Kauno apygardos teismo nutartis

2011-08-04 · Civilinė byla Nr. 2A-1270-153/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-08-04
Bylos Nr.
2A-1270-153/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Galina Blaževič (pirm.), Evaldas Gražys, Neringa Venckienė
Atsakovas
Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikai
Ieškovas
A. S.
Trečiasis asmuo
Kauno apskrities Kėdainių
Civilinė byla Nr. 2A-1270-153/2011;
Pirmosios instancijos teismo teisėja Audronė Levinskienė ;

Procesinio dokumento kategorijos: 121.1,121.15,121.21,121.22,44.2.4.1, 44.2.4.2, 44.5.2.5;

(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. rugpjūčio 4 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič,

kolegijos teisėjų Evaldo Gražio, Neringos Venckienės,sekretoriaujant Vaidai Andruškevičiūtei,

dalyvaujant atsakovės Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros atstovui Kauno apygardos prokuratūros prokurorui M. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. S. atstovo advokato R. G. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-456-358/2011 pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai atstovaujamai Teisingumo ministerijos, Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Generalinės prokuratūros, tretiesiems asmenims Kauno apskrities Kėdainių raj. Policijos komisariatui, Kėdainių rajono apylinkės prokuratūrai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas A. S. ieškiniu teismo prašė iš atsakovės Lietuvos valstybės priteisti neturtinę 5 000 Lt žalą ir turtinę – 10 000 Lt žalą.

Ieškinyje nurodė, kad 2004-09-08 apie 21 val. 30 min. ties namu Josvainių g. 43, Kėdainiuose buvo išžaginta nepilnametė E. P.. Ieškovas 2004-09-14 buvo sulaikytas Kėdainių rajono policijos komisariato pareigūnų ir patalpintas į areštinę. 2004-09-15 jam pareikštas įtarimas sunkaus nusikaltimo padarymu, numatytu BK 149 str. 3 d. 2004-09-16 ieškovui paskirta kardomoji priemonė suėmimas vienam mėnesiui. 2004-10-16 kardomoji priemonė suėmimas buvo pakeista į kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir paimti dokumentai. 2004 m. lapkričio mėn. ieškovas kreipėsi į Kėdainių rajono apylinkės prokuratūrą dėl minėtų priemonių panaikinimo, nes norėjo išvykti dirbti į užsienį, tačiau prašymas buvo atmestas. 2004-12-03 Kėdainių rajono apylinkės teismas panaikino ieškovui paskirtą kardomąją priemonę dokumentų paėmimą ir įpareigojo grąžinti tapatybės kortelę. 2005-08-24 ikiteisminis tyrimas dėl ieškovo buvo nutrauktas. Nurodė, kad dėl prokuratūros ir policijos pareigūnų neteisėtų veiksmų jam nekaltam buvo pareikštas įtarimas, jis mėnesį buvo laikomas suimtas ir dar beveik 10 mėn. jam buvo taikomi įvairūs apribojimai. Dėl to patyrė dideles fizines ir moralines kančias, apie jį buvo suformuota neigiama nuomonė liudytojams ir buvusiems bendradarbiams, pablogėjo santykiai su šeima, prarado darbdavio, draugų pasitikėjimą, buvo priverstas nutraukti darbo sutartį, iširo šeima, nusivylė gyvenimu.

Atsiliepimas

Atsakovė Teisingumo ministerija prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas neįrodė nei vienos iš sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti. Vien asmens išteisinimas ar ikiteisminio tyrimo nutraukimas nesuponuoja, kad procesiniai veiksmai, kurie buvo atliekami ikiteisminio tyrimo metu, laikytini nepagrįstais ir neteisėtais. Tuo metu objektyvių duomenų, dėl pareikšto įtarimo pakako, buvo atliktas ieškovo atpažinimas ir nukentėjusioji parodė, kad nusikalstamą veiką padarė būtent ieškovas. Ieškovas buvo suimtas, atsižvelgiant į tai, kad jis galėjo daryti poveikį nukentėjusiam asmeniui, kad galėjo paslėpti nusikalstamos veikos įrankius, būtent peilį, kuriuo buvo grasinta bei įvertinus jo ankstesnius teistumus. Ikiteisminis tyrimas buvo atliktas objektyviai, pakankamai greitai ir po to, kai buvo nustatytas šią veiką padaręs asmuo, visi įtarimai ieškovui buvo panaikinti. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų dėl jam atsiradusios žalos. Ieškovas praleido ieškinio senaties terminą.

Atsakovas Policijos departamentas prie VRM prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo nutraukimas dėl nepakankamai surinktų duomenų, pagrindžiančių ieškovo kaltę, nesuteikė jam galimybės teigti, kad jis įgyja absoliučias teises į žalos atlyginimą ir jam dėl žalos atlyginimo priteisimo nereikia kitų tam būtinų įstatyme nustatytų sąlygų. Ieškovas turi pateikti papildomus įrodymus nustatyta tvarka. Ieškovas apie tariamą savo teisių pažeidimą vykdant baudžiamąjį persekiojimą sužinojo arba turėjo sužinoti laikotarpiu nuo 2004-09-14 iki 2005-08-24, kai jam buvo taikomos kardomosios priemonės, kai ikiteisminis tyrimas dėl jo buvo nutrauktas, todėl mano, kad ieškovas yra praleidęs ieškinio senatį.

Šalies argumentai

Atsakovė Generalinė prokuratūra su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškinyje nurodomi deklaratyvūs teiginiai dėl pareigūnų veiksmų neteisėtumo, visiškai nenurodant kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu šis tariamas neteisėtumas pasireiškė. Žala ieškovui gali būti atlyginta, jei ji padaryta neteisėtais pareigūnų ar teismo veiksmais ir esant priežastiniam ryšiui tarp šių veiksmų ir žalos. Civilinės atsakomybės sąlygas ir su jomis susijusios žalos atsiradimą privalo įrodyti ieškovas. Šiuo atveju, objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad ikiteisminio tyrimo metu A. S. patyrė žalą, būtent dėl pareigūnų neteisėtų veiksmų, kurie yra privaloma sąlyga žalai atlyginti, jis nepateikė, taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad žalą patyrė būtent dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų, o tai yra viena iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, kuri sudarytų pagrindą tokios žalos priteisimui. Taigi neįrodžius veiksmų neteisėtumo bei priežastinio ryšio tarp atsiradusios žalos ir tokių veiksmų, žalos atlyginimas nėra galimas. Prašė taikyti ieškinio senatį.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno rajono apylinkės teismas 2011 m. kovo 14 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas, remdamasis baudžiamosios bylos Nr. 1-377-725/2005 medžiaga, nustatė, kad 2004- 09-14 ieškovas buvo sulaikytas BPK 140 str. tvarka. Jam 2004-09-15 pareikštas įtarimas pagal BK 149 str. 3 d. Ieškovui 2004-09-16 buvo paskirta kardomoji priemonė suėmimas, nes jis buvo įtariamas padaręs sunkų nusikaltimą, teistas šešis kartus, teistumas neišnykęs. 2004-10-16 ieškovas paleistas iš suėmimo paskiriant kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą. 2004-12-03 Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartimi ieškovui panaikinta paskirta kardomoji priemonė dokumentų paėmimas. 2005-08-24 Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl ieškovo nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, kad pagal CK 6.272 str. 1 d. įtvirtinta objektyvioji valstybės civilinė atsakomybė už nurodytų valstybės teisėsaugos institucijų pareigūnų neteisėtus veiksmus, t. y. atsakomybė be kaltės. Valstybės civilinei atsakomybei už teisėsaugos institucijų pareigūnų neteisėtus procesinius teisinius aktus baudžiamojo proceso srityje atsirasti pakanka nustatyti tris sąlygas: neteisėtus veiksmus, šiais veiksmais padarytos žalos faktą ir priežastinį nurodytų neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos ryšį. Išteisinamojo nuosprendžio priėmimas ar baudžiamosios bylos nutraukimas, kaip tokie, nėra pagrindas preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti.

Teismas sprendė, kad vienos iš kardomųjų priemonių, t.y. dokumentų paėmimo panaikinimas, nėra pakankamas pagrindas teisėsaugos pareigūnų veiksmus pripažinti neteisėtais, nes anksčiau paminėtos įtarimo ieškovui aplinkybės nebuvo išnykusios. Ieškovas neįrodžius neteisėtų veiksmų, kaip valstybės civilinės atsakomybės pagrindo, pradedant ir atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje bei taikant procesinės prievartos priemones, teismas ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad ieškovas nepraleido ieškinio senaties, nes nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl ieškovo išsiųstas 2005-08-24, todėl tikėtina, kad šį nutarimą ieškovas gavo trijų dienų laikotarpiu. atlyginti žalą ne teismo tvarka 2008-07-08 ieškovas kreipėsi į Teisingumo ministeriją, o 2008-09-05 jis kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Įvertinant tai, kad ieškinio senatis dėl kreipimosi į teismą praleista nežymiai bei vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijais, teismas ieškinio senaties ieškovo reikalavimui netaikė.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovo A. S. atstovas advokatas R. G. prašė panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2011-03-14 sprendimą ir ieškinį tenkinti, iš atsakovų priteisti 5 000 Lt neturtinei žalai ir 10 000 Lt turtinei žalai atlyginti. Apelianto nuomone, teismas netinkamai taikė CK 6.272 str. 1 d. Ieškovui padaryta žala turėjo būti atlyginta visiškai, nes ieškovas buvo sulaikytas ir suimtas nepagrįstai,nes jokio nusikaltimo ar nusižengimo nebuvo padaręs. Ikiteisminio tyrimo institucijos padarė klaidas ir už ieškovo patirtą žalą privalo atlyginti. Paaiškėjus, kad yra padaryta klaida ir kad nusikaltimą padarė kitas asmuo, ieškovui padaryta žala privalėjo būti atlyginta.

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė Generalinė prokuratūra, atstovaujama Kauno apygardos prokuratūros, prašė apeliacinį skundą atmesti ir teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad apeliacinis skundas yra visiškai nemotyvuotas ir nepagrįstas. Europos Žmogaus teisių teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje tokio pobūdžio bylose, ne kartą buvo konstatuota, kad ikiteisminio tyrimo nutraukimas ar išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nereiškia iki tol buvusių baudžiamųjų procesinių sprendimų neteisėtumo, jeigu jie buvo priimti laikantis procesinių normų. Ikiteisminio tyrimo stadijoje apie veiką ir ją galimai padariusį asmenį gali būti daromos tik preliminarios išvados, formuluojamos kaip prognozės apie galimybę, kad toks asmuo teismo gali būti pripažintas kaltu. Ikiteisminio tyrimo stadijoje nėra sprendžiamas asmens kaltumo ar nekaltumo klausimas, kadangi tai padaryti gali tik bylą nagrinėjantis teismas.Apeliantas tik nurodė konkrečias pinigų sumas, tačiau nepateikė jokių argumentų ar įrodymų, kuriais jis grindžia konkretų žalos dydį.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas Policijos departamentas prie VRM prašė teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir negali būti patenkintas. Ieškovas, nustatydamas jam padarytą žalą ir turėtas išlaidas, privalėjo atsižvelgti į tai, kad kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų pagrindu ir nurodyti, kada ir kokią patyrė žalą dėl pareigūnų veiksmų bei kokiu teisiniu pagrindu patirta žala turi būti kompensuojama.

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė Teisingumo ministerija prašė teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad sąlygas atsakomybei pagal CK 6.272 str. 1 d. atsirasti privalo įrodyti ieškovas. Suėmimas ieškovui buvo paskirtas nepažeidžiant teisės aktų nuostatų. Vien tai, kad ieškovas nebuvo pripažintas kaltas nėra pagrindu konstatuoti, jog įtarimai bei procesinės prievartos priemonės buvo taikomos nepagrįstai ir neteisėtai. Ieškovas neįrodė, jog jo atžvilgiu buvo atliktas neteisėtas veiksmas (neveikimas), taip pat nepateikė jokių pagrindžiančių įrodymų, kad jis patyrė turtinę ir neturtinę žalą bei tarp neteisėto veiksmo (neveikimo) ir žalos yra priežastinis ryšys. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių ieškovo nurodytas aplinkybes dėl jam padarytos turtinės ir neturtinės žalos.

Atsiliepime į apeliacinį skundą tretysis asmuo Kėdainių rajono apylinkės prokuratūra nurodė, kad apeliacinis skundas turi būti atmestas. Tretysis asmuo papildomai nurodė, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą.

Tretysis asmuo Kauno apskrities Kėdainių rajono Policijos komisariatas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Apeliacinis skundas netenkintas.

Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Nurodyto straipsnio 2 dalies norma, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus įstatyme nurodytus atvejus, reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas privalo tirti visus pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo vertinimui reikšmingus apeliacinio skundo faktinius bei teisinius argumentus ir į visus juos motyvuotai atsakyti.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi kasacinės instancijos teismo išaiškinimu ir skundžiamame sprendime nurodė, kad CK 6.272 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta valstybės pareiga atlyginti žalą, padarytą teisėsaugos institucijų procesiniais teisiniais aktais baudžiamojo proceso srityje, yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis. Nurodytoje teisės normoje nustatyta, kad valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Tai reiškia, kad įstatyme įtvirtinta objektyvioji valstybės civilinė atsakomybė už nurodytų valstybės teisėsaugos institucijų pareigūnų neteisėtus veiksmus, t. y. atsakomybė be kaltės. Taigi valstybės civilinei atsakomybei už teisėsaugos institucijų pareigūnų neteisėtus procesinius teisinius aktus baudžiamojo proceso srityje atsirasti pakanka nustatyti tris sąlygas: neteisėtus pareigūnų veiksmus, šiais veiksmais padarytos žalos faktą ir priežastinį nurodytų neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos ryšį (taip pat žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 20 d. nutartį civilinėje byloje D. K. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-169/2007, kt.).

Bylos duomenimis Kėdainių rajono apylinkės teismas 2004-12-03 panaikino ieškovui paskirtą kardomąją priemonę dokumentų paėmimą (b. l., 1 t., b. l. 219, 221), o ikiteisminis tyrimas dėl ieškovo 2005-08-24 buvo nutrauktas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo akcentuotas aplinkybes, ištyrusi civilinės ir baudžiamosios bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad dėl pritaikytų procesinės prievartos priemonių ieškovui neatsirado teisė į žalos atlyginimą.

Nagrinėjamu atveju ištyrus visus bylos duomenis nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų valstybės institucijų pareigūnų veiksmų inicijuojant ikiteisminį tyrimą ieškovui bei taikant jam įstatymo numatytas poveikio priemones. Pagal EŽTT praktiką pagrįstas įtarimas, kurio buvimas yra būtina (sine qua non) suėmimo (sulaikymo) teisėtumo sąlyga, suprantamas kaip esantys (paaiškėję) faktai ar informacija, kurie pakankami objektyviam stebėtojui susidaryti nuomonę, kad įtariamasis gali būti padaręs nusikalstamą veiką (Murray v. the United Kingdom, no. 14310/88, judgment of 28 October 1994; Labita v. Italy, no. 26772/95, judgement of 6 April 2000; Shannon v. Latvia, no. 32214/03, judgement of 24 November 2009; kt.). Aiškindamas „pagrįsto įtarimo“ sąvoką, EŽTT taip pat yra nurodęs, kad tas faktas, jog pareiškėjui nebuvo pateikta kaltinimų arba jis nebuvo perduotas teismui, nebūtinai reiškia, kad suėmimo tikslas neatitiko nurodytos Konvencijos nuostatos (Brogan and Others v. the United Kingdom, no. 11209/84; 11234/84; 11266/84; 11386/85, judgement of 29 November 1988; Erdagöz v. Turkey, no. 21890/93, judgement of 22 October 1997; Labita v. Italy, no. 26772/95, judgement of 6 April 2000).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į kasacinio teismo nurodymus, tiria ir vertina aplinkybes dėl valstybės institucijų pareigūnų veiksmų (ne)teisėtumo pradedant ir atliekant ikiteisminį tyrimą dėl A. S..

Byloje nustatyta, kad ieškovas 2004-09-14 buvo sulaikytas Kėdainių rajono policijos komisariato pareigūnų ir patalpintas į areštinę (b. b.,1 t., b. l. 131). Ieškovui 2004-09-15 pareikštas įtarimas sunkaus nusikaltimo padarymu, numatytu BK 149 str. 3 d. (b. b. 1 t., b. l. 134). Ieškovas buvo suimtas, kardomoji priemonė suėmimas pritaikyta ieškovui atsižvelgiant į tai, jog ieškovas eilę kartų teistas (b. b.,1 t., b. l. 146-148,185-208), kaltinamas padaręs sunkų nusikaltimą (išžaginimą),ieškovą atpažino nukentėjusioji kai asmenį įvykdžiusį nusikaltimą (b. b., 1 t., b. l. 142-143), todėl 2004-09-16 ieškovui paskirta kardomoji priemonė suėmimas vienam mėnesiui (b. b., 1 t., b. l. 154-155). Paaiškėjus, jog pasibaigė suėmimo laikas, paskirta ieškovui kardomoji priemonė suėmimas buvo 2004-10-16 pakeista į kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir paimti dokumentai (b. b., 1 t., b. l. 174-179). Ieškovas prašyme panaikinti kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą (b. b., 1 t., b. l. 180) nurodė, jog nori išvykti į užsienį. Kėdainių rajono apylinkės prokuratūra ieškovo prašymo netenkino (b. b., 1 t., b. l. 182, 171), kadangi baudžiamojoje byloje buvo atliekami kriminalistiniai tyrimai (kraujo, spermos, pluošto),o ikiteisminis tyrimas dėl ieškovo nebuvo nutrauktas. Teisėjų kolegijos vertinimu esamoje situacijoje nepabaigus ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje, paskirtos ieškovui kardomosios priemonės panaikinimas, turint informaciją, jog ieškovas ketina išvykti į užsienį būtų neteisingas ir neprotingas, sutrukdytų operatyviam nusikaltimo išaiškinimui, todėl šių kardomųjų priemonių galiojimas negali būti pripažintas neteisėtu (CK 1.5 str.1 d.).

Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, jog žala jam turi būti atlyginta vien dėl to, jog jis buvo sulaikytas ir suimtas nepagrįstai, nepadaręs jokio nusikaltimo. Tačiau su šiais apeliacinio skundo motyvais sutikti negalima. Skiriant kardomąją priemonę asmens kaltumo klausimas nesprendžiamas. Ikiteisminio tyrimo metu taikomų kardomųjų ir procesinės prievartos priemonių tikslas yra ne asmens nubaudimas, o greitas, nešališkas ir netrukdomas nusikalstamos veikos ištyrimas ar galimybės įtariamajam daryti naujas nusikalstamas veikas užkirtimas. Šioje proceso stadijoje įtarimo pagrįstumas gali būti ne tokio paties lygio, koks reikalingas pripažinti asmenį kaltą nusikaltimo padarymu, todėl faktai, keliantys tokį įtarimą, neturi būti tokie pat įtikinantys, kokie turėtų būti vėlesnėse baudžiamojo proceso stadijose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-388/2007). Taigi šiuo atveju, nors dėl ieškovo buvo priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, nesurinkus pakankamai duomenų patvirtinančių jo kaltę (1 t., b. l. 129), kuris reiškia asmens reabilitavimą baudžiamojo proceso prasme, tačiau šis nutarimas, kad ir būdamas reikšminga aplinkybe, savaime nėra pagrindas valstybės civilinei atsakomybei konstatuoti, t. y. pripažinti, jog baudžiamosios bylos iškėlimas, kardomosios ir kitų prievartos priemonių pritaikymas bei kiti procesiniai veiksmai buvo ab initio neteisėti. Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros 2005-08-24 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nėra konstatuotas ieškovo baudžiamojo persekiojimo neteisėtumas, o tik tai, jog ikiteisminio tyrimo metu nesurinkta pakankamai duomenų pagrindžiančių ieškovo kaltę (b. b. 1 t., b. l. 129). Teisėjų kolegija, ištyrusi tiek baudžiamosios, tiek civilinės bylos medžiagą, daro išvadą, kad konstatuoti ikiteisminio tyrimo institucijų pareigūnų veiksmų, parenkant ir taikant ieškovui procesines prievartos priemones, neteisėtumą nėra pagrindo. Procesinės prievartos priemonės buvo parinktos tinkamai, dėl jų pritaikymo nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus pareigūnų veiksmus. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovų atsiliepimais į ieškovo atstovo apeliacinį skundą argumentais, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė nepagrįstas išvadas, jog byloje nėra visų būtinų civilinei atsakomybei pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį kilti sąlygų (CPK 185 straipsnis). Todėl nebuvo pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimų atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. Ieškovui neįrodžius neteisėtų veiksmų, teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl kitų civilinės atsakomybės taikymui būtinų sąlygų (žalos bei priežastinio ryšio) nustatymo, nes nenustačius neteisėtų veiksmų tokių sąlygų vertinimas neturi prasmės.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas nežymiai praleido kreipimosi į teismą su ieškinio pareiškimu ieškinio senaties terminą, kadangi gavęs trijų dienų laikotarpiu 2005-08-24 nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, kreipėsi 2008-07-08 į LR Teisingumo ministeriją prašydamas atlyginti žalą ne teismo tvarka, o vėliau 2008-09-05 į administracinį teismą. Todėl pirmosios instancijos teismas remdamasis CK 1.5 str. 3 d. netaikė ieškinio senaties termino ieškovo ieškinio reikalavimui dėl žalos priteisimo. Su šia pirmosios instancijos teismo išvada sutikti negalima.

CK 1.131 str. 2 d. nurodyta, kad jeigu ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teise turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas.

Šiuo atveju ieškovas kreipėsi į teismą 2008-09-26 su skundu dėl žalos atlyginimo, o su ieškinio pareiškimu į apylinkės teismą ieškovas kreipėsi į teismą tik 2010-09-29, tuo tarpu trijų metų ieškinio senaties terminas kreiptis į teismą jau buvo pasibaigęs 2008-08-27 (CK 1.125 str.8 p.). Byloje nepateikta jokių motyvų dėl kokių svarbių priežasčių ieškovas praleido ieškinio senaties terminą. Pažymėtina, kad ieškovo atstovas laikėsi tos nuomonės, jog ieškinio senaties terminas nepraleistas, kadangi ieškovas nuolat rašė skundus ir bylinėjosi kita tvarka. Tačiau su šia ieškovo atstovo pozicija sutikti negalima, nes skundų rašymas į įvairias ikiteisminio tyrimo ir valstybės institucijas negali būti pripažintas tinkamu įstatyme teisių gynimu pareiškiant ieškinį teisme (CPK1.124 str.). Ieškovas į teismą su ieškinio pareiškimu kreipėsi pavėluotai, praleidęs ieškinio senaties terminą ir neprašė jo atnaujinti. Tokiu būdu nustačius, jog nagrinėjamojoje byloje atsakovų atstovai prašė taikyti ieškinio senaties terminą, teisėjų kolegiją pripažįsta pagrįstu atsakovų atstovų atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentą, jog ieškovas ieškinio senaties terminą praleido ir tai sudaro savarankišką pagrindą ieškovo reikalavimą atmesti (CK 1.131 str. 1 d.). Kadangi pirmosios instancijos teismas nors ir netaikė ieškinio reikalavimui ieškinio senaties termino, tačiau byloje priėmė teisingą sprendimą, ieškovo ieškinį atmėtė, todėl skundžiamas teismo sprendimas nekeistinas, apeliacinis skundas netenkintinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 328 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326-333 str.,

nutaria:

Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 14 d. sprendimo nekeisti.

Kolegijos pirmininkė Galina BlaževičKolegijos teisėjai Evaldas GražysNeringa Venckienė