Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2023-06-29 · Administracinė byla Nr. eI2-1158-561/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2022-10-12Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. eI2-1158-561/2023Sprendimas · 2023-06-29Regionų apygardos administracinis teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2025-10-29Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-06-29
Bylos Nr.
eI2-1158-561/2023
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03334-2022-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Kaminskas, Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Indrė Pukanasytė-Biekšė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Diena Media News“
Atsakovas
Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai
Advokatai
Nerijus Plėdys
Administracinė byla Nr. eI2-1158-561/2023Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03334-2022-2Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. birželio 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Indrės Pukanasytės-Biekšės,

dalyvaujant uždarosios akcinės bendrovės „Diena Media News“ atstovui advokatui Nerijui Plėdžiui,

atsakovės atstovėms Dovilei Dulkienei, Ingai Grinevičei ir Justinai Kirstukei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Diena Media News“ skundą atsakovei Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Diena Media News“ (toliau – ir UAB „Diena Media News“, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) komisijos 2022 m. liepos 14 d. nutarimą Nr. 12R-8 (toliau – ir Nutarimas), kuriuo pareiškėjai paskyrė 56 885 Eur baudą, kaip nepagrįstą ir neteisėtą pilna apimtimi arba panaikinti Tarnybos komisijos Nutarimą dalyje dėl baudos UAB „Diena Media News“ atžvilgiu paskyrimo (baudą panaikinant arba ženkliai sumažinant).

Teigia, kad Tarnybos komisija Nutarimą priėmė klaidingai aiškindama ir taikydama Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo (toliau – ir Reklamos įstatymas) nuostatas, nesilaikydama pagrindinių ginčo nagrinėjimo – lygiateisiškumo, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų ir pažeisdama ginčų nagrinėjimo bei sprendimų priėmimo Komisijoje tvarką. Pažymi, jog nagrinėjamu atveju Tarnybos komisija tinkamai neįvertino bylos įrodymų bei pareiškėjos paaiškinimų, motyvuotai nepaneigė pareiškėjos argumentų, kuriais pareiškėja įrodinėjo, jog remiantis Reklamos įstatymo 23 straipsnio 2 dalimi, atsakomybė už ginčo reklamos skleidimą jos atžvilgiu bet kuriuo atveju negali būti taikoma.

Pareiškėja nurodo, kad Tarnybos komisija nagrinėjamu atveju pažeidė Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos darbo reglamento ir Reklamos įstatymo nuostatas, reikalaujančias vadovautis įstatymais priimant sprendimus, kadangi klaidingai aiškino ir taikė Reklamos įstatymo 23 straipsnio nuostatas. Teigia, jog Reklamos įstatymas aiškiai nustato baigtinį sąrašą konkrečių atvejų, kada reklamos paslaugų teikėjas (šiuo atveju – pareiškėja) atsako už Reklamos įstatymo reikalavimų neatitinkančios reklamos naudojimą: 1) jeigu jis žinojo ar turėjo žinoti, kad naudojama šiame įstatyme nustatytų reikalavimų neatitinkanti reklama; arba 2) šiame įstatyme nustatyti reikalavimai buvo pažeisti dėl jo veiksmų gaminant ar skelbiant reklamą; arba 3) reklamos paslaugų teikėjas negali pateikti įrodymų, leidžiančių nustatyti reklamos davėją (reklamos gamintoją).

Visgi, nurodo, jog Tarnybos komisija Nutarime konstatavo, kad pareiškėja žinojo ar turėjo žinoti, kad naudojama šiame įstatyme nustatytų reikalavimų neatitinkanti reklama. Tačiau pažymi, jog Tarnybos komisija nagrinėjamu atveju klaidingai aiškino ir taikė šį pagrindą, kadangi klaidingai preziumavo pareiškėjos žinojimą dėl jos skleidžiamos reklamos neatitikties Reklamos įstatymo reikalavimams.

Pareiškėja paaiškina, kad 2022 m. vasario 14 d. vartotojo E. A. (toliau – ir Vartotojas) prašymas ir 2022 m. kovo 16 d. prašymo papildymas (toliau – ir Prašymas) Tarnybai buvo pateiktas dėl pareiškėjos leidiniuose užsakovo platinamos reklamos „Binokulinis akių asistentas“, kurioje buvo nurodoma: „Prof. K.: Šis nuostabus išradimas pataisys Jūsų regėjimą per 7 milisekundes“, „Howardo Beckerio Instituo Osle specialistai atrado, kaip per 7 milisekundes pašalinti netgi rimtus regos defektus karinės technologijos pagalba. Veikiant šiam „oftalmologijos stebuklui“ rega automatiškai pagerėja ir akimirksniu paaštrėja net 400 proc. Apie galimybes naudoti revoliucines technologijas kasdieniniame gyvenime pasakoja švedų mokslininkų komandos vadovas, prof. T. K..“, „Binokulinis akių asistentas padės per 2 savaites: 1) sustabdyti esamų akių defektų progresavimą; 2) atsikratyti regos defektų – nepriklausomai nuo amžiaus ir defektų tipo; 3) pamatyti viską aštriai ir aiškiai; 4) perskaityti netgi labai smulkų šriftą; 5) lengvai pamatyti objektus iš atstumo; 6) užtikrinti akims pilną ir visapusišką apsaugą“ (toliau – ir Reklama).

Pažymi, kad Vartotojo Prašymas buvo grindžiamas aplinkybėmis, susijusiomis su prekės kaina, grąžinimu, klientų aptarnavimu bei reklamos klaidingumu: „vartotojui norint atšaukti užsakymą, jam buvo nurodyta, kad „užsakymo atšaukti neįmanoma, kadangi prekė jau perduota kurjeriui“. Vartotojas nurodė, jog, nors minėtos prekės įprasta kaina yra 58 EUR, tačiau, susisiekus minėtu telefono numeriu ir, konsultantei primygtinai įsiūlius kitus priedus šiai prekei, galutinė suma išauga iki 63 EUR. Vartotojas nurodė, jog pateiktame prekių grąžinimo dokumente „Skundų forma“ buvo nurodyta galimybė grąžinti prekes tik Belgijoje ir Kroatijoje registruotais adresais. Vartotojas nurodė, kad minėta Pareiškėjos reklama yra galimai klaidinanti, kadangi joje naudojamos netikrų gydytojų rekomendacijos bei kita informacija, kuri skatina vartotojus įsigyti reklamuojamą prekę“.

Pareiškėja paaiškina, jog susipažinusi su Prašymu, paaiškino, jog negali daryti įtakos reklamos užsakovo veiklai vartotojų atžvilgiu ir vykdomų prekių pardavimams. Atkreipia dėmesį, kad Reklamoje buvo nurodyti Lietuvoje veikiančių ryšio operatorių telefonų numeriai, kuriais galima kreiptis dėl prekės užsakymo bei grąžinimo, todėl nekilo ir neturėjo kilti jokio įtarimo, kad prekės grąžinimas gali būti apsunkintas.

Pabrėžia, jog būdama tik užsakytos reklamos skleidėja, pareiškėja neturi nei prieigos, taip pat ir kompetencijos, tikrinti prekės užsakymo, pardavimo ir grąžinimo procesų atitikties vartotojų teises reglamentuojantiems teisės aktams. Pareiškėja teigia, jog visada reikalauja iš reklamos užsakovų, kad pastarieji užtikrintų užsakomos reklamos atitikimą Lietuvos Respublikos teisės aktams. Taip pat įvertina pateiktą publikavimui reklamos maketą, t. y., ar jame nėra reklamuojami produktai/paslaugos, kurių reklama yra draudžiama spaudos leidiniuose (pavyzdžiui, alkoholio ir tabako produktai, azartiniai lošimai, receptiniai vaistai ir pan.), taip pat, ar pranešimų turinys atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo reikalavimus, taip pat tai, ar reklama yra padori ir aiškiai atpažįstama, įvertina kitus atitikties teisės aktams kriterijus, jeigu tai nereikalauja specialių žinių reklamos ir produkto srityje.

Nurodo, jog būdama tik kaip leidiniuose užsakovo sukurtos reklamos skleidėja, gali tik reikalauti iš reklamos užsakovų, kad pastarieji užtikrintų užsakomos reklamos atitiktį Lietuvos Respublikos teisės aktams, kadangi pati reklamos nekuria, tačiau šios atitikties kontrolę vykdo kompetentingos valstybės institucijos, šiuo atveju Reklamos įstatyme nustatytų reikalavimų įgyvendinimo priežiūrą atlieka Tarnyba. Mano, kad šios administracinės funkcijos vykdymas negali būti perkeliamas pareiškėjai, kaip reklamos skleidėjai, kuri, kaip jau minėjo, neturi nei kompetencijos, nei administracinių įgalinimų, reikalingų tokios priežiūros atlikimui, kadangi yra juridinis asmuo, vykdantis žiniasklaidos veiklą ir papildomai teikiantis tik reklamos skleidimo informacijos perteikimo priemonėmis paslaugą, bet nevykdantis jokios veiklos, susijusios su reklamos gamyba.

Akcentuoja, kad tinkamai vykdė savo pareigą reikalauti iš reklamos užsakovų, kad pastarieji užtikrintų užsakomos reklamos atitikimą Lietuvos Respublikos teisės aktams, o Tarnybos komisija jokių aplinkybių, kurios tai paneigtų, nagrinėjamu atveju nenustatė.

Atkreipia dėmesį, kad Tarnybos komisija be jokio pagrindo nutarė vertinti ir kitą pareiškėjos leidiniuose užsakovo platintą reklamą „Nuskausminanti biomagnetinė apyrankė su turmalinu ir germaniu“, nors dėl šios reklamos Vartotojas jokių nusiskundimų nepateikė ir Komisija nenurodė jokių kitų duomenų apie vartotojų nusiskundimus dėl šios reklamos, o reklamos nėra tapačios ar siūlančios vienodą prekę. Nepaisant to, Komisija dėl šios reklamos darė „analogiškas išvadas“, kaip ir dėl Vartotojo apskųstos Reklamos, kai šių reklamų turinys yra iš esmės skirtingas. Mano, kad tuo Tarnybos komisija nepagrįstai išplėtė ginčo ribas ir Nutarimą grindė išvadomis, kurias nepagrįstai subendrino skirtingas prekes siūlančių reklamų atžvilgiu.

Šalies argumentai

Pareiškėja nurodo, jog Komisija, konstatuodama, kad Reklama yra klaidinanti bei pažeidžia Reklamos įstatymo 5 straipsnio 6 dalį (analogiška išvada yra daroma ir dėl reklamos „Nuskausminanti biomagnetinė apyrankė su turmalinu ir germaniu“), Nutarime nurodė, jog „Pareiškėjos skleidžiamoje reklamoje siūloma įsigyti gydomųjų ar kitų savybių turinčią, vadinamą „stebuklingą“ prekę, kurios, nors prekė nėra registruota kaip vaistinis preparatas ar medicinos priemonė, reklamoje nurodomos gydomosios, netgi „stebuklingos“ savybės, be to, reklamoje kalbama apie galimai neegzistuojantį medicinos specialistą – T. K.: tokio specialisto rasti naudojantis „Google“ paieška nepavyko, nors, remiantis straipsniu, specialistas, padaręs tokio lygio išradimą, manytina, turėtų būti gana gerai žinomas“. Pabrėžia, jog šie Tarnybos komisijos teiginiai yra nepagrįsti ir klaidingi.

Paaiškina, jog priešingai nei nurodo Tarnybos komisija, pareiškėjos leidiniuose užsakovo skleistoje Reklamoje nebuvo siūloma įsigyti „stebuklingą prekę“. Tokio žodžių junginio Reklamos tekste nėra ir pati Reklama niekaip neleidžia suprasti, jog prekės veikimas yra antgamtinis, t. y. „stebuklingas“ ar „magiškas“. Teigia, kad vartojama frazė „oftalmologijos stebuklas“ negali būti tapatinama su fraze „stebuklinga prekė“, kadangi vidutiniam reklamos vartotojui turėtų būti suprantama, jog frazė „oftalmologijos stebuklas“ pabrėžia prekės technologinį inovatyvumą, o ne nepaaiškinamas („magiškas“ ar „stebuklingas“) savybes. Mano, kad priešingas aiškinimas suponuotų išvadą, jog kiekvienas vartotojas supranta, kaip veikia bet kuri jo įsigyjama prekė, pavyzdžiui – išmanusis telefonas arba kompiuteris, kai vidutinis vartotojas be specialių fizikos, matematikos, inžinerijos ir kitų žinių iš tiesų net neįsivaizduoja, kokiu būdu prekė atlieka tam tikras reklamuojamas funkcijas (pavyzdžiui – apdoroja elektros impulsus ir juos paverčia į vaizdą, garsą). Pažymi, kad inovatyvūs technologiniai išradimai viešojoje erdvėje dažnai yra prilyginami „stebuklams“, tačiau tai nereiškia, kad jų veikimo principai yra „stebuklingi“, nors absoliučiai daugumai žmonių ir nėra suprantami.

Taip pat pažymi, kad vaistinių preparatų gamyba bei platinimas yra griežtai kontroliuojamas ir reglamentuojamas teisės aktais, todėl Reklamoje nurodomos prekės priskyrimas „vaistiniam preparatui“ yra neteisėtas Tarnybos komisijos veiksmas. Be to, nurodo tai, kad nors prekė nėra registruota kaip vaistinis preparatas ar medicinos priemonė, nereiškia, kad reklamuojama prekė negali turėti „gydomųjų savybių“, kadangi, kaip nurodo pareiškėja, „gydomosios savybės“ yra suprantamos kur kas plačiau ir gali būti priskiriamos daugybei prekių, nepatenkančių į „vaistinių preparatų ar medicinos priemonių“ sąvoką, kurią numato teisės aktai (pavyzdžiui – arbatžolės, vaisiai ir daržovės, sveikatinimo prekės ir kt.). Taip pat pastebi, jog nors Tarnybos komisijai Reklamoje minimo specialisto (prof. T. K.) rasti naudojantis „Google“ paieška ir nepavyko, tačiau naudojantis ta pačia „Google“ paieška asmuo tokiu vardu ir pavarde yra lengvai randamas ir nurodomas kaip Švedijos universiteto profesorius, kas visiškai atitinka Reklamos turinį.

Atsižvelgus į visą tai, pareiškėja mano, kad Tarnybos komisija išvadas dėl pareiškėjos leidiniuose užsakovo reklamuotų prekių funkcijų padarė netirdama pačių prekių (jų technologinio inovatyvumo, kokybės ir veikimo principų) ir nevertindama jų kūrėjų kompetencijos, kam būtų reikalingos specialios žinios ir turėtų būti atliekamas specialus tyrimas, kurį turėtų atlikti atitinkamą kompetenciją turintys asmenys (ekspertai). Dėl to bet kokias Tarnybos komisijos išvadas apie prekės (ne)atitiktį Reklamos turiniui apskritai laiko deklaratyviomis.

Kita vertus, pareiškėja akcentuoja, kad nėra kompetentinga vertinti Reklamoje nurodomos prekės technologinio inovatyvumo, kokybės ir veikimo principų, kadangi neturi tam specialių žinių, tačiau tokių neturi ir Tarnybos komisija, todėl jokių išvadų apie reklamuojamos prekės (ne)atitiktį Reklamos turiniui daryti apskritai nėra galimybių. Dėl to šios Reklamos atitiktis Reklamos įstatymo reikalavimams apskritai negali būti vertinama pagal prekės technologinio inovatyvumo, kokybės ir veikimo principų kriterijus, kurie nagrinėjamu atveju nėra ir negali būti įvertinti.

Šalies argumentai

Pareiškėja paaiškina, kad turėjo galimybę vertinti tik tai, ar 1) reklamos makete nėra reklamuojami produktai/paslaugos, kurių reklama yra draudžiama spaudos leidiniuose (pavyzdžiui, alkoholio ir tabako produktai, azartiniai lošimai, receptiniai vaistai ir pan.), taip pat, ar 2) pranešimų turinys atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo reikalavimus, taip pat tai, ar 3) reklama yra padori ir aiškiai atpažįstama, bei 4) kitus atitikties teisės aktams kriterijus, jeigu tai nereikalauja specialių žinių reklamos ir produkto srityje. Teigia, kad visas šias pareigas įvykdė tinkamai, tačiau Tarnybos komisija dėl to Nutarime apskritai nepasisakė.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai mano, kad Tarnybos komisija savo išvadas dėl reklamuotų prekių atitikties Reklamos turiniui grindė bendro pobūdžio pasvarstymais, nesuderinamais su logika bei protingumu, ir tikrovės neatitinkančiomis aplinkybėmis, dėl to padarė visiškai nepagrįstas išvadas dėl Reklamos turinio atitikties Reklamos įstatymo reikalavimams.

Nesutinka su Tarnybos komisijos išvada, kad pareiškėja turėjo pakankamai informacijos ir žinių, tam, kad suprastų bei galėtų tinkamai atskirti, ar pateikta užsakovų reklama atitinka Reklamos įstatyme numatytas nuostatas bei nustačius priešingai, tokios reklamos neskleisti. Mano, jog tokia išvada yra visiškai nepagrįsta ir prieštaraujanti Reklamos įstatymui.

Teigia, jog Tarnybos komisijai paaiškino, kad žinodama apie vieną konkretų reklamos neatitikimo Reklamos įstatymo reikalavimams atvejį, pareiškėja negalėjo žinoti apie visus kitus galimai netinkamos reklamos atvejus. Visgi, nurodo, jog Tarnybos komisija su tokiu aiškinimu nesutiko remdamasi tuo, kad „<...> buvo teiktos rekomendacijos ir organizuoti susitikimai su Lietuvos dienraščių atstovais būtent dėl gydomųjų ar kitų savybių turinčių, vadinamų „stebuklingų“ produktų reklamos, kur buvo išsamiai aptarta gydomųjų ar kitų savybių turinčių, vadinamų „stebuklingų“ produktų reklamos Lietuvos dienraščiuose problematika, parodyti tokios reklamos pavyzdžiai, įspėta dėl Panamoje registruotos bendrovės Direct Group S. A. veiklos ir galimos dienraščius leidžiančių bendrovių atsakomybės“. Akcentuoja, kad tokia Tarnybos komisijos argumentacija prieštarauja Reklamos įstatymo nuostatoms.

Mano, kad žinojimo ar turėjimo žinoti prezumpcija nėra ir negali būti taikoma absoliučiai, t. y. nustačius pavienį skleidžiamos reklamos prieštaravimo Reklamos įstatymo reikalavimams atvejį nėra ir negali būti preziumuojama, kad reklamos paslaugų teikėjas (reklamos skleidėjas) žinojo ar turėjo žinoti apie visus kitus reklamos davėjo (kūrėjo) reklamų neatitikties Reklamos įstatymo reikalavimams atvejus. Teigia, jog kiekvienas atvejis yra ir turi būti vertinamas individualiai, priešingu atveju yra nepagrįstai suvaržoma reklamos paslaugų teikėjo (reklamos skleidėjo) vykdoma ūkinė-komercinė veikla, kadangi reklamos skleidėjui automatiškai yra preziumuojama atsakomybė dėl reklamos davėjo pažeidimų, net neįvertinus ir neištyrus šių pažeidimų ryšio Reklamos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies prasme, kas prieštarauja Reklamos įstatymo 23 straipsnio reglamentavimui, aiškiai atskiriančiam reklamos davėjo ir reklamos paslaugų teikėjo (reklamos skleidėjo) atsakomybę už reklamos pažeidimus.

Pareiškėja akcentuoja, kad visada tinkamai vykdo savo pareigą reikalauti iš reklamos užsakovų, kad pastarieji užtikrintų užsakomos reklamos atitikimą Lietuvos Respublikos teisės aktams. Pažymi, jog vien prekės inovatyvumo išraiškingas apibūdinimas „technologiniu stebuklu“, negali lemti prekės reklamos klaidingumo, priešingu atveju daugelis reklamų, susijusių su technologiškai inovatyvių prekių reklamavimu, būtų pripažįstamos klaidinančiomis.

Mano, jog būtent Tarnybos komisijos aiškinimas, kad pareiškėja „nesiėmė priemonių užtikrinti, kad bendrovės leidiniuose skleidžiama informacija būtų išsami ir atitinkanti jai keliamus reikalavimus, nepaisydama akivaizdžių pažeidimų reklaminiame tekste, teikė reklamą vartotojams, todėl nagrinėjamu atveju nustatyti Reklamos įstatymo 5 straipsnio pažeidimai buvo padaryti dėl būtent Pareiškėjos veiksmų, skelbiant reklamą“, neatsižvelgiant į pareiškėjos galimybes tikrinti nurodomą informaciją bei nenurodant tokio tikrinimo ribų, taip pat niekaip nepagrindžiant pažeidimų „akivaizdumo“, kai pažeidimai yra apibūdinami prekės savybėmis, šios prekės realiai netiriant, turėtų būti laikomas prieštaraujančiu Reklamos įstatymo nuostatoms.

Teigia, kad toks atsakomybės taikymo pagrindas paneigia reklamos esmę ir nepagrįstai suvaržo ar net eliminuoja reklamos paslaugų teikėjų galimybes teikti reklamos skleidimo paslaugas, kadangi pagal Tarnybos komisijos aiškinimą reklamos skleidėjas, skleisdamas reklamą, visais atvejais turi žinoti reklamuojamos prekės (ne)atitikimą reklamos turiniui, nors ir neturėtų tam reikalingų specialių žinių, kas praktiškai yra neįmanoma. Priduria, jog tai neproporcingai išplėstų atsakomybės dėl klaidinančios reklamos taikymo ribas, kadangi atsakomybė už reklamoje nurodomų reklamuojamų prekių savybių neatitikimą tikrovei (klaidingumą) būtų pritaikoma ir skleidėjui vien dėl to, kad jis nepatikrino, ar prekė atitinka jai užsakovo skleidžiamoje reklamoje priskiriamas savybes, nepriklausomai nuo to, ar turėjo galimybes (kompetenciją, išteklius) tą padaryti.

Nurodo, kad Tarnybos komisija Reklamoje nurodomus prekės savybių apibūdinimus vertina kaip „akivaizdžiai“ klaidingus, tačiau pareiškėjos nuomone, Reklama negali būti pripažįstama kaip klaidinanti dėl prekės technologinio inovatyvumo, kokybės ir veikimo principų nesuvokimo, kai šiuos kriterijus apibūdinančių ir Reklamoje nurodomų teiginių teisingumo patikrinimui yra reikalingos specialios žinios, kurių Tarnybos komisija neturi, dėl ko ji negalėjo šių kriterijų vertinti ir remiantis šiuo vertinimu daryti išvadas dėl reklamuojamos prekės atitikties Reklamos turiniui, apibūdinančiam minėtus kriterijus.

Atsižvelgiant į tai, pareiškėja daro išvadą, kad neturėdama atitinkamų specialių žinių ir negalėdama vertinti reklamuojamos prekės atitikties Reklamos turiniui, šiuo atveju nežinojo ir neturėjo žinoti apie galimą Reklamos neatitikimą Reklamos įstatymo reikalavimams, pagal kuriuos Reklama negali klaidinti dėl prekės technologinio inovatyvumo, kokybės ir veikimo principų.

Pažymi, kad Tarnybos komisija pareiškėjos atsakomybę grindė jos tariamu žinojimu, jog Tarnyba neturi įgaliojimų pritaikyti sankcijų subjektams, kurie yra registruoti ne Lietuvos Respublikos teritorijoje bei ne Europos Sąjungoje. Mano, kad tai nėra ir negali būti pagrindu ją traukti atsakomybėn už Reklamos davėjo reklamos skleidimą, kadangi Reklamos įstatymas nenumato jokių apribojimų reklamos skleidėjui teikti reklamos skleidimo paslaugas tik Lietuvos Respublikos teritorijoje bei Europos Sąjungoje registruotiems reklamos davėjams. Visgi, sutinka, kad Reklamos įstatymo reikalavimai Lietuvos Respublikoje skleidžiamai reklamai galioja bet kuriuo atveju, t. y. tiek tada, kai reklamos davėjas yra registruotas Lietuvos Respublikos teritorijoje ar Europos Sąjungoje, tiek tada, kai yra registruotas už Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės valstybės ribų, tačiau Reklamos įstatymas diferencijuoja reklamos davėjo ir skleidėjo atsakomybę bei nustato aiškius pagrindus, kada atsakomybė taikytina ne tik reklamos davėjui, bet ir jos skleidėjui.

Atsižvelgiant į tai nurodo, jog Reklamos įstatymui nenumatant apribojimų dėl reklamos davėjo lokacijos (registracijos vietos), tačiau aiškiai atribojant reklamos davėjo ir skleidėjo atsakomybę, reklamos skleidėjui atsakomybė už Reklamos įstatymo reikalavimų pažeidimą negali būti taikoma vien dėl to, kad Tarnyba neturi įgaliojimų pritaikyti sankcijų reklamos davėjui, kadangi tokiu atveju reklamos skleidėjui būtų nepagrįstai perkeliama reklamos davėjo atsakomybė vien dėl Tarnybos įgaliojimų trūkumo. Tuo pačiu nurodo, kad Reklamos įstatymas neįpareigoja Tarnybos visais atvejais pritaikyti atsakomybę už šio įstatymo pažeidimus. Teigia, jog Tarnybos komisija, konstatuodama Reklamos įstatymo pažeidimą, nustatė pagrindą taikyti atsakomybę reklamos davėjui, todėl turėjo įgaliojimus reklamos skleidėjui taikyti nebent Reklamos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 4–6 punkte nustatytas priemones (reikalauti stabdyti ir nutraukti reklamos skleidimą), tačiau tokiu atveju Tarnybos komisija, nenustačiusi reklamos skleidėjo atsakomybės pagal Reklamos įstatymo 23 straipsnio 2 dalį, neturėtų įgaliojimų reklamos skleidėjui skirti baudos (išskyrus Reklamos įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju). Teigia, jog šiuo atveju Tarnybai neturint įgaliojimų skirti baudą reklamos davėjui ir nenustačius Reklamos įstatyme įtvirtinto pagrindo skirti baudą reklamos skleidėjui, pareiškėjai bauda apskritai negali būti paskirta.

Pareiškėja atkreipia dėmesį, jog neneigia, kad gaudavo Tarnybos užklausas dėl atskirų reklamuojamų prekių, tačiau visada Tarnybai suteikdavo duomenis apie reklamos užsakovą, net ir tais atvejais, kai užsakovas būdavo registruotas už Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės valstybės ribų, ką patvirtina pati Tarnybos komisija savo Nutarime, taip pat paaiškindavo, kad nėra reklamos gamintoja, tuomet Tarnyba teikdavo rekomendaciją nutraukti reklamos skleidimą, po ko pareiškėja visais atvejais neprieštaraudama nedelsiant stabdydavo atitinkamos reklamos skleidimą. Visgi, šiuo atveju Tarnyba pasielgė kitaip ir pažeidimo procedūrą pradėjo bei patraukė pareiškėją atsakomybėn. Mano, kad tam nebuvo jokio pagrindo, kadangi, kaip jau teigė, kiekvienas skirtingos reklamos skleidimo atvejis turi būti vertinamas individualiai, priešingu atveju yra pažeidžiamas Reklamos įstatymo 23 straipsnio reglamentavimas, aiškiai atskiriantis reklamos davėjo ir reklamos paslaugų teikėjo (reklamos skleidėjo) atsakomybę už konkrečios reklamos pažeidimus.

Pažymi, kad Tarnybos komisijos teiginiai, jog „pareiškėja ne tik nesilaikė jai teiktų rekomendacijų, bet ir suprasdama, jog nagrinėjama reklama nėra teisinga, o tik apgauna vartotojus, tokią reklamą talpino savo leidiniuose ir skleidė vartotojams“, yra deklaratyvūs. Teigia, jog nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo teigimui, jog pareiškėja suprato, kad skleidžiama Reklama apgauna vartotojus. Priešingai, pareiškėjos pateikti paaiškinimai kategoriškai neigia tokią Tarnybos komisijos prielaidą, o Tarnybos komisija nepateikia jokių įrodymų, kurie patvirtintų tokį supratimą, išskyrus duomenis apie tai, kad pareiškėja buvo įspėta dėl kitų reklamų, kurios, kaip minėta, yra skirtingos ir negali būti subendrintos su ginčo Reklama.

Dar kartą pabrėžia, kad Tarnybos komisija savo išvadas grindžia prielaidomis ir deklaratyviais teiginiais apie tariamą pareiškėjos piktnaudžiavimą siekiant apgauti vartotojus, kai iš tiesų pareiškėja yra tik užsakovo reklamos skleidėja, ji reklamos nekuria, už reklamuojamų prekių pardavimus pajamų negauna ir nuo prekių pardavimo rezultatų jos uždarbis už reklamos skleidimo paslaugas nesikeičia, todėl teigia, kad nėra ir negali būti suinteresuota skleisti klaidinančią reklamą siekiant apgauti vartotojus. Pažymi, kad tokių aplinkybių nenustatė ir Tarnybos komisija. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Reklamos įstatymo nuostatomis, nurodo, kad visa atsakomybė dėl klaidinančios Reklamos šiuo atveju turėtų tekti ir tenka tik reklamos davėjui, kurį pareiškėja Tarnybai tinkamai atskleidė, o vien Tarnybos įgaliojimų trūkumas, nesudaro pagrindo perkelti šios atsakomybės pareiškėjai.

Taip pat mano, kad Tarnybos komisija, siekdama dirbtinai pritraukti pareiškėjai atsakomybę dėl Reklamos neatitikties Reklamos įstatymo reikalavimams, rėmėsi klaidingai cituojamais ir/ar netaikytinais ginčo atveju teismų praktikos išaiškinimais, pateiktais esant skirtingoms faktinėms aplinkybėms skirtingas (ratio decidendi). Mano, jog taip Tarnybos komisija iš esmės siekia suformuoti naują ydingą praktiką, pagal kurią reklamos skleidėjo atsakomybė yra preziumuojama, jei reklamos skleidėjas bet kokia forma (rašytiniu įspėjimu, rekomendacijomis ar net mokymais) anksčiau buvo įspėtas dėl skleidžiamos reklamos galimo neatitikimo Reklamos įstatymo reikalavimams neatsižvelgiant į tai, kad ankstesni įspėjimai buvo dėl kitų reklamų, dėl kurių visais atvejais buvo tinkamai sureaguota, taip pat nepriklausomai nuo to, ar reklamą jos skleidėjas kūrė ir ar buvo reklamuojamos prekės gamintojas bei platintojas/paslaugos teikėjas (tiesioginis reklamos naudos gavėjas), reikalaujant iš skleidėjo patikrinti prekės atitiktį reklamos turiniui, tačiau tokia praktika negali būti formuojama, kadangi ji prieštarauja Reklamos įstatymo nuostatoms, aiškiai atskiriančioms reklamos skleidėjo atsakomybę, reikalaujančioms kiekvieną reklamos atvejį vertinti individualiai, pagal konkrečias faktines aplinkybes, ir nenustatančioms jokios pareigos reklamos skleidėjui patikrinti prekės atitiktį reklamos turiniui.

Pareiškėja pažymi ir tai, kad rėmėsi Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos suformuota ir realiai su ginču susijusia, o ne dirbtinai prie nagrinėjamos situacijos pritraukta praktika, tačiau Tarnybos komisija tendencingai neatsižvelgė į realiai aktualią Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos suformuotą skundų nagrinėjimo praktiką (2013 m. liepos 17 d. nutarimas Nr. 2S-11; 2012 m. liepos 3 d. nutarimas Nr. 2S-11; 2011 m. liepos 4 d. nutarimas Nr. 2S-17; 2011 m. kovo 17 d. nutarimas Nr. 2S-8 ir kt.), kuri patvirtina, jog tokiais atvejais, kai reklamos skleidėjas nėra reklamos davėjas (pats reklamos davėjas leidžia leidinį ar valdo internetinę svetainę) ar kūrėjas (reklamos davėjui suteikė reklamos gaminimo paslaugą, vykdydamas jo nurodymus dėl reklamos turinio) ir nėra suinteresuotas reklamos poveikiu (nėra reklamuojamos prekės gamintojas ir platintojas/paslaugos teikėjas), įprastai jo atsakomybė net nėra nagrinėjama.

Teigia, jog toks Tarnybos komisijos vertinimas, kai vien reklamos skleidimas, neturint jokio suinteresuotumo dėl reklamuojamos prekės platinimo, Tarnybos komisijos nuomone patvirtina žinojimą apie reklamos neatitiktį Reklamos įstatymo reikalavimams, kelia pavojų reklamos skleidėjų veiklai ir yra nesuderinamas su pamatiniais laisvos rinkos ekonomikos ir ūkinės veiklos laisvės konstituciniais principais, kas gali sudaryti pagrindą ateityje prieš Lietuvos Respublikos valstybę tarptautinėse teisminėse institucijose inicijuoti daugybinius procesus, lemsiančius valstybei (jos mokesčių mokėtojams) didelius finansinius nuostolius.

Dėl nepagrįstos baudos skyrimo pareiškėja nurodo, kad net ir nustačius pareiškėjos atsakomybę kartu su reklamos davėju, šioje situacijoje pareiškėjai neturėjo būti skiriama bauda. Paaiškina, jog viena vertus, baudos skyrimas pagal Reklamos įstatymą nėra privalomas – kai pažeidimu nepadaroma esminės žalos šiuo įstatymu saugomiems interesams, atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, už šio įstatymo 4, 5, 6, 7, 8, 9, 11, 13, 14, 15, 16, 17 ir 18 straipsniuose nustatytų reikalavimų pažeidimus reklaminės veiklos subjektams gali būti taikomas įspėjimas, neskiriant baudos (Reklamos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 24 straipsnio 1 dalis). Kita vertus nurodo, jog Tarnybos komisija neatsižvelgė į esmines baudos skyrimui pareiškėjos atžvilgiu aplinkybes, jog pareiškėja ginčo Reklamos nekūrė, reklamuojamos prekės negamino ir neplatino, jokios naudos iš prekės platinimo negavo, taip pat Tarnybos komisija visiškai nepagrįstai sudėjo iš ginčo Reklamos skleidimo gautas pajamas su kitų reklamų skleidimo pajamomis, neindividualizavo ginčo atvejo, nenustatė lengvinančių aplinkybių (pareiškėja intensyviai bendradarbiavo su Tarnyba viso proceso dėl Vartotojo Prašymo tyrimo metu, teikė atsakymus į klausimus, paaiškinimus, įrodymus, nurodė reklamos davėją, taip pat pareiškėja nedelsiant po Tarnybos pranešimo apie Reklamą nutraukė jos skleidimą).

Tarnyba atsiliepime į pareiškėjos skundą su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo teismo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Dėl pareiškėjos argumentų, kad Tarnybos komisija be jokio pagrindo nutarė vertinti ir kitą pareiškėjos leidiniuose užsakovo platintą reklamą „Nuskausminanti biomagnetinė apyrankė su turmalinu ir germaniu“, nors dėl šios reklamos vartotojas jokių nusiskundimų nepateikė, o, anot pareiškėjos, reklamos nėra tapačios ar siūlančios vienodą prekę, taip Tarnybos komisija nepagrįstai išplečiant ginčo ribas, nurodo, kad pagal Reklamos įstatymą, Tarnyba bei kitos reklamos priežiūros institucijos stebi, tiria ir nagrinėja Reklamos įstatymo pažeidimus, siekdamos užtikrinti Reklamos įstatymo tikslus, o tyrimą gali pradėti tiek pareiškėjo skundo pagrindu, tiek savo iniciatyva.

Paaiškina, kad savo iniciatyva institucijos tyrimą gali pradėti tais atvejais, kai pačios užfiksuoja galimai Reklamos įstatymo reikalavimus pažeidžiančius atvejus arba gavusios tokią informaciją iš trečiųjų asmenų. Taigi, Tarnyba savo kompetencijos ribose prižiūri kaip reklaminės veiklos subjektai laikosi Reklamos įstatyme įtvirtintų normų, tokiu būdu, Tarnybai yra suteikta teisė vertinti reklaminės veiklos subjekto veiksmus iš esmės, ne tik ta apimtimi, kurią nurodo vartotojas. Atsižvelgiant į tai mano, kad pareiškėjos skundo teiginys, jog Tarnyba neturėdama teisinio pagrindo vertino ir kitą pareiškėjos leidiniuose skleidžiamą reklamą, nors dėl šios reklamos vartotojas jokių nusiskundimų nepateikė, taip nepagrįstai išplėsdama šio ginčo ribas, nėra teisėtas ir pagrįstas.

Tarnyba taip pat atkreipia dėmesį į pareiškėjos skunde pateiktą argumentą, kad Tarnybos komisija išvadas dėl pareiškėjos leidiniuose užsakovo reklamuotų prekių funkcijų, padarė netirdama pačių prekių, t. y. jų technologinio inovatyvumo, kokybės ir veikimo principų ir nevertindama jų kūrėjų kompetencijos. Teigia, jog, anot pareiškėjos, Tarnybos komisija, konstatuodama minėtų prekių reklamos neatitikimą Reklamos įstatymo nuostatoms, privalėjo tirti ir pačias reklamuojamas prekes, jų technologinio inovatyvumo, kokybės ir veikimo principus, tačiau to nepadarė. Tačiau taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad skunde pareiškėja toliau nurodo, jog nei pareiškėja, nei Tarnyba nėra kompetentinga vertinti Reklamoje nurodomos prekės technologinio inovatyvumo, kokybės ir veikimo principų, kadangi neturi tam specialių žinių. Atsižvelgiant į tai, mano, kad šis pareiškėjos skundo teiginys dėl savo prieštaringumo laikytinas teisėtai nepagrįstu.

Pažymi ir tai, kad tyrimo dėl Reklamos įstatymo pažeidimo metu yra vertinama visa reklama, o taip pat ir vartotojų Tarnybai pateikiami duomenys ir informacija. Tarnyba atkreipia dėmesį į tai, kad būtent reklamos davėjui yra įtvirtinta pareiga pateikti reklamos teisingumą pagrindžiančius įrodymus.

Atkreipia dėmesį, kad vertinant reklamos atitiktį Reklamos įstatymo reikalavimams yra svarbu nustatyti, kaip reklamoje pateikiamą informaciją suprastų vidutinis vartotojas, o ne tai, kokią prasmę informacijai suteikia reklamos davėjas pagal savo vidinį įsitikinimą ar įsivaizdavimą. Kai sprendžiama, ar reklama yra klaidinanti, laikoma, kad vartotojai susidaro nuomonę apie reklamoje pateikiamų teiginių teisingumą, reklamos išsamumą ir reklamos pateikimo būdą ar formą ir priima tokius sprendimus, kurių galima tikėtis iš vidutinio vartotojo, kuris yra pakankamai informuotas, protingai atidus ir apdairus, atsižvelgiant į socialinius, kultūrinius ir kalbinius veiksnius. Pabrėžia, kad vartotojai neturi abejoti reklaminės veiklos subjekto skleidžiama informacija ir imtis priemonių pateikiamai informacijai patikrinti, įsitikinant, jog nurodoma informacija nėra klaidinanti, kadangi iš verslo subjektų pagrįstai yra tikimasi, jog vartotojų atžvilgiu bus laikomasi bendro sąžiningumo principo. Priešingu atveju, kai reklaminės veiklos subjektas vartotojams suteikia neišsamią ir klaidinančią informacija apie siūlomas prekes ir jų savybes, vartotojai gali priimti tokį sprendimą dėl sandorio, kurio kitomis aplinkybėmis nebūtų priėmę.

Teigia, kad šiuo konkrečiu atveju nustatyta, jog pareiškėja 2021 m. rugsėjo 25 d., 2021 m. lapkričio 27 d., 2021 m. gruodžio 18 d., 2022 m. vasario 5 d., taip pat 2022 m. kovo 26 d. ir 2022 m. kovo 19 d. šeštadieniniame leidinyje „TV diena“, kuris leidžiamas su „Kauno diena“ ir „Klaipėdos diena“, skleidė gaminio „Binokulinis akies asistentas“ reklamą, joje nurodant: „Prof. K.: Šis nuostabus išradimas pataisys Jūsų regėjimą per 7 milisekundes“, „Howardo Beckerio Instituo Osle specialistai atrado, kaip per 7 milisekundes pašalinti netgi rimtus regos defektus karinės technologijos pagalba. Veikiant šiam „oftalmologijos stebuklui“ rega automatiškai pagerėja ir akimirksniu paaštrėja net 400 proc. Apie galimybes naudoti revoliucines technologijas kasdieniniame gyvenime pasakoja švedų mokslininkų komandos vadovas, prof. T. K.“, „Binokulinis akių asistentas padės per 2 savaites: 1) sustabdyti esamų akių defektų progresavimą; 2) atsikratyti regos defektų – nepriklausomai nuo amžiaus ir defektų tipo; 3) pamatyti viską aštriai ir aiškiai; 4) perskaityti netgi labai smulkų šriftą; 5) lengvai pamatyti objektus iš atstumo; 6) užtikrinti akims pilną ir visapusišką apsaugą“. Teigia, kad pareiškėjos skleidžiamoje reklamoje, buvo siūloma įsigyti gydomųjų ar kitų savybių turinčią, vadinamą „stebuklingą“ prekę, kurios reklamoje nurodomos gydomosios, netgi „stebuklingos“ savybės („išradimas pataisys Jūsų regėjimą per 7 milisekundes“, „per 7 milisekundes pašalinti netgi rimtus regos defektus“, „Veikiant šiam „oftalmologijos stebuklui“ rega automatiškai pagerėja ir akimirksniu paaštrėja net 400 proc.“).

Atkreipia dėmesį, kad Tarnybos komisija Nutarime nurodė, jog minima prekė nėra registruota kaip vaistinis preparatas ar medicinos priemonė, t. y. reklamuojama prekė savo savybėmis prilyginama vaistams, nors prekė nėra vaistinis preparatas. Taigi, pareiškėjos skundo teiginys, jog Tarnybos komisija pareiškėjos skleidžiamoje reklamoje nurodomą prekę neteisėtai priskyrė „vaistiniams preparatams ar medicinos priemonėms“, nėra tikslus ir teisingas. Be kita ko nurodo, kad atsižvelgiant į pareiškėjos skundo teiginį, jog naudojantis „Google“ paieška, nesunku rasti pareiškėjos nurodytą medicinos specialistą – T. K., kuris neva turėtų būti gana gerai žinomas, pažymi, kad net ir tuo atveju, jeigu toks medicinos specialistas egzistuoja, pareiškėja byloje nėra pateikusi įrodymų, pagrindžiančių faktą, jog būtent tai yra šio medicinos specialisto pateikta rekomendacija. Pastebi ir tai, kad praktikoje, nagrinėjant Reklamos įstatymo pažeidimo bylas, labai dažnai pasitaiko atvejų, kai gydytojų, medicinos specialistų atvaizdai, pateiktos rekomendacijos, yra naudojamos negavus šių medicinos specialistų sutikimo. Todėl Tarnyba, šiuo atveju, daro išvadą, kad pareiškėjos skleista reklama apie gaminį „Binokulinis akies asistentas“ yra klaidinanti, nes joje naudojami teiginiai, kuriais produktas, kuris nėra nei vaistinis preparatas, nei medicinos priemonė, pristatomas kaip turintis gydomųjų savybių, o tai pasireiškia kaip apgaulingas tvirtinimas, kad reklamuojamas produktas gali gydyti ligas, funkcinius ar vystymosi sutrikimus.

Analogišką išvadą daro ir dėl kitos pareiškėjos 2021 m. gruodžio 18 d., 2022 m. vasario 6 d. ir 2022 m. kovo 26 d. šeštadieniniame leidinyje „TV diena“, kuris leidžiamas su „Kauno diena“ ir „Klaipėdos diena“ skleistos gaminio „Nuskausminanti biomagnetinė apyrankė su turmalinu ir germaniu“. Paaiškina, jog tokią išvadą daro dėl to, kad pareiškėjos skleistoje reklamoje pateikiami teiginiai, kuriais yra nurodomos gydomosios savybės, nors reklamuojamas produktas nėra nei vaistinis preparatas, nei medicinos priemonė ir reklamuojamomis savybėmis nepasižymi, todėl tokia reklama pasireiškia kaip apgaulingas tvirtinimas vartotojams, kad produktas gali gydyti ligas, funkcinius ar vystymosi sutrikimus, todėl, remiantis Reklamos įstatymu, ir šią pareiškėjos skleistą reklamą laiko klaidinančia.

Dėl pareiškėjos skundo teiginio, jog atsakomybė dėl nagrinėjamos reklamos neatitikimo Reklamos įstatymo nuostatoms turi kilti reklamos užsakovui (Panamoje registruotai bendrovei Direct Group S. A.), o ne pareiškėjai, akcentuoja, kad reklamos paslaugų teikėjas atsako už Reklamos įstatyme nustatytų reikalavimų neatitinkančios reklamos naudojimą, jeigu jis žinojo ar turėjo žinoti, kad naudojama šiame įstatyme nustatytų reikalavimų neatitinkanti reklama arba šiame įstatyme nustatyti reikalavimai buvo pažeisti dėl jo veiksmų gaminant ar skelbiant reklamą. Atsižvelgiant į tai nurodo, jog nors pareiškėja šiuo atveju, nurodo, kad ji nėra reklamuojamų gaminių pardavėja ir neturi techninių galimybių ir kompetencijos spręsti, ar reklamos davėjų užsakoma gaminių ir paslaugų reklama atitinka visus reklamai teisės aktuose keliamus reikalavimus, tačiau, nepaisant to, pareiškėjos leidiniuose skleidžiama reklama privalo atitikti ir Reklamos įstatymo keliamus reikalavimus.

Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Tarnyba 2018 m., 2019 m. ir 2020 m. pareiškėjai teikė išsamias rekomendacijas dėl leidiniuose skleidžiamos gydomųjų ar kitų savybių turinčių, vadinamų „stebuklingų“ produktų reklamos, pateikiant konkrečius pavyzdžius. Be minėtų rekomendacijų taip pat nurodo, kad 2019 m. Tarnybos iniciatyva įvyko susitikimas su Lietuvos dienraščių atstovais būtent dėl gydomųjų ar kitų savybių turinčių, vadinamų „stebuklingų“ produktų reklamos, į kurį Tarnybos 2019 m. rugsėjo 27 d. raštu Nr. 4E-7042 buvo pakviesta ir pareiškėja. Tarnyba teigia, jog minėtame rašte pareiškėjai pateikė net 9 lapus išsamių pavyzdžių su netinkama reklama, įskaitant pavyzdžius su analogiška, kaip nagrinėjamu atveju, Direct Group S.A. akinių reklama. Taip pat nurodo, kad susitikimo metu, kuriame dalyvavo ir pareiškėjos direktorius, buvo išsamiai aptarta gydomųjų ar kitų savybių turinčių, vadinamų „stebuklingų“ produktų reklamos Lietuvos dienraščiuose problematika, parodyti netinkamos reklamos pavyzdžiai ir įspėta dėl būtent Panamoje registruotos bendrovės Direct Group S.A. veiklos bei galimos Lietuvos dienraščių, reklamuojančių minėtos bendrovės produktus, atsakomybės.

Atsižvelgiant į visą tai, Tarnybos nuomone, pareiškėja, labai gerai žinodama, jog vaistiniams preparatams ar medicinos priemonėms būdingos gydomosios savybės teisėtai negali būti nurodomos kitų produktų reklamoje, taip pat turėdama pagrindo įtarti, jog netikrų gydytojų rekomendacijos bei kita klaidinanti informacija skatina vartotojus įsigyti reklamuojamą prekę, būdama tiek 2018 m. liepos 10 d. raštu Nr. 4-4628, tiek ir 2019 m. spalio 29 d. raštu Nr. 4E-9060 (dėl analogiškos, kaip nagrinėjamu atveju, Direct Group S.A. užsakytos akinių – žiūronų reklamos, kai dėl jos buvo gauti net 3 vartotojų skundai), tiek 2020 m. spalio 13 d. raštu Nr. 4E-26575 įspėta dėl gydomųjų ar kitų savybių turinčių, vadinamų „stebuklingų“ produktų reklamos, pateikiant įvairius tokios neleistinos reklamos pavyzdžius, tiek dėl „stebuklingų“ akinių reklamos, ir būdama įspėta dėl – būtent Panamoje registruotos bendrovės Direct Group S. A. veiklos, ne tik turėjo pakankamai informacijos ir žinių tam, kad suprastų ir galėtų tinkamai atskirti, ar pateikta užsakovų reklama atitinka Reklamos įstatyme numatytas nuostatas, bet galėjo ir turėjo suprasti, jog užsakovų (Panamoje registruotos bendrovės Direct Group S. A.) reklamą reikia vertinti itin atidžiai ir nustačius, kad tokia reklama neatitinka Reklamos įstatymo nuostatų, kaip atidus ir protingas reklaminės veiklos subjektas, privalėjo imtis veiksmų užtikrinti, jog tokia reklama, kurioje aprašomos stebuklingos produktų savybės, pareiškėjai priklausančiuose leidiniuose nebūtų skleidžiama, o vartotojai nebūtų klaidinami. Atsižvelgiant į visą tai, visgi, nurodo, kad pareiškėja ne tik nesilaikė jai teiktų rekomendacijų, bet ir suprasdama, jog nagrinėjama reklama nėra teisinga, o tik apgauna vartotojus, tokią reklamą ir toliau talpino savo leidiniuose ir skleidė vartotojams, taip pažeisdama Reklamos įstatymo nuostatas.

Pažymi, jog nesivadovaudama Tarnybos pateiktomis išsamiomis rekomendacijomis ir pateiktais pavyzdžiais, pareiškėja nesiėmė jokių priemonių užtikrinti, kad pareiškėjos leidiniuose skleidžiama informacija būtų išsami ir atitinkanti jai keliamus reikalavimus, įtvirtintus Reklamos įstatyme, nepaisydama akivaizdžių pažeidimų reklaminiame tekste, vis tiek toliau teikė vartotojams teisės aktų reikalavimams prieštaraujančią reklamą, o tai suponuoja, kad pareiškėja elgėsi socialiai neatsakingai ir nepaisė priežiūros institucijos teikiamų rekomendacijų ir tokiu būdu. Atsižvelgiant į tai mano, kad pareiškėjos skundo motyvai, jog Tarnybos komisija pareiškėją nepagrįstai pripažino atsakinga už skleistos reklamos neatitiktį šio įstatymo reikalavimams, nėra teisiškai pagrįsti.

Tarnyba taip pat nesutinka su pareiškėjos skundo teiginiu, kad anksčiau Reklamos įstatymo 5 straipsnio nuostatų priežiūrą vykdžiusi Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba suformavo praktiką, jog analogiškais atvejais visuomenės informavimo priemonių valdytojams atsakomybė netaikoma. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjos pateiktuose Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos nutarimuose nagrinėjamos visiškai skirtingos situacijos. Atsižvelgiant į šią aplinkybę bei į tai, jog, priešingai nei teigia pareiškėja, Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba, o taip pat ir teismai, laikėsi vienareikšmiškos Reklamos įstatyme įtvirtintos praktikos, jog reklamos skleidėjui, jei jis žinojo ar bent turėjo žinoti, jog jo skleidžiama reklama neatitinka įstatymų reikalavimams, atsakomybė turi būti taikoma. Atsižvelgiant į tai teigia, jog ir šis pareiškėjos argumentas nėra tikslus ir teisiškai pagrįstas.

Dėl pareiškėjos skleistos Reklamos poveikio vartotojų ekonominiam elgesiui nurodo, kad poveikio vartotojo ekonominiam elgesiui nustatymas nereikalauja įrodyti fakto, kad vartotojas priėmė sprendimą ir įsigijo prekę paveiktas reklamos, t. y. Tarnybai priimant sprendimą dėl Reklamos įstatymo pažeidimo, pakanka nustatyti tik poveikio vartotojo ekonominiam elgesiui galimybę. Mano, kad konkrečiu atveju, vertinant reklamos atitiktį Reklamos įstatymo reikalavimams, svarbu nustatyti, kaip reklamoje pateikiamą informaciją suprastų vidutinis vartotojas, o ne tai, kokią prasmę informacijai suteikia reklamos davėjas pagal savo vidinį įsitikinimą ar įsivaizdavimą. Šio ginčo kontekste pažymi, kad Tarnybos komisija nustatė, jog pareiškėja plataus tiražo leidiniuose „Kauno diena“ bei „Klaipėdos diena“ priede „TV diena“, kuriuose buvo siūloma įsigyti minėtas prekes, skleistoje reklamoje nenurodė nei konkretaus prekių pardavėjo, jo adreso, nei kitos svarbios informacijos, kuri vartotojui leistų identifikuoti prekes siūlantį komercinės veiklos subjektą, taip pat reklamoje nebuvo nurodomos tikslios prekių pirkimo – pardavimo sąlygos. Atsižvelgiant į tai nurodo, kad pareiškėjos skleista reklama neatitiko reklamai keliamų teisingumo, išsamumo ir tinkamo pateikimo kriterijų.

Taip atkreipia dėmesį, kad pareiškėjos skleista reklama buvo nukreipta į labiau pažeidžiamus, nei kiti, vidutinius reklamos vartotojus. Paaiškina, kad produkto „Binokulinis akies asistentas“ reklama buvo nukreipta į vartotojus, susiduriančius su regėjimo problemomis, o produkto „Nuskausminanti biomagnetinė apyrankė su turmalinu ir germaniu“ reklama buvo nukreipta į asmenis, kurie kenčia nuo migrenos, astmos bei kenčia nuo nuolatinio stipraus skausmo. Taip pat nurodo, kad skleistose reklamose buvo vartojami tokie teiginiai kaip „Užsakymas yra 100 % saugus, nes mokate tik tada, kai gaunate siuntinį. Šiuo metu yra vykdoma akcija: pirmieji 150 žmonių, kurie paskambins laiku, gaus 50 % nuolaidą“, kuriais buvo siekiama paskatinti vartotoją nedelsiant priimti sprendimą, nesuteikiant vartotojui galimybės ar pakankamai laiko priimti patikima informacija paremtą sprendimą.

Atsižvelgiant į tai teigia, kad vartotojas, skaitydamas pareiškėjos leidiniuose patalpintą reklamą, pasitikėdamas pareiškėjos, kaip vienos didžiausių leidinių, pateikiama informacija ir neturėdamas jokių duomenų, jog reklamos užsakovas – Panamoje registruota bendrovė, ne tik neturėjo pareigos, bet ir neturėjo galimybių paieškoti informacijos apie šią bendrovę, todėl, Tarnybos nuomone, vidutinis reklamos vartotojas, t. y. vidutinis skaitytojas, kuris neturi gilesnių ir specifinių žinių, matydamas pareiškėjos reklamą ir įvertinęs joje pateikiamus teiginius nurodančias, be viso to, apie galimai gydančias prekių savybes, neturėjo jokio pagrindo ja abejoti bei galėjo patikėti joje skleidžiama informacija ir dėl šios priežasties būti suklaidintas ir tokiu būdu, galėjo būti paskatintas priimti ekonominius sprendimus, kurių kitomis aplinkybėmis t. y. gavęs teisingą informaciją (pavyzdžiui, dėl sveikatos problemų laiku, neatidėliodamas ir neužsiimdamas savigyda, būtų kreipęsis į sveikatos priežiūros specialistus arba įsigijęs vaistinius preparatus ar medicinos priemones), nebūtų priėmęs. Įvertinus tai, Tarnyba mano, kad pareiškėja, skleisdama reklamą, pažeidė Reklamos įstatymo 5 straipsnyje įtvirtintą klaidinančios reklamos draudimo reikalavimą.

Dėl pareiškėjai paskirtos sankcijos pagrįstumo Tarnyba nurodo, jog nesutinka su pareiškėjos teiginiu, kad pareiškėjai paskirta sankcija – bauda, šioje situacijoje, apskritai neturėjo būti skiriama, nes kai pažeidimu nepadaroma esminės žalos Reklamos įstatymu saugomiems interesams, atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, reklaminės veiklos subjektams, gali būti taikomas įspėjimas, neskiriant baudos. Paaiškina, kad įspėjimas reklaminės veiklos subjektams gali būti taikomas tik tada, kai pažeidimu nedaroma esminė žala Reklamos įstatymo saugomiems interesams. Reklamos įstatymo 5 straipsnyje yra įtvirtintas imperatyvus draudimas klaidinti vartotojus. Būtent tokiu būdu vartotojai yra saugomi nuo klaidinančios reklamos, kuri galėtų paskatinti vartotojus priimti sprendimą, kurio kitomis aplinkybėmis, žinodami teisingą ir išsamią informaciją, pateiktą tinkamu būdu, jie nebūtų priėmę. Šiuo atveju pažymi, kad Tarnybos komisijos priimtame Nutarime nustatyta, jog pareiškėjos reklama klaidino vartotojus bei skatino įsigyti pareiškėjos reklamuojamas prekes. Tarnyba pabrėžia, kad būtent tokiu būdu ir buvo padaryta esminė žala įstatymo saugomiems interesams.

Taip pat nesutinka su pareiškėjos teiginiu, kad Tarnybos komisija nepagrįstai nenustatė lengvinančių aplinkybių, kadangi pareiškėja intensyviai bendradarbiavo su Tarnyba viso pažeidimo tyrimo metu, jai paprašius, teikė atsakymus į klausimus, paaiškinimus, įrodymus ir nurodė reklamos davėją, taip pat pareiškėja nedelsiant po Tarnybos pranešimo apie skleidžiamą reklamą, nutraukė jos skleidimą. Paaiškina, kad Reklamos įstatymo 24 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtintas baigtinis lengvinančių aplinkybių sąrašas. Pabrėžia, kad vadovaujantis Reklamos įstatymu, priežiūros institucijos, atlikdamos šio įstatymo reikalavimų įgyvendinimo priežiūrą, turi teisę gauti iš reklaminės veiklos subjektų informaciją ir dokumentus, reikalingus šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimui tirti. Už šios pareigos nevykdymą reklaminės veiklos subjektams gali būti taikoma sankcija, numatyta minėto įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje. Atsižvelgiant į tai nurodo, jog informacijos, paaiškinimų ir kitų Reklamos įstatymo pažeidimo tyrimui reikalingų dokumentų teikimas Tarnybos prašymu, nėra laikomas bendradarbiavimu, priešingai, tai yra verslo subjekto pareiga.

Tarnyba pabrėžia ir tai, kad pareiškėjai ne iškart skyrė sankciją už Reklamos įstatymo pažeidimą. Akcentuoja, jog pirmiausia – ir ne kartą – informavo pareiškėją apie minimos reklamos neatitikimą galiojantiems teisės aktams, teikė rekomendacijos dėl tokios reklamos ir suorganizavo susitikimą tam, kad reklaminės veiklos subjektai suprastų, kad skleidžiama reklama neatitinka Reklamos įstatyme keliamų reikalavimų ir yra klaidinanti vartotojus, tačiau, kaip matyti, pareiškėja nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, siekiant labiau kontroliuoti skleidžiamą reklamą ar nutraukti reklamos teikimo sutartį su reklamos užsakovu, nes bendradarbiavimas dėl reklamos skleidimo bendrovės leidiniuose buvo nutrauktas būtent pastarosios bendrovės, o ne pareiškėjos iniciatyva. Pažymi, jog pareiškėja ne tik kad pati nenutraukė bendradarbiavimo su minėta bendrove, bet neatsižvelgė ir nepaisė Tarnybos net kelis kartus raštu jai teiktų rekomendacijų, vykusio susitikimo metu išsakytų argumentų ir pasiūlymų dėl tokios reklamos skleidimo. Priešingai, pareiškėja, gerai žinodama, kad reklama neatitinka teisės aktuose jai keliamų reikalavimų, išsamumo ir teisingumo kriterijaus bei tokiu būdu klaidina pareiškėjos skaitytojus (vartotojus), atsižvelgdama į už tai gaunamas dideles pajamas, toliau skleidė teisės aktų reikalavimų neatitinkančią reklamą. Todėl mano, kad sutikti su šiais pareiškėjos skundo argumentais, kad pareiškėja aktyviai bendradarbiavo su Tarnyba ir teikė jos prašomą pateikti informaciją, o tai, pasak pareiškėjos, laikytina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nėra teisinio pagrindo.

Taip pat atkreipia dėmesį, kad spręsdama dėl sankcijos skyrimo, pirmuoju etapu Tarnybos komisija atsižvelgė į pareiškėjos pateiktą informaciją apie metines pajamas praėjusiais finansiniais metais ir apskaičiavo pradinį baudos dydį – t. y. apskaičiavo 1,5 procento pareiškėjos metinių pajamų. Spręsdama dėl sankcijos skyrimo, antruoju etapu Tarnybos komisija atsižvelgė į pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę ir apskaičiavo bazinį baudos dydį. Taip pat nustatė, kad šiuo atveju, pareiškėjos atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nebuvo, pažeidimą padarė pirmą kartą bei tyrimo metu teikė Tarnybos prašomus pateikti dokumentus.

Įvertinus visa tai mano, kad Tarnybos komisija Nutarimą priėmė išsamiai įvertinusi visas su padarytu pažeidimu susijusias aplinkybes, teisės aktuose numatytus reikalavimus, todėl pareiškėjai Nutarimu skirta 56 885 EUR bauda yra paskirta teisėtai ir pagrįstai, o baudos dydis yra tinkamai individualizuotas.

Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjos atstovas palaikė skunde teismui išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjos skundą tenkinti.

Atsakovės atstovės teisminio nagrinėjimo metu palaikė atsiliepime į pareiškėjos skundą išdėstytus argumentus ir prašė teismo pareiškėjos skundo netenkinti.

Teismas konstatuoja:

Byloje nustatyta, kad Tarnyba 2022 m. vasario 14 d. gavo vartotojo E. A. prašymą ir 2022 m. kovo 16 d. prašymo papildymą dėl Bendrovės veiklos. Prašyme buvo nurodoma, kad 2022 m. vasario 5 d. „Kauno dienos“ „TV dienos“ priedo 9-ame puslapyje buvo patalpintas straipsnis: „Prof. K.: Šis nuostabus išradimas pataisys Jūsų regėjimą per 7 milisekundes“, „Howardo Beckerio Instituo Osle specialistai atrado, kaip per 7 milisekundes pašalinti netgi rimtus regos defektus karinės technologijos pagalba. Veikiant šiam „oftalmologijos stebuklui“ rega automatiškai pagerėja ir akimirksniu paaštrėja net 400 proc. Apie galimybes naudoti revoliucines technologijas kasdieniniame gyvenime pasakoja švedų mokslininkų komandos vadovas, prof. T. K..“, „Binokulinis akių asistentas padės per 2 savaites: 1) sustabdyti esamų akių defektų progresavimą; 2) atsikratyti regos defektų – nepriklausomai nuo amžiaus ir defektų tipo; 3) pamatyti viską aštriai ir aiškiai; 4) perskaityti netgi labai smulkų šriftą; 5) lengvai pamatyti objektus iš atstumo; 6) užtikrinti akims pilną ir visapusišką apsaugą“. Reklama, kuria buvo reklamuojama prekė – „Binokulinis akių asistentas“, su nuolaida kainuojantis 29 Eur. Reklamos straipsnio apačioje buvo nurodytas telefono numeris 8 37 211 512 susisiekimui. Susisiekus minėtu numeriu bei užsakius prekę „Binokulinis akių asistentas“, vėliau, po valandos, norint atšaukti užsakymą, buvo nurodyta, kad „užsakymo atšaukti neįmanoma, kadangi prekė jau perduota kurjeriui. Minėtos prekės įprasta kaina yra 58 Eur, tačiau, susisiekus minėtu telefono numeriu ir, konsultantei primygtinai įsiūlius kitus priedus šiai prekei, galutinė suma išauga iki 63 Eur. Pateiktame prekių grąžinimo dokumente „Skundų forma“ buvo nurodyta galimybė grąžinti prekes tik Belgijoje ir Kroatijoje registruotais adresais.

Tarnyba 2022 m. kovo 25 d. raštu Nr. 4E-3591 kreipėsi į Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybą ir prašė pateikti informaciją apie elektroninių ryšių paslaugų teikėją Voxbone SA – paslaugų teikėjo kontaktinius duomenis (registracijos vietą, elektroninio pašto adresą ir kitą kontaktinę informaciją), taip pat informaciją, ar šis elektroninių ryšių paslaugų teikėjas turi Lietuvos Respublikoje atstovų bet kokia atstovavimo forma, į kuriuos Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba galėtų kreiptis dėl užsakymą vykdančio verslo subjekto identifikavimo.

Tarnyba 2022 m. balandžio 1 d. gavo Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos raštą, kuriuo institucija pateikė informaciją apie Belgijoje registruotą elektroninių ryšių paslaugų teikėją Voxbone SA, įskaitant įmonės kodą, adresą (Belgijoje) ir kontaktinius elektroninio pašto adresus.

Tarnyba, atsižvelgdama į vartotojo prašyme pateiktą informaciją, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2022 m. kovo 25 d. raštu Nr. 4E-3594 kreipėsi į UAB „Diena Media News“ ir paprašė pateikti paaiškinimus dėl nagrinėjamos situacijos.

Bendrovė 2022 m. balandžio 6 d. pateikė Tarnybai paaiškinimus, nurodydama, kad UAB „Diena Media News“ nėra reklamuojamos prekės pardavėja ir taip pat nėra prekės pardavėjo atstovė, todėl negali pasisakyti nei dėl prekės savybių, nei dėl pardavėjo vykdomos pardavimų strategijos. Bendrovė nurodė, jog vartotojas savo prašyme daugiausiai skundžiasi dėl pardavėjo veiksmų užsakymo priėmimo proceso metu bei vykdant užsakymą, t. y., vartotojo nuomone, galimai perteklinės asmeninės informacijos (gimimo datos ir elektroninio pašto adreso) rinkimo užsakant prekę, taip pat „patobulintos“ prekės, apie kurią reklamoje nėra rašoma, taip pat konsultantų siūlytų papildomų bei nesusijusių su užsakoma preke naudų bei galimybės pagalvoti dėl prekės užsakymo nesudarymo, galimybės atšaukti užsakymą perskambinus po valandos ir prekių grąžinimo į užsienio valstybę. Bendrovė pažymėjo, jog negali daryti įtakos reklamos užsakovo veiklai vartotojų atžvilgiu, taip pat ir vykdomų prekių, kurių reklama buvo paskelbta UAB „Diena Media News“ leidinyje, pardavimams. UAB „Diena Media News“ nurodė, jog reklamos užsakovas yra Direct Group S.A., Panamoje registruota bendrovė. Paaiškino, jog 2022 m. vasario – kovo mėnesiais UAB „Diena Media News“ bendravo su projektų koordinatore, o iki to laiko buvo komunikuojama su dabar jau nebedirbančia komandos vadove. Prekės „Binokulinis akių asistentas“ reklama buvo publikuojama spausdintame šeštadieniniame leidinyje „TV diena“ (leidžiamas su „Kauno diena“ ir „Klaipėda diena“), kurio tiražas 27 500 egzempliorių. Bendrovė nurodė, jog publikavimo datos buvo šios: 2022 m. kovo 26 d., 2022 m. kovo 19 d., 2022 m. vasario 5 d., 2021 m. gruodžio 18 d., 2021 m. lapkričio 27 d. ir 2021 m. rugsėjo 25 d.. Bendrovės teigimu, nuo 2022 m. balandžio 1 d. šios reklamos nebėra skleidžiamos, kadangi su reklamos užsakovu yra sustabdytas bendradarbiavimas (Direct Group S. A. iniciatyva). Bendrovė nurodė, jog UAB „Diena Media News“ valdomuose interneto portaluose minėta reklama skleidžiama nebuvo.

Tarnybos komisija 2022 m. balandžio 27 d. priėmė nutarimą Nr. 12R-7 „Pradėti nagrinėjimo procedūrą dėl UAB „Diena Media News“ galimo Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo pažeidimo“.

Tarnyba 2022 m. balandžio 29 d. raštu Nr. 4E-4177 kreipėsi į UAB „Diena Media News“ ir paprašė pateikti motyvuotus paaiškinimus bei pateikti spausdintame šeštadieniniame leidinyje „TV diena“ (leidžiamas su „Kauno diena“ ir „Klaipėda diena“), publikavimo datos buvo šios: 2022 m. kovo 26 d., 2022 m. kovo 19 d., 2022 m. vasario 5 d., 2021 m. gruodžio 18 d., 2021 m. lapkričio 27 d. ir 2021 m. rugsėjo 25 d.

Bendrovė 2022 m. gegužės 13 d. pateikė paaiškinus bei prašomų laikraščių kopijas. Bendrovė dar kartą pažymėjo, kad nėra reklamuojamos prekės pardavėja ir nėra prekės pardavėjo atstovė, todėl negali vertinti nei parduodamos prekės savybių, nei pardavėjo vykdomos pardavimų strategijos. Bendrovė pažymėjo, kad vartotojas savo pareiškime daugiausia skundžiasi dėl pardavėjo veiksmų užsakymo priėmimo procese bei vykdant užsakymą. UAB „Diena Media News“ nurodė, kad negali daryti įtakos reklamos užsakovo veiklai vartotojų atžvilgiu, vykdant prekių, kurių reklama buvo paskelbta UAB „Diena Media News“ leidinyje, pardavimus. Paaiškino, kad nėra publikuoto reklaminio straipsnio autorė, visą reklaminę medžiagą publikavimui rengė bei pateikė užsakovas (Panamoje registruota bendrovė Direct Group S.A.). UAB „Diena Media News“ taip pat priminė, jog reklamos teksto keisti ar koreguoti neturėjo galimybės. UAB „Diena Media News“ pateikdavo užsakovui visus leidinio reikalavimus reklamos maketui, kuri pagal šiuos reikalavimus parengdavo užsakovas. Galutinė sumaketuota reklama būdavo atsiunčiama elektroniniu paštu. UAB „Diena Media News“ įterpdavo užsakovo atsiųstą maketą į specialiai jam paliktą leidinio vietą. UAB „Diena Media News“ pažymėjo, kad neveikia reklamos užsakovo vardu ar jo naudai – ji reklamos užsakovui – Panamoje registruotai bendrovei Direct Group S.A. – suteikė atlygintiną paslaugą (reklaminį plotą savo leidinyje), todėl mano, kad iš jos negali būti reikalaujama tokio profesinio atidumo standarto, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje. UAB „Diena Media News“ nurodė, jog Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 23 straipsnio 1 dalis nustato, kad už įstatyme nustatytų reikalavimų neatitinkančios reklamos naudojimą atsako reklamos davėjas. Pagal Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 23 straipsnio 2 dalį, reklamos paslaugų teikėjas atsako už įstatyme nustatytų reikalavimų neatitinkančios reklamos naudojimą tik tuo atveju, jeigu jis žinojo ar turėjo žinoti, kad naudojama įstatyme nustatytų reikalavimų neatitinkanti reklama arba įstatyme nustatyti reikalavimai buvo pažeisti dėl jo veiksmų gaminant ar skelbiant reklamą, arba reklamos paslaugų teikėjas negali pateikti įrodymų, leidžiančių nustatyti reklamos davėją (reklamos gamintoją). Bendrovės nuomone, Tarnyba nepagrįstai daro išvadą, kad UAB „Diena Media News“ jau buvo įspėta anksčiau dėl šios prekės reklamos.

Tarnyba, išnagrinėjusi UAB „Diena Media News“ pateiktus laikraščius, pastebėjo, jog Bendrovės laikraščiuose skleidžiama ne tik prekės ,,binokulinis akių asistentas“ reklama, tačiau ir savo aprašymais, vaizdine medžiaga, bei „stebuklingais“ teiginiais panašios prekės – „Nuskausminanti biomagnetinė apyrankė su turmalinu ir germaniu“ reklama. Šios prekės reklama skleista 2022 m. kovo 26 d., Nr. 70 „Kauno diena“ „TV diena“ priedo 11 – ame puslapyje, 2022 m. vasario 6 d., Nr. 30 „Kauno diena“ „TV diena“ 5 – tame puslapyje, 2021 m. gruodžio 18 d., Nr. 292 ,,Klaipėda“ „TV diena“, 7 – tame puslapyje.

Tarnyba 2022 m. birželio 16 d. priėmė pranešimą Nr. 3-820 „Dėl UAB „Diena Media News“ galimo Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo pažeidimo“ (toliau – ir Pranešimas), kuriame padarė išvadą, kad UAB „Diena Media News“ pažeidė Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 5 straipsnį.

Atsakovė 2022 m. birželio 20 d. raštu Nr. 4E-5000 išsiuntė UAB „Diena Media News“ Pranešimo nuorašą bei informavo apie 2022 m. liepos 14 d. vyksiantį bylos „Dėl UAB „Diena Media News“ Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo pažeidimo“ nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka.

Bendrovė 2022 m. liepos 7 d. pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad jog prekės „Nuskausminanti biomagnetinė apyrankė su turmalinu ir germaniu“ reklamos davėjas yra Direct Group SA. Minėta reklama buvo skleidžiama bendrovės leidinyje „TV diena“ 2021 m. spalio 30 d., 2021 m. gruodžio 18 d., 2022 m. sausio 22 d., 2022 m. vasario 5 d., 2022 m. kovo 12 d. bei 2022 m. kovo 26 d. Teikdama papildomus paaiškinimus UAB „Diena Media News“ nurodė, jog prekės „Binokulinis akių asistentas“ reklama bendrovės leidinyje „TV diena“ buvo skleidžiama 2021 m. rugsėjo 25 d., 2021 m. lapkričio 27 d., 2021 m. gruodžio 18 d., 2022 m. vasario 5 d., 2022 m. kovo 19 d., 2022 m. kovo 26 d. Paskutinė prekių „Binokulinis akių asistentas“ ir „Nuskausminanti biomagnetinė apyrankė su turmalinu ir germaniu“ reklama publikuota 2022 m. kovo 26 d. Pažymėjo, kad taip pat buvo platinama įvairių buities ir asmeninių reikmenų, prietaisų, prekių fizinei savijautai gerinti reklama. Bendrovė nurodė, jog Direct Group S. A. bendradarbiavimą su UAB „Diena Media News“ nutraukė nuo 2022 m. balandžio 1 d. Papildomai paaiškino, kad pagal Reklamos įstatyme apibrėžtas sąvokas, UAB „Diena Media News“ yra laikytina tik reklamos skleidėju – reklamos paslaugų teikėju, skleidžiančiu reklamą visuomenės informavimo priemonėse (Reklamos įstatymo 2 straipsnio 15 dalis). UAB „Diena Media News“ nėra nei reklamos davėjas – asmuo, kurio iniciatyva ir interesais naudojama (užsakoma, gaminama, skleidžiama) reklama (Reklamos įstatymo 2 straipsnio 10 dalis), nei reklamos gamintojas – reklamos paslaugų teikėjas, teikiantis reklamos gamybos paslaugas (Reklamos įstatymo 2 straipsnio 11 dalis). Pažymėjo, kad atskleidė Tarnybai, kas yra reklamos davėjas – Panamoje registruota bendrovė, nurodė atstovų kontaktus. UAB „Diena Media News“ nurodė, kad vertinama reklama buvo parengta paties reklamos davėjo ir publikuojama reklamos davėjo iniciatyva. UAB „Diena Media News“ ginčo reklamos nerengė, tik suteikė reklaminį plotą savo leidinyje. UAB „Diena Media News“ nuomone, atsakomybė jai pagal Reklamos įstatymo 23 straipsnio 2 dalį galėtų būti taikoma tik tuo atveju, jeigu ji, kaip reklamos paslaugų teikėjas, nebūtų pateikusi įrodymų, leidžiančių nustatyti reklamos davėją (reklamos gamintoją). Bendrovės nuomone, atsakomybė neturėtų būti perkeliama UAB „Diena Media News“, jeigu Tarnyba nepasiekia reklamos davėjo.

Tarnyba, išnagrinėjusi surinktą medžiagą, 2022 m. liepos 14 d. priėmė Nutarimą, kuriuo konstatavo, kad Bendrovė pažeidė Reklamos įstatymo 5 straipsnį ir skyrė pareiškėjai 56 885 Eur baudą.

Byloje ginčas kilo dėl Nutarimo, kuriuo pareiškėjai už Reklamos įstatymo 5 straipsnio pažeidimą, buvo paskirta 56 885 Eur bauda, teisėtumo bei pagrįstumo.

Reklama – bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens ūkine komercine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą (Reklamos įstatymo 2 straipsnio 8 dalis).

Ginčo byloje, kad pareiškėjos leidiniuose „Kauno diena“, „Klaipėda“ šeštadieniniame priede „TV diena“ skleista informacija apie siūlomas įsigyti prekes „Binokulinis akių asistentas“, „Nuskausminanti biomagnetinė apyrankė su turmalinu ir germaniu“ atitinka Reklamos įstatyme įtvirtintą reklamos sąvoką, nėra.

Pareiškėja skunde teismui akcentuoja, kad Tarnyba neturėdama teisinio pagrindo vertino ir kitą pareiškėjos leidiniuose skleidžiamą reklamą („Nuskausminanti biomagnetinė apyrankė su turmalinu ir germaniu“), nors dėl šios reklamos vartotojas jokių nusiskundimų nepateikė, taip nepagrįstai išplėsdama šio ginčo ribas.

Teismas su šiais pareiškėjos argumentais nesutinka. Reklamos įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisę reikalauti, kad būtų pradėtas šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimų nagrinėjimas, turi asmenys, kurių interesai yra pažeisti, valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos bei asmenų interesams atstovaujančios asociacijos (toliau – pareiškėjai). To paties straipsnio 3 dalis nustato, kad priežiūros institucija turi teisę pradėti nagrinėti šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimus savo iniciatyva, priimdama motyvuotą nutarimą. Tokiu atveju mutatis mutandis taikomos šio straipsnio 8–19 dalių nuostatos. Iš Nutarimo turinio bei byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad Tarnyba dėl pareiškėjos skleistos reklamos „Nuskausminanti biomagnetinė apyrankė su turmalinu ir germaniu“ buvo pradėtas Tarnybos iniciatyva, kuriai tokia teisė yra nustatyta minėtu Reklamos įstatymo straipsniu, todėl pareiškėjos argumentai dėl nepagrįstai išplėstų ginčo ribų atmestini kaip nepagrįsti.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Reklamos įstatymas, kuriame įtvirtinta, kad draudžiama naudoti klaidinančią reklamą (5 straipsnio 1 dalis).

Reklama bet kuriomis aplinkybėmis laikoma klaidinančia, jeigu ji turi Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 7 straipsnio 1–21 punktuose nustatytų klaidinančios komercinės veiklos požymių (Reklamos įstatymo 5 straipsnio 6 dalis). Kriterijai, kuriais remiantis nustatoma, ar reklama yra klaidinanti, įtvirtinti Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje: 1) reklamoje pateikiami teiginiai yra neteisingi, jeigu reklamos davėjas negali pagrįsti šių teiginių teisingumo jos naudojimo metu. Ar pakanka reklamoje pateikiamų teiginių teisingumą pagrindžiančių duomenų, sprendžiama atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį. Pateikiamų teiginių teisingumą pagrindžiančiais duomenimis nepripažįstami liudijimai ir rekomendacijos asmenų, kurių kompetencija nėra susijusi su pateikiamos informacijos turiniu;

2) reklamoje pateikiama informacija yra neišsami, jeigu praleista tam tikra informacijos dalis, kurios pateikimas, atsižvelgiant į kitą toje reklamoje pateikiamą informaciją, būtinai reikalingas, kad būtų išvengta reklamos vartotojų suklaidinimo. Reklamoje pateikiama informacija taip pat yra neišsami, jeigu neatskleidžiama, nuslepiama arba neaiškiai, nesuprantamai, dviprasmiškai ar ne laiku pateikiama esminė informacija, kuri vidutiniam vartotojui reikalinga tam, kad jis galėtų priimti informacija paremtą sprendimą dėl sandorio, ir tuo vidutinis vartotojas skatinamas arba gali būti paskatintas priimti tokį sprendimą dėl sandorio, kurio jis kitomis aplinkybėmis nebūtų priėmęs. Jeigu reklamos perteikimo priemonės apimties arba laiko požiūriu yra ribotos, tai sprendžiant, ar informacija neišsami, turi būti atsižvelgiama į šį ribotumą, konkretaus atvejo ypatumus, aplinkybes ir bet kokias kitas priemones, kurių reklamos davėjas ėmėsi tam, kad informacija vartotojams būtų prieinama kitais būdais; 3) reklamos pateikimo būdas ar forma yra tokie, kad reklamos vartotojas gali suvokti numanomą neteisingą (klaidinantį) reklamos teiginį.

Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 7 straipsnio 15 dalyje nustatyta, kad preziumuojama, kad komercinė veikla yra klaidinanti, jeigu ji pasireiškia kaip apgaulingas tvirtinimas, kad produktas gali gydyti ligas, funkcinius ar vystymosi sutrikimus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra konstatavęs, kad sistemiškai ir lingvistiškai aiškinant Reklamos įstatymo 5 straipsnio 1, 2, 4 ir 6 dalis darytina išvada, kad nustačius, jog vertinama reklama turi nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 7 straipsnio 1–21 punktuose nustatytų klaidinančios komercinės veiklos požymių, nėra teisinio pagrindo ir faktinio poreikio byloje aptariamos reklamos turinį papildomai vertinti Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų teisingumo, išsamumo ir pateikimo kriterijų požiūriu, nes įstatymo leidėjas, priimdamas Reklamos įstatymo 5 straipsnio 6 dalį expressis verbis nurodė, kad šioje teisės normoje nurodyta reklama bet kuriomis aplinkybėmis laikoma klaidinančia. Ši nuostata taip pat reiškia, kad tokiu atveju preziumuojama, jog ekonominis vartotojo elgesys yra paveiktas (LVAT 2012 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-370/2012).

Atsižvelgus į šias Reklamos įstatymo nuostatas ir LVAT praktiką, darytina išvada, jog nustačius, kad nagrinėjama informacija yra reklama pagal Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 2 straipsnio 7 dalį, ir kad reklama atitinka Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 7 straipsnio 1–21 punktuose nustatytus klaidinančios komercinės veiklos požymius, tai yra pakankamas pagrindas reklamą pripažinti Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo draudžiama klaidinančia reklama.

Nustatyta, kad pareiškėja 2021 m. rugsėjo 25 d., 2021 m. lapkričio 27 d., 2021 m. gruodžio 18 d., 2022 m. vasario 5 d., taip pat 2022 m. kovo 26 d. ir 2022 m. kovo 19 d. šeštadieniniame leidinyje „TV diena“, kuris leidžiamas su „Kauno diena“ ir „Klaipėdos diena“ skleidė gaminio „Binokulinis akies asistentas“ reklamą, joje nurodant: „Prof. K.: Šis nuostabus išradimas pataisys Jūsų regėjimą per 7 milisekundes“, „Howardo Beckerio Instituo Osle specialistai atrado, kaip per 7 milisekundes pašalinti netgi rimtus regos defektus karinės technologijos pagalba. Veikiant šiam „oftalmologijos stebuklui“ rega automatiškai pagerėja ir akimirksniu paaštrėja net 400 proc. Apie galimybes naudoti revoliucines technologijas kasdieniniame gyvenime pasakoja švedų mokslininkų komandos vadovas, prof. T. K.“, „Binokulinis akių asistentas padės per 2 savaites: 1) sustabdyti esamų akių defektų progresavimą; 2) atsikratyti regos defektų – nepriklausomai nuo amžiaus ir defektų tipo; 3) pamatyti viską aštriai ir aiškiai; 4) perskaityti netgi labai smulkų šriftą; 5) lengvai pamatyti objektus iš atstumo; 6) užtikrinti akims pilną ir visapusišką apsaugą“. Kita pareiškėjos 2021 m. gruodžio 18 d., 2022 m. vasario 6 d. ir 2022 m. kovo 26 d., šeštadieniniame leidinyje „TV diena“, kuris leidžiamas su „Kauno diena“ ir „Klaipėdos diena (leidinio tiražas 27 500 egz.) skleista gaminio „Nuskausminanti biomagnetinė apyrankė su turmalinu ir germaniu“ reklama, kurioje buvo nurodomi tokie teiginiai: „Šokiruojantis išradimas iš Japonijos kovoja su skausmu be vaistų!“, „Ekspertai patvirtina: Nuskausminanti biomagnetinė apyrankė su turmalinu ir germaniu, tai galingiausias ginklas nuo skausmo ir negalavimų“, „2 viename – jonoterapija ir magnetoterapija; reguliuoja kraujospūdį ir širdies ritmą; palengvina migreną ir galvos svaigimą; padidina atsparumą; pagreitina gijimą; sumažina astmos simptomus ir alergijas; pašalina raumenų, stuburo ir sąnarių skausmus; pagerina virškinimą, palaiko lieknėjimą; sumažina cukraus ir cholesterolio kiekį kraujyje“ „<...> iš karto po užsidėjimo, o pilną veiksmingumą pasiekia po 6-8 dienų; kovoja net su ilgalaikiu skausmu ir negalavimais, nepriklausomai nuo jų priežasčių; pašalina ne tik simptomus, bet ir jų priežastis dėl gilios joninės autopoliarizacijos“, „jeigu norite: gyventi be skausmo; sustiprinti organizmą; pagerinti kraujotaką. Išbandykite nuskausminančią biomagnetinę jonizuojančią apyrankę iš Japonijos jau dabar 50 % pigiau“, „Pagaliau prieinama Lietuvoje Japoniška nuskausminamoji biomagnetinė jonizuojanti apyrankė su turmalinu ir germaniu jau palengvino daugiau kaip 12 milijonų žmonių kančias visame pasaulyje, o dabar ji pasiekė Lietuvą. Vis dėl to jos nerasite jokioje vaistinėje ar parduotuvėje. Ją galima gauti tik paskambinę nurodytu numeriu. Užsakymas yra 100 % saugus, nes mokate tik tada, kai gaunate siuntinį. Šiuo metu yra vykdoma akcija: pirmieji 150 žmonių, kurie paskambins laiku, gaus 50 % nuolaidą.“. Šioje reklamoje taip pat siūloma įsigyti „stebuklingą“ prekę, jos reklamoje nurodomos gydomosios, netgi „stebuklingos“ savybės („kovoja su skausmu be vaistų“, „Nuskausminanti biomagnetinė apyrankė su turmalinu ir germaniu, tai galingiausias ginklas nuo skausmo ir negalavimų“, „reguliuoja kraujospūdį ir širdies ritmą; palengvina migreną ir galvos svaigimą; padidina atsparumą; pagreitina gijimą; sumažina astmos simptomus ir alergijas; pašalina raumenų, stuburo ir sąnarių skausmus; pagerina virškinimą, palaiko lieknėjimą; sumažina cukraus ir cholesterolio kiekį kraujyje“, „kovoja net su ilgalaikiu skausmu ir negalavimais, nepriklausomai nuo jų priežasčių; pašalina ne tik simptomus, bet ir jų priežastis“, „germaniu jau palengvino daugiau kaip 12 milijonų žmonių kančias visame pasaulyje, o dabar ji pasiekė Lietuvą“).

Teismas pažymi, kad „Binokulinis akies asistentas“ reklamoje buvo nurodomos gydomosios produktų savybės, nors produktai nėra ir nebuvo registruoti kaip vaistiniai preparatai ar medicinos priemonės. Teismas visiškai sutinka su atsakovės pateiktu įvertinimu, kad buvo siūloma „stebuklinga“ prekė. Tokia išvada yra daroma įvertinus paminėtos reklamos visumą, o ne tik pažodinį, kaip pareiškėja teigia, vertinimą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog reklamoje skleidžiami teiginiai, kuriais nurodomos gydomosios savybės, pasireiškia kaip apgaulingas tvirtinimas, kad produktas gali gydyti ligas, funkcinius ar vystymosi sutrikimus, todėl, remiantis Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 5 straipsnio 6 dalimi, reklama vertintina kaip klaidinanti.

Pasisakant dėl pareiškėjos argumentų, kad naudojantis „Google“ paieška, nesunku rasti pareiškėjos nurodytą medicinos specialistą – T. K., kuris, anot pareiškėjos, turėtų būti gana gerai žinomas, pastebėtina, jog šis argumentas iš esmės pateiktam atsakovės įvertinimui neturi reikšmės, nes net egzistuojant tokiam medicinos specialistui, byloje nėra jokių įrodymų, jog būtent šis specialistas yra pateikęs rekomendacijas. Teismas pritaria atsakovės pateiktai pozicijai, kad praktikoje, nagrinėjant Reklamos įstatymo pažeidimo bylas, labai dažnai pasitaiko atvejų, kai gydytojų, medicinos specialistų atvaizdai, pateiktos rekomendacijos, yra naudojamos negavus šių medicinos specialistų sutikimo.

Iš esmės analogiškai yra vertinama ir pareiškėjos reklama „Nuskausminanti biomagnetinė apyrankė su turmalinu ir germaniu“. Šioje reklamoje taip pat yra pateikiami teiginiai, kuriais yra nurodomos gydomosios savybės, nors reklamuojamas produktas nėra nei vaistinis preparatas, nei medicinos priemonė ir reklamuojamomis savybėmis nepasižymi, todėl tokia reklama pasireiškia kaip apgaulingas tvirtinimas vartotojams, kad produktas gali gydyti ligas, funkcinius ar vystymosi sutrikimus, todėl atsakovė ir šią reklamą pagrįstai įvertino kaip klaidinančią.

Tarnybos komisija nustatė, kad UAB „Diena Media News“ leidiniuose „Kauno diena“ bei „Klaipėdos diena“ priede „TV diena“, kuriame buvo siūloma įsigyti minėtas prekes, skleistoje reklamoje nebuvo nurodomas nei prekių pardavėjas, nei pardavėjo adresas, nei kita svarbi informacija, kuri leistų vartotojui identifikuoti prekes siūlantį komercinės veiklos subjektą, nenurodomos tikslios prekių pirkimo – pardavimo sąlygos. Taigi, vartotojas, skaitydamas UAB „Diena Media News“ leidinyje patalpintą reklamą, pasitikėdamas UAB „Diena Media News“, kaip vieno didžiausių leidinių, pateikiama informacija ir neturėdamas jokių duomenų, jog reklamos užsakovas – Panamoje registruota bendrovė, ne tik neturėjo pareigos, bet ir neturėjo galimybių paieškoti informacijos apie šią bendrovę, todėl sutiktina su Tarnybos išvadomis, kad vidutinis reklamos vartotojas, matydamas skleidžiamą reklamą, neturėjo jokio pagrindo ja abejoti, galėjo patikėti joje skleidžiama informacija ir dėl šios priežasties būti suklaidintas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog reklama buvo nukreipta į labiau pažeidžiamus asmenis, nei kiti, vidutiniai reklamos vartotojai t. y. reklama buvo nukreipta į vartotojus, susiduriančius su įvairiomis sveikatos problemomis.

Pasisakant dėl argumentų, susijusių su reklamuotų prekių technologiniu inovatyvumu pažymėtina, kad šis argumentas nėra tikslus ir prieštaraujantis, nes pati pareiškėja teigia, kad nei Bendrovė, nei atsakovė nėra kompetentinga įvertinti technologinio inovatyvumo. Dar daugiau, pareiškėja nei Tarnybai, nei teismui nepateikė jokių įrodymų pagrįsti reklamoje naudotų teiginių teisingumo, todėl toks argumentas nelaikomas pagrįstu.

Iš pareiškėjos skundo turinio spręstina, kad pareiškėja pagrindiniu argumentu nurodo tai, kad ji negali būti atsakinga dėl nagrinėjamos reklamos neatitikimo Reklamos įstatymo nuostatoms, nes ji atsakovei nurodė reklamos užsakovą – Panamoje registruotą bendrovę Direct Group S. A. Būtent ši bendrovė užsakė ir pareiškėjos leidiniuose reklamavo savo prekes. Pareiškėja tik patalpino reklamą savo leidiniuose ir jokios įtakos reklamos turiniui ji negalėjo daryti.

Reklamos įstatymo 23 straipsnio 1 dalis nustato, kad reklamos davėjas atsako už šiame įstatyme nustatytų reikalavimų neatitinkančios reklamos naudojimą, jeigu jis neįrodo, kad šiame įstatyme nustatyti reikalavimai buvo pažeisti ne dėl jo kaltės, o 2 dalis nustato, kad reklamos paslaugų teikėjas atsako už šiame įstatyme nustatytų reikalavimų neatitinkančios reklamos naudojimą tik tuo atveju, jeigu jis žinojo ar turėjo žinoti, kad naudojama šiame įstatyme nustatytų reikalavimų neatitinkanti reklama arba šiame įstatyme nustatyti reikalavimai buvo pažeisti dėl jo veiksmų gaminant ar skelbiant reklamą, arba reklamos paslaugų teikėjas negali pateikti įrodymų, leidžiančių nustatyti reklamos davėją (reklamos gamintoją).

Atsakovės teigimu, pareiškėja žinojo/turėjo žinoti, kad pateikta reklama neatitinka reklamos įstatyme nustatytų reikalavimų, nes net keletą kartų pareiškėjai buvo pateiktos išsamios rekomendacijos. Pareiškėja nurodo, kad kiekvieną situaciją reikia vertinti individualiai ir pateiktos rekomendacijos nesusijusios su teikta reklama.

Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad Tarnyba 2018 m., 2019 m. ir 2020 m., t. y. net keletą kartų pareiškėjai teikė išsamias rekomendacijas dėl leidiniuose skleidžiamos gydomųjų ar kitų savybių turinčių, vadinamų „stebuklingų“ produktų reklamos, pateikdama konkrečius pavyzdžius. Pareiškėja neneigia ir to, kad 2019 m. Tarnybos iniciatyva vyko susitikimas su Lietuvos dienraščių atstovais būtent dėl gydomųjų ar kitų savybių turinčių, vadinamų „stebuklingų“ produktų reklamos, į kurį Tarnybos 2019 m. rugsėjo 27 d. raštu Nr. 4E-7042 buvo pakviesta ir pareiškėja. Pažymėtina, kad Tarnyba pateikė išsamius pavyzdžius su netinkama reklama, kurių tarpe buvo ir analogiški pavyzdžiai nagrinėjamam atvejui. Dar daugiau, susitikimo metu buvo aptariama būtent Panamoje registruotos bendrovės Direct Group S. A. veiklos bei galimos Lietuvos dienraščių, reklamuojančių minėtos bendrovės produktus, atsakomybės. Taigi, teismas pritaria atsakovės pozicijai, kad pareiškėja, labai gerai žinodama, jog vaistiniams preparatams ar medicinos priemonėms būdingos gydomosios savybės teisėtai negali būti nurodomos kitų produktų reklamoje, taip pat turėdama pagrindo įtarti, jog netikrų gydytojų rekomendacijos bei kita klaidinanti informacija skatina vartotojus įsigyti reklamuojamą prekę, būdama tiek 2018 m. liepos 10 d. raštu Nr. 4-4628, tiek ir 2019 m. spalio 29 d. raštu Nr. 4E-9060 (dėl analogiškos, kaip nagrinėjamu atveju, Direct Group S.A. užsakytos akinių – žiūronų reklamos, kai dėl jos buvo gauti net 3 vartotojų skundai), tiek 2020 m. spalio 13 d. raštu Nr. 4E-26575 įspėta dėl gydomųjų ar kitų savybių turinčių, vadinamų „stebuklingų“ produktų reklamos, pateikiant įvairius tokios neleistinos reklamos pavyzdžius, tiek dėl „stebuklingų“ akinių reklamos, ir būdama įspėta dėl – būtent Panamoje registruotos bendrovės Direct Group S. A. veiklos, ne tik turėjo pakankamai informacijos ir žinių, tam, kad suprastų ir galėtų tinkamai atskirti, ar pateikta užsakovų reklama atitinka Reklamos įstatyme numatytas nuostatas. Pasisakant dėl pareiškėjos argumento, kad kiekvienas atvejis turi būti įvertintas individualiai pažymėtina, kad pareiškėja teisi, tačiau akcentuojama, kad atsakovė kiekvieną nagrinėjamą atvejį ir įvertino. Tai, kad pareiškėjai buvo pateikta išsami informacija ir buvo nurodoma atidžiai vertinti būtent Panamoje registruotos bendrovės Direct Group S. A. veiklą, pateikti pavyzdžiai, kurie iš esmės artimi nagrinėjamai reklamai, sudarė pagrindą spręsti apie tai, kad pareiškėja žinojo/turėjo žinoti, kad reklama neatitinka reklamos įstatymo nuostatų. Argumentai, kad ankstesniais atvejais atsakovė įspėdavo dėl netinkamos reklamos, todėl pareiškėja visuomet ją pašalindavo, tačiau šį kartą buvo nubausta, tik dar kartą patvirtina, kad pareiškėja žinojo apie skelbiamos reklamos netinkamumą. Pareiškėjos skunde minima Konkurencijos tarybos ir teismų praktika nėra aktuali, nes kaip teisingai atsakovė pastebėjo, jog tiek Konkurencijos taryba, tiek teismai laikėsi vienareikšmiškos Reklamos įstatyme įtvirtintos praktikos, jog reklamos skleidėjui, jei jis žinojo ar bent turėjo žinoti, jog jo skleidžiama, atsakomybė turi būti taikoma.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Bendrovė buvo įspėta dėl gydomųjų ir kitų savybių turinčių, vadinamų „stebuklingų“ produktų reklamos, taip pat dėl Panamoje registruotos bendrovės Direct Group S. A. veiklos, taigi, žinojo, jog šios bendrovės skleidžiama reklama neatitinka Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 5 straipsnio nuostatų, galėjo ir turėjo suprasti, jog nagrinėjama reklama yra klaidinanti, pažeidžianti vartotojų – ypač labiau pažeidžiamų – interesus ir todėl neleistina. Bendrovė galėjo ir turėjo suprasti, jog Panamoje registruotos bendrovės Direct Group S. A. reklamą reikia vertinti itin atidžiai ir atsargiai. Galėjo bei turėjo imtis veiksmų užtikrinti, jog reklama, kurioje nurodomi neegzistuojantys ar egzistuojantys (nepateikus pagrįstų įrodymų, kad rekomendacijos yra būtent šių specialistų) sveikatos priežiūros specialistai, aprašomos „stebuklingos“ produktų savybės, Bendrovei priklausančiuose leidiniuose nebūtų skleidžiama, o vartotojai nebūtų klaidinami. Tačiau Bendrovė ne tik nesilaikė pateiktų rekomendacijų, bet ir toliau talpino savo leidiniuose ir skleidė vartotojams reklamą, o sutartis su Panamoje registruota bendrove Direct Group S. A. buvo nutraukta tik 2022 m. balandžio 1 d., tačiau net ne pareiškėjos iniciatyva.

Būtent reklamos paslaugų teikėjas atsako už Reklamos įstatyme nustatytų reikalavimų neatitinkančios reklamos naudojimą, jeigu jis žinojo ar turėjo žinoti, kad naudojama šiame įstatyme nustatytų reikalavimų neatitinkanti reklama arba šiame įstatyme nustatyti reikalavimai buvo pažeisti dėl jo veiksmų gaminant ar skelbiant reklamą. Sutiktina su Tarnybos nuomone, jog nors pareiškėja žinojo, jog skleidžia Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 5 straipsnio neatitinkančią reklamą, nesilaikė teiktų rekomendacijų bei laiku nesiėmė priemonių užtikrinti, kad Bendrovės leidiniuose skleidžiama informacija būtų išsami ir atitinkanti jai keliamus reikalavimus, nepaisydama akivaizdžių pažeidimų reklaminiame tekste, teikė reklamą vartotojams, todėl nagrinėjamu atveju nustatyti Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 5 straipsnio pažeidimai buvo padaryti būtent dėl pareiškėjos veiksmų, skelbiant reklamą.

Reklamos įstatymo 5 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad kai sprendžiama, ar reklama yra klaidinanti, laikoma, kad vartotojai susidaro nuomonę apie reklamoje pateikiamų teiginių teisingumą, reklamos išsamumą ir reklamos pateikimo būdą ar formą ir priima tokius sprendimus, kurių galima tikėtis iš vidutinio vartotojo.

Vidutinio reklamos vartotojo, kuriuo gali būti tiek fizinis, tiek juridinis asmuo, sąvoka apibrėžiama taip, kaip ji suprantama ir nurodoma Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje, t. y. vidutinis vartotojas – tai vartotojas (fizinis ar juridinis asmuo), kuris yra pakankamai informuotas, protingai atidus ir apdairus, atsižvelgiant į socialinius, kultūrinius ir kalbinius veiksnius. Reklamos įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ekonominis elgesys – reklamos vartotojų sprendimai ar veiksmai, susiję su prekių ar paslaugų įsigijimu, ūkine komercine, finansine ar profesine veikla. Sprendimas dėl sandorio suprantamas kaip vartotojo sprendimas veikti ar neveikti, kurį vartotojas priima dėl produkto pirkimo, pirkimo būdo ir sąlygų, visos kainos sumokėjimo ar mokėjimo dalimis, produkto įsigijimo ar atsisakymo, ar pasinaudojimo su produktu susijusia sutartine teise (Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymas 2 straipsnio 10 dalis).

LVAT praktikoje nurodoma, kad vidutinio (paprasto) vartotojo ekonominis elgesys paprastai siejamas su bendru įspūdžiu apie prekę, neanalizuojant kiekvienos detalės, šis principas taikytinas ir prekės reklamai. Todėl jei vartotojui pateikta reklama yra teisinga, gerai informuotas ir pakankamai apdairus bei pastabus vartotojas gali susiformuoti nuomonę apie siūlomus produktus nepakenkdamas savo ekonominiams interesams, tuo tarpu priešingai – jei atitinkama informacija klaidinga, tai gali iškreipti vidutinio vartotojo ekonominį elgesį. Vidutinis vartotojas, negali būti tapatinamas su įtariu bei nepasitikinčiu reklamos davėjo skleidžiama informacija vartotoju, kuris, gavęs reklamos skleistą informaciją, turėtų abejoti ir tikrinti, ar, dalyvaudamas akcijoje, gaus norimą prekę. Tarnybai priimant sprendimą dėl Reklamos įstatymo pažeidimo, pakanka nustatyti tik poveikio vartotojo ekonominiam elgesiui galimybę (LVAT 2014 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-777/14, 2010 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1235/2010 ir kt.).

Pažymėtina, kad atsakovė nustatė, jog pareiškėja plataus tiražo leidiniuose „Kauno diena“ bei „Klaipėdos diena“ priede „TV diena“, kuriuose buvo siūloma įsigyti minėtas prekes, skleistoje reklamoje nenurodė nei konkretaus prekių pardavėjo, jo adreso, nei kitos svarbios informacijos, kuri vartotojui leistų identifikuoti prekes siūlantį komercinės veiklos subjektą, taip pat reklamoje nebuvo nurodomos tikslios prekių pirkimo-pardavimo sąlygos. Todėl pagrįstai buvo konstatuota, kad pareiškėjos skleista reklama neatitiko reklamai keliamų teisingumo, išsamumo ir tinkamo pateikimo kriterijų. Teisėjų kolegija sutinka su Tarnybos komisijos išvadomis, jog ši pareiškėjos skleista reklama nebuvo teisinga, išsami, tinkamai pateikta, dėl to galėjo klaidinti vartotojus ir iškreipti jų ekonominį elgesį, paskatinant priimti sprendimus, kurių jie kitomis aplinkybėmis, gavę teisingą informaciją, galimai nebūtų priėmę ir dėl sveikatos problemų laiku, neatidėliodami ir neužsiimdami savigyda, kreiptųsi į sveikatos priežiūros specialistus arba įsigytų registruotus vaistinius preparatus ar medicinos priemones. Tokiu būdu pripažintina, kad pareiškėja pažeidė Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 5 straipsnį.

Pareiškėja skunde teismui akcentuoja, kad jai bauda apskritai neturėjo būti paskirta, nes kai pažeidimu nepadaroma esminės žalos Reklamos įstatymu saugomiems interesams, atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, reklaminės veiklos subjektams, gali būti taikomas įspėjimas, neskiriant baudos. Nurodoma ir tai, kad nepagrįstai nebuvo nustatytos Bendrovės lengvinančios aplinkybės.

Teismas ir su šiais pareiškėjos argumentais nesutinka.

Reklamos įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už šio įstatymo 4, 5, 6, 7, 8, 9, 11, 13, 14, 15, 16, 17 ir 18 straipsniuose nustatytų reikalavimų nesilaikymą reklaminės veiklos subjektams gali būti skiriama bauda iki 3 procentų jų metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais, bet ne daugiau kaip vienas šimtas tūkstančių eurų. Jeigu reklaminės veiklos subjektas veikia trumpiau kaip vienus metus, bauda skiriama iki 3 procentų jo pajamų einamaisiais finansiniais metais, bet ne didesnė kaip vienas šimtas tūkstančių eurų. Reklaminės veiklos subjektams, pakartotinai per vienus metus padariusiems pažeidimą, už kurį buvo paskirta bauda ar įspėjimas už šio įstatymo 4, 5, 6, 7, 8, 9, 11, 13, 14, 15, 16, 17 ar 18 straipsniuose nustatytų reikalavimų pažeidimą, gali būti skiriama bauda iki 6 procentų jų metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais, bet ne didesnė kaip du šimtai tūkstančių eurų, o jeigu reklaminės veiklos subjektas veikia trumpiau kaip vienus metus, – iki 6 procentų jo pajamų einamaisiais finansiniais metais, bet ne didesnė kaip du šimtai tūkstančių eurų. Jeigu reklaminės veiklos subjektas nepateikia informacijos apie savo metines pajamas, jam skiriama bauda už šio įstatymo 4, 5, 6, 7, 8, 9, 11, 13, 14, 15, 16, 17 ar 18 straipsniuose nustatytų reikalavimų pažeidimą iki vieno šimto tūkstančių eurų, o jeigu pažeidimas padaromas pakartotinai per vienus metus nuo baudos ar įspėjimo už šio įstatymo 4, 5, 6, 7, 8, 9, 11, 13, 14, 15, 16, 17 ar 18 straipsniuose numatytą pažeidimą paskyrimo, – iki dviejų šimtų tūkstančių eurų. Tais atvejais, kai pažeidimu nepadaroma esminės žalos šiuo įstatymu saugomiems interesams, atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, už šio įstatymo 4, 5, 6, 7, 8, 9, 11, 13, 14, 15, 16, 17 ir 18 straipsniuose nustatytų reikalavimų pažeidimus reklaminės veiklos subjektams gali būti taikomas įspėjimas, neskiriant baudos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 24 straipsnio 5 dalimi, įspėjimas skiriamas ir baudos dydis nustatomas pagal Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 983 patvirtintą Įspėjimų ir baudų už Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo pažeidimus skyrimo tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas), atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, pažeidimo trukmę, mastą ir šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatytas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Aprašo 13 punkte nustatyta, kad išnagrinėjusi bylą ir nustačiusi, kad pažeidimu nedaroma esminė žala Reklamos įstatymo saugomiems interesams, Priežiūros institucija, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, už Reklamos įstatymo pažeidimą reklaminės veiklos subjektams gali taikyti nuobaudą – įspėjimą ir baudos neskirti. Jeigu pažeidimas nedidelio pavojingumo, pažeidimo trukmė trumpa (suprantama taip, kaip ji apibrėžiama Aprašo 7.2.1 papunktyje) pažeidimo mastas nedidelis ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, preziumuojama, kad pažeidimu nepadaryta esminė žala Reklamos įstatymo saugomiems interesams.

Teismas nustatė, kad pareiškėjos reklama klaidino vartotojus bei skatino įsigyti pareiškėjos reklamuojamas prekes, todėl teigti, kad nebuvo padaryta esminė žala įstatymo saugomiems interesams, negalima. Atsižvelgiant į tai, sprendžiama, kad atsakovė pagrįstai nusprendė skirti pareiškėjai baudą.

Reklamos įstatymo 24 straipsnio 6 dalis nustato, kad atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad reklaminės veiklos subjektas, padaręs šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimą, savo noru užkirto kelią žalingiems pažeidimo padariniams, pripažino padaręs pažeidimą, padėjo priežiūros institucijoms tyrimo metu, atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe gali būti pripažįstama ir tai, kad reklaminės veiklos subjektas yra prisiėmęs kodekse nustatytus įsipareigojimus, jų laikėsi iki šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimo padarymo ir pateikė tai patvirtinantį reklamos savitvarkos institucijos dokumentą.

Atsakovė Bendrovės nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių nenustatė. Pareiškėjos teigimu, lengvinančia aplinkybe turėtų būti laikoma tai, kad pareiškėja bendradarbiavo su Tarnyba. Pastebėtina, kad Reklamos įstatymo 24 straipsnio 6 dalyje yra nustatytas baigtinis lengvinančių aplinkybių sąrašas, todėl pareiškėja nėra tiksli nurodydama, kad lengvinančia aplinkybe turi būti laikomas bendradarbiavimas. Dar daugiau, bendradarbiavimas ir padėjimas atsakovei yra laikomi tokie ūkio subjekto veiksmai, kuriuos jis atlieka savo iniciatyva, kad padėtų išsiaiškinti su nagrinėjama byla susijusias aplinkybes. Tačiau tyrimo metu duotų nurodymų ūkio subjektams vykdymas ir prašomos informacijos pateikimas, kaip taisyklė, negali būti kvalifikuojamas kaip bendradarbiavimas ar pagalba institucijai. Už šios pareigos nevykdymą reklaminės veiklos subjektams gali būti taikoma sankcija, nustatyta Reklamos įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje.

Sutiktina su atsakovės pastebėjimu, kad Tarnyba pareiškėjai ne iškart skyrė sankciją už Reklamos įstatymo pažeidimą. Tarnyba, pirmiausia – ir ne kartą – informavo pareiškėją apie minimos reklamos neatitikimą galiojantiems teisės aktams, teikė rekomendacijos dėl tokios reklamos ir suorganizavo susitikimą tam, kad reklaminės veiklos subjektai (šiuo atveju – Lietuvos dienraščių atstovai, įskaitant ir pareiškėją), suprastų, kad skleidžiama reklama neatitinka Reklamos įstatyme keliamų reikalavimų ir yra klaidinanti vartotojus, tačiau pareiškėja nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, siekiant labiau kontroliuoti skleidžiamą reklamą ar nutraukti reklamos teikimo sutartį su reklamos užsakovu (Panamoje registruota bendrove Direct Group S.A.), nes bendradarbiavimas dėl reklamos skleidimo bendrovės leidiniuose buvo nutrauktas būtent pastarosios bendrovės, o ne pareiškėjos iniciatyva.

Aprašo 5 punkte nustatyta, kad už Reklamos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies pažeidimą reklaminės veiklos subjektui skiriamas baudos dydis apskaičiuojamas trimis etapais: 5.1. pirmuoju etapu, vadovaujantis Aprašo 6 punktu, apskaičiuojamas pradinis baudos dydis; 5.2. antruoju etapu, vadovaujantis Aprašo 7 punktu, apskaičiuojamas bazinis baudos dydis; 5.3. trečiuoju etapu, vadovaujantis Aprašo 8, 9 ir 10 punktais, apskaičiuojamas skiriamos baudos dydis.

Aprašo 6 punkte nustatyta, kad pradinis baudos dydis lygus 1,5 procento (pakartotinai pažeidus Reklamos įstatymą – 3 procentams) reklaminės veiklos subjekto metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais, o jeigu reklaminės veiklos subjektas veikia trumpiau kaip vienus metus, nustatomas pradinis baudos dydis lygus 1,5 procento jo pajamų einamaisiais finansiniais metais, neviršijant Reklamos įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatytos maksimalios baudos dydžio ribos.

Pirmuoju etapu Tarnybos komisija atsižvelgė į pareiškėjos pateiktą informaciją apie metines pajamas praėjusiais finansiniais metais ir apskaičiavo pradinį baudos dydį – t. y. apskaičiavo 1,5 procentą pareiškėjos metinių pajamų. Spręsdama dėl sankcijos skyrimo, antruoju etapu Tarnybos komisija, atsižvelgė į pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę ir apskaičiavo bazinį baudos dydį. Skirdama pareiškėjai baudą, Tarnybos komisija vertino pareiškėjos padaryto pažeidimo pobūdį ir atsižvelgė į tai, kad pareiškėja skleidė dviejų prekių reklamą (be to, bendrovė teikdama paaiškinimus nurodė, jog Panamoje registruotos bendrovės Direct Group S. A. užsakymu platino įvairių buities ir asmeninių reikmenų, prietaisų, prekių fizinei savijautai gerinti reklamas), kurią pamatęs vidutinis vartotojas, įvertinus reklamoje naudotus teiginius ir jos pateikimo būdą, atsižvelgiant į tai, jog minėti teiginiai neatitiko reklamai taikomų teisingumo ir išsamumo kriterijų, be to, turėjo Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 7 straipsnio 15 punkte nustatytų klaidinančios komercinės veiklos požymių. Todėl vartotojai galėjo būti suklaidinti ir paskatinti priimti ekonominius sprendimus, kurių kitomis aplinkybėmis, gavę teisingą informaciją, galimai nebūtų priėmę. Vertinant pažeidimo pobūdį ir jo pavojingumą, buvo atsižvelgta ir į tai, kad minėto pobūdžio reklama pareiškėjos leidiniuose „Kauno diena“ bei „Klaipėdos diena“ šeštadieniniame priede „TV diena“ nėra skleidžiama nuo 2022 m. balandžio 1 d., tačiau atsakovė atsižvelgė ir į tai, kad reklamos teikimo sutartis, sudaryta tarp pareiškėjos bei reklamos užsakovo – Panamoje registruotos bendrovės Direct Group S. A., buvo nutraukta Direct Group S. A., o ne pareiškėjos iniciatyva, todėl nusprendė už pažeidimo pobūdį nustatytą pradinį baudos dydį didinti 10 procentų. Vertindama pareiškėjos padaryto Reklamos įstatymo pažeidimo mastą, atsižvelgė į tai, kad pareiškėja klaidinančią reklamą skleidė dviejų pareiškėjos leidinių – „Kauno diena“ ir „Klaipėdos diena“ – šeštadieniniame priede „TV diena“, kurio tiražas yra 27 500 egz., todėl, įvertinus tai, kad minimas savaitraštis yra aktualus tik dviejų, bet vienų didžiausių Lietuvos miestų gyventojams, Tarnybos komisija nusprendė pradinio baudos dydžio nei didinti, nei mažinti. Atsakovė, vertindama pareiškėjos padaryto Reklamos įstatymo pažeidimo trukmę, atsižvelgė į tai, kad pareiškėjos skleista reklama apėmė laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo mėn. iki 2022 m. kovo mėn. pabaigos, t. y., vadovaujantis Aprašo 7.2.3 punktu, nustatančiu, jog ilgos trukmės pažeidimo atveju (jei, atsižvelgiant į skirtingas reklamos pateikimo priemones ir būdus, pažeidimas truko ilgiau nei kelias valandas, ilgiau nei keletą savaičių ar kitą ilgą laiko tarpą) – baudos dydis didinamas iki 30 procentų, laikoma, kad pažeidimas truko ilgą laiką, kadangi pažeidimas truko ilgiau nei kelias valandas, ar ilgiau nei keletą savaičių. Atsižvelgiant į tai, remiantis Aprašu, pažeidimo trukmė Tarnybos komisijos buvo vertinama kaip ilga, todėl buvo nuspręsta pareiškėjai nustatytą pradinį baudos dydį didinti 20 procentų. Trečiuoju etapu apskaičiuojamas skiriamos baudos dydis, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias arba sunkinančias aplinkybes, tačiau jų nustatyta nebuvo.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė, skirdama baudos dydį tinkamai jį individualizavo, apskaičiavo atsižvelgiant į Reklamos įstatyme ir Apraše įtvirtintas baudos dydžio apskaičiavimo taisykles, todėl nėra jokio teisinio pagrindo baudos naikinti ar mažinti jos dydžio. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad Tarnybos Nutarimas yra teisėtas bei pagrįstas. Atsakovė teisėtai ir pagrįstai paskyrė sankciją, kuri yra nustatyta įvertinus visas Reklamos įstatyme nustatytas sankcijos dydį lemiančias aplinkybes, yra proporcinga siekiamam tikslui, adekvati ir proporcinga padarytų pažeidimų pobūdžiui, todėl pareiškėjos skundas yra atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniai, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Diena Media News“ skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Asta Adamonytė-ŠipkauskienėArūnas KaminskasIndrė Pukanasytė-Biekšė