Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2018-04-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-215-224/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-04-17
Bylos Nr.
1-215-224/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-37405-2017-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jonas Malinauskas
Nukentėjusysis
D. A.
Kaltinamasis
E. Ž.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-215-224/2018Proceso Nr. 1-01-1-37405-2017-2Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.4.1.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.; (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 17 d.Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėjas Jonas Malinauskas,sekretoriaujant Loretai Janušauskienei,dalyvaujant prokurorui Renaldai Kučinskaitei,nukentėjusiajam D. A.,nukentėjusiojo įstatyminei atstovei R. A.,

Alytaus rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiajam specialistui R. J.,

gynėjui L. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą kurioje E. Ž. a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini), neteistas, gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinamas nusikaltimo numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d., padarymu ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis E. Ž. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam D. A. šiomis aplinkybėmis:

2017 m. liepos 19 d., apie 18 val., Alytaus r., Miroslavo sen., Kurnėnų k., kilusio žodinio konflikto metu, E. Ž. nepilnamečiui nukentėjusiajam D. A. sudavė du smūgius ranka į galvos sritį ir ne mažiau kaip du smūgius ranka į kairę ranką, kuria nukentėjusysis dengėsi galvą, tuo nukentėjusiajam padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl kairio riešo kaulo – laivakaulio įstrižinio lūžimo, tai yra padarė nusikaltimą numatytą Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d.

Kaltu padaręs šį nusikaltimą E. Ž. neprisipažino ir paaiškino, kad su mama ir seserimi nuvyko į sodybą kaime. Nuvykę, persirengė ir ėjo prie tvenkinio dirbti žemės ūkio darbų. Beeidami pamatė žvejojančius tris jaunuolius. Jaunuoliai, pamatę juos, pradėjo bėgti. Jis juos vijosi. Vienas jaunuolis sustojo, nebėgo, todėl jis nusivijo kitą jaunuolį, tačiau jo nepavijęs grįžo prie sustojusio jaunuolio (tai buvo L. Z.). Jis pasiūlė šiam vaikinui aplankyti visų jaunuolių tėvus ir pasakyti jiems apie žvejybą jų tvenkinyje ir atidirbimą už tai jų ūkyje kitą dieną. Kartu vyko ir jo mama A. Ž.. Aplankius tų jaunuolių tėvus ir grįžtant atgal į sodybą, jis pamatė keliu einančius tris jaunuolius, (pagal bylos duomenis tai buvo D. A., V. B. ir J. G.). Du jaunuoliai (D. A. ir V. B.) pradėjo bėgti į skirtingas puses, o vienas (J. G.) liko stovėti. Jis, išlipęs iš automobilio, pradėjo šaukti D. A., kad sustotų ir ateitų pasikalbėti. D. A. priėjo kiek arčiau, bet stovėjo pievoje ant žolės, o jis pats stovėjo ant kelio ir jie taip kalbėjosi. Telefono savo rankose, kalbėdamas su D. A. neturėjo. D. A. neigė žvejojęs jų prūde, liepė tai įrodyti, vartojo necenzūrinius žodžius ir sakė dirbti pas juos neisiąs. Taip pasikalbėję jie išsiskyrė. Iš policijos skambučio sužinojo, kad sumuštas D. A.. Galvoja, kad D. A. bėgdamas galėjo pargriūti ir susižaloti.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis kaltu ir neprisipažino jo kaltė įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, rašytiniais bylos įrodymais.

Nukentėjusysis D. A. parodė, kad 2017 m. liepos 19 d., apie 15 – 16 val., jis su draugais L. Z. ir V. B. nuėjo žvejoti prie ežero. Kadangi jų pasirinktoje vietoje nekibo žuvys, jie nutarė eiti žvejoti nuo tiltelio. Kadangi tiltelis buvo užimtas, jie, išskleistomis meškerėmis, ėjo ieškodami kitos vietos. Kadangi ežero krantas apaugęs žole, jie ėjo pro Ž. balą kur nupjauta žolė. Priartėję prie balos pamatė atbėgantį šunį, o paskui jį ir atbėgantį E. Ž.. Išsigandę jie visi trys pradėjo bėgti kas kur. Vėliau sužinojo, kad L. Z. kiek pabėgėjęs sustojo ir buvo sulaikytas, o jis su V. B. pabėgo. Grįžęs į namus ir neradęs V. B., grįžo prie ežero jo ieškoti. Ant tiltelio žvejojęs A. V. jam pasakė, kad V. B. nubėgo link jo (D. A.) namų. Tuomet, vėl grįžęs į namus, kieme rado V. B.. L. Z. jiems parašė žinutę, kad jis namuose ir prašė ateiti jo pasitikti. Pas jį (D. A.) tuo metu dviračiu atvyko J. G.. Jie visi trys, tai yra jis (D. A.), V. B. ir J. G. išėjo pasitikti L. Z.. Beeidami pamatė atvažiuojantį juodą automobilį ir, spėję, kad tai gali būti E. Ž. automobilis, jis ir V. B. pradėjo bėgti link ežero, kad pasislėptų, o J. G. liko ant kelio. Automobilis sustojo ir išlipęs E. Ž. kvietė jį ateiti pasikalbėti, sakė nieko nedarys. Iš automobilio išlipo ir E. Ž. mama. Jis, kiek paėjęs atgal sustojo ir pasakė E. Ž., kad jei jis nori pasikalbėti tai tegu pats ir prieina. E. Ž. su savo mama priėjo prie jo ir jie pradėjo kalbėtis bei susiginčijo. E. Ž. padavė savo mamai telefoną ir sudavė jam ranka du smūgius į galvą. Jis galvą pradėjo dengtis kaire ranka ir gavo dar du smūgius į ranką. E. Ž. mama liepė sūnui (E. Ž.) nesitepti rankų. Tuomet E. Ž. liepė jam rytojaus dieną ateiti griauti pirties ir su savo mama jie išvažiavo. Grįžęs į namus jis viską papasakojo savo mamai. Namuose jam pasidarė blogai, pradėjo pykinti ir skaudėti galvą. Jo mama paskambino kaimynei ir jos nutarė jį vežti į ligoninę. Ligoninėje, jam įtarus smegenų sutrenkimą, jis buvo paguldytas gydymui. Jam buvo nustatytas ir kairės rankos riešo kaulo lūžimas. Ranka buvo sugipsuota, riešo kaulas sunkiai gijo, gipsas buvo nuimtas tik 2017 m. spalio viduryje.

Liudytoja R. A., nukentėjusiojo mama, parodė, kad jai grįžus iš Alytaus į namus sūnus D. su draugias L. Z. ir V. B. išėjo prie ežero žvejoti. Po kurio laiko pas juos į namus atvažiavo E. Ž. su motina atsiveždami ir L. Z.. Jie pasakė, kad jos sūnus žvejojo pas juos baloje, todėl turės atvažiuoti sekančią dieną pas juos griauti pirties, kad atlygintų padarytą žalą. Jinai su tuo sutiko. L. Z. padavė jai sūnaus kuprinę ir telefoną. Po to Ž. nuvežė jį namo. Po kiek laiko, grįžęs į namus sūnus jai papasakojo kaip viskas buvo iš tikrųjų. Teigė, kad Ž. baloje jie nežvejojo tik praeidinėjo pro jų balą. E. Ž. be reikalo juos vijosi su šunimi. L. Z. vėliau paskambino sūnui ir V. B., kad ateina pasiimti dviračio. Sūnus su V. B. ir pas sūnų atvykusiu J. G. išėjo pasitikti L. Z.. Eidami sutiko atvažiuojančius Ž. Juos pamatę vaikai išsigando ir bėgo. E. Ž. kviečiamas sūnus priėjo prie jo pasišnekėti ir buvo sumuštas. Sūnus parėjęs į namus jai pasakojo, kad E. Ž. jį sumušė. Vakare sūnui pradėjo tinti kairė veido pusė. Jam pasidarė bloga, pradėjo pykinti, skaudėti galvą, todėl jinai paprašė kaimynės, kad sūnų nuvežtų į ligoninę. Ligoninėje vaiką apžiūrėjo, padarė tyrimus ir paguldė į ligoninę.

Liudytojas V. B. parodė, kad 2017 metų liepos mėnesį su D. A. ir L. Z. nuėjo prie ežero žvejoti. Žuvys nekibo, todėl sugalvojo pereiti į kitą ežero krantą. Į kitą krantą ėjo pro sodybą, nes paežerė buvo labai apaugusi žolėmis. Jiems einant pro balą nuo sodybos atbėginėjo šuo. Pamatę šunį, jie visi pradėjo nuo jo bėgti. Sodyboje buvęs žmogus, išgirdęs šuns lojimą ir pamatęs bėgančius juos, pradėjo juos vytis. Jis nuo to žmogaus pabėgo. Vėliau susitiko su D. A. prie D. namų. Iš jo sužinojo, kad Ž. įsisodinę į mašiną L. Z. nuvežė į namus. Po kiek laiko pas D. A. atėjo J. G. ir jie visi trys ėjo pasitikti L. Eidami pamatė atvažiuojantį Ž. automobilį ir, išsigandę pradėjo bėgti link paežerės. Jis su D. nubėgo link paežerės, o J. G. liko stovėti ant kelio. Kai sustojo Ž. automobilis, D. A. irgi sustojo ir E. Ž. pakviestas, nuėjo su E. Ž. pakalbėti. Tuo tarpu jis liko stovėti už medžių ir stebėjo situaciją. Matė kaip E. Ž. su mama išlipo iš automobilio. Mama liko stovėti nuo jų kiek atokiau, o E. Ž. kalbėjo su D. A.. Ką kalbėjo nebuvo girdėti, tačiau matė kaip E. Ž. tris kartus sudavė D. A. - du smūgius į galvą ir vieną smūgį į ranką, ar sudavė daugiau smūgių nematė. Po to E. Ž. su mama išvažiavo, o D. nuėjo į namus. Vėliau sužinojo, kad D. važiavo į ligoninę. D. rašė jam, kad blogai jaučiasi ir žada važiuoti į ligoninę. Viskas vyko tą pačią dieną. Nurodo, kad Ž. baloje jie nežvejojo. Pro balą norėjo tik praeiti, nes paežerė buvo apaugusi žole. Ankščiau pro šią balą jis niekada nėjo. Ta teritorija neaptverta. Iki šio įvykio kaltinamojo nepažinojo. Matė kaip E. Ž. pieš suduodamas smūgius D., padavė savo mamai kažką panašaus į telefoną. Kai E. Ž. su mama išlipo iš automobilio kilo triukšmas, jie rėkė, kodėl žvejojama jų baloje. Pokalbis vyko pakeltu tonu. E. Ž. mama viską stebėjo. Po šio įvykio jis bendrauja su nukentėjusiuoju, matė jo sugipsuotą ranką.

Liudytojas J. G. parodė, kad jis, D. A. ir V. B. eidami keliu pamatė iš priekio atvažiuojantį automobilį. Tuo metu D. A. ir V. B., jam nieko nepasakę, pradėjo bėgti. Jis, nieko nesupratęs, likęs vienas, apsisuko ir nuėjo namų link. Apie D. A. sumušimą sužinojo iš savo mamos kuri D. vežė į ligoninę. Jis pats incidento nematė.

Liudytojas L. Z. parodė, kad įvykio dieną jis su V. B. atvažiavo pas D. A.. Susitikę nusprendė pažvejoti ežere. Pažvejoję kurį laiką nutarė pereiti į kitą ežero krantą, nes nekibo žuvys. Eidami į kitą krantą ėjo per E. Ž. žemę, nes paežerė buvo labai apaugusi žolėmis. Eidami pamatė atbėgantį šunį. Dabar žinau, kad žemė per kurią ėjo yra E. Ž.. Eidami tada nežinojo, kad eina per privačią valdą. Jie išsigando šuns ir pradėjo bėgti. Paskui šunį bėgo E. Ž.. Jis (liudytojas) bėgo paskutinis, todėl jį ir pagavo. Kai jį pagavo, jam liepė pakviesti savo draugus, sakė, kad nieko nebus. V. B. bėgo į kairę pusę, jį vijosi, bet nepagavo. D. A. bėgo į dešinę pusė, jo taip pat nepagavo. Po to jam E. Ž. pasakė, kad visi važiuos į jo draugų namus. Meškerę jis paliko, o kuprinę pasiėmė. Kai nuvažiavo pas D. į namus jo mamai jis padavė D. kuprinę ir telefoną. Po to nuvažiavo į jo namus. Po to važiavo pas V. B. tėvus. Vėliau jam paskambino V. B. ir pasakė, kad E. Ž. sumušė D. Per pievą šalia balos jie ėjo pirmą kartą. E. Ž. Juos užsipuolė neva tai jie žvejojo jų baloje, klausinėjo ar pagavo žuvų. Žuvų jie neturėjo. Su E. Ž. ir jo motina pirmiausiai nuvažiavo pas D. į namus. Girdėjo kaip D. mamai pasakė, kad kitą dieną aš su draugais ateičiau į Ž. sodybą atidirbti už padarytą žalą. Po to važiavo pas jį (L. Z.) į namus ir į V. namus. Visiems tėvams jie sakė tą patį. Jis sutiko važiuoti kartu su Ž. nes nenorėjo vienas už viską atsakyti. Ž. jį paleido prie namų. Pavalgęs ėjo pas draugus susitikti. D. pasakė, kad jį sumušė. Jo kairė veido pusė buvo ištinusi ir matėsi guzas. Sakė, kad jam skauda ranką. Nuo to, kai jį parvežė į namus iki to, kai vėl susitiko su draugais praėjo maždaug 1 val., laiko. Kalbant su V. šis pasakė, kad tikriausiai sumuštas D. Po to jie nuėjo pas D. į namus ir matė, kad jis sumuštas. Su V. buvo ligoninėje aplankyti D. Jo ranka buvo sugipsuota. Skundėsi, kad ranka po sugijimo nevisai tvarkoje.

Liudytoja I. G. parodė, kad paties įvykio nematė, tačiau viską žino iš kitų asmenų kalbų. Ji nuvežė D. A. į ligoninę. Buvo vasara, bet tikslios datos neprisimena, jai paskambino R. A. ir pasakė, kad jos vaiką sumušė kaltinamasis. R. A. paprašė pas ją, kad nuvežtų jos sūnų į ligoninę. Nuvežus, D. paguldė į ligoninę, o R. A. jinai parvežė į namus. Vežant D. į ligoninę matė, kad viena jo veido pusė patinusi.

Liudytojas V. S., kaltinamojo dėdė, parodė, kad tuo metu buvo vasara, konkrečios datos nepamena, jis buvo sodyboje ir dirbo, o žmona ilsėjosi. Būdamas malkinėje išgirdo šauksmus, triukšmą. Priėjęs prie medžių juostos, esančios prie kelio, pamatė Ž. automobilį. Prie automobilio stovėjo E., o nuo jo 10- 20 metrų atstumu pievoje stovėjo kitas jaunuolis. Jie abu ginčijosi. Išgirdo kaip jaunuolis sūnėnui pasakė, kad užmušiu tavo šunį. Tada iš automobilio išlipo sūnėno mama ir liepė sūnui lipti į automobilį. E. įlipus į automobilį, jie nuvažiavo. Pagalvojo, kad ginčas tarp jaunuolių vyko dėl šuns. Įvykį jis stebėjo maždaug iš 50 metrų atstumo. Sodyboje buvusiai žmonai pasakė, kad E. su kažkuo barasi.

Liudytojas A. V. parodė, kad tą dieną jis prie ežero su sūnumi žvejojo. Po kurio laiko sūnus pasijautė blogai ir išvyko į namus. Žvejodamas matė kaip pro šalį praėjo trys vaikinukai su meškerėmis. Jie ėjo lik geležinkelio pusės. Po kiek laiko matė, kad vienas vaikinukas prabėgo pro jį. Dar po kiek laiko priėjo nukentėjusysis ieškodamas prabėgusio vaikino ir pasakė, kad juos sumušė vaikinas atvykęs su mašina. Susiruošęs vykti į namus matė tris vaikinukus einančius keliu.

Liudytoja A. Ž., kaltinamojo mama, sutikusi liudyti parodė, kad atvykę į sodybą pamatė tris žmones sėdinčius prie prūdo. Sūnus E. pradėjo juos gaudyti ir vieną pagavo, tai L. Z.. Šis prisipažino, kad prūde žvejojo. Jie L. Z. vežė atiduoti jo tėvams. Kartu aplankė ir kitų jaunuolių tėvus. Grįžtant į namus, pamatė keliu einančius tris jaunuolius, kurie pradėjo bėgti į šonus. Jie sustoję kvietė juos ateiti pakalbėti. Vienas iš vaikinų – D. A. sustojo ir jiems pasakė jei norit pakalbėti tai patys ir ateikit. Jos sūnus, išlipęs iš automobilio, ėjo su D. pasikalbėti. Jinai taip pat išlipo iš automobilio. Tarp jos sūnaus ir D. įvyko konfliktas. D. grubiai elgėsi, su niekuo nesutiko, liepė viską įrodyti ir pan. Po pokalbio su D., jinai su sūnumi nuvažiavo į sodybą. Kas sužalojo D. nežino, sūnus prie D. nebuvo priėjęs. Vakare jai skambino D. mama R. A. ir klausė pas ją ką jūs čia darote, bet jinai šio klausimo nesuprato.

Liudytoja G. S., kaltinamojo krikšto mama, parodė, kad tą dieną su vyru buvo sodyboje ir išgirdo triukšmą. Vyras ėjo arčiau kelio pažiūrėti kas vyksta ir jai pasakė, kad E. barasi su kitu jaunuoliu. Jinai, priėjusi prie vyro, matė E., iš automobilio išlipusią jo mamą, kuri kažką sakė E., ir dar vieną jaunuolį su kuriuo E. barėsi. Tai ji stebėjo trumpą laiką ir grįžo atgal į kiemą.

Vertinant nukentėjusiojo ir apklaustų liudytojų parodymus matyti, kad esminėse bylos aplinkybėse jie pilnai sutampa ir rodo, kad kaltinamasis sudavė smūgius nekentėjusiajam ir jį sužalojo. Tiesiogiai tai tvirtina pats nukentėjusysis ir konfliktą tiesiogiai stebėjęs, netoliese buvęs liudytojas V. B.. Jų parodymus papildo nukentėjusiojo motinos R. A., mačiusios grįžusį sumuštą sūnų ir besirūpinusios sūnaus vežimu į ligoninę, kuomet jam ėmė blogėti sveikata, parodymai, liudytojos I. G., vežusios nukentėjusįjį į ligoninę parodymai, liudytojo L. Z., mačiusio sumuštą nukentėjusįjį ir kuriam nukentėjusysis pasisakė, kad jį sumušė kaltinamasis, parodymai, liudytojo A. V. žvejojusio prie ežero ir mačiusio pro jį praeinant tris jaunuolius su meškerėmis, o netrukus vieną iš tų jaunuolių matant prabėgantį pro jį atgal, parodymai. Atskirai aptartini liudytojų A. Ž., kaltinamojo mamos, liudytojo V. S., kaltinamojo dėdės ir liudytojos G. S., kaltinamojo krikšto mamos, parodymai. Šių liudytojų parodymai pilnai atitinka nukentėjusiojo ir kitų liudytojų parodymais nustatytas aplinkybes dėl konflikto tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo buvimo, išskyrus kaltinamojo smūgių sudavimo nukentėjusiajam faktą, kas pilnai atitinka kaltinamojo gynybinei pozicijai, kad nukentėjusiojo jis nemušė. Šių liudytojų (A. Ž., V. S. ir G. S.) parodymus dėl kaltinamojo smūgių nesudavimo nukentėjusiajam, teismas vertina kritiškai, kaip kaltinamojo aplinkai artimų žmonių parodymus palaikančius, kaip jau minėta, kaltinamojo gynybinę poziciją. Kitose aplinkybėse šių liudytojų parodymai pilnai atitinka teismo nustatytas aplinkybes dėl konflikto buvimo tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo. Kad nukentėjusysis būtų konfliktavęs tą dieną su kitais asmenimis nenustatyta. Byloje taip pat nesurinkta jokių duomenų apie tai, kad nukentėjusysis susižalojo nugriuvęs bėgdamas nuo kaltinamojo nelygia vietove. Tokį, niekuo neparemtą spėjimą, teismui pateikė savo kaltę neigiantis kaltinamasis ir šią jo poziciją palaikanti jo gynėja, nepateikdami teismui jokių objektyvių tai patvirtinančių duomenų.

Atsižvelgiant į aukščiau pateiktą nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų vertinimą, teismas daro vienintelę galimą išvadą, kad smūgius nukentėjusiajam sudavė ir jį sužalojo kaltinamasis E. Ž..

Nustatytas aplinkybes patvirtina ir rašytiniai byloje surinkti įrodymai.

R. A. protokolas – pareiškimas (t. 1, b. l. 1-2), kuriame ji nurodo, kad 2017-07-19 apie 18 val. Alytaus raj., Miroslavo sen., Kurnėnų k., Ž. (vardo nežino) sumušė jos nepilnametį sūnų D. A. gim. (duomenys neskelbtini). Sūnui nustatytas smegenų sukrėtimas ir kairės rankos riešo lūžimas, prašo pradėti ikiteisminį tyrimą.

Nukentėjusiojo D. A. protokolas- pareiškimas (t. 1, b, l, 5), kuriame jis nurodo, kad 2017-07-19 apie 18 val. Alytaus raj., Miroslavo sen., Kurnėnų k., netoli namų, atvykstantis į tėvų sodybą Ž. (vardo nežino) jį sumušė. Įvykį matė V. B., kuris buvo pasislėpęs krūmuose. Ž. jam sudavė į galvos sritį 2 kartus, o paskui dar kelis smūgius į kairę ranką, kuria jis dengėsi nuo smūgių, o paskui, pagavęs už kairės rankos, ją tempė ir bandė pargriauti, tačiau tai nepavyko, kadangi jis įsikibo Ž. į kaklą ir laikėsi. Dėl suduotų smūgių patyrė galvos smegenų sukrėtimą ir buvo sulaužytas kairės rankos riešo kaulas. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą.

Tarnybinis pranešimas dėl telefoninio pranešimo (t. 1, b. l. 16) iš kurio matyti, kad 2017-07-19 23.50 val., gautas Alytaus apskr. S. Kudirkos ligoninės Vaikų priėmimo skyriaus medikės telefoninis pranešimas, kad į Vaikų priėmimo skyrių su tėvais kreipėsi D. A. gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), kuris medikams paaiškino, kad jį tą pačią dieną apie 18 val. sumušė iš matymo pažįstamas jaunuolis. Ligoninėje nepilnamečiui nustatytas smegenų sukrėtimas, jis paguldytas į Vaikų chirurgijos skyrių.

Analogiški duomenys užfiksuoti ir kitame tarnybiniame pranešime (t. 1, b. l. 17) rašytame tyrėjos I. S..

Nukentėjusiojo D. A. parodymų patikrinimo vietoje protokolas su foto nuotraukomis (t. 1, b. l. 29-56), iš kurių matyti, kad D. A. parodė vietas kur 2017-07-19 žvejojo, kur ėjo, bėgo ir kur buvo sužalotas.

Specialisto išvada (t. 1, b. l. 86-87) iš kurios matyti, kad D. A. galvos smegenų sukrėtimas, kairio riešo kaulo - laivakaulio įstrižinis lūžimas galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimas kvalifikuotas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairio riešo kaulo - laivakaulio įstrižinio lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui.

Liudytojo V. B. parodymų patikrinimo vietoje protokolas su foto nuotraukomis (t. 1, b. l. 110-128), iš kurių matyti, kad V. B. parodė vietas, kur 2017-07-19 žvejojo, bėgo. ėjo, stebėjo įvykį, kurio metu buvo sumuštas ir sužalotas jo draugas D. A..

Tokiu būdu, aukščiau suminėtus duomenis teismas pripažįsta įrodymais BPK 20 str., prasme ir, remdamasis jais konstatuoja, kad kaltinamasis yra kaltas dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo ir jo veiksmai teisingai kvalifikuoti Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais numatytais BK 54 str. Kaltinamasis padarė tyčinį nusikaltimą kuris priskiriamas prie nesunkių. Nusikaltimą padarė prieš nepilnametį. Kaltu neprisipažino, nesigailėjo, neatlygino padarytos žalos nei nukentėjusiajam, nei ligonių kasai už nukentėjusiojo gydymą. Jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Praeityje kaltinamasis neteistas, tačiau baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 24). Šiuo metu jis dar mokosi (duomenys neskelbtini) kartu su programa pirmai kvalifikacijai gauti. Charakterizuojamas teigiamai (t. 2, b. l. 22). Atsižvelgiant į visą tai, jam skirtina įstatymo sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė.

Byloje pareikštas Vilniaus teritorinės ligonių kasos, atstovaujančios Valstybinę ligonių kasą prie Sveikatos apsaugos ministerijos, civilinis ieškinys (t. 1, b. l. 163-164) kuriuo prašoma priteisti iš kaltinamojo 357 eurus 27 centus už nukentėjusiajam ligoninėje suteiktas gydymo paslaugas. Kaltinamasis, nepripažindamas savo kaltės, su ieškiniu nesutinka. Ieškinys tenkintinas pilnai. Jis įrodytas nuosprendyje aptartais įrodymais dėl kaltinamojo kaltės padarius nusikaltimą, o jo dydis apskaičiuotas pagal prie ieškinio pateiktą paskaičiavimą (t 1, b. l. 165). Ligonių kasa, atlyginusi nukentėjusio gydymo išlaidas, turi regreso teisę į žalą padariusį asmenį atlygintos žalos dydžio apimtyje (CK 6.263 str. 1 d., 6.280 str.).

Byloje pareikštas ir nepilnamečio nukentėjusiojo įstatyminės atstovės civilinis ieškinys kuriuo jinai prašo priteisti 60 eurų 3 centus turtinei žalai atlyginti už sūnaus gydymui pirktus vaistus ir 2000 eurų neturtinei žalai atlyginti už sūnaus sužalojimą dėl kurio jis patyrė fizinį skausmą, tapo uždaru, nervuotu, sunkiau užmiega, jam atsirado baimės jausmas.

Su šiuo ieškiniu kaltinamasis taip pat nesutinka.

Ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas pilnai (CK 6.263 str.). Jis įrodytas prie ieškinio pateiktais vaistų pirkimo čekiais (t. 1, b. l. 101-102). Ši suma (60,03 eurų) priteistina nukentėjusiojo įstatyminei atstovei jo motinai R. A., kadangi nukentėjusysis yra nepilnametis, neturintis savarankiškų pajamų ir vaistus jam pirko jo mama.

Ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas dalinai. Sutiktina su ieškinyje nurodytais motyvais, kad dėl sužalojimo nukentėjusiajam sutriko fizinė sveikata, atsirado baimės jausmas, nervuotumas ir kiti neigiami reiškiniai, Tačiau prašomą priteisti 2000 eurų sumą neturtinei žalai atlyginti teismas pripažįsta pernelyg didele, neatitinkančia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų. Nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 86-87), kad jis turėtų negrįžtamų pasekmių nenustatyta. Tačiau nukentėjusiajam buvo suduotas ne vienas smūgis, visi jie buvo stiprūs, kadangi nukentėjusiajam sukrėsti smegenys ir sulaužytas kairio riešo kaulo laivakaulis. Lūžusio laivakaulio gijimas buvo komplikuotas ir ilgai užtruko. Medicininė pagalba ir gydymas nukentėjusiajam buvo teikiami ne tik Alytaus ligoninėje, bet ir Kauno klinikose (t. 1, b. l. 74-85). Dėl sužalojimo nukentėjusysis jautė skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus sugipsavus ranką, ilgą laiką buvo ribojamas jo fizinis aktyvumas, tai yra iki 2017 m. gruodžio 31 d. (t. 1, b. l. 85). Įvertinus visą tai, pakankama satisfakcija neturtinei žalai atlyginti teismas pripažįsta 1000 eurų. Ši suma iš kaltinamojo priteistina nukentėjusiajam betarpiškai patyrusiam sužalojimą ir jo pasekmes (CK 6.250 str., 6.283 str. 1 d.). Kitoje dalyje ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, tai yra kompaktinės plokštelės su nepilnamečio nukentėjusiojo ir nepilnamečių liudytojų apklausos įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 302-307 str., teisėjas

nusprendžia:

E. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d., ir nubausti laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Įpareigoti nuteistąjį visą šį laikotarpį:

-būti namuose nuo 22 val., iki 6 val.;

-tęsti mokslą (duomenys neskelbtini), o ją baigus – per mėnesį laiko pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje;

-per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nepilnamečio nukentėjusiojo D. A. įstatyminei atstovei R. A. 60 (šešiasdešimties) eurų 3 centų turtinę žalą.

-neatlygintinai išdirbti 100 (šimtą) valandų, per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Priteisti iš nuteistojo E. Ž. 357 (tris šimtus penkiasdešimt septynis) eurus 27 centus Valstybinei ligonių kasai prie sveikatos apsaugos ministerijos (ats. sąskaitos Nr. LT21 7300 0100 0248 4333 AB ,,Swedbank“ banko kodas 73000) nukentėjusiojo D. A. gydymo išlaidoms atlyginti.

Priteisti iš nuteistojo E. Ž. 60 (šešiasdešimt) eurų 3 centus nepilnamečio nukentėjusiojo D. A. įstatyminei atstovei R. A. neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš nuteistojo E. Ž. 1000 (tūkstantį) eurų nukentėjusiajam D. A. neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, tai yra kompaktines plokšteles su nepilnamečio nukentėjusiojo ir nepilnamečių liudytojų apklausos įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėjas Jonas Malinauskas