Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutarties, kuria tenkintas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje dėl skolos priteisimo pagal ieškovės T. G. ieškinį atsakovui A. D., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Byloje nenustatyta CPK 329 str. nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, todėl teismas pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų. Apeliacinės instancijos teismo teisėja, išnagrinėjusi atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, civilinės bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaudamasis CPK 144-145 str. nuostatomis, pripažino, jog ieškovės ieškinyje nurodytos aplinkybės ir pateikti duomenys sudaro faktinį ir teisinį pagrindą atsakovo turtui taikyti areštą.

Iš bylos dokumentų matyti, kad Vilniaus miesto 1-ajame apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla dėl 130 000 Lt skolos, 11 284 Lt palūkanų už paskolą (nuo paskolos suteikimo ir grąžinimo termino pabaigos), 5 941, 67 Lt palūkanų už termino įvykdyti prievolė praleidimą, 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo pritiesimo iš atsakovo A. D. ieškovei T. G.. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės reikalavimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. 2012-04-11 nutartimi ieškovės ieškinio reikalavimams užtikrinti areštavo A. D. nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą 147 225, 67 Lt sumai, šio turto nesant ar jo nepakankant - lėšas, leidžiant daryti mokėjimus ieškovui, nesant ar nepakankant lėšų, atsakovui priklausančias turtines teises, nurodė, kad pritaikius laikinąją apsaugos priemonę, kuri yra laikina, bus efektyviau užtikrintas materialinių teisių gynimo būdas, kad reikalavimas yra turtinio pobūdžio, ieškinio suma yra didelė. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutiktina.

Įstatymas numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė pateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių ieškinio reikalavimus, todėl taikė laikinąsias apsaugos priemones. Nors atsakovas ir įrodinėja, kad ieškinys yra aiškiai nepagrįstas ir dėl to nebuvo pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, apeliacinės instancijos teismo nuomone, šį teiginį grindžiantys atsakovo argumentai nesudaro pagrindo spręsti, jog ieškinys negalėtų būti tenkinamas. Pažymėtina, kad ieškovė, prašydama priteisti jai iš atsakovo skolą pagal paskolos sutartį ir palūkanas, ieškinyje nurodė faktinį ieškinio pagrindą ir pridėjo įrodymus, t. y. paskolos sutartį, kuriais įrodinės ieškinyje išdėstytas aplinkybes, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovė tikėtinai nepagrindė savo ieškinio reikalavimą. Tai, kad pareikšdama ieškinį ieškovė pridėjo tik paskolos sutartį, neleidžia spręsti, jog atsakovė tikėtinai nepagrindė savo ieškinio reikalavimo, kadangi klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo nagrinėjamas ieškinio priėmimo stadijoje, o įrodymai, turintys reikšmės bylai, gali būti teikiami ir pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu. Atskirajame skunde atsakovas kaip vieną iš esminių argumentų sprendžiant dėl tikėtino ieškinio pagrindimo, nurodo ir tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2012-03-09 nutartimi analogišką ieškovės ieškinį atsakovui paliko nenagrinėtą dėl to, kad į teismo posėdį neatvyko ieškovė ir jos atstovas, tačiau ši aplinkybė taip pat neleidžia teigti, jog ieškovė tikėtinai nepagrindė savo ieškinio reikalavimų, nes minėtoje byloje nebuvo pasisakyta dėl ieškovės ieškinio reikalavimų, t. y. dėl jų pagrįstumo ar nepagrįstumo, nes byla nebuvo išnagrinėta iš esmės, o ieškinį palikus nenagrinėtą CPK 296 str. 1 d. 5 p. pagrindu ieškovas išsaugo teisę pareikšti tapatų reikalavimą ateityje.

Nustatant, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, taip pat yra vertinama, ar patenkinus ieškovo pareikštus reikalavimus, tokio teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių poreikį nulemia grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl objektyvių aplinkybių teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Ieškovė byloje įrodinėja paskolos teisinių santykių buvimą tarp jos ir atsakovo, prašo priteisti jai iš atsakovo skolą pagal paskolos sutartį, t. y. atsakovui reiškiamas piniginis reikalavimas ir būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo rezultatas gali būti piniginės sumos priteisimas iš atsakovo. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2007-11-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-782/2007; 2008-07-24 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-545/2008; 2009-04-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; 2009-09-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-905/2009). Prezumpcija, jog ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ši ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu, įsipareigojimais kreditoriams, yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-11-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-920/2008; 2009-04-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-447/2009). Proceso įstatyme, siekiant užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą, yra įtvirtintas onus probandi principas, t. y. kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Įrodinėjimo naštą civiliniame procese turi proceso šalys, o ne teismas. Atsakovas, siekdamas įrodyti, kad ieškovo pareikštas reikalavimas nėra dėl didelės pinigų sumos priteisimo ir nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kartu su atskiruoju skundu turi pateikti teismui jo gerą turtinę padėtį patvirtinančius įrodymus. Tai gali būti duomenys iš viešų registrų apie registruotino turto sudėtį, jam nustatytus apsunkinimus, turto likvidumą, kredito įstaigų duomenys bei duomenys iš sąskaitų apie turimas lėšas, duomenys apie gaunamas pajamas ir įsiskolinimus ir kiti. Jeigu pagal ieškovo pareikštus reikalavimus egzistuoja ieškinio didelės sumos prezumpcija ir atsakovas neteikia kitų aukščiau paminėtų duomenų, daryti išvadą, kad atsakovui ieškinio suma nėra didelė, negalima. Nagrinėjamu atveju atsakovas kartu su atskiruoju skundu pateikė Nekilnojamojo turto registro išrašus, iš kurių matyti, kad jis ir jo sutuoktinė turi nekilnojamojo turto, kurio vertė pakankamai didelė (b. l. 15-24), tačiau dalis turto yra areštuota, apsunkinta hipoteka (b. l. 21-22), be to, kaip jau minėta, atsakovas, siekdamas įrodyti, kad ieškovės pareikšto ieškinio suma nėra didelė jam, turi pateikti ne tik duomenis apie jam nuosavybės teise priklausantį turtą, bet ir įsipareigojimus, nes teismas konkrečiam asmeniui pareikštą turtinio reikalavimo sumą turi vertinti pagal jo turimo turto vertę, pajamas, įsipareigojimus. Tik balansinės turto vertės ir finansinių įsipareigojimų santykis leidžia daryti išvadas apie skolininko tikrąją turtinę padėtį (objektyvų finansinį pajėgumą). Nesant duomenų apie atsakovo įsipareigojimus, nėra pagrindo daryti išvadą, jog atsakovas yra ekonomiškai stiprus fizinis asmuo, kurio turto vertė daug kartų viršija ieškovės pareikštų reikalavimų sumai, nėra ir pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą nutartį dėl esą geros atsakovo turtinės padėties.

CPK 147 str. 1 d. numatyta, kad prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Kai teismas mano, kad tai būtina, apie prašymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui. Taigi pagal šį įstatyminį reguliavimą pranešti ar nepranešti apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra teismo diskrecija. Atsižvelgiant į tai, kad numatytas itin trumpas terminas prašymui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręsti, apie tokio prašymo nagrinėjimą pranešama išimtiniais atvejais, pvz., kai taikomos laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su viešuoju interesu. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nebuvo nustatyta, todėl negalima spręsti ir apie buvusią būtinybę atsakovui pranešti apie tokio prašymo nagrinėjimą. Be to, kaip jau minėta, byloje kilęs turtinis ginčas, todėl, teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones atsakovo turtui, iš atsakovo nebuvo atimta galimybė apskųsti pirmosios instancijos teismo nutartį, pateikti savo gerą turtinę padėtį patvirtinančius įrodymus, prašyti taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimą, todėl atskirojo skundo argumentai dėl nepranešimo apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimą taip pat nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį.

Pažymėtina, kad pagal CPK 148 str. 2 d. teismas gali panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu atsakovai įmoka reikalaujamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą arba už atsakovus yra laiduojama, įkeičiamas turimas turtas.

Atsakovas savo prašymą skirti ieškovei 10 000 Lt baudą grindžia tuo, kad ieškovo pareiškė nepagrįstą ir klaidinantį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau, atsižvelgiant į pirmiau nurodytus motyvus, į tai, kad laikinosios apsaugos priemonės šia nutartimi paliktos galioti, konstatuotina kad nėra pagrindo skirti ieškovei baudą, todėl atsakovo prašymas dėl baudos skyrimo ieškovei netenkintinas.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 321, 325, 336, 329, 331, 337-339 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Netenkinti atsakovo A. D. prašymo dėl 10 000 Lt baudos ieškovei T. G. skyrimo.