Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

nedalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą – Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau ir – institucija), – atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje administracinio nusižengimo protokolas surašytas J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dėl administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje, 160 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. S. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį dėl to, kad ji, vykdydama individualią veiklą, 2020-01-30 14.00 val. Vilniuje, Kalvarijų g. 61, (duomenys neskelbtini) leido dirbti pardavėjai T. S., nesudariusi su pastarąja darbo sutarties ir apie šios įdarbinimą ne vėliau kaip prieš vieną dieną iki numatytos darbo pradžios nepranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau ir – VSDFV), taip pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau ir – DK) 42 straipsnio 1, 2 ir 4 dalies reikalavimus.

Be to, J. S. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 160 straipsnio 1 dalį dėl to, kad patikrinimo metu pardavėja T. S. pirkėjui, pirkusiam sausainių „Žiedeliai“ už 1,50 euro, su grąža nepateikė prekių pirkimo kvito ir gautų pajamų neapskaitė elektroniniu kasos aparatu (toliau ir – EKA); veiklos savininkė J. S. kioske atsiskaitymams su klientais nėra įsirengusi EKA, taip ji, neužtikrinusi savalaikio EKA įrengimo, pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-08-13 nutarimo Nr. 1283 „Dėl kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ II skyriaus 4, 7 punktų reikalavimus.

J. S. neprisipažino kalta dėl nusižengimų, paaiškino, kad ji vykdo individualią veiklą, dirba pagal verslo liudijimą, kurį išsiėmė 2020 metų sausio pradžioje vykdyti du mėnesius prekybą. Taip pat pagal verslo liudijimą nuo sausio pradžios dirba ir jos vyro motina T. S., pastarajai patentą paėmė, kad pati galėtų išeiti pas gydytoją. Prekybą vykdo lauke, kioske prekės yra tik saugomos, kai jomis neprekiauja, be to, kioske sveria prekes (sausainius), į kioską pirkėjai neužeina, atsiskaitoma grynais pinigais. Pateikė nuotraukas ir skaitmeninę laikmeną su vaizdo įrašu, darytus 2020 metų vasarį, iš kurių matyti, kad prekyba konditerijos ir duonos gaminiais vykdoma nuo prekystalio lauke prie kiosko. Paaiškino, kad T. S. nėra jai dirbanti pardavėja, nes dirba pagal savo patentą. Prašė administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Pagal 2020-02-03 operatyvaus patikrinimo pažymos Nr. (7.45) FR1042-482 (5-7 b. l.) duomenis, Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Operatyvios kontrolės skyriaus vyriausiosios specialistės Ineta Daškevičienė ir Vaida Cedronienė 2020-01-30 pradėjo ir 2020-02-03 baigė J. S., dirbančios pagal verslo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2020-01-03, mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose ir kitose srityse nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų vykdymo patikrinimą. Patikrinimo metu nustatyta, kad Kalvarijų prekyvietėje 14 val. (duomenys neskelbtini) atlikti kontrolės veiksmai prekybos srityje, konditerijos ir duonos gaminiais prekiavo T. S.. Atliktas kontrolinis pirkimas, pirkti sausainiai „Žiedeliai“ už 1,50 euro. Dirbusi pardavėja T. S., gavusi 2 eurų užmokestį, su grąža nepateikė prekių pirkimo kvito ir gautų pajamų neapskaitė EKA. Minėtoje prekybos vietoje kioske kasos aparatas neįrengtas. Į kioską galima įeiti, viduje yra elektra, kriauklė, stovi svarstyklės, klientai už prekes taip pat dažniausiai atsiskaito viduje. Produkcija išdėliota viduje, dalis produkcijos išdėliota ant lauko pusėje pritvirtintų lentynų. Šios sąlygos neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-08-13 nutarimo Nr. 1283 „Dėl kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ IV skyriaus 23 punkto 1-30 papunkčiuose numatytų išimčių, tad kioske atsiskaitymams su klientais privaloma naudoti EKA gautoms pajamoms apskaityti. J. S., neužtikrinusi savalaikio EKA įrengimo, pažeidė aprašo II skyriaus 4 ir 7 punktus, jos veiksmai atitinka nusižengimo, numatyto ANK 160 straipsnio 1 dalyje, požymius. Patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad T. S. patikrinimui pateikė prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitų knygelę, kurioje kaip prekių pardavėjas nurodyta J. S., įsigijusi verslo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2020-01-03. T. S. dėl darbo kioske pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad nuo 2020 metų pradžios dirba pas J. S., kuri jai nupirko verslo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2020-01-02, bei su kuria buvo aptartos darbo sąlygos, darbo užmokestis buvo mokamas pagal susitarimą, ir už išdirbtą laikotarpį J. S. jai sumokėjo 250-300 eurų užmokestį; taip pat T. S. nurodė, kad prekybos kioską nuomojasi bei už nuomą sumoka J. S.. Operatyvaus patikrinimo pažymoje nurodyta, kad J. S., nesudariusi darbo sutarties su pardavėja T. S. ir apie jos įdarbinimą ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nepranešusi VSDFV, pažeidė DK 42 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių nuostatas bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau ir – UĮ) 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą bei padarė nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje. Be to, patikrinimo metu peržiūrėti prekių įsigijimo dokumentai, iš kurių matyti, kad dalis įsigijimo dokumentų išrašyti T. S. vardu, dalis – J. S. vardu, surašytas dokumentų poėmio aktas Nr. (7.45) FR0707-194.

J. S. nusižengimo tyrimo metu pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodė analogiškas aplinkybes, kurias paaiškino teismo posėdžio metu. (8 b. l.)

T. S. nusižengimo tyrimo metu pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodė, kad vieną mėnesį dirba kioske, prekiauja Kalvarijų g. 61, (duomenys neskelbtini), pardavinėja kepenėles ir duoną; įdarbino marti J. S., paaiškino, kaip reikia dirbti, nupirko patentą, moka pagal susitarimą, užmokestis tenkina, gauna 250-300 eurų; už prekybos vietą moka J. S., dokumentai sutvarkyti J. S. ir T. S. vardu; kadangi gatvėje daug stalų ir daug prekių guli ant jų, laikoma kaip gatvės prekyba ir nėra kasos aparato, čekius išrašo čekių knygelėje. (9, 31 b. l.)

Pagal 2020-01-30 Faktų fiksavimo pažymos Nr. (7.45) FR1050-93 (10 b. l.) duomenis nustatyta, kad 2020-01-30 14.00 val. Kalvarijų g. 61, Vilniuje, (duomenys neskelbtini) atliktas patikrinimas, kioske prekiauta konditerijos gaminiais. Pradėto patikrinimo metu atliktas kontrolinis pirkimas, pirkti sausainiai už 1,50 euro. Dirbusi pardavėja gautus pinigus priėmė, tačiau gautų pinigų neapskaitė, kasos aparato kvito neišdavė. Prekybos vietoje dirbo T. S., pateikusi verslo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2020-01-02. Prekybos vietoje kioske kasos aparatas neįrengtas. Į kioską galima įeiti, viduje stovi svarstyklės, klientai už prekes taip pat atsiskaito viduje. Produkcija išdėliota lauke ir viduje. T. S. pateikė prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitų knygelę, kurioje kaip prekių pardavėjas nurodyta J. S., taip pat įsigijusi verslo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2020-01-03. T. S. dėl darbo kioske pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad dirba pas J. S., kuri jai nupirko verslo liudijimą bei su kuria buvo aptartos darbo sąlygos, planuojamas mokėti darbo užmokestis. Patikrinimo metu peržiūrėti prekių įsigijimo dokumentai, dalis įsigijimo dokumentų išrašyti T. S. vardu, dalis – J. S. vardu, surašytas dokumentų poėmio aktas Nr. (7.45) FR0707-194.

Iš 2020-01-30 dokumentų poėmio akto Nr. (7.45) FR0707-194 (11 b. l.) matyti, kad vyriausioji specialistė Ineta Daškevičienė paėmė pirkimo sąskaitas faktūras, pinigų priėmimo kvitus, iš viso 82 dokumentus.

Tyrimo metu buvo padarytos nuotraukos, trys iš jų yra pateiktos į nusižengimo bylą (12, 13, 14 b. l.); iš nuotraukų matyti duonos ir konditerijos gaminiai, išdėlioti ant lentynų lauke, pro už gaminių esančio lango stiklą matyti kiosko viduje sudėti gaminiai; nuotraukoje (14 b. l.) matyti, kad atsiskaitymas vyksta lauke, priešais kiosko duris.

Pateiktose pinigų priėmimo kvitų kopijose (15, 16, 17 b. l.) ir PVM sąskaitose-faktūrose (19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27 b. l.) matyti, kad šiuose dokumentuose nurodytos T. S. ir J. S. pavardės bei šių abiejų asmenų verslo liudijimų numeriai.

Dėl administracinės veikos kvalifikavimo pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį

ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už nelegalų darbą. Nelegalaus darbo sąvoką reglamentuoja UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas, kuriame nurodyta, jog nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.

Pagal DK 32 straipsnio 1 dalį darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį.

DK 34 straipsnyje nustatyta, 1) kiekvienoje darbo sutartyje turi būti susitarta dėl darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės, 2) darbo funkcija gali būti laikomas bet kokių veiksmų, paslaugų ar veiklos atlikimas, taip pat tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas; darbo funkcija apibrėžiama darbo sutartyje, pareiginiuose nuostatuose ar darbo (veiklos) apraše; darbuotojo prašymu informaciją apie susitartos darbo funkcijos turinį ir jos apimtį (darbo normą) ar darbo funkcijai keliamus reikalavimus darbdavys turi pateikti raštu per penkias darbo dienas nuo darbuotojo prašymo pateikimo darbdaviui dienos; 3) darbo sutartyje šalys nustato darbo užmokestį per mėnesį (mėnesio algą) ar darbo valandą (valandinį atlygį), kuris negali būti mažesnis už Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą minimaliąją mėnesinę algą ar minimalųjį valandinį atlygį; darbo sutarties šalys gali sulygti ir dėl priedų, priemokų, premijų ar kitokio papildomo apmokėjimo pagal įvairias darbo apmokėjimo sistemas; 4) darbdavys ir darbuotojas taip pat susitaria dėl darbovietės, kurioje savo darbo funkciją atliks darbuotojas.

Pagal DK 42 straipsnio 1 ir 2 dalų nuostatas darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (šio kodekso 34 straipsnis). Apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.

Pagal formuojamą teismų praktiką, siekiant darbą vertinti kaip nelegalų pagal ANK 95 straipsnį, būtina nustatyti nelegalaus darbo, kaip nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, tai yra, darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus, dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-942/2018).

Vienas iš nelegalaus darbo objektyviųjų požymių yra realus asmens darbas. Iš byloje esančių duomenų, konkrečiai – iš Operatyvaus patikrinimo pažymos, T. S. rašytinio paaiškinimo, – matyti, kad T. S. 2020-01-02, J. S. padedant, įsigijo verslo liudijimą ir pradėjo realiai dirbti – prekiauti konditerijos ir duonos gaminiais Vilniuje, Kalvarijų g. 61. Tačiau J. S. teigė, kad tiek ji, tiek T. S., abi vykdė kiekviena savo individualią veiklą pagal jų turimus verslo liudijimus. Šie jos paaiškinimai byloje surinktais įrodymais nepaneigti, nes objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad prekiaujant duonos ir konditerijos gaminiais konkrečioje tyrimo metu nustatytoje vietoje pagal darbo specifiką būtų būtina antro darbuotojo (pardavėjo) pagalba, byloje nėra. Todėl nėra pagrindo vertinti T. S. veiksmus (prekybą pagal jos pačios verslo liudijimą) kaip realiai atliekamą darbą J. S. naudai, už kurį turi būti apmokama. Minėti byloje esantys dokumentai įrodo, kad T. S. savarankiškai dirbo pagal savo verslo liudijimą. Jos paaiškinimo teiginiai, jog į darbą priėmė marti, moka pagal susitarimą atlyginimą 250-300 eurų, laikytinos kaip T. S. sąžiningai klystant nurodytos aplinkybės, kadangi ji neabejotinai neturi jokios patirties vykdant individualią veiklą, tad visi paaiškinimai, kuriuos jai teikė marti, jos, kaip rusakalbės ir vyresnio amžiaus moters, galėjo būti savaip suprasti. Minėta, kad T. S. paaiškinimus paneigia institucijos pateikti pagal dokumentų poėmio aktą (11, 16-27 b. l.) paimti dokumentai.

Pažymėtina, kad darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius (darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus, dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo dirba atlygintinai). Vertinant, ar šioje byloje yra šis nelegalaus darbo požymis, reikia nustatyti, ar buvo tarp J. S. ir T. S. susitarimas dėl darbo. Iš J. S. pirminio paaiškinimo bei paaiškinimo, duoto teisme, matyti, kad ji neigė, jog tarp jos ir T. S. buvo susitarimas dėl pastarosios darbo atlikimo prekyvietėje, nes jos abi toje pačioje prekyvietėje dirbo kiekviena pagal savo verslo liudijimą. Pažymėtina, kad ir Operatyvaus patikrinimo pažymoje nurodyta, jog T. S. patikrinimo metu turėjo verslo liudijimą, kurį ir pateikė. T. S. paaiškinime nurodyta aplinkybė, kad buvo susitarta dėl 250-300 eurų atlyginimo, ir J. S. šį atlyginimą išmokėjo, niekuo nepagrįstas: pirma, T. S. tedirbo tik vieną mėnesį ir net negalėjo tiksliai nurodyti neva išmokėto atlyginimo sumos; antra, T. S. nurodė, kad J. S. jai tik nupirko patentą ir paaiškino kaip reikia dirbti, tačiau aplinkybės, jog ji (T. S.) dirbs pardavėja ir dirbs J. S. naudai nepatvirtino. Kadangi kaltinimas J. S. grindžiamas T. S. paaiškinimu, jokie kiti duomenys dėl pastarosios nelegalaus darbo nebuvo renkami, ir jokių faktinių duomenų apie šią veiką byloje nėra. Priešingai, iš pateiktų prekių pirkimo PVM sąskaitų-faktūrų matyti, jog prekės buvo įgyjamos tiek J. S., tiek T. S., abi jos pateikdavo kiekviena savo verslo liudijimą. Teismas sprendžia, kad T. S. paaiškinimas nėra pakankamas įrodymas daryti išvadą, jog tarp J. S. ir T. S. buvo susiklostę pavaldumo santykiai, kad T. S. dirbo J. S. naudai. Abu šie asmenys turi atskirus verslo liudijimus, abu skirtingomis dienomis pagal šiuos verslo liudijimus įgydavo prekes, kurias po to parduodavo toje pačioje prekybos vietoje Kalvarijų g. 61, Vilniuje. Pinigų priėmimo kvitai taip pat buvo išrašomi tiek J. S., tiek T. S. vardu. Akivaizdu, kad J. S. gerai kalba lietuviškai, turi daugiau patirties prekiaujant duonos ir konditerijos gaminiais, nes pati pripažino, jog šią veiklą pagal verslo liudijimą vykdo jau 4-5 metus, tuo tarpu T. S. yra rusakalbė, veiklą pagal verslo liudijimą vykdo tik nuo 2020-01-02, be to, su J. S. susijusi giminystės ryšiu – yra J. S. vyro motina, tad J. S. pagalba įsigyjant verslo liudijimą bei prekiaujant pagal jį T. S. buvo ir būtina, ir neišvengiama, juo labiau, kad abi prekiavo toje pačioje vietoje. Vien aplinkybė, kad kioską prekėms laikyti išsinuomavo savo vardu J. S., niekaip neįrodo, jog T. S. atliko vien pardavėjos funkciją.

Teismas konstatuoja, jog vien faktas, kad konkretus asmuo atliko tam tikrus darbus, savaime nepatvirtina nelegalaus darbo fakto. Sprendžiant, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 95 straipsnyje, kiekvienu atveju būtina nustatyti ir tai, ar tarp konkrečių subjektų iš tikrųjų buvo susitarimas dėl darbinių funkcijų atlikimo, atlyginimo už šių funkcijų atlikimą, darbo tvarkos, kitų darbo sąlygų ir pan. Šiuo atveju yra būtina įrodyti, kad J. S. ir T. S. iš tikrųjų siejo darbiniai santykiai, kurių egzistavimas nebuvo fiksuojamas teisės aktuose nustatyta tvarka, tai yra, J. S., žinodama ar privalėdama žinoti apie darbinių santykių egzistavimą, neatliko pareigų, nustatytų DK 42 straipsnio 1 ir 2 dalyse bei UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

Teismas, įvertinęs aukščiau aptartus paaiškinimus bei bylos dokumentus, konstatuoja, kad T. S. prekyvietėje vykdė individualią veiklą pagal verslo liudijimą (įgijo prekes, šias prekes pardavinėjo, išrašinėjo pinigų priėmimo kvitus). Byloje nėra jokių abejonių nekeliančių įrodymų, kurie patvirtintų, jog J. S., toje pačioje prekyvietėje vykdanti individualią veiklą pagal savo verslo liudijimą, tarėsi ar būtų tarusis su T. S. dėl darbo sąlygų, atlyginimo, darbovietėje nustatytos darbo tvarkos laikymosi ir kitų su tokiais santykiais susijusių įsipareigojimų. Operatyvaus patikrinimo pažymoje ir T. S. paaiškinime nurodytos aplinkybės nei visos kartu, nei atskirai nėra pakankamas pagrindas tvirtinti, jog tarp J. S. ir T. S. buvo tiesioginis ar netiesioginis susitarimas dėl darbinių funkcijų atlikimo bei kitų darbo sąlygų.

Pažymėtina, jog kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Nagrinėjamu atveju nėra paneigta, kad T. S. prekyvietėje vykdė individualią veiklą pagal savo pačios verslo liudijimą, J. S. nesitarus su ja dėl darbo sąlygų, darbo funkcijų atlikimo J. S. naudai ir dėl atlygio už atliktą darbą. Teismas sprendžia, kad J. S. pagal jai žinomas aplinkybes (jog T. S. turi verslo liudijimą, pagal jį įgyja prekes, šias prekes parduoda, išrašo pinigų priėmimo kvitą) pagrįstai vertino jų abiejų tarpusavio santykius ne kaip darbo teisinius santykius, todėl ji neprivalėjo imtis DK ir UĮ numatytų atitinkamų veiksmų.

Teismas, įvertinęs visa, kas buvo aptarta, daro išvadą, jog J. S. veikoje nėra nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių, todėl administracinio nusižengimo byla šioje dalyje nutrauktina.

Dėl administracinės veikos kvalifikavimo pagal ANK 160 straipsnio 1 dalį

ANK 160 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už prekybą ar paslaugas be kasos aparatų, kai kasos aparatus privaloma naudoti.

Pažymėtina, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Administracinių nusižengimų bylose traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti nusižengimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, jog teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, tai yra, jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų, kurios privalo laikytis teismai, yra ir ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-122/2013, 2K-34-303/2015, 2K-93-788/2017).

Minėtos teismų praktikos kontekste, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta jokių J. S. kaltės įrodymų, kuriuos teismas galėtų visapusiškai įvertinti, sujungti į nuoseklią ir logišką įrodymų grandinę, kuri leistų daryti pagrįstą išvadą dėl atsakomybėn traukiamo asmens kaltumo padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 160 straipsnio 1 dalyje.

Administracinio nusižengimo protokolu J. S. traukiama atsakomybėn pagal ANK 160 straipsnio 1 dalį už tai, kad patikrinimo metu pardavėja T. S. pirkėjui, pirkusiam sausainių „Žiedeliai“ už 1,50 euro, su grąža nepateikė prekių pirkimo kvito ir gautų pajamų neapskaitė elektroniniu kasos aparatu (toliau ir – EKA); veiklos savininkė J. S. kioske atsiskaitymams su klientais nėra įsirengusi EKA, taip ji, neužtikrinusi savalaikio EKA įrengimo, pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-08-13 nutarimo Nr. 1283 „Dėl kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ II skyriaus 4, 7 punktų reikalavimus. Į protokolą šie duomenys perkelti iš Operatyvaus patikrinimo pažymos (5-7 b. l.).

J. S. kaltės dėl šio nusižengimo nepripažino, nurodė, kad vykdo lauko prekybą, todėl iš jos kasos aparato neturi būti reikalaujama; be to, tiek ji, tiek T. S. vykdo individualią veiklą kiekviena pagal savo verslo liudijimą.

Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo II skyriaus 4 punkte numatyta, kad ūkio subjektai privalo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) nustatyta tvarka naudoti Lietuvos Respublikoje leidžiamų naudoti kasos aparatų ir prekybos (paslaugų teikimo) automatų modelių sąraše, patvirtintame VMI prie FM viršininko, nurodytų modelių kasos aparatus, išskyrus aprašo IV skyriuje nurodytus atvejus, kai nereikalaujama naudoti kasos aparatų. Šio aprašo II skyriaus 7 punkte numatyta, kad naudojami kasos aparatai turi būti įrengti tose vietose, kuriose asmenys už jiems parduodamas prekes arba suteikiamas paslaugas sumoka grynaisiais ir (arba) negrynaisiais pinigais, kai yra naudojamasi mokėjimo priemone, arba kuriose asmenims už superkamas iš jų prekes sumokama grynaisiais pinigais. Aprašo IV skyriaus 23.3. punkte, be kita ko, nustatyta, kad kasos aparatų nereikalaujama naudoti teikiant paslaugas lauko sąlygomis.

Administracinio nusižengimo protokolas apibrėžia administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribas. Šiame procesiniame dokumente J. S. buvo pareikštas kaltinamas dėl konkrečiame kioske padaryto nusižengimo, tačiau kaip asmuo, kuris nepateikė prekių pirkimo kvito ir gautų pajamų neapskaitė EKA, nurodyta T. S..

Šiame nutarime anksčiau jau konstatuota (kalbant apie J. S. veikos kvalifikavimą pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį), kad ji nelaikytina vienintele veiklos savininke, nes tiek ji, tiek T. S. toje pačioje prekyvietėje dirbo pagal atskirus individualios veiklos liudijimus. Todėl teismas atkreipia dėmesį, kad visos reikšmingos bylai aplinkybės sprendžiant apie veikos kvalifikavimą pagal ANK 160 straipsnio 1 dalį, nėra nustatytos taip, kad būtų galima spręsti J. S. atsakomybės pagal šį straipsnį klausimą.

Nustatyta, kad prekę kontrolinio pirkimo metu pardavė ir prekių pirkimo kvito ir gautų pajamų apskaitymo EKA nepateikė individualią veiklą pagal verslo liudijimą vykdanti T. S., tačiau nusižengimo protokolas surašytas ne jai, o J. S..

Nors sutiktina, kad kioske kasos aparatas nėra įrengtas, to neneigė nei J. S., nei T. S., tačiau abi teigė, jog prekyba vykdoma nuo lauko prekystalių. Jokių duomenų, kad prekyba vykdoma kioske, byloje nėra, išskyrus institucijos teiginį Operatyvaus patikrinimo pažymoje, kad „klientai už prekes taip pat dažniausiai atsiskaito viduje“. Beje, pažymoje taip pat nurodyta, kad dalis prekių yra sudėtos ant lauko prekystalio, dalis – kiosko viduje. Tuo tarpu pačios institucijos pateiktoje nuotraukoje (14 b. l.) matyti, jog atsiskaitymas vyksta lauke, priešais kiosko duris. Teismas konstatuoja, kad tokie prieštaringi institucijos pateikti duomenys neleidžia daryti pagrįstos išvados, jog tiek J. S., tiek T. S. prekiauja kioske ir taip pažeidžia minėtus aprašo reikalavimus.

Teismas pažymi, kad J. S. teismo posėdyje pateikė nuotraukas ir skaitmeninę laikmeną su vaizdo įrašu, iš kurių, nors ir matyti, kad prekyba vykdoma lauko sąlygomis, tačiau užfiksuoti duomenys apima laikotarpį jau 2020 metų vasarį, kai tuo tarpu pažeidimas buvo užfiksuotas 2020-01-30. Dėl šios aplinkybės nėra galimybės nei paneigti, nei patvirtinti faktą, kad J. S. 2020-01-30 padarė (nepadarė) nusižengimą, numatytą ANK 160 straipsnio 1 dalyje.

Teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju institucija nepagrįstai apsiribojo Operatyvaus patikrinimo pažymos surašymu, tačiau nesiėmė jokių veiksmų pagal savo kompetenciją atlikti prekybos vietos apžiūrą, išsireikalauti (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį, išreikalauti ir išanalizuoti galbūt esančius Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenis dėl šio kiosko, nerinko ir neteikė jokių duomenų apie šios prekybos vietos laikymą pastatu ir galimybes kiosko pastato viduje prekiauti, nepagrindė jokiais faktais teiginio, kad klientai dažniausiai atsiskaito už prekes kiosko viduje (nesuprantama, kaip iš vienintelio kontrolinio pirkimo, atlikto būtent lauke, kas užfiksuota minėtoje institucijos pateiktoje nuotraukoje, galima buvo daryti išvadą apie klientų dažniausius atsiskaitymus viduje). Konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju šio inkriminuoto J. S. nusižengimo tyrimas nebuvo atliktas išsamiai, nors ANK 608 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinio nusižengimo protokolas surašomas tik baigus nusižengimo tyrimą.

Kaip ir J. S. veikos kvalifikavimo pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, atveju, taip ir jos veikos kvalifikavimo pagal ANK 160 straipsnio 1 dalį atveju, teismas sprendžia, kad duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, jog teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka padaryti išvadai apie asmens kaltumą ir skirti administracinę nuobaudą, nes asmens kaltė gali būti konstatuota tik tada, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Teismas, remdamasis aukščiau aptartų aplinkybių visuma, vadovaudamasis operatyvumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, daro išvadą, jog J. S. veikoje nėra nusižengimo, numatyto ANK 160 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių, todėl administracinio nusižengimo byla šioje dalyje nutrauktina.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636, 646 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

J. S. nutraukti pradėtą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį ir 160 straipsnio 1 dalį administracinių nusižengimų teiseną, kai padarytos veikos neturi šių administracinių nusižengimų požymių.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.