Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Aurelijus Rauckis, sekretoriaujant Ramunei Gudaitei, dalyvaujant prokurorei Vilijai Šalčiuvienei, nukentėjusiajam J. B., kaltinamosios gynėjai advokatei Loretai Daukšienei, viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvė, LR pilietė, ištekėjusi, aukštesniojo išsilavinimo, dirbanti (duomenys neskelbtini), bendros praktikos slaugytoja, gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaravusi adresu (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281 str. 1 d., padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. K. kaltinama tuo, kad ji 2015-07-16 apie 19.30 val. Kaune, Daukanto gatvėje ties namu Nr. 1, vairuodama automobilį Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 102 punkto reikalavimus tuo, kad įvažiuodama į kelią iš šalia esančios teritorijos, t.y. namo kiemo, esančio adresu Daukanto g. 1, Kaunas, nedavė kelio šaligatviu iš dešinės pusės važiavusiam dviratininkui ir su juo susidūrė, tuo padarydama dviratininkui J. B., gim. (duomenys neskelbtini) nesunkų sveikatos sutrikdymą, tai yra padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 1 d.

Kaltinamoji J. K. teisme kalta prisipažino ir parodė, kad dėl jos kaltės įvyko eismo įvykis. Gailisi padariusi nusikaltimą. Nukentėjusysis jai atleido, jie susitaikė.Prašo bylą nutraukti susitaikius.

Nukentėjusysis teismo posėdžio metu paaiškino, kad atleido kaltinamajai, jie susitaikė, sutinka, kad byla būtų nutraukta.

Kaltinamosios J. K. padaryta nusikalstama veika be jos visiško prisipažinimo taip pat įrodyta BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais rašytiniais įrodymais:

- J. K., 2015-12-08 apklausta kaip įtariamoji, parodė, kad 2015-07-16 apie 19.30 val. vairavo automobilį Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiavo iš Daukanto g. 1, Kaunas namo kiemo į pačią Daukanto gatvę, link „Statoil“ degalinės. Išvažiavimas iš kiemo į gatvę yra atskirtas betonine aukšta tvora bei kolonomis, tad išvažiuojant į gatvę beveik nieko nesimato tol, kol neišvažiuoji pro minėtą tvorą iki pusės automobilio. Jokių veidrodžių eismo saugumui nėra įrengta. Prie betoninės tvoros yra šaligatvis, toliau yra gatvė. Minėtą dieną važiavo kaip įprastai, koks tuo metu toje vietoje buvo jos vairuojamo automobilio greitis pasakyti negali. Išvažiavo iš už tvoros iki pusės automobilio, kad matytų vaizdą pro šoninius langus ir pajuto smūgį. Tada pamatė, kad jai iš dešinės atvažiavo dviratininkas ir trenkėsi į jos vairuojamo automobilio dešinės pusės priekinį sparną. Dviratininkas parkrito. Kaip suprato, kad jis vos pamatęs automobilį vengė smūgio, berods net buvo pasukęs į dešinę. Po nukritimo vaikinas greitai pakilo nuo žemės, stovėti galėjo, tad Judita suprato, kad dviratininkas labai rimtų sužalojimų išvengė. Vėliau sužinojo, kad tai J. B.. Jonas pakėlė ir dviratį, pastatė jį prie tvoros. Nusprendė kviesti policiją, nes jis minėjo, kad apgadintas jo dviratis, kuris yra labai brangus, kad jo vertė apie 6000 -7000 litų, eurais kainos nevertė. Sulaukė policijos, vėliau buvo iškviesta GMP, kuri J. B. nuvežė į LSMUL KK, kur buvo tiriamas. Dėl eismo įvykio labai gailisi (b.l. 44);

- nukentėjusysis J. B., 2015-12-07 apklaustas kaip liudytojas, parodė, kad 2015-07-16 d. važiavo jam priklausančiu dviračiu SCOTT Daukanto gatve, nuo Kęstučio gatvės link Karaliaus Mindaugo gatvės, dviračių taku. Ties tiltu į Nemuno salą dviračių takas nutrūksta, tad pasuko kairiau, važiavo šaligatviu. Jo žiniomis šaligatviu važiuoti galima, taip pat toje atkarpoje kitos važiuojamosios dalies nėra. Važinėja atsakingai, visada praleidžia pėsčiuosius ir jiems pavojaus nekelia. Minėtoje atkarpoje tiek posūkiu į kairę jo greitis buvo nedidelis. Tik užsukus pamatė, kad iš bromo išvažiavo automobilis, nestabdydamas. Jo vairuotoja neįsitikino, ar šaligatvyje yra einančių žmonių ir ar yra važiuojančių dviratininkų. Tuo metu iki automobilio buvo likę apie 1-2 metrus, tad išvengti smūgio tiesiog negalėjo. Kiek spėjo tą sekundę, tiek pasuko vairą į dešinę, kad smūgis būtų kuo mažesnis. Su automobiliu susidūrė dviračio priekiniu ratu, dviračio korpusu, tada savo koja ir krito. Atsikėlus nuo žemės pamatė, kad automobilį vairavo moteris, kaip vėliau paaiškėjo, J. K.. Dėl įvykio iškvietė policiją, tada jie iškvietė GMP. Dar įvykio vietoje pareigūnai nusprendė, kad eismo įvykio kaltininkas yra automobilis. Eismo įvykio metu nepataisomai buvo sugadintas J. B. dviratis, taip pat patyrė įvairius kūno sužalojimus, apie mėnesį laiko turėjo nedarbingumą, patyrė nemažai papildomų išlaidų. Civilinio ieškinio byloje nereiškia, laukia išmokos iš draudimo (b.l. 33);

- teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G2211/15(02) nurodyta, kad J. B. sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 30-31).

BK 281 str. 1 d. nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. BK 281 str. numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamajai atsakomybei pagal šį straipsnį kilti būtina nustatyti Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nurodant konkretų KET punktą, įstatyme numatytų padarinių kilimą ir priežastinį ryšį tarp KET pažeidimo ir kilusių padarinių.

Aukščiau aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta tiek J. K. padarytas KET 102 punkto pažeidimas, kurio padariniai – nukentėjusiojo nesunkus sveikatos sutrikdymas, patvirtintas specialisto išvada, tiek ir priežastinis ryšys tarp J. K. KET 102 punkto pažeidimo ir kilusių pasekmių. Kaltinamosios neteisėti veiksmai buvo pagrindinė ir būtina sąlyga eismo įvykiui kilti ir pasekmėms atsirasti, taigi tarp kaltinamosios veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamosios kaltė dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos yra įrodyta teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais ir kvalifikuota tinkamai.

BK 38 str. 1 d. numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:

2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir

3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir

4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės recidyvistas, pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.

Teismo posėdžio metu nukentėjusysis J. B. atleido ir sutiko susitaikyti su kaltinamąja, sutiko, kad baudžiamoji byla būtų nutraukta, tam prokurorė neprieštaravo.

Kaltinamoji J. K. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, su nukentėjusiuoju susitaikė, žalos nėra, jis jai jokių pretenzijų nereiškia. Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino padariusi jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio. Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamosios padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių (BK 11 str. 3 d.), ji nebausta administracinėmis nuobaudomis (b. l. 60), neteista (b. l. 39), psichikos sveikatos centre neregistruota (b. l. 41), dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, su nukentėjusiuoju susitaikė, jis pretenzijų neturi. Įvertinus visas šias aplinkybes, teismas daro išvada, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamoji nedarys naujų nusikalstamų veikų. Anksčiau ji nebuvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikiusi su nukentėjusiu asmeniu. Dėl šių priežasčių, esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms, kaltinamoji atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 str. 1 d. jai susitaikius su nukentėjusiuoju J. B., baudžiamąją bylą nutraukiant.

Šioje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Civilinis ieškinys nepareikštas.

Dėl advokato darbo apmokėjimo.

Byloje 2015-12-16 dieną buvo gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos elektroniniu parašu pasirašyta ir elektroniniu paštu atsiųsta pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų Nr. TP-7-(2.10)-4948, kurioje nurodyta, kad advokatė Loreta Daukšienė teikė antrinę teisinę pagalbą J. K. šioje byloje, dėl ko antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokato užmokesčiui sudaro 26,06 eurų.

Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kaltinamajai gynėja advokatė privalomai buvo paskirta BPK 51 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos galėtų būti priteistos iš kaltu pripažintos J. K.. Tačiau nagrinėjamu atveju minėtų išlaidų priteisti nėra pagrindo. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str., 272 str., 273 str., 291 str., 297-299 str., 301-303 str., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., 432 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. K., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jai susitaikius su nukentėjusiuoju J. B. ir baudžiamąją bylą Nr. 1-2882-919/2015 nutraukti.

Išaiškinti J. K., jog jeigu ji per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu ji per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas atleisti J. K. nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti iš J. K. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.