Kauno apylinkės teismo nutartis

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Henryta Gerdvilė susipažinusi su nukentėjusiosios I. C. skundu dėl privataus kaltinimo proceso pradėjimo A. K. ir G. K. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. ir 155 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. C. kreipėsi į Kėdainių rajono apylinkės teismą skundu privataus kaltinimo tvarka, kuriuo prašo pradėti baudžiamąjį procesą privataus kaltinimo tvarka, A. K. ir G. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. ir 155 str. 1 d. už šmeižimą ir įžeidimą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas nepriimtinas ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui.

Privataus kaltinimo bylose skundą paduoda ir kaltinimą teisme palaiko nukentėjusysis. Teisme jis įgyja privataus kaltintojo statusą (Lietuvos Respublikos BPK 408 straipsnis). Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kokiu būdu nukentėjęs nuo nusikaltimo asmuo ar jo atstovas gali realizuoti savo teisę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Iš įstatymo nuostatos seka, jog privataus kaltinimo bylose nukentėjusysis yra aktyvus baudžiamojo proceso dalyvis ir jis turėtų užtikrinti, kad pateikiamas kaltinimas būtų suformuotas tinkamai. Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnyje išvardyta, jog skunde turi būti nurodyta: teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką privataus kaltinimo bylų procese nukentėjusiojo skundo dalis apie nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vietą, laiką, padarinius ir kitas esmines aplinkybes, turi būti suformuluota aiškiai ir suprantamai, joje turi atsispindėti esminiai nusikaltimo sudėties požymiai ir elementai, kadangi nukentėjusiojo skundas apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, o nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi turėti veiksmingą galimybę realizuoti teisę į gynybą, - nesant aiškaus kaltinimo, tokios teisės įgyvendinimas taptų neįmanomas. Šie įstatymo keliami didesni reikalavimai privataus kaltinimo tvarka paduodamam skundui išplaukia ir iš to, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Baudžiamojo proceso kodeksą, teismas nėra baudžiamąjį persekiojimą inicijuojantis subjektas. Baudžiamajame procese (taip pat ir privataus kaltinimo bylose) galioja iš esmės tie patys principai, tarp kurių vienas svarbiausių principų yra rungimosi principas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 7 str.) bei teisė į gynybą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 10 str.). Tai reiškia, kad nusikaltimų padarymu kaltinamas asmuo turi žinoti, kuo jis yra kaltinamas, kuo grindžiamas kaltinimas ir, atitinkamai, turėti galimybę gintis nuo kaltinimų. Kaltinimas turi būti suformuotas tinkamai, o pačiame skunde turi būti nurodyti kaltinimus patvirtinantys konkretūs ir aiškūs bylos duomenys.

Skunde teismo prašoma apginti nukentėjusiosios I. C., jos šeimos garbę ir orumą, A. K. ir G. K. patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal LR BK 154 str. 1 d., 155 str. 1 d. bei užtikrinti, kad ateityje šios nusikalstamos veikos nepasikartotų nei pareiškėjos, nei jos šeimos atžvilgiu. Tačiau skunde pareiškėja nėra suformulavusi konkrečių kaltinimų asmenims, kuriuos ji prašo patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Skunde išdėstyti tik įvykiai kaltinant šmeižimu (LR BK 154 str. 1 d.) ir įžeidimu (LR BK 155 str. 1 d.) yra neaiškūs ir netikslūs LR BPK 412 str. 2 d. įtvirtintų skundo reikalavimų prasme. Netikslus kaltinimo formulavimas, leidžia vertinti tai kaip skundo trūkumą, dėl ko skundas negali būti nagrinėjamas teisme ir turi būti grąžintas pareiškėjai. Pateiktame teismui pareiškime aprašomojoje dalyje I. C. aprašo kelis įvykius, kurie buvo nustatyti 2013-04-26 d. prokuroro nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą, tačiau iš pateikto skundo turinio neaišku, būtent kuriais įvykiais ji kaltina A. K., o kuriais įvykiais kaltina G. K., iš skundo turinio visiškai neaišku kelių nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 154 str. 1 d., 155 str. 1 d. padarymu yra kaltinama A. K., ir kokios ar kelių nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 154 str. 1 d., 155 str. 1 d. padarymu yra kaltinamas G. K., visų šių nusikalstamų veikų padarymo vieta, laikas, esmė, kilusios pasekmės ir padariniai. Taipogi neaišku kokią informaciją pareiškėja vertina kaip tikrovės neatitinkančią, žeminančią, įžeidžiančią ir šmeižiančią ją– ar komentaruose parašyti atitinkami teiginiai, žodžiai ar visas tekstas. Tai trukdo nustatyti nagrinėjimo teisme ribas. Pasisakant dėl privataus kaltinimo skundo trūkumų taip pat pažymėtina, kad skundu prašoma apginti nukentėjusiosios I. C. ir jos šeimos garbę ir orumą, tačiau asmens garbės ir orumo gynimą reglamentuoja LR CK 2.24 str. Šie netikslumai taip pat trukdo nustatyti nagrinėjimo teisme ribas. Skunde turi būti ne aprašyti įvykiai kas nustatyta prokuroro nutarime, o suformuluoti kaltinimai asmenims, kuriuos prašoma patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Kaltinimas turi būti aiškus, tikslus ir konkretus, kad niekam nekiltų abejonių. Skunde turi būti aiškiai nurodoma, pagal kokius straipsnius ir jų dalis prašoma traukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn, kad ir pačiam asmeniui, kuriam būtų siunčiama skundo kopija, tai būtų suprantama ir būtų nepažeista Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostata – teisė asmeniui žinoti, kuo yra kaltinamas. Teismas pažymi, kad šiuo atveju abstraktus nusikalstamos veikos aprašymas skunde negali būti pagrindu privataus kaltinimo bylos proceso pradėjimui, kadangi kaltinime turi būti kiek įmanoma tiksliau aprašyti nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens galimai padaryti neteisėti veiksmai, žodžiai ar kt., jų padarymo eiliškumas, seka, bei konkrečiai nurodyta, kokiais konkrečiais veiksmais, žodžiais ar kt. pasireiškė nurodomos nusikalstamos veikos. Išsakyti žodžiai, frazės, sakiniai, kurie, pareiškėjos manymu, ją įžeidžia ar šmeižia, t.y. įžeidimas ir šmeižimas turi būti nurodomas aiškiai, konkrečiai, kadangi tokios informacijos apibrėžtumas būtinas nustatant bylos nagrinėjimo ir įrodinėjimo ribas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškimą atsisakytina priimti, kaip neatitinkantį įstatymo reikalavimų ir jis grąžintas pareiškimą padavusiam asmeniui (BPK 412 str. 3 d.).

Pareiškėjai išaiškintina, jog, ištaisius nurodytus trūkumus, ji turi teisę iš naujo kreiptis į teismą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo privataus kaltinimo tvarka.

Taip pat pareiškėjai išaiškintina, kad siekiant tinkamai apginti pažeistas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, ji gali pasinaudoti kvalifikuoto atstovo (advokato) pagalba, o esant Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme numatytoms sąlygoms, gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, teikiamą Kauno valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytais motyvais ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 412 str., teismas

nutarė:

atsisakyti priimti I. C. privataus kaltinimo bylų proceso tvarka paduotą pareiškimą ir jį grąžinti pareiškėjai.

Išaiškinti, kad skundo grąžinimas neatima teisės, pašalinus trūkumus, kreiptis į teismą pakartotinai.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.