Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo R. P. skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Kybartų pataisos namuose (toliau – Komisija) nutarimą taikyti nuteistajam R. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teismo 2007 m. birželio 7 d. nuosprendžiu R. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-LR BK) 260 straipsnio 3 dalį, BK 266 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė laisvės atėmimas 14 metų. Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. sausio 14 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2007 m. birželio 7 d nuosprendis pakeistas ir R. P. nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 260 straipsnio 3 dalies į BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 260 straipsnio 3 dalį, paskirta bausmė laisvės atėmimas 11 metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 260 straipsnio 3 dalį ir BK 266 straipsnio 1 dalį, subendrintos ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 11 metų. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su neatlikta bausmės dalimi ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 12 metų. Bausmės pradžia – 2006-10-11, bausmės pabaiga – 2018-10-11.

Nuteistasis R. P. pateikė Komisijai prašymą lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos. Komisija, išnagrinėjusi nuteistojo prašymą, 2014 m. gegužės 5 d. priėmė nutarimą Nr. LK-157 lygtinai paleisti nuteistąjį R. P. iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, jam neatlikus 4 metų 5 mėnesių 6 dienų laisvės atėmimo bausmės. Komisija nustatė, kad nuteistasis R. P. į Kybartų pataisos namus atvyko 2007-07-03, per šį laikotarpį buvo 7 kartus baustas drausmine tvarka (nuobaudos negaliojančios) ir 16 kartų skatintas. Šiuo metu bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, mokosi profesinio rengimo centre ir siekia įgyti statybininko apdailininko profesinę kvalifikaciją. Pataisos namuose gauta pažyma dėl galimo įdarbinimo. Gyvenamoji aplinka dėl elektroninės stebėjimo sistemos įrengimo ištirta, joje yra visos reikiamos sąlygos tokiai sistemai įrengti. Socialinius ryšius su šeima palaiko. Charakterizuojamas teigiamai. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas: 42 balai pagal OASys rodo vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ji yra artima žemai. Įvertinusi aukščiau išvardintas aplinkybes, Komisija nutarė taikyti nuteistajam R. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra ir siūlė teismui, pasibaigus intensyvios priežiūros terminui, nuteistajam nustatyti šias baudžiamojo poveikio priemones: per 6 mėnesius išklausyti elgesio pataisos programą; 2 metus neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 28 d. nutartimi nutarė atsisakyti tvirtinti Komisijos 2014 m. gegužės 5 d. nutarimą taikyti nuteistajam R. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga ir įvertinęs priimto nutarimo motyvus, konstatavo, kad nuteistasis R. P. atlieka bausmę už pasikėsinimą padaryti labai sunkų nusikaltimą ir už apysunkio nusikaltimo padarymą. Šias nusikalstamas veikas jis padarė anksčiau būdamas teistas penkis kartus, paskutinį kartą nuteistas už analogiškas veikas, susijusias su disponavimu psichotropinėmis medžiagomis. Paskutines nusikalstamas veikas jis padarė bendrininkų grupėje, esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui. Tai rodo, kad jis išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, linkęs negerbti, nesilaikyti visuotinai priimtų elgesio normų. Be to, jis vėl pasikėsino padaryti labai sunkų nusikaltimą, o tai rodo didelį jo pavojingumą visuomenei. Visos šios aplinkybės rodo, jog nėra visumos aplinkybių, kurios leistų teigti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistajam praeityje jau buvo taikytas lygtinis paleidimas, kurio sąlygas jis pažeidė. Visa tai rodo, kad jis parodyto pasitikėjimo neįvertino, nepasinaudojo suteikta galimybe pasitaisyti ir nusikalstamo gyvenimo būdo nepakeitė. Jis šiuo metu neatlikęs pakankamai didelės jam paskirtos bausmės dalies. Be to, jo elgesys viso bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas. Jis 16 kartų skatintas, tačiau septynis kartus pažeidė nustatytą tvarką, jam buvo skirtos vienos iš griežčiausių drausminių nuobaudų. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad iš esmės tik prieš Komisijos svarstymą jis perkeltas iš paprastosios grupės į lengvąją. Nors nuobaudos negaliojančios, tačiau nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo laikotarpiu rodo jo požiūrį į jam skirtą bausmę, galimybę jį taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Be to, Socialinio ir psichologinio tyrimo išvadose pažymėta, jog, kalbėdamas apie žalingą alkoholio vartojimą, problemas neigia, tačiau pagal asmens byloje esančius duomenis jis bausmės atlikimo metu kelis kartus baustas už alkoholio vartojimą. Nuteistasis laikosi kriminalinės subkultūros, jo nuostata priežiūros atžvilgiu gana dviprasmiška. Be to, vis dar išlikusi beveik vidutinė jo nusikalstamumo elgesio rizika. Pagal visas šias aplinkybes teismas sprendė, kad R. P. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų jam skirtos bausmės tikslų realizavimo ir teisingumo principo įgyvendinimo.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. P. skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Lygtinai iš pataisos įstaigos gali būti paleisti tik tie asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.

Tuo atveju, kai asmuo atitinka formaliuosius lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos kriterijus, numatytus BVK 157 straipsnyje, t. y. yra atlikęs reikiamą dalį paskirto bausmės laiko, turi būti įvertintos ir kitos aplinkybės (nuteistojo asmenybė, padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnis, pobūdis ir padarymo aplinkybės, ankstesni teistumai, nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės).

Konstatuojama, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino aplinkybes, kurios reikšmingos darant išvadas apie tai, ar yra pagrindas nuteistojo atžvilgiu taikyti BVK 157 straipsnio nuostatas. Teismas įvertino nuteistojo asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu, charakteristiką, socialinio tyrimo išvadas, nusikalstamo elgesio riziką, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, pobūdį ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyta, kad nuteistasis bausmę atlieka už pasikėsinimą padaryti labai sunkų nusikaltimą ir apysunkio nusikaltimo padarymą, šias veikas jis padarė esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui. Be to, neišnykus teistumui vėl ėmėsi analogiškos nusikalstamos veikos, susijusios su disponavimu psichotropinėmis medžiagomis. R. P. anksčiau teistas kelis kartus, o tai rodo, kad jis išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, linkęs negerbti visuotinai priimtų elgesio normų, nesilaikyti įstatymų. Nuteistojo atžvilgiu jau buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau nuteistasis nevertino jam parodyto pasitikėjimo, nepasinaudojo sudaryta galimybe pasitaisyti, toliau darė nusikaltimus. Šiuo metu nuteistasis atlieka bausmę už tyčinius nusikaltimus, tarp jų ir už pasikėsinimą padaryti labai sunkų nusikaltimą.

Nėra pagrindo konstatuoti, kad apylinkės teismas nepagrįstai vertino aplinkybes, kurios nurodytos nutartyje. Teismas pagrįstai įvertino teistumus, nusikaltimų, už kuriuos atlieka bausmę, pobūdį ir sunkumą. Šios aplinkybės yra reikšmingos darant išvadas dėl asmenų nusikalstamo elgesio rizikos. Pažymėtina ir tai, kad R. P. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (42 balai pagal OASys) yra vidutinė. Taip pat teismas pagrįstai vertino aplinkybę, kad nuteistasis septynis kartus baustas drausmine tvarka, tarp jų ir už grubius pažeidimus, buvo net 4 kartus uždarytas į baudos izoliatorių, ir nors nuobaudos negalioja, tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir patvirtina, kad jo elgesys bausmės atlikimo metu negali būti vertinamas kaip nepriekaištingas. Socialinio ir psichologinio tyrimo išvadose pažymėta, jog, kalbėdamas apie žalingą alkoholio vartojimą, problemas neigia, tačiau pagal asmens byloje esančius duomenis, jis bausmės atlikimo metu kelis kartus baustas už alkoholio vartojimą, taip pat išvadoje nurodyta, kad nuteistasis laikosi kriminalinės subkultūros. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad vien nuteistojo R. P. skunde nurodomos aplinkybės (bausmės atlikimo metu skatintas 16 kartų, išėjęs į laisvę jis bus priimtas į gerai apmokamą darbą, šiuo metu bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, turi sutuoktinę, sūnų ir dukrą, kuriais nuolat materialiai rūpinasi, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pataisos įstaigos komisijos rekomendacijas ir kt.), kurių pagrindu jis prašo taikyti lygtinį paleidimą, nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad jis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Teismas atkreipia nuteistojo dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnį, kuris nurodo, jog teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai, o teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi. Taigi iš šių pamatinių valstybės konstitucinių nuostatų yra akivaizdu, kad visuomenės atstovų nuomonės neįpareigoja teismo tvirtinti ar netvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų komisijų nutarimus, nes konstitucinis imperatyvas draudžia kitiems subjektams kištis į bausmės skyrimą ir vykdymą bei įpareigoja būtent teismą, įvertinus formaliųjų ir materialiųjų lygtinio paleidimo taikymo sąlygų visumą, priimti galutinį sprendimą taikyti ar atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, bet ir nubausti jį už padarytą nusikaltimą, atimti bei apriboti jam galimybę daryti naujus nusikaltimus, paveikti nusikaltimą padariusį asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str.). Konstatuotina, kad dar neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis, palyginus su paskirtąja bausme, yra gana didelė – daugiau nei 4 metai. Paleidus nuteistąjį R. P. lygtinai jau šiuo metu, nebūtų įgyvendinta bausmės paskirtis, būtų pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesas, susijęs su piliečių saugumo užtikrinimu. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurių turinys nėra neteisingas. Kaip ne kartą konstatuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (pvz., Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šiuo atveju negalima remtis tik apelianto pabrėžiamais lygtinio paleidimo tikslais, bet visiškai nekreipti dėmesio į pačios bausmės paskirtį, nes tai prieštarautų teisingumo principui. Pritartina apylinkės teismo išvadai, kad per trumpas paskirtos bausmės atliktas laikas gali R. P. suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo, o tai gali būti viena iš prielaidų ateityje vėl nusikalsti. Taip pat pabrėžtina, kad tokiu atveju būtų pažeistas ir visuomenės saugumo interesas, nes į ją būtų sugrąžintas nusikaltęs asmuo, kuris dėl teismo malonės būtų susiformavęs klaidingą nuomonę dėl jo padarytų sunkių nusikaltimų, nes jis pernelyg švelniai nubaustas.

Esant šioms aplinkybėms, apylinkės teismas pagrįstai Komisijos nutarimo nepatvirtino. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, ją naikinti pagal skundo argumentus nėra pagrindo. Konstatuojama, kad nėra įstatyminio pagrindo tenkinti nuteistojo R. P. skundo, todėl jis atmetamas, o teismo nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutarė:

atmesti nuteistojo R. P. skundą ir palikti galioti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.