Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui K. V., jo atstovui advokatui V. Valašinui,

teismo posėdyje išnagrinėjusi K. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracine tvarka bausto, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. V. 2013-07-10, apie 00:02 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Mazda 6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį Fiat Punto, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei apgadino abu automobilius, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 132 punkto reikalavimus, t.y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 2 d.

K. V. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir dėl to, kad jis 2013-07-10, apie 00:02 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Mazda 6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį Fiat Punto, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei apgadino abu automobilius, iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 234 punkto reikalavimus, t.y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 130 str. 1 d.

K. V. teismo posėdžio metu kaltu dėl jam inkriminuojamų administracinės teisės pažeidimų neprisipažino. Jis nurodė, kad automobilį Mazda 6 protokole nurodytą dieną tikrai vairavo ir buvo (duomenys neskelbtini). Tą naktį įvažiavo į kiemą, parkavo mašiną kieme, pakankamai mažame tarpelyje. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teigė, kad labai atsargiai manevravo, per keletą kartų į tą tarpą įvažiavo, buvo kelis kartus išlipęs iš automobilio pasižiūrėti, kaip ten tie tarpai ir atstumai nuo šalia stovinčių automobilių. Įvažiavo į tarpą ir visiškai nejautė, kad būtų buvęs koks nors kontaktas, todėl ramiai paliko automobilį ir nuėjo į (duomenys neskelbtini). Jis automobilio Fiat Punto neapvažinėjo, o įvažinėjo į ten buvusią laisvą stovėjimo vietą viena kryptimi, vienu šonu, kelis kartus taikėsi įvažiuoti, nes tarpas buvo labai mažas, buvo sudėtinga manevruoti. K. V. paaiškino, kad kai parkavo automobilį, praėjo keli praeiviai, kurie jį įspėjo, kad būtų atsargus, nes tarp automobilių yra labai maži tarpai. Jis į tai reaguodamas, išlipo iš automobilio, apžiūrėjo distancijas nuo kitų automobilių ir įsitikinęs, kad viskas gerai, įvažiavo. K. V. nurodė, kad kitą dieną, išėjęs prie automobilio, rado už valytuvo užkištą raštelį, kad apgadino gretimą automobilį. Raštelyje buvo nurodytas telefono numeris, kuriuo paskambinus atsiliepė vyriškis, kuris pareiškė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo apgadino šalia stovintį automobilį. K. V. apžiūrėjęs savo automobilį Mazda 6, nepastebėjo jokių pažeidimų ir apie tai pasakė tam vyriškiui, su kuriuo kalbėjosi telefonu, ir kad dėl to su jo pretenzija nesutinka. Tuomet vyriškis jam pasakė, kad ryte buvo atvykę policijos pareigūnai ir tą įvykį užfiksavo, nufotografavo. Vyriškis pareikalavo iš K. V. pinigų už tai, kad jis atsiimtų iš policijos pareiškimą dėl įvykio. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodo, kad su tuo nesutiko, kadangi jo automobilis buvo nepažeistas, ir vėliau, kadangi jau žinojo, kad tas įvykis užfiksuotas, išvažiavo. K. V. taip pat nurodė, kad asmens, kuriam paskambino radęs ant automobilio raštelį, nepažįsta, nėra jo matęs. Nuo automobilio pastatymo momento iki tol, kol paskambino tam asmeniui, automobilio nejudino. Automobilį patraukė, kadangi buvo tikras, kad policijos pareigūnai jau yra apžiūrėję eismo įvykio vietą. Jo automobilis stovėjo taip, kaip užfiksuota eismo įvykio schemoje, bet dar buvo vienas automobilis šone. K. V. patvirtino, kad ant jo automobilio nebuvo jokių pažeidimų ir dabar jų nėra. Nurodė, kad pirmą kartą buvo iškviestas į Kelių policiją 2013-07-26, pareigūnas R. P. jo automobilį nufotografavo gal 10 kartų iš visų pusių, bet tų nuotraukų byloje nėra. Byloje yra tik tos fotonuotraukos, kurios buvo padarytos 2013-07-10, ir iš jų visai nesimato, kad būtų kažkas padaryta. Be to pareigūnas, kuris apžiūrėjo jo automobilį (duomenys neskelbtini) gatvėje, vizualiai galėjo matyti, koks tas automobilis, kad ant jo jokių pažeidimų nėra. Tai konstatavo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasamdytas specialistas.

Teismo posėdyje apklaustas specialistas V. M. patvirtino 2013-09-16 savo duotą specialisto išvadą Nr. MV2013-55. Nurodė, kad jam buvo pateikta administracinio teisės pažeidimo bylos kopija, taip pat buvo pateiktas vaizdo įrašas, esantis prie bylos. Pagal pateiktas fotolentelių kopijas jis parašė tai, kad ant automobilio Fiat, ant užpakalinio bamperio kairės pusės matyti lyg ir dvigubas įbrėžimas, kurio krypties negalima identifikuoti, taip pat negalima vienareikšmiškai nustatyti, kokiame aukštyje yra įbrėžimas, kadangi šis automobilis yra nufotografuotas nesilaikant nustatytų reikalavimų. Praprastai matuojant sugadinimų aukštį, turi būti naudojam mastelinė liniuotė tam, kad tiksliai užfiksuoti pažeidimų aukštį. Taigi, kokiame aukštyje yra tas įbrėžimas, vienareikšmiškai pasakyti negalima. Taip pat yra užfiksuota, kad apgadintas šio automobilio užpakalinis kairysis sparnas ir užpakalinis kairysis žibintas, tačiau pagal pateiktą fotolentelės kopiją negalima identifikuoti, ar tie sugadinimai yra, o jeigu yra, koks jų pobūdis. Specialistas nurodo, kad iš pateiktų automobilio Mazda 6 nuotraukų negalima įžiūrėti kokių nors sugadinimų ir pasisakyti, koks tų sugadinimų, jeigu jie yra, susidarymo pobūdis. V. M. paaiškino, kad automobilį Mazda 6 apžiūrėjo betarpiškai ir nenustatė medžiagoje užfiksuotų pažeidimų, tuo vadovaujantis ir parašė, kad negalima nustatyti automobilių Mazda 6 ir Fiat betarpiško kontakto požymių, todėl nėra objektyvių duomenų, kad šie automobiliai tarpusavyje kontaktavo. Toliau, išvados skyriuje 2.2, nurodė, kad tyrimui pateiktose nuotraukose kontakto požymių nematyti, vadinasi, nėra pagrindo teigti, kad toks kontraktas įvyko, bet, jeigu jis vis dėlto buvo įvykęs, jis turėjo būti visiškai nestiprus ir tuomet tik belieka įvertinti, galėjo ar negalėjo žmogus, esantis automobilyje tą kontaktą identifikuoti. Tam, kad identifikuoti štai tokį kontaktą, pirmiausia, turėjo būti dinaminis poveikis – smūgis, kuris leistų žmogui identifikuoti jį, jeigu automobilį veiktų atitinkamas lytėjimas, o tai reiškia, kad turėjo susidaryti automobilio sugadinimai – ženklios deformacijos, kurios turėtų būti ne mažesnės kaip 2 cm. Tokių deformacijų neužfiksuota nei ant pirmo, nei ant antro automobilio. Antra, turėjo būti kažkoks garsas. Specialistas mano, kad jeigu kontaktas buvo, tai jis turėjo būti automobilio Fiat užpakalinėje dalyje, bamperyje, kuris pasižymi geromis slopinimo savybėmis. Žibintai nesudaužyti nei vieno, nei kito automobilio, vadinasi, negalima teigti, kad buvo skleidžiamas didesnis garsas, kurį galėjo girdėti automobilio Mazda 6 vairuotojas. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad tiek vienas, tiek kitas automobilis tokio galimo kontakto metu buvo pasviręs ant šono. Tai rodo, kad iš techninės pusės nėra pagrindo teigti, kad jeigu toks kontaktas buvo įvykęs, automobilio Mazda 6 vairuotojas galėjo girdėti tokį nestiprų garsą. Visa tai detaliau yra išdėstyta ir apibendrinta specialisto išvadoje. Taip pat specialistas V. M. nurodė, kad išvados 4 lape yra fotolentelė ir 1 – oje iš kairės nuotraukoje, matyti lyg ir nubrozdinimas, tačiau esminis dalykas yra tai, kad automobilio Fiat užpakalinės kairės pusės dalies forma yra tokia, kad daugiausia išsikišusi į išorę dalis yra užpakalinis bamperis, jo kairysis kampas, todėl, jeigu būtų vykęs kontaktas automobilio Mazda 6 su automobiliu Fiat, tai pirmiausia turėjo susidaryti pakankamai matomi sugadinimai ant bamperio ir ant automobilio Mazda 6 dešinio šono kėbulo linijos. Žibintas ir sparnas nėra tiek išsikišę į išorę. Daugiausia atsikišusi dalis yra bamperis, todėl tam, kad susidarytų žibinto ir sparno sugadinimai, turėjo būti labai ženkliai įspaustas, deformuotas bamperis ir tik tada, susideformavus bamperiui, susidarytų sparno ir žibinto sugadinimas. Tačiau V. M. nurodė, kad tyrimui pateiktose nuotraukose nematė nei sparno, nei žibinto sugadinimo, taip pat nematė tokių ženklių sugadinimų ant bamperio, kurie turėjo susidaryti tam, kad būtų pasiekti sparnas ir žibintas. Iš akies galima teigti, kad automobilio Fiat užpakalinio kairiojo žibinto apatinė dalis yra maždaug 70- 80 cm aukštyje. Automobilyje Mazda 6 toks aukštis yra kiek žemiau nei priekinių durelių rankena, tarp dekoratyvinės juostelės ir rankenos, ir maždaug šioje vietoje turėjo būti kažkoks kontakto požymis, jei koks nors kontaktas buvo. Kiek galima matyti iš nuotraukų, ant automobilio Fiat bamperio kairiojo šono yra išsišakojantis įbrėžimas. Tokio įbrėžimo susidarymas būdingas kontaktui su kažkokiu lokaliu išsikišančiu elementu. Specialistas mano, kad tai galėjo būti kažkoks smaigalys, pavyzdžiui, nulaužta šaka, ir užkabinus bamperiu važiuojant į priekį, o po to atgal tokį objektą, susidarytų maždaug toks kampo formos įbrėžimas. Automobilio Mazda 6 dešinio šono detalės glotnios plokštumos, ten nėra tokių išsikišimų atitinkamame aukštyje, nes specialisto nuomone, sugadinimas yra maždaug 50cm aukštyje, todėl V. M. teigia, kad negali pagrįsti, kad tas įbrėžimas susidarė būtent dėl kontakto su automobiliu Mazda 6. Jeigu kontaktas būtų buvęs, tai toje vietoje turėtų būti kažkokia dėmė, įbrėžta plokštuma ant automobilio Fiat bamperio, kadangi kontaktuojanti detalė šiuo atveju turėtų būti priekinis dešinys sparnas, dešinės pusės durelės, o tos detalės yra glotnios plokštumos, ten nėra kažkokių lokaliai atsikišančių dalių, kurios galėtų padaryti minėtą sugadinimą. Taip pat specialistas paaiškino, kad pagal tai, kokios nuotraukos yra byloje, sunku pasakyti, ar ant automobilio Fiat yra kitokių, nepaminėtų įbrėžimų. V. M. nurodo, kad betarpiškai automobilio Fiat neapžiūrėjo, tik apžiūrėjo automobilį Mazda 6 ir išvadoje aptarė viską, ką pamatė.

Teismo posėdžio metu liudytoja D. A. paaiškino, kad administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį K. V. pažįsta, tai jos kaimynas. Automobilis Fiat Punto, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso jai ir ji juo naudojasi. Liudytoja nurodė, kad 2013-07-10, jau po 24 val., kadangi jos buto langai išeina į kiemą, ji per langą pamatė, kad į tarpą, esantį prie jos automobilio, bando įtilpti raudonos spalvos automobilis Mazda. Vairuotojas ilgai kankinosi, todėl ji nuėjo paprašyti to žmogaus, kad jis ten automobilio nestatytų, kad nesugadintų jos automobilio. D. A. jo tiesiog paprašė, bet jis nepaklausė, todėl jo daugiau nekalbino, apsisuko ir nuėjo. Naktį, kai buvo nuėjusi paprašyti, kad K. V. nestatytų ten automobilio, ji savo automobilio neapžiūrėjo, nes nepagalvojo, kad taip gali atsitikti. Liudytoja paaiškino, kad rytą, kai turėjo išvažiuoti, pastebėjo, jog automobilis apgadintas. Įbrėžimai buvo prie galinio kairės pusės posūkio, palei kairės pusės galinį sparną. Automobilį paliko tvarkingą, apgadinimo, kurį pastebėjo ryte, nebuvo. Paties įvažiavimo momento liudytoja teigia nemačiusi, bet vėliau peržiūrėjusi vaizdo įrašą, kadangi kiemas yra filmuojamas, pamatė, kad K. V. ilgai manevravo, netgi buvo išlipęs, žiūrėjo, ar tilps į tą tarpą, ir įraše matyti, kaip jos automobilio ratai pasisuka, iš pradžių ratas pasisuko truputėlį į priekį, paskui atgal, todėl K. V. tikrai kliudė jos automobilį. Kai išėjo ryte, automobilis Mazda stovėjo greta jos automobilio Fiat Punto. D. A. nurodė, kad iš karto policijos pareigūnų nekvietė, kadangi žinojo, kur gyvena K. V., bandė skambinti jam į butą, bet kadangi niekas durų neatidarė, iškvietė policiją. Atvykę policijos pareigūnai apžiūrėjo abu automobilius, išmatavo įbrėžimų aukščius ir, pasak jų, įbrėžimai ant liudytojos ir K. V. automobilio atitiko, netgi matėsi raudonų dažų likučių ant Fiat automobilio.

Iš policijos pareigūno A. R. 2013-07-10 tarnybinių pranešimų nustatyta, kad 2013-07-10 apie 07:29 val. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis. Atvykus nurodytu adresu, į pareigūnus kreipėsi automobilio Fiat Punto, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotoja D. A., kuri paaiškino, kad vakare pastatė automobilį prie namo, po to pamatė, kaip automobilio Mazda, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas kieme įtartinai manevravo, po to važiuodamas nubraukė automobilio Fiat galinį bamperį, nors ji prašė Mazda automobilio vairuotojo nestatyti šalia jos automobilio savo automobilio dėl apgadinimo galimybės. Eismo įvykio vietoje buvo apžiūrėti abu automobiliai, kurių apgadinimai atitiko. Automobilio Mazda vairuotojas po įvykio pasišalino (b. l. 3-4).

Iš Eismo įvykio vietos schemos bei papildomų duomenų apie eismo įvykį nustatyta, kad automobiliui Mazda 6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apgadintas priekinis dešinės pusės sparnas, užpakalinės dešinės pusės durys, užpakalinės kairės pusės durys, automobiliui Fiat Punto, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apgadintas užpakalinis kairės pusės sparnas, užpakalinis bamperis, užpakalinis kairės pusės žibintas (b. l. 5-6).

Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, jog 2013-07-10, 07:25 val. namo kieme apgadintas automobilis Fiat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apgadino šalia stovinčio automobilio Mazda, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas (b. l. 8).

Iš byloje esančios fotolentelės nustatyti automobilių Mazda 6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir Fiat Punto, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apgadinimai (b. l. 23).

Iš vaizdo įrašo nustatyta, kad 2013-07-10 00:02:16 val. aikštelėje statomas automobilis Mazda kliudo automobilį Fiat, žiūrint į automobilio Fiat priekinį ratą matyti, kad automobilis Fiat kontakto metu nežymiai sujuda (b. l. 25).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ specialisto V. M. išvados MV 2013-55 nustatyta, kad prie Administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktoje medžiagoje užfiksuoti tokie automobilio Fiat Punto, v/n (duomenys neskelbtini) sugadinimai: užpakalinis kairės pusės sparnas, užpakalinis bamperis, užpakalinis kairės pusės žibintas. Automobilio Fiat Punto, v/n (duomenys neskelbtini) užpakalinės kairės pusės detalių (užpakalinio kairio sparno ir užpakalinio kairio žibinto) sugadinimų susidarymo mechanizmo nustatyti negalima. Šio automobilio bamperio apdaila ties galiniu kairiu kampu, tikėtina, yra įbrėžta, tačiau negalima objektyviai nustatyti šio įbrėžimo susidarymo krypties, susidarymo mechanizmo. Prie Administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktoje medžiagoje užfiksuoti tokie automobilio Mazda 6, v/n (duomenys neskelbtini) priekinis dešinės pusės sparnas, priekinės dešinės pusės durys, užpakalinės dešinės pusės durys. Automobilio Mazda 6, v/n (duomenys neskelbtini) dešinio šono detalių (priekinio dešinio sparno, priekinių dešinės pusės durelių, užpakalinių dešinės pusės durelių) sugadinimų susidarymo mechanizmo nustatyti negalima. Nustatyti, ar galėjo užfiksuoti automobilio Fiat Punto, v/n (duomenys neskelbtini) užpakalinės kairės pusės detalių sugadinimai susidaryti vien dėl betarpiško kontakto su automobilio Mazda 6, v/n (duomenys neskelbtini) dešinio šono detalėmis, negalima, nes nėra objektyvių duomenų. Kadangi negalima nustatyti automobilių MAZDA ir FIAT betarpiško kontakto požymių, todėl nėra pagrindo teigti, kad šie automobiliai tarpusavyje kontaktavo. Nėra pagrindo teigti, kad automobilio Mazda 6, v/n (duomenys neskelbtini) vairuotojas K. V. vairuodamas automobilį 2013-07-10, galėjo identifikuoti galimai buvusį kontaktą su automobiliu Fiat Punto, v/n (duomenys neskelbtini) (b. l. 32-39)

ATPK 127 str. 2 d. numatyta, kad kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.

Pagal LR ATPK 127 str. 2 d. dispoziciją, asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik nustačius, jog jis pažeidė Kelių eismo taisykles ir šis taisyklių pažeidimas nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), t. y. turi būti nustatytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas bei tiesioginis priežastinis ryšys tarp Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir LR ATPK 127 str. 2 d. dispozicijoje nurodytų pasekmių. Teismas pažymi, jog nustatinėjant tokį priežastinį ryšį svarbu išsiaiškinti, kad automobilio vairuotojo pažeidimas sąlygojo eismo įvykio kilimą. Kelių eismo taisyklių 132 punkte numatyta, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Nagrinėjamoje byloje surinkti ir ištirti įrodymai patvirtina, kad K. V. šio punkto reikalavimų nesilaikė. Byloje esantys įrodymai neginčytinai patvirtina, kad K. V., vairuodamas automobilį Mazda 6, kliudė stovintį automobilį Fiat, šio eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės. Tarp automobilių įvykęs kontaktas užfiksuotas vaizdo įraše.

Motyvuojamoji dalis

K. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad pakartotinai per metus padarytas tos pačios rūšies pažeidimas, už kurį asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda (LR ATPK 32 str. 1 d. 5 p.).

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį (apgadino du automobilius, apgadinimai nežymūs), pažeidėjo asmenybę (administracine tvarka baustas), nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į padarytos veikos keliamą grėsmę visuomenės ir eismo saugumui. Šių nustatytų faktinių duomenų pagrindu teismas sprendžia, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti K. V. skiriant baudą, atitinkančią LR ATPK 127 str. 2 d., sankcijoje nustatytą vidurkį.

ATPK 130 str. 1 d. numato, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles – užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.

ATPK 9 straipsnis numato, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu (ATPK 284 str. 1 d.). Administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 str. 1 d. užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo, formuojančio Lietuvos teismų praktiką administracinėse bylose, praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal minimo nusižengimo esmę, kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš autoįvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo sukėlęs autoįvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007; Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1-1715/2007 ir kitos). Sprendžiant, ar asmens pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio.

Byla dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., nutrauktina, kadangi K. V. tiek teisme, tiek paaiškinimuose neigė, jog tyčia pasišalino iš įvykio vietos, paaiškino, kad manevravo labai atsargiai, automobilį pastatė ne iš pirmo karto, kelis kartus buvo išlipęs iš automobilio pasižiūrėti atstumus tarp automobilių, be to, parkuojant automobilį keli praeiviai jį įspėjo, kad būtų atsargus, nes tarp automobilių yra labai maži tarpai, jis į tai reaguodamas buvo išlipęs iš automobilio, apžiūrėjo atstumus ir įsitikinęs, kad viskas gerai, įvažiavo, įvažiuodamas į tarpą nejautė, kad būtų buvęs kontaktas, todėl paliko automobilį aikštelėje. Tokius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus patvirtino ir vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip K. V. atsargiai kelis kartus bando įvažiuoti į tarp automobilių paliktą tarpą, išlipa, apžiūri atstumus tarp automobilių ir įvažiuoja. Iš vaizdo įrašo taip pat nustatyta, kad kontaktas tarp automobilių buvo, tačiau šis susidūrimas buvo labai nežymus. Tai, kad automobilių apgadinimai nedideli, patvirtina ir byloje esantys papildomi duomenys apie eismo įvykį bei fotolentelė. Specialisto išvadoje taip pat yra nurodyta, kad nėra pagrindo teigti, jog K. V., vairuodamas automobilį, galėjo identifikuoti galimai buvusį kontaktą su automobiliu Fiat. Teismas taip pat atsižvelgia į tą aplinkybę, kad K. V. paliko savo automobilį toje pačioje aikštelėje, toje pačioje vietoje, šalia apgadinto automobilio Fiat. Byloje duomenų, kad K. V. būtų vairavęs neblaivus, nėra. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo daryti neabejotinos išvados dėl K. V. veikos kaip sąmoningo tyčinio pasišalinimo iš eismo įvykio vietos. Pažymėtina, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-216/2011; 2011 m. vasario 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-619/2011). Teismo vertinimu, byloje nėra pakankamų ir patikimų duomenų, pagrindžiančių K. V. kaltę dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo K. V. atžvilgiu nutrauktina, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

K. V., a. k. (duomenys neskelbtini) administracinę bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį nutraukti.

K. V. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 2 d., paskirti 150 Lt (vieno šimto penkiasdešimties litų) baudą.

Išaiškinti pažeidėjui, kad skirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o jam apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą AB banke „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 arba sąskaitą banke „Nordea Bank Finland Plc“ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, įmokos mokesčio kodas 6030.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.