bei patikimumu.
Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nepažeidžiant 25 straipsnio 1 dalies, vizą išduoti atsisakoma: a) jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo: i) pateikia netikrą, suklastotą arba padirbtą kelionės dokumentą; ii) nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų; iii) nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba kad gali teisėtai gauti tokių lėšų; iv) valstybių narių teritorijoje jau išbuvo 90 dienų per pastarąjį 180 dienų laikotarpį turėdamas vienodą vizą arba riboto teritorinio galiojimo vizą; v) yra asmuo, dėl kurio SIS buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; vi) laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma, kai valstybių narių nacionaliniuose registruose buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; arba vii) nepateikia įrodymo, kad turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu, kai to reikalaujama; arba b) jei kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimų arba jo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) yra išaiškinęs, kad Vizų kodekso 23 straipsnio 4 dalis, 32 straipsnio 1 dalis ir 35 straipsnio 6 dalis aiškintinos taip, kad valstybės narės kompetentingos institucijos, išnagrinėjusios prašymą išduoti vienodą vizą, gali atsisakyti išduoti tokią vizą prašymą pateikusiam asmeniui tik tuo atveju, kai yra vienas iš šiose nuostatose išvardytų pagrindų atsisakyti išduoti vizą (žr., pvz., ESTT 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą R. K. prieš Vokietijos Federacinę Respubliką (C-84/12).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra akcentuojama, kad sprendimas atsisakyti išduoti vizą priimamas kompleksiškai įvertinus atitinkamą konkrečią situaciją ir šiuo atveju nėra numatyta baigtinio sąrašo dokumentų, kurie turėtų būti pateikti siekiant pagrįsti prašymą išduoti vizą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-619/2014, 2016 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3274-662/2016 ir kt.).
Ambasada, nagrinėdama pareiškėjo prašymą išduoti vizą, tam, kad galėtų nuspręsti, ar yra Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai vizai išduoti: 10 jei prašymą išduoti vizą asmuo nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų (a punkto ii papunktis) , 2) jei kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimo dėl ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio patikimumo, privalėjo įvertinti pareiškėjos pateiktus duomenis. LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 19 straipsni įtvirtina atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindus, tame tarpe: jeigu užsienietis nepagrindė vykimo į Lietuvą tikslo bei buvimo sąlygų (19 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ; jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (19 straipsnio 1 dalies 10 punktas).
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 patvirtinto Vizos išdavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 70.10 papunktyje nustatyta, kad daugkartinė nacionalinė viza gali būti išduodama užsieniečiui, kuris atvyksta į Lietuvos Respubliką užsiimti teisėta veikla ir yra Juridinių asmenų registre įregistruoto privataus juridinio asmens, įsteigto ne anksčiau kaip prieš metus iki užsieniečio prašymo išduoti nacionalinę vizą pateikimo dienos, dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, jeigu įmonės nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 tūkstančių eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, arba yra įmonės, įsteigtos ne anksčiau kaip prieš metus iki užsieniečio prašymo išduoti nacionalinę vizą pateikimo dienos, kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų, vadovas ir jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje. Aprašo 70.10 papunktyje nurodytu atveju užsienietis turi pateikti – įmonės įsteigimo (dokumento apie juridinio asmens įregistravimą Juridinių asmenų registre vizų tarnybai Lietuvoje pateikti nereikia) ar įsigijimo dokumentus ir dokumentus, patvirtinančius, kad šios įmonės nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų (pavyzdžiui, įmonės tarpinė finansinė ataskaita (balansas ar nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita), dokumentus, patvirtinančius, kad šis užsienietis yra tokios įmonės dalyvis ir kad jo į įmonę investuotos lėšos ar turtas sudaro ne mažiau kaip 14 tūkstančių eurų, arba dokumentus, patvirtinančius, kad šis užsienietis yra tokios įmonės vadovas, ir dokumentą, patvirtinantį, kad jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje (Aprašo 78.11 papunktis). Pagal Aprašo 79 punktą, vizų tarnybos valstybės tarnautojas iš Aprašo 78 punkte nurodyto užsieniečio turi teisę pareikalauti papildomų dokumentų, patvirtinančių prašyme išduoti nacionalinę vizą nurodytus duomenis.
Pažymėtina, jog pareiškėjo deklaruotas vykimo į Lietuvą tikslas – verslas, todėl konsulinis pareigūnas privalėjo tinkamai įvertinti ir įsitikinti, kad pareiškėjo vykimo į Lietuvą tikslas yra verslas. Konsulinis pareigūnas, siekdamas įsitikinti pareiškėjo vykimo į Lietuvą tikslu ir buvimo sąlygomis, nustatė, kad pagal 2021-08-19 vienintelio MB „Šiltnamio kokybė“ nario sprendimą Nr.1 pareiškėjas R. D. įsipareigojo dėl Bendrijos įnašo padidinimo iki 14000Eur per 6 mėnesius į bendrijos kasą arba atsiskaitomąją banko sąskaitą , tačiau iki Prašymo išduoti nacionalinę vizą pateikimo piniginio įnašo į MB „Šiltnamio kokybė“ neįnešė; pareiškėjas Prašyme deklaravo vykimo į Lietuvą tikslą vykdyti verslą iki 2022-10-30, tačiau kelionės bilietus ir apgyvendinimo vietą rezervavo tik iki 2021-11-15; 2021-09-28 Migracijos departamentas vykdydamas konsultaciją , nurodė, kad „esant pagrįstų abejonių dėl vykimo tikslo, sąlygų bei įtarimų dėl nelegalios migracijos rizikos, vizos išdavimas nerekomenduojamas. D.P. (D. P.) yra žinomas kaip asmuo, steigiantis LR įmones , kurias vėliau parduoda užsieniečiams, siekiantiems atvykti į Šengeno erdvę“. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėjas MB „Šiltnamio kokybė“ skunde nurodo, kad jis tik deklaravo konsului R. D. vykimo į Lietuvą tikslą -vykdyti verslą, tačiau faktiškai jis neketino užsiimti verslu Lietuvoje, nes pareiškėjai iš Baltarusijos radijo ir televizijos pranešimų sužinojo, kad Lietuvos Respublika laukia visų migrantų, tarpininkauja jiems greitai patekti į Prancūziją ir Vokietiją. Pareiškėjas surado D. P., kuris pasiūlė iš jo perpirkti MB „Šiltnamio kokybė“, motyvavo, kad turint juridinį asmenį Lietuvoje, Ambasadoje bus galima sakyti, kad Lietuvoje pareiškėjas bus verslininkas ir taip greitai gaus vizą. Teismo vertinimu, esant šioms aplinkybėms, yra pagrįstas pagrindas spręsti, jog tikrieji pareiškėjo kelionės tikslai galimai yra kitokie nei oficialiai deklaravo pareiškėjas.
Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir atsakovės pateiktais dokumentais, matyti, jog skundžiamas Sprendimas buvo priimtas įvertinus pareiškėjo prašymą, kitus pareiškėjo pateiktus dokumentus, kitą turimą informaciją bei galimą riziką ar pavojus. Teismas pažymi, kad vien dokumentų Ambasadai pateikimas nesuteikia užsieniečiui teisės gauti vizą.
Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Ambasados konsulinis pareigūnas tinkamai įvertino surinktus duomenis ir padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas R. D. nepagrindė numatomo buvimo tikslo bei sąlygų, be to, kilo pagrįstų abejonių dėl pateiktų dokumentų turinio teisingumo ir užsieniečio atitikimo Aprašo 70.10 punkto reikalavimams, kas savo ruožtu sudarė rimtą pagrindą manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. Taigi, Ambasados Sprendimas, kuriuo atsisakyta išduoti nacionalinę vizą pareiškėjui, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo naikinti ir tenkinti išvestinį pareiškėjų reikalavimą įpareigoti Lietuvos vizų tarnybą pareiškėjų prašymą išduoti nacionalinę vizą nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjų R. D. ir MB „Šiltnamio kokybė“ skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.