Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2020-11-13 · Civilinė byla Nr. e2VP-34836-984/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-11-13
Bylos Nr.
e2VP-34836-984/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Katinienė
Kreditorius
R. B.
Skolininkas
E. B.
Civilinė byla Nr. e2VP-34836-984/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-28956-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos (S) 3.2.7.2; 3.5.1; 3.5.24
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. lapkričio 13 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Katinienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, pagal pareiškėjos antstolės Virginijos Meškauskienės pareiškimą dėl skolininkui baudos skyrimo, byloje dalyvaujant suinteresuotiems asmenims – išieškotojai R. B., skolininkui E. B., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Antstolė Virginija Meškauskienė kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl baudos skyrimo, kuriuo prašo: išspręsti klausimą dėl baudos skyrimo skolininkui E. B. už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 23 d. nutarties (toliau – ir nutartis), priimtos civilinėje byloje Nr. e2-539-1044/2020 (buvęs Nr. e2-12959-1044/2019), rezoliucinės dalies 2 punkto nevykdymą, t. y. dėl nustatytos bendravimo su nepilnamečiais vaikais A. B. (duomenys neskelbtini) ir E. B. (duomenys neskelbtini), tvarkos vasaros laikotarpiu nevykdymo. Nurodo, kad vykdo vykdomąją bylą Nr. 0015/19/01604, pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-539-1044/2020, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – nustatyta atsakovo E. B. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka. 2020 m. rugsėjo 3 d. antstolę išieškotoja informavo, kad skolininkas nevykdė teismo nutartimi nustatytos laikinos bendravimo tvarkos 2 punkto, t. y.: nesuderino su išieškotoja bendravimo su vaikais vasaros laikotarpiu; iš priklausančių 28 kalendorinių dienų vasaros laikotarpiu visiškai nesimatė su vaikais (vykdomosios b. l. 49-55). Antstolė nurodė, kad karantino metu teisė ir pareiga bendrauti su vaikais neišnyksta, o nuo 2020 m. gegužės 18 d. karantino sąlygos buvo sušvelnintos. Taip pat nėra duomenų, kad teismo nutarties nevykdymas buvo nulemtas aplinkybių, nepriklausančių nuo skolininko valios. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 771 straipsnio 1 dalimi, 2020 m. spalio 12 d. antstolė priėmė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą.

Atsiliepimas

2. Išieškotoja atsiliepime prašė tenkinti prašymą ir teismo nuožiūra paskirti skolininkui baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti nutarties dieną išieškotojos naudai. Nurodė, kad skolininkas gera valia nevykdė teismo nustatytos bendravimo tvarkos. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. balandžio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-11036-984/2020 skyrė skolininkui 300 Eur vienkartinę baudą už nustatytos laikinos bendravimo tvarkos nevykdymą, tačiau skolininkui toliau nevykdant nutarties sąlygų, akivaizdu, kad pritaikyta bauda nebuvo pakankama priemonė paskatinti skolininką nutraukti teisės pažeidimą ir tinkamai vykdyti pareigą bendrauti su vaikais. Tėvui nebendraujant su dukromis, jos išgyvena nusivylimo jausmą. Vykdomojoje byloje esantys duomenys iš socialinio tinklo „Facebook“ įrodo, kad skolininkas vasaros atostogų metu keliavo kalnuose ir prie jūros, turėjo visas galimybes bendrauti su dukromis jų nuolatinės gyvenamosios vietos ar savo gyvenamosios vietos valstybėje, tačiau neišnaudojo šių galimybių.

3. Suinteresuotas asmuo (skolininkas) E. B. atsiliepime prašo netenkinti antstolės prašymo, priteisti iš išieškotojos jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad šalys susitarė, jog dėl išieškotojos išvykimo į Ispaniją, skolininkas vaikus prižiūrės 2020 m. kovo 10-17 dienomis. Tačiau dėl COVID-19 pandemijos išieškotoja buvo priversta grįžusi į Lietuvą saviizoliuotis, todėl išieškotojas su vaikais gyveno ilgiau nei planuota – nuo 2020 m. kovo 10 d. iki 2020 m. balandžio 5 d., todėl skolininkui reikėjo atšaukti daug planų, susijusių su darbu. Skolininkas, žinodamas, kad nuo 2020 m. birželio mėn. iki rugpjūčio mėn. pabaigos Lietuvoje negyvens ir dirbs užsienyje, abipusiu sutarimu su išieškotoja, dukras vėl prižiūrėjo nuo 2020 m. gegužės 4 d. iki 2020 m. gegužės 17 d. ir nuo 2020 m. gegužės 22 d. iki 2020 m. birželio 1 d., todėl laikytina, kad iš esmės anksčiau įvykdė bendravimo tvarkos 2 punktą dėl bendravimo su vaikais vasaros laikotarpiu. 2020 m. birželio 15 d. tėvas išvyko į (duomenys neskelbtini) ir nors planavo dukras pasiimti kartu, tačiau iš ambasados gavo pranešimą, kad į Ispaniją įleidžiami tik šalies rezidento statusą turintys piliečiai, todėl šių planų nepavyko įgyvendinti. Grįžus iš (duomenys neskelbtini) buvo privaloma 14 dienų saviizoliacija, kuriai pasibaigus skolininkas dėjo maksimalias pastangas bendrauti su vaikais. Skolininkas nurodė, kad šalių santykiai yra konfliktiški, o bendravimas su vaikais apsunkinamas. Skolininkas šiuo metu su nepilnamečiais vaikais bendrauja sistemingai ir nuolatos, stengiasi papildomai bendrauti su vaikais, todėl nėra pagrindo taikyti baudą. Pareiškime nėra tinkamai detalizuotas prašymas dėl baudos skyrimo, nenurodant baudos dydžio ir laikotarpio, už kurį ji turėtų būti skiriama. Skiriama bauda šiuo atveju atlieka kompensacinę ir skatinamąją funkciją, o tėvas su vaikais pavasarį praleido ilgesnį laiką nei numatyta bendravimo tvarkoje, todėl šiuo atveju bauda neatliks kompensacinės funkcijos.

4. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) pateikė atsiliepimą, vaiko nuomonės išklausymo aktą ir kitus duomenis. Išvadoje nurodė, kad 2020 m. spalio 26 d. Tarnyboje bendrauta su vaikais. E. B. nurodė, kad tėvas gyvena (duomenys neskelbtini), vasaros laikotarpiu jie nebuvo susitikę, nes jis gyveno (duomenys neskelbtini). Nesenai su tėvu buvo susitikusi ir praleido pas jį dvi naktis. A. B. nurodė, kad nesimatė su tėvu visą vasaros laikotarpį, tuo metu susisiekdavo nuotolinėmis ryšio priemonėmis. Nesenai nakvojo 2 naktis pas tėvą (duomenys neskelbtini). 2020 m. gegužės 27 d. buvo nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai prieš mergaites, jų situacijos buvo vertinamos Vaikų situacijos vertinimo anketomis, šeimai inicijuotas atvejo vadybos procesas, surašytas Pagalbos šeimai planas. Tarnyba teigia, kad suinteresuotų asmenų tarpusavio santykiai išlieka konfliktiški. Pažymėjo, kad mergaitės laukė vasaros atostogų su tėvu, kuris joms žadėjo paimti vasarą atostogoms į (duomenys neskelbtini), tačiau visą vasarą su tėvu bendravo tik nuotolinio ryšio priemonėmis, nors vaikams trūksta tiesioginio bendravimo su tėvu. Tarnybos vertinimu, jei būtų nustatyta, kad skolininkas nevykdė bendravimo su vaikais tvarkos ir toks nevykdymas nebuvo nulemtas objektyvių, nuo tėvo valios nepriklausančių aplinkybių, galima daryti išvadą, jog nesilaikydamas bendravimo su vaikais tvarkos tėvas pažeidė vaikų teisę į šeimos ryšius ir jų išsaugojimą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas

5. Byloje nustatyta, kad antstolė Virginija Meškauskienė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0015/19/01604, pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-539-1044/2020, pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovui E. B. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei. Minėta nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – nustatyta laikina atsakovo E. B. bendravimo su šalių nepilnamečiais vaikais A. B. ir E. B. tvarka, kurios rezoliucinės dalies 2 punkte nustatyta: „Vasaros atostogos su vaikais: Atsakovas su vaikais praleidžia 28 kalendorines dienas vasaros laikotarpiu, iš jų vieną 14 kalendorinių dienų laikotarpį nepertraukiamai ir ne trumpesniais nei 7 kalendorinių dienų nepertraukiamais laikotarpiais tarp kurių turi būti bent 5 kalendorinių dienų tarpas; Konkrečias dienas, kuriomis gali bendrauti su vaikais vasaros laikotarpiu atsakovas nurodo ieškovei prieš 10 kalendorinių dienų iki atitinkamo vasaros mėnesio pradžios; Atostogų dienas šalys suderina per 5 kalendorines dienas nuo atsakovo pasiūlymo gavimo dienos; Jeigu atsakovo pasiūlytos dienos sutampa su iš anksto suplanuotomis atostogomis ar išvykomis su vaikais, tomis dienomis bendravimo laikas yra nederinamas ir, jeigu yra galimybė, šalys tariasi dėl kitų bendravimo dienų.“ Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 12 d. nutartimi civilinėje byloje pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-539-1044/2020 (buvęs Nr. e2-12959-1044/2019) bendravimo tvarką, tačiau vasaros laikotarpiu nustatyta vaikų su tėvu bendravimo tvarka liko nepakeista. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. balandžio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-11036-984/2020 (nutartis įsiteisėjo 2020-06-11) skyrė skolininkui 300 Eur vienkartinę baudą už 2019 m. liepos 23 d. nutartyje nustatytos bendravimo tvarkos 1 ir 3 punktų nevykdymą. 2020 m. rugsėjo 3 d. išieškotoja el. laišku informavo antstolę, kad skolininkas nevykdė 2019 m. liepos 23 d. nutarties rezoliucinės dalies 2 punkte nustatytos laikinos bendravimo tvarkos – bendravimo tvarkos su vaikais vasaros atostogų laikotarpiu. Pateiktas 2020 m. rugsėjo 16 d. išieškotojos prašymas antstolei, kreiptis į teismą dėl baudos skolininkui skyrimo, už nutarties nevykdymą, nes skolininkas nesuderino su išieškotoja bendravimo su vaikais vasaros laikotarpiu, o iš nustatytų 28 kalendorinių dienų vasaros laikotarpiu nesimatė su vaikais; paskutinį kartą su vaikais matėsi 2020 m. birželio 1 d. Su prašymu antstolei pateikė šalių susirašinėjimą el. laiškais ir nuotraukas iš socialinio tinklo, kurie, R. B. nuomone, patvirtina nutarties nevykdymo faktą. Skolininkas el. paštu atsiuntė atsiliepimą į skolininkės prašymą, kuriame nurodė, kad bendravimo su vaikais tvarka buvo suderinta ir skolininkas su mergaitėmis bendravo nepertraukiamai tam tikrais laikotarpiais pavasarį. Antstolė 2020 m. spalio 12 d. priėmė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S1-54952, kuriuo nustatė, kad skolininkas gera valia nevykdo Nutarties ir nebendravo su nepilnamečiais vaikais 28 kalendorines dienas 2020 m. vasaros laikotarpiu ir nesuderino šiuo laikotarpiu su motina bendravimo grafiko.

Dėl įpareigojimo nevykdymo

6. CPK LVII skyrius reglamentuoja nepiniginio pobūdžio sprendimų vykdymo ypatumus. CPK 771 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, <...>, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Pagal šio straipsnio 6 dalį – jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, <...>, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. <...> Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai. Jeigu skolininkas antrą kartą ir daugiau kartų pažeidžia sprendimui įvykdyti nustatytus terminus ar toliau nevykdo privalomojo nurodymo, teismas skolininkui vėl pritaiko priemones, numatytas šio straipsnio 6 dalyje (CPK 771 straipsnio 7 dalis). Tokia pat tvarka kreipiamasi į teismą, kai nevykdomas nepiniginio pobūdžio teismo sprendimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

7. Sprendžiant dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių galimo pažeidimo, už kurį skirtina bauda, nagrinėjamu atveju aktualus yra CK 3.170 straipsnis, kuriame nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. Taigi, tiek kartu su vaikais, tiek skyrium gyvenantis tėvas turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo nepilnamečiais vaikais nesvarbu, kur jis gyvena (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020). Nepakankamo abiejų ar vieno iš tėvų bendradarbiavimo aplinkybė gali būti teisiškai reikšminga, sprendžiant dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo neįvykdymą.

8. Byloje pateikti įrodymai – šalių susirašinėjimas 2020 m. gegužės 18 ir birželio 19 dienomis patvirtina, kad išieškotoja su skolininku siekė suderinti bendravimo su vaikais laiką vasaros laikotarpiu. Tačiau skolininkas nurodė, kad netrukus ketina išvykti į užsienį darbo reikalais ir tik nuvykęs žinos laiką, kad galės grįžti į Lietuvą. 2020 m. birželio 19 d. el. laišku skolininkas išieškotojai nurodė, jog dar nėra vietoje ir nežino, kaip vyks darbų eiga (duomenys neskelbtini), tačiau galvoja, jog Lietuvoje bus liepos pabaigoje. Ieškovė nurodo ir 2020 m. spalio 27 d. vaiko nuomonės išklausymo akte Nr. 1TSD-3562 nurodyta, jog skolininkas su vaikais nebendravo visą vasaros laikotarpį. Skolininkas šių aplinkybių neginčija, tačiau nurodo, jog abipusiu sutarimu su išieškotoja, prižiūrėjo vaikus nuo 2020 m. gegužės 4 d. iki 2020 m. gegužės 17 d. ir nuo 2020 m. gegužės 22 d. iki 2020 m. birželio 1 d., todėl laiko, jog iš esmės įvykdė bendravimo tvarką numatytą, nutarties rezoliucinės dalies 2 punkte. Teismas nesutinka su šiais skolininko argumentais, kadangi vieno mėnesio ilgesnis su vaikais bendravimo laikas negali atstoti ateinančių trijų mėnesių nustatytos bendravimo tvarkos. Be to, skolininkas atsiliepime ir pats nurodo, jog iš Lietuvos išvyko tik 2020 m. birželio 15 d., todėl dar šį mėnesį turėjo galimybę nors dalį laiko bendrauti su vaikais. Iš šalių susirašinėjimo metyti, kad skolininkas, kaip pats nurodo, ketino grįžti į Lietuvą liepos pabaigoje, tačiau šio pažado nevykdė, todėl liko neįgyvendinta vasaros laikotarpiu nustatyta vaikų ir tėvo bendravimo tvarka išimtinai nuo skolininko valios ir neveikimo.

9. Skolininkas įrodinėja aplinkybę, jog vasaros laikotarpiu jis planavo dukras pasiimti kartu, tačiau iš ambasados gavo pranešimą, kad į (duomenys neskelbtini) yra įleidžiami tik šalies rezidento statusą turintys piliečiai, todėl nebuvo galimybės su vaikais atostogauti (duomenys neskelbtini), kur skolininkas gyvena. Šiems argumentams pagrįsti skolininkas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, todėl teismas negali jais vadovautis. Kiti skolininko rašytiniai įrodymai – lėktuvo bilietai, pažyma apie išvykimą ir grįžimą į Lietuvą, bei kad skolininkas buvo apsigyvenęs (duomenys neskelbtini), taip pat nepatvirtina jokių objektyvių, negalėjimo bendrauti su vaikais ginčo laikotarpiu, aplinkybių, todėl teismas dėl šių įrodymų plačiau nepasisako.

10. Teismas taip pat atmeta ir skolininko argumentus, jog negalėjo bendrauti su vaikais dėl darbo pobūdžio, kadangi skolininkas teismui neteikė jokių su darbo santykiais susijusių dokumentų, kurie patvirtintų jo intensyvų užimtumą dėl vykdomo projekto, ar pan., ginčo laikotarpiu.

11. Skolininkas teigia, kad grįžęs į Lietuvą stengėsi bendrauti su vaikais, kreipėsi į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, todėl skirti baudą už buvusį laikotarpį nėra prasminga. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad skolininkas derino su išieškotoja bendravimo su vaikais laiką 2020 m. spalio mėnesį ir galimai minėtą mėnesį bendravo su vaikais, tačiau minėtos aplinkybės nepatenka į šios bylos nagrinėjimo ribas, nes nagrinėjamas klausimas dėl baudos skolininkui skyrimo už nutarties nevykdymą būtent 2020 m. birželio, liepos, rugpjūčio mėnesius.

12. Skolininkas atsiliepime nurodė, kad išlaikė vaikus nurodytais laikotarpiais pavasarį, kai jie gyveno pas jį, tačiau iš jo buvo išieškotas ir vaikų išlaikymas šiais laikotarpiais, todėl jis skyrė vaikams dvigubai daugiau lėšų, nei privalėjo. Tačiau šie argumentai nėra reikšmingi sprendžiant prašymo nagrinėjimo klausimą, kadangi pinigine išraiška didesnis prisidėjimas prie vaikų išlaikymo tam tikru laikotarpiu, negali kompensuoti kitų nutartimi įpareigojimų nevykdymo.

13. Skolininkas nurodo, jog prašymas negali būti tenkinamas ir dėl antstolio pareiškime netinkamai suformuluoto prašymo dėl baudos skyrimo, nes nenurodytas prašomos baudos dydis ir laikotarpis, už kurį ji turėtų būti skiriama. Teismas nesutinka ir su šiais argumentais. Antstolis prašo skolininkui skirti baudą už nutarties antrojo laikinos bendravimo tvarkos punkto nesilaikymą – nebendravimą su vaikais 2020 m. vasaros laikotarpiu, todėl laikotarpis, už kurį bauda turėtų būti skiriama yra aiškiai apibrėžtas. Remiantis CPK 771 straipsnio 6 dalies dispozicija, įstatymų leidėjas suteikė diskrecijos teisę teismui, nustačiusiam, kad skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma. Tai reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokiomis konkrečiomis įstatyme įtvirtintomis nuostatomis ar kriterijais. Tokiu atveju teismas privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Todėl teismas nesutinka ir su skolininko argumentu, kad antstolis privalėjo prašyme nurodyti konkrečią skirtinos baudos sumą.

Dėl skirtinos baudos dydžio

14. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju bylos laimėtojas ir būsimi bylos išnagrinėjimo rezultatai dar nežinomi, todėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymas daugiau susijęs su viešosios tvarkos (teismo procesinio sprendimo ir jo vykdymo privalomumo) pažeidimu (CPK 18 straipsnis), o ne su išieškotojo interesų pažeidimu, kadangi šioje bylos nagrinėjimo stadijoje jis dar nebūna nustatytas ir yra tik tikėtinas. Dėl to bauda už šių priemonių nevykdymą išieškotina į valstybės biudžetą, bet ne išieškotojo naudai, kaip tai nustato CPK 771 straipsnio 6 dalis.

15. CPK 145 straipsnio 9 dalis ir 771 straipsnio 6 dalis numato galimybę skirti baudą už kiekvieną sprendimo nevykdymo dieną, tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad šiuo atveju bauda skiriama ne dėl delsimo įvykdyti sprendimą, o dėl konkrečių teismo procesinio sprendimo nevykdymo epizodų, todėl nutaria skirti skolininkui vienkartinę baudą (CPK 771 straipsnio 6 dalis). Spręsdamas dėl baudos dydžio, teismas atsižvelgia į baudos už teismo sprendimo nevykdymą skyrimo paskirtį, pažeidimo pobūdį, aplinkybę, kad pažeidimas yra pasikartojantis ir sistemingas, nepilnamečių vaikų interesus, remdamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, skiria skolininkui 400 Eur dydžio vienkartinę baudą, išieškant ją valstybės naudai (CPK 18 straipsnis, 593 straipsnis, 771 straipsnio 1, 6 dalys).

16. Teismas išaiškina šalims, kad bet kuris iš tėvų, esant svarbioms priežastims, dėl kurių negalima vykdyti teismo nutartimi patvirtintos bendravimo su vaikais tvarkos, t. y. konkrečiu joje įtvirtintu būdu, turi galimybę kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti kitokią bendravimo su vaikais tvarką nei teismo nustatyta. Tokį prašymą gali reikšti abi bylos šalys, t. y. tiek vaikų motina, tiek tėvas. CK 3.175 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, pasikeitus aplinkybėms, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys (tėvas ar motina ir kt.) gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku (vaikais) ir dalyvavimo juos auklėjant tvarkos nustatymo. Tokia galimybė įstatymo nėra draudžiama, kai nustatyta ir laikinoji bendravimo tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 291, 292 straipsniais,

nutaria:

Prašymą tenkinti.

Skirti E. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 400 Eur vienkartinę baudą už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 23 d. nutarties rezoliucinės dalies 2 punkto, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-539-1044/2020, nevykdymą, ją priteisiant valstybei.

Išaiškinti E. B., kad bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (į. k. 288601650) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Asta Katinienė