Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Bronės Vidzėnienės ir Evaldo Vanago,

neviešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. M. apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2011-05-31 nuosprendžio ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. M. buvo nuteistas už tai, kad siekdamas seksualinio bendravimo, vulgariais veiksmais priekabiavo prie nuo jo priklausomos nepilnametės dukters A. M. , gim. 1995-10-10, prieš jos valią, o būtent: laikotarpyje nuo 2009 m. spalio mėnesio pabaigos iki 2010 m. kovo mėnesio vidurio Biržų rajone, Pučiakalnės kaime, savo namuose, kambaryje ir pirtyje, tiksliai nenustatytu laiku, du arba tris kartus per savaitę ir tiksliai nenustatytą kiekį kartų, tačiau ne mažiau kaip 42 kartus, siekdamas seksualinio bendravimo, prieš nepilnametės dukters A. M. , gim. 1995-10-10, valią, vulgariais veiksmais, tai yra kišdamas savo ranką nukentėjusiajai A. M. po rūbais, ranka liesdamas ir glostydamas nukentėjusiosios krūtis, kišdamas savo ranką nukentėjusiajai už kelnaičių, ranka liesdamas nukentėjusiosios sėdmenis, seksualiai priekabiavo prie nuo jo priklausomos, tai yra išlaikytinės nepilnametės dukters A. M. .

Taip pat jis buvo nuteistas už tai, kad 2010 m. kovo 22 d. apie 19 val., Biržų rajone, Pučiakalnės kaime, savo namuose, A. M. kambaryje, fiziniu ir psichiniu smurtu palaužęs nepilnametės A. M. , gim. 1995-10-10, pasipriešinimą, bei pasinaudojęs jos bejėgiška būkle dėl pavartoto smurto, tai yra smogęs ranka jai vieną smūgį į veidą bei jėga paguldęs ją ant lovos, prievarta nurengęs visus drabužius bei ją užgulęs, uždėjęs ranką jai ant kaklo ir grasindamas pasmaugti, jėga praskėtęs kojas ir įvesdamas varpą į makštį, lytiškai santykiavo su A. M. prieš jos valią, tai yra natūraliu būdu išžagino nukentėjusiąją nepilnametę A. M. .

Taip pat jis buvo nuteistas už tai, kad 2010 m. balandžio 5 d. apie 18 val., Biržų rajone, Pučiakalnės kaime, savo namuose, A. M. kambaryje, fiziniu ir psichiniu smurtu palaužęs nepilnametės A. M. , gim. 1995-10-10, pasipriešinimą, bei pasinaudojęs jos bejėgiška būkle dėl pavartoto smurto, tai yra jėga paguldęs ją ant lovos, prievarta nurengęs visus drabužius bei ją užgulęs, uždėjęs ranką jai ant kaklo ir grasindamas pasmaugti, jėga praskėtęs kojas ir įvesdamas varpą į makštį, lytiškai santykiavo su A. M. prieš jos valią, tai yra natūraliu būdu išžagino nukentėjusiąją nepilnametę A. M. .

Taip pat jis buvo nuteistas už tai, kad 2010 m. balandžio 8 d. apie 18 val. 30 min., Biržų rajone Pučiakalnės kaime, savo namuose, A. M. kambaryje, fiziniu ir psichiniu smurtu palaužęs nepilnametės A. M. , gim. 1995-10-10, pasipriešinimą, jėga paguldęs ją ant lovos, ją užgulęs, grasindamas pasmaugti, jėga praskėtęs kojas ir įvesdamas varpą į makštį, lytiškai santykiavo su A. M. prieš jos valią, tai yra natūraliu būdu išžagino nukentėjusiąją nepilnametę A. M. .

N. S. M. skundžia Biržų rajono apylinkės teismo 2011-05-31 nuosprendį, prašydamas jį panaikinti ir priimti jo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, daromas išvadas išimtinai grindė jį kaltinančiais įrodymais, padarė esminių LR BPK pažeidimų, kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą. Pažymi, kad Biržų rajono apylinkės teismas vertindamas nukentėjusiąja pripažintos A. M. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus neatsižvelgė į jos psichinę sveikatą, depresiškumą, emocinį nestabilumą ir polinkį fantazuoti. S. M. nuomone, A. M. neobjektyvius parodymus, duodamus tikslu jį apkalbėti galėjo sąlygoti jo, kaip įtėvio, griežtas auklėjimas į kurį ji reaguodavo labai liguistai ir priešiškai. Nurodo, kad tokie nukentėjusiosios veiksmai, kaip tariamo išžaginimo metu sukruvintos patalynės išmetimas į konteinerį ar jos išskalbimas, tokiu būdu naikinant nusikaltimo pėdsakus, prieštarauja logikai ir negali būti vertinami kaip jo kaltės įrodymai. Apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į I. M. , kuri yra A. M. sesuo parodymus, kad tariamo išžaginimo naktį - 2010-03-22 ji miegojo su Andriana viename kambaryje, o kitos dienos ryte niekas jokių smurto žymių ant nukentėjusios veido ar kūno nematė, ką patvirtino ir jų motina - A. M. . S. M. teigimu I. M. auklėtoja E. P. , taip pat teisme pažymėjo, kad 2010-03-23 į mokyklos bendrabutį su seserimi atvykusi Andriana buvo linksma ir guvi, apie jokią prievartą jos atžvilgiu neužsiminė. Apeliantas nurodė, kad vertinant jo veiksmus dėl kaltinimų 2010-04-05 išžaginus A. M. nebuvo atsižvelgta į tai, kad jos parodymai iš esmės prieštaravo tiek jos motinos A. M. , tiek sesers I. M. parodymams, kad tądien niekas nepastebėjo jokių smurto žymių ant jos veido, kad ji jokios patalynės nekeitė ir neplovė, kaip ir tokių aplinkybių niekas negalėjo patvirtinti ir dėl kaltinimo išžaginus ją trečią kartą - 2010-04-08, kai nukentėjusioji parodė, kad po išžaginimo ji niekam nematant, vėl išplovusi patalynę ir tik tada paskambinusi mokyklos socialinei darbuotojai L. M. ir papasakojusi apie išžaginimus. Ką ši paneigė, teisme nurodydama, kad apie išžaginimus A. M. jai papasakojo ne telefonu, o grįžusi į mokyklą po pavasario atostogų. Apeliantas mano, kad teisme apklaustų liudytojų: G. G. , L. M. , D. J. , Ž. S. parodymai neva patvirtinantys jo kaltę neturi jokios įrodomosios reikšmės, nes iš esmės atkartoja minėtoms liudytojoms A. M. pasakotas aptariamų įvykių išgalvotas aplinkybes. S. M. teigimu, kaip vienas iš įrodymų paneigiančių jo kaltę padarius jam inkriminuojamus nusikaltimus turėtų būti vertinamas A. M. sutikimu įrašytas pokalbis, patvirtinantis, kad ji dėl įtėvio griežtumo, nesitikėdama, kad gali kilti tokios pasekmės, jį apkalbėjo. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino nukentėjusios pripažinimo, kad dar iki 2010 m. kovo 22 d. ji turėjo lytinių santykių su A. M. , kurių metu apelianto nuomone ir galėjo būti pažeista mergystės plėvė. Be to, neatsižvelgus į tai, kad A. M. nuo 2010 m. pradžios serga menstruacijomis, teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad ekspertų rastas kraujas ant čiužinio ir paklodės vienareikšmiškai yra atsiradęs dėl išžaginimo. Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas atmesdamas prašymus skirti minėto įrašo fonoskopinę ekspertizę bei apklausti teismo posėdyje pačią nukentėjusiąja pripažintą A. M. pažeidė LR BPK reikalavimus ir bylą išnagrinėjo neišsamiai ir šališkai.

Panevėžio apygardos teismas 2011-11-25 nuosprendžiu apeliacine tvarka skundžiamą nuosprendį panaikino ir priėmė išteisinamąjį nuosprendį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012-05-29 nutartimi Panevėžio apygardos teismo 2011-11-25 nuosprendį panaikino ir bylą grąžino nagrinėti apeliacine tvarka.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašo skundą tenkinti, prokuroras prašo skundą atmesti.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, paildomai gauti šie įrodymai.

Nukentėjusioji A. M. , apklausta apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose, paneigė kaltinime nurodytas aplinkybes bei savo ankstesnius parodymus, jog ją tvirkino bei išžagino jos patėvis S. M. . Ji teigė apkalbėjusi tėtį ( patėvį S. M. ) dėl dėmėsio jai stokos, iš pykčio jam, keršydama už tai, kad palikta pas kaimynus, kaimynės anūko buvo išprievartauta. Mintį apkalbėti tėvą jai davė knygoje perskaityta istorija. Apie tai, kad buvo išžaginta tėvo, pasakojo daug kam, tuo siekdama sulaukti sau daugiau dėmesio ir užuojautos. Tačiau lytinius santykius 2010 m. kovo mėn. turėjo ne su tėvu, bet vaikų namuose su vaikų globos namų auklėtiniu A. M. . Kategorškai teigia, jog lytinius santykius su A. M. turėjo tuomet, kai į vaikų namus atvyko pirmą kartą. Taip pat teigė, jog žino apie tėvo bylos nagrinėjimo eigą. Iš tėvo, kai jis buvo kalėjime, gavo du laiškus. Vieną iš jų pateikė teismui, kito neišsaugojo. Abiejų laiškų turinys analogiškas. Kai perskaitė tėvo laišką, labai apsidžiaugė, kad jis nepyksta ant jos, kad nori, jog ji sakytų visą tiesą, prašė, kad ji visų klausytų. Ji jam parašė laišką, kad daugiau nemeluos, kad jį labai myli, kad pabandys viską ištaisyti. Dabar gydoma ligoninėje, nes bandė žudytis dėl besitęsiančios situacijos. Nori matytis su tėvu.

Liudytojas A. M. apeliacinės parodė, jog su A. M. susipažino vaikų namuose. Praėjus 2-3 savaitėms po jos atvykimo, ji yra jam pasakojusi, jog ją išprievartavo patėvis. Po pusantro mėnesio nuo jos atvykimo, liudytojas su A. M. turėjo lytinius santykius ir jam atrodė, kad A. M. lytinius santykius buvo turėjusi ir prieš tai.

Liudytoja J. K. parodė, jog A. M. vaikų namuose pasakojo, kad ją išprievartavo patėvis, kad viskas vykdavo namuose jos kambaryje, antrame aukšte. Tą A. M. pasakojo, kai atvažiavo pirmą kartą. Pasakojo, kad jai namuose blogai, kad mama ja netiki, kad namuose prievartauja patėvis. Kai ji grįžo į vaikų namus antrą kartą, kad ją prievartautų, ji nesakė. Liudytoja suprato, kad A. M. buvo prievartaujama prieš atvykstant į vaikų namus, o laikotarpiu, kai prieš antrąjį atvykimą A. M. buvo grįžusi į savo namus, ji nebuvo prievartaujama. Atvykusi į vaikų namus antrą kartą, A. M. pasakojo, kad ji turėjo lytinius santykius su A. M. . Kad dar daugiau su kuo būtų turėjusi santykių, A. M. nepasakojo. Ji sakė, kad ją pirma išprievartavo, o su A. M. ji lytiškai santykiavo vėliau. A. M. pasakojo, kad patėvis jai nepatiko, kad elgėsi labai griežtai, labiau mylėdavo kitą seserį, kuri buvo patėvio vaikas. A. M. pasakojo, kad ji iš namų išėjo dėl prievartavimo, ir dėl to, kad mama nekreipdavo į ją dėmesio, netikėdavo jos pasakojimu. A. M. pabėgdavo ir iš vaikų namų, o grįžusi sakydavo, kad bėga dėl to, kad ja niekas netiki. Kai A. M. paskambindavo mama, ji liepdavo A. M. "baigti daryti cirkus", nes priešingu jos atsisakys. Dėl tokių santykių su mama A. M. pergyveno. Ji kalbėjo, kad nori grįžti namo, tačiau bijo, nes ten yra patėvis, kuris A. M. manymu buvo pats blogiausias žmogus. Ji sakė, kad mama patėviu labiau tiki nei ja. Kad ją dar kas nors be patėvio skriaustų, ji nepasakojo.

Liudytoja N. V. parodė, jog ji buvo A. M. globėja nuo 2010-07-15. M. šeimai ne giminė. A. M. apie tai, kad buvo patėvio išžaginta jai nėra sakiusi. A. M. turėjo daug psichologinių problemų, suicidinių minčių, pasireikšdavo jos agresija prieš save ir kitus, žalodavosi. A. M. sakydavo, jog jos tėtis griežtas, kad jai trūko meilės, kad mažesnę sesę labiau myli nei ją. Tėvų atžvilgiu ji jautė kerštą. Po gydymo Kauno psichiatrijos skyriuje, 2011-04-05 A. M. paragino liudytoją eiti pas prokurorą, nes būtina pasakyti, kad prieš tai pasakiusi apie patėvį netiesą. Į klausimą, kodėl ji taip ilgai tylėjo, ji atsakė, jog „aš negalvojau, kad tokios pasekmės bus“. Kad neteisingai apkaltino patėvį, A. M. pirmiau pasisakė moteriai, kuri dirbo vaiko dienos centre, o ta moteris pranešė liudytojai. Kitą dieną liudytoja apie tai raštu informavo vaiko teisių tarnybą. Kauno psichiatrijos ligoninėje A. su tėvais nebendravo, Šiaulių ligoninėje irgi nebendravo. Kodėl A. M. apsigalvojo duoti kitokius parodymus, nei prieš tai, liudytoja nežino. Kai gyvendavo pas liudytoją, A. M. su tėvais bendraudavo telefonu. Jos motina buvo atvažiavusi aplankyti 2 kartus, dar kartą jos buvo susitikę miesto šventėje ir buvo susitikę turguje. Po pokalbio su mama A. ėmė save žaloti. Mama A. M. niekada nesakydavo, kokias aplinkybes ji turėtų pasakyti, tačiau sakydavo „Andre, sakyk tiesą, kaip buvo iš tikrųjų“. Aiškinimasis dėl A. M. vyko lygiai taip pat. Mama paprašė pasakyti tiesą, ar buvo santykiai su Majoru, ar nebuvo. A. tuomet prie liudytojos prisipažino, kad buvo. Po A. M. buvimo vaiko raidos centre, jos sveikatos būklė visą laiką blogėjo.

Liudytoja A. M. parodė, jog patalynę namuose keisdavusi ji. Ant paimtos patalynės buvo likusi gerai neisšsiskalbusi kraujo dėmė po A. M. mėnesinių nuo 2010 m. žiemos. Daugiau atvejų, kad būtų radusi krauju išteptą patalynę, nebuvo. A. M. taip, kad nebūtų pastebėta, pati išskalbti ar išmesti patalynės negalėjo. Iš šiukšlių konteinerio paimti drabužiai buvo kitos jos dukters, kuri nereikalingus drabužius išmetė tvarkydamasi prieš išvykstant į užsienį. 2010 m. balandžio 9 d. A. M. smaugė mažąją seserį ir grūdo ją į vonią. Liudytoja A. M. apšaukė, ji supyko. Problemų dėl A. M. elgesio buvo ir iki 2010 m. Liudytoja mano, jog A. M. keršijo patėviui S. M. dėl šio griežtumo.

Ekspertė I. K. , apklausta apeliacinės instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad negali pakomentuoti A. M. atliktos psichiatrinės-psichologinės ekspertizės išvadų, nes per 2 metus po ekspertizės yra daug kas pasikeitę, yra daug naujos medžiagos. Po ekspertizės A. M. nustatytas lėtinis psichikos sutrikimas, šizoafektinis sutrikimas. Tai yra visiškai kita sutrikimo kategorija, kiti sunkumo laipsniai. Jos požiūriu, A. M. dabar yra sergantis vaikas ir visiškai negalima komentuoti to, ką ji sako. Ar tikslinga jai paskirti pakartotinę psichiatrinę psichologinę ekspertizę, palieka spręsti teismui.

Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme gauta ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 94-1-00414-12, iš kurios matyti, jog 2012-05-11 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal A. M. pareiškimą dėl jos seksualinio prievartavimo 2012-05-08. Ikiteisminio tyrimo metu A. M. pripažino, jog tariamą kaltininką apkalbėjo ( T.3, b.l. 98-130).

Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos A. M. ligos epikrizės matyti, jog jai diagnozuotas šizoafektinis sutrikimas, mišrus tipas F 25.2 ( T.3, b.l. 131).

A. M. teismui pateikė S. M. jai rašytą laišką. Laiške A. M. prašoma nusiraminti, nebedaryti nieko sau ir kitiems, S. M. tvirtina jog ją myli, atleidžia, prašo klausyti globėjos, mokytis iš klaidų, linki Dievo pagalbos.

Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad S. M. kaltė grindžiama nukentėjusiosios A. M. parodymais, kuriais abejoti teismas neturi pagrindo, kadangi nukentėjusioji du kartus davė nuoseklius parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui, jos parodymus patvirtina liudytojų G. G. , L. M. , D. J. , Ž. S. , N. V. parodymai, taip pat rašytiniai įrodymai: 2010-04-12 pradėto ir 2010-04-23 baigto tyrimo specialisto išvada Nr. G 434/10 (05) (t. 1, b.l. 62), 2010-08-26 – 11-25 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr.103MS-142 (t.1, b.l. 122-129).

Aptarti įrodymai pakankamai išsamiai aptarti nuosprendyje, todėl apeliacinės instancijos teismas dar kartą jų detaliai jų neaprašo.

Šių parodymų esmę sudaro tai, jog nukentėjusioji A. M. , apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, jog su patėviu nesutardavo: ją pravardžiuodavo ir pan. Po pabėgimo iš namų jis liesdavo rankomis jai už krūtinės, užpakalio, tai būdavo į savaitę 2-3 kartus. 2010 m. kovo 22 d., kai grįžo iš vaikų namų, antrame aukšte esančiame jos kambaryje S. M. ją išžagino. Iki tol ji nebuvo turėjusi lytinių santykių. Kruviną patalynę išmetė į konteinerį. Kitus kartus patalynę išplovė. Antrą kartą ją S. M. išžagino antrąją Velykų dieną, pirmadienį, trečią kartą - ketvirtadienį. Apie tai papasakojo mokyklos socialinei darbuotojai ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojams.

Liudytojos G. G. parodė, jog 2010 m. kovo mėn. A. M. pokalbio su ja metu sakė, jog jos tėtis su ja elgiasi netinkamai - ranka liečia krūtinę, šlaunį. 2010 m. balandžio 8 d. gavo žodinį socialinės pedagogės pranešimą, kad A. M. yra prievartaujama. Į jos telefoną A. M. siuntė žinutės, kad jai blogai, kad tėtis jai padarė kažką baisaus. 2010-04-09 atvykusi į vaikų teisių apsaugos tarnybą A. M. pasakojo, kad ją prievartauja tėtis. Raštu parašė, kad buvo prievartauta tris kartus - pirmą kartą kai grįžo iš globos namų, antrą kartą - Velykų antrą dieną, ir paskutinį kartą iki atvykimo į VTAS prieš dvi dienas. Liudytoja kreipėsi į policijos komisariatą, dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

Liudytoja L. M. parodė, jog 2009 m. lapkričio mėnesį A. M. išsakydavo savęs žalojimo ir suicidines mintis. A. M. sakė, kad tėtis prieš ją naudoja fizinį smurtą. Po pavasario atostogų A. M. tapo grubi, atžari, sunkiai bendraujanti su aplinkiniais. Pokalbio metu ji pasakė, kad yra seksualiai išnaudojama tėvo, prievartaujama. Apie tai liudytoja pranešė Biržų vaikų teisių apsaugos tarnybai. A. M. prieš mokslo metų pabaigą buvo užsukusi į mokyklą ir sakė, kad jai dažnai skambina mama, prašo, kad ji atsiimtų parodymus, ir jai šeima atleis.

Liudytoja D. J. parodė, jog A. M. 2010-03-17 trumpam buvo apgyvendinta globos namuose. Kai A. M. buvo apgyvendinta antrą kartą, liudytoja sirgo ir aplinkybių detalių nežino. Kada A. M. buvo apgyvendinta pirmą kartą, ji buvo sutrikusi, liūdna, pažemintos nuotaikos, išsigandusi. Liudytoja atkreipusi dėmesį į per daug draugiškus mergaitės ryšius su globos namuose gyvenančiais vaikais. Apie lytinius santykius tarp A. M. ir A. M. liudytojai nėra žinoma. Paklaustas apie tai, A. M. tą neigė.

Liudytoja Ž. S. parodė, jog dėl iškilusios problemos į ją kreipėsi mokyklos, kur mokėsi A. M. , darbuotojai. Pirmas kartą - dėl problemų mokykloje, antrą - gavus informaciją dėl patirto seksualinio smurto ir iškilusių aštrių psichologinių – emocinių reakcijų. Gali būti, kad tokio amžiaus vaikai linkę fantazuoti, prisigalvoti nebūtų dalykų, ir dėl A. M. jai tokių įtarimų kilo.

Liudytoja Ž. V. parodė, jog 2010-04-15 A. M. buvo perkelta į šeimyną iš Medeikių globos namų „Vaiko užuovėja“. Jai buvo žinoma, kad A. M. dėl nesutarimų namuose prieš tai buvo apgyvendinta vaikų globos namuose. A. M. turėjo rimtų psichologinių problemų, gydyta įvairiose ligoninėse. Ją gydę medikai sakė, kad ji yra labai uždara. A. M. visada paaštrėdavo emocijos po pokalbio su mama, ji imdavo žaloti save. A. apie įvykį jai nėra pasakojusi, tik pasakydavo, jog kam reikia, tie žino. Paklausus, ar buvo taip iš tikrųjų, atsakė, kad taip iš tiesų buvo. Būnant Kaune, A. M. pasakė, kad grįžusi nori būtinai apsilankyti pas prokurorą ir paaiškinti aplinkybes dėl įrašo, taip pat nori ateiti į teismą ir papasakoti, kaip iš tikrųjų viskas yra. Jai A. M. pasakojo supratusi, kad mama įrašinėja jos pokalbį, tačiau labai buvo pasiilgusi mamos ir norėjo su ja kuo ilgiau pasikalbėti. A. M. sakė, kad jai namuose trūko meilės, šilumos, materialių dalykų.

Iš 2010-04-12 pradėto ir 2010-04-23 baigto tyrimo specialisto išvados Nr. G 434/10 (05) matyti, kad A. M. apžiūros metu nustatyti seni, surandėjusiais kraštais mergystės plėvės plyšimai, jie galėjo atsirasti galimai užduotyje nurodytų A. M. turėtų pirmųjų lytinių santykių metu 2010-03-22.

2010-08-26 – 11-25 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr.103MS-142 nurodoma, jog A. M. , atsižvelgiant į jai būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus bei gyvenimo patirtį, iki byloje nagrinėjamo įvykio galėjo pakankamai teisingai suprasti su ja atliktų veiksmų pobūdį, tačiau negalėjo (ir negali) visapusiškai teisingai suprasti tų veiksmų reikšmės, bei įvertinus jos būseną įvykių metu (grasinimai, baimė, išgąstis), situacinės aplinkybes (problemų neigimas šeimoje), A. M. negalėjo aktyviau bei adekvačiai priešintis su ja atliekamiems veiksmams. A. M. nenustatytas padidintas polinkis į įtaigumą, nenustatyta jokių atminties procesų sutrikimų, nenustatytas padidintas polinkis fantazuoti. Remiantis subjektyviais ir objektyviais duomenimis, neabejotina, jog įtariamojo S. M. veiksmai (nagrinėjamas įvykis) tiesioginiu priežastiniu būdu sąlygojo dabartinę A. M. psichikos būseną; padidėjusį menkavertiškumą, save žalojantį elgesį, depresiškumą, emocinį nestabilumą, polinkį agresijai bei destruktyviems veiksmams. A. M. neserga (nesirgo) lėtiniu psichikos sutrikimu (psichikos liga), tačiau remiantis pateikta objektyvia medicinine dokumentacija jai nuo 2010-04-16 konstatuojami sekantys (praeinantys) psichikos sutrikimai: problemos, susijusios su įtariamu blogu artimo asmens seksualiniu elgesiu su vaiku (Z61.4), depresinis elgesio sutrikimas (F43.1). Minėti sutrikimai yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję (atsiradę) su patirta seksualine prievarta jos atžvilgiu.

Apibendrintai šie duomenys rodo, jog A. M. mokyklos bei vaikų teisų apsaugos darbuotojams, psichologams ir psichiatrams papasakojo, jog S. M. jos atžvilgiu atliko seksualinius veiksmus - seksualiai priekabiavo, apkabindamas, liesdamas krūtinę, šlaunį, o 2010-03-22, 2010-04-05 ir 2010-04-08 namuose ją išžagino. Šiuos pasakojimus lydėjo liudytojų bei specialistų pastebėta A. M. būsena - liūdesys, pažemintos nuotaikos, suicidinės mintys, savęs žalojimas, agresyvumas, jai konstatuoti psichikos sutrikimai. Ekspertų išvadoje A. M. būsena siejama su patirta seksualine prievarta. Specialisto išvada patvirtina, jog apžiūros metu 2010-04-12 A. M. rasti seni, surandėjusiais kraštais mergystės plėvės plyšimai. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir specialisto išvados taip pat matyti, jog M. namuose paimta patalynė, ant kurios rasta A. M. kraujo. A. M. liudytojams yra sakiusi, jog motina ją prašo pakeisti parodymus, po pokalbių su motina A. M. žalodavosi.

Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių visumą laikė pakankama priimti S. M. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, tačiau apkaltinamasis nuosprendis gali būti grindžiamas tik visiškai nekeliančiais abejonių įrodymais, kad buvo padaryta nusikalstama veika, dėl kurios kaltinamasis atiduotas teismui ir kad tą nusikalstamą veiką padarė būtent šis asmuo.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pimosios instancijos teismo išnagrinėtų bei bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gautų įrodymų visumą, su pirmosios instancijos teismo išvada, jog S. M. kaltė įrodyta, nesutinka.

Liudytojų L. M. , G. G. , I. K. ir A. M. parodymai iš tiesų patvirtina aplinkybes, kad A. M. jiems pasipasakojo, jog ją lytiškai prievartavo ar išžagino patėvis. Šie parodymai, o taip pat psichiatrinės-psichologinės ekspertizės akto duomenys patvirtina sudėtingą A. M. psichologinę bei psichinę būseną laikotarpiu po inkriminuojamų įvykių, tačiau šiuos duomenis reikia vertinti ne tik A. M. pirminių parodymų, bet byloje surinktų įrodymų visumos kontekste.

A. M. , du kartus apklausta apeliacinės instancijos teismo posėdyje, paneigė kaltinime nurodytas aplinkybes, jog ją tvirkino bei išžagino jos patėvis S. M. . Ji teismui paaiškino, jog S. M. apkalbėjo dėl dėmėsio jai stokos, iš pykčio patėviui, keršydama už tai, kad palikta pas kaimynus, kaimynės anūko buvo išprievartauta. Apie tai, kad buvo išžaginta patėvio, ji pasakojusi daug kam, tuo siekdama sau daugiau dėmesio ir užuojautos.

Iš bylos matyti, jog duomenys apie A. M. sudėtingą elgesį yra dar nuo 2001-2004 m. Iš Klaipėdos r. Plikių pagrindinės mokyklos charakteristikos matyti, jog A. M. šioje mokykloje mokėsi 2001-2004 m., buvo nesutramdomo elgesio, nuolat manipuliuodavo, vagiliavo, šmeiždavo vaikus ir mokytoją, net pasigirdavo blogais darbais. S. M. bausdavo fizinėmis bausmėmis, bet poveikio nebuvo ( T. 1, b.l. 66).

Vėlesnio laikotarpio A. M. charakteristika iš Biržų r. Nemunėlio Radviliškio pagrindinės mokyklos patvirtina sudėtingus santykius šeimoje - į namus A. M. nenorėdavo grįžti, nes pasak jos, tėvai barėsi tarpusavyje, ji jautėsi nesuprasta, nusivylusi, vieniša, mažiau mylima, nei jaunesnė sesuo S. Mokyklos charakteristikoje apibūdinama kaip nuo pirmos mokslo metų dienos ( 2006-09-01) sunkiai sutarianti su bendraklasiais, uždaroka, konfliktiška, kerštinga ( T.1, b.l. 68).

Įrodymų apie A. M. suicidines mintis ir bandymus žudytis yra dar nuo 2008 m., kai jokių duomenų apie jos seksualinį išnaudojimą šeimoje iš viso nebuvo. 2008 m. sausio 15 d.- 17 d. A. M. buvo gydyta Biržų ligoninės vaikų skyriuje po bandymo žudytis medikamentais. Jos ligos istorijoje 2008-01-21 nurodoma, jog mergaitė nenori lankyti mokyklos, nes nesutaria su mokinėmis; objektyviai: stebima emocijų kaita, uždaro būdo; nustatyta diagnozė: adaptacijos sutrikimas ( T. 1, b.l. 128).

Kad A. M. agresyviai elgdavosi savo mažosios sesers atžvilgiu, patvirtina A. M. sesers I. M. ir motinos A. M. parodymai.

Esant visumai aptartų duomenų, teisėjų kolegija nesutinka su išvadomis, jog A. M. save žalojantis elgesys, depresiškumas, emocinis nestabilumas, polinkis agresijai bei destruktyviems veiksmams, konstatuoti ekspertizės akte, yra kaltinamajam S. M. inkrimuojamų veiksmų pasekmė ir, kad tai, esą, patvirtina kaltinamąjį padarius jam inkriminuojamus nusikaltimus. Pastebėtina ir tai, jog priežastinio ryšio tarp veikos ir pasekmių nustatymo prerogatyva priklauso teismui, o ne ekspertui. Teisėjų kolegijos nuomone, tokių A. M. elgesio požymių akivaizdžiai būta ir laikotarpiu iki S. M. inkriminuotų veikų. Iš bylos medžiagos visumos patikimai galima konstatuoti tik tai, jog M. šeima gyveno izoliuotai, su vaikais buvo elgiamasi ypač griežtai, taikomi įvairūs draudimai, o šeimos narių santykiuose kylančios psichologinės problemos buvo ignoruojamos. Kylantis tarpusavio susipriešinimas kaupėsi ir nebuvo sprendžiamas. S. M. taikydavo A. M. fizines bausmes. 2012 m. kovo- balandžio mėn. paauglės A. M. santykiai su šeimos nariais ir ypač su tėvu tapo ypač kritiniai, dėl ko A. M. išėjo iš namų į vaikų globos namus. Tai nebuvo pirmas jos išėjimas iš namų - bylos duomenimis dar 2009 m. spalio 19 d. A. M. taip pat buvo pabėgusi iš namų, kartu pasiimdama ir kaimynų mažamete mergaitę. Tuomet ji teigė ėjusi į Medeikių vaikų globos namus, kadangi savo šeimoje patytė fizinę prievartą, buvo prasti santykiai su visais šeimos nariais, kai dar jokių duomenų apie jos seksualinį išnaudojimą nebuvo.

Teisėjų kolegija nesutinka su išvadomis dėl A. M. pirminių parodymų neabejotino patikimumo. Byloje yra duomenų, jog A. M. , norėdama sulaukti kitų asmenų dėmesio, linkusi pasakoti nebūtas istorijas. Tą apklausiama patvirtino ir ji pati. Tokių duomenų yra liudytojos Ž. S. parodymuose, kur ji parodė, jog jai kilo įtarimų, jog A. M. gali fantazuoti. Abejones, ar buvo galima tikėti A. M. pasakojimais taip pat išsakė su ja bendravusi liudytoja G. G. . A. M. polinkį meluoti patvirtino jos motina A. M. . A. M. charakterio savybės - manipuliavimas, kitų asmenų - mokytojų ir mokinių apkalbėjimas buvo pastebėtos dar 2001-2004 m. jai mokantis Plikių pagrindinėje mokykloje. Iš Švėkšnos mokykos pateiktos chakteristikos matyti, jog A. M. turi polinkį fantazuoti, taip siekdama sulaukti daugiau dėmesio, ką, beje, apklausta teismo posėdyje patvirtino ir ji pati. Be to, byloje papildomai gauti duomenys, jog ji buvo seksualiniu išnaudojimu apkaltinusi ne tik patėvį, bet ir kitą - Švėkšnoje gyvenantį asmenį. Dėl jos šių paaiškinimų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau nutrauktas, nustačius, jog A. M. minėtą asmenį apkalbėjo.

Abejones dėl pirmesnių A. M. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui, kur ji teigė, jog ją 2010-03-22 išžagino S. M. kelia dar ir tai, jog pagal liudytojos I. K. parodymus, apie tai, jog buvo išžaginta patėvio, A. M. jai nurodė pirmojo jos apgyvendinimo 2010-03-17 vaikų globos namuose metu, t.y., dar prieš A. M. nurodytą 2010-03-22 atvejį, kai pastarosios teigimu, grįžus iš vaikų namų namo ją išžagino patėvis S. M. . Be to, pedagogė, liudytoja E. P. parodė, jog atvykusi į mokyklos bendrabutį A. M. buvo guvi, linksma, žingeidi, domėjosi berniukais, ėjo su seserimi į pamokas, į nelaimingą vaiką net nebuvo panaši. Buvo be galo drąsi, o paklausus, kodėl buvo pabėgusi iš namų, atsakė, kad šiaip sau. Liudytoja negalėjusi įtarti, kad prieš A. M. būtų vartotas smurtas. Bylos duomenimis A. M. Biržų mokyklos bendrabutyje su seserimi buvo kelias dienas nuo 2010-03-23, t.y., nuo sekančios dienos, kai ji pagal jos pirminius parodymus buvo išžaginta patėvio, ir toks A. M. elgesys taip pat kelia abejones dėl jos parodymų apie išžaginimą.

Apeliacinės instancijos teismas, apklausdamas A. M. , papildomai patikrino duomenis apie kitų asmenų įtaką A. M. pakeisti jos parodymus.

Psichiatrinės-psichologinės ekspertizės akte konstatuota, jog remiantis subjektyviais A. M. duomenimis (iš objektyvios, medicininės dokumentacijos), yra gauta duomenų apie daromą įtariamojo S. M. poveikį A. M. duodamiems parodymams. Nei subjektyvių, nei objektyvių duomenų apie galimą kitų asmenų ar aplinkos poveikį A. M. duodamiems parodymams negauta . Minėti ekspertizės akte nurodyti duomenys yra ligos istorijos Nr. 652M įrašai bei psichologo dienynas ir išvados iš pačios A. M. paaiškinimų: „Mananti, kad savo savijautą galėtų pagerinti, jei nebūtų tėvų - kurie verčia grįžti atgal į šeimą ir atsiimti kaltinimus", „nerimauja dėl grįžimo į Biržus, nes ten visi žino apie patirtą seksualinę prievartą ir ją žemina", „patėvį apibūdina kaip žiaurų žmogų, jo mama bijo, jos nepalaiko net sesuo, kuri šantažuoja grįžti į namus", „išsako baimę grįžti namo, nes net būdama ligoninėje sulaukusi patėvio reikalavimų atsiimti parodymus prieš jį, nes „kitaip bus, kai grįši"

Liudytoja L. M. parodė, jog A. M. prieš mokslo metų pabaigą (2011 m.) buvo užsukusi į mokyklą, sakė, kad dažnai jai skambina mama, prašo, kad ji atsiimtų parodymus, ir šeima jai atleis.

Liudytoja G. G. , parodė, jog negalinti teigti, jog jai būtų žinoma, kad pokalbių metu su šeimos nariais A. būtų daromas spaudimas pakeisti parodymus ar atsiimti kaltinimą.

Liudytoja L. V. , globojusi A. M. parodė, jog mama A. M. niekada nesakydavo, ką ši turtinti sakyti, sakydavo „Andre, sakyk tiesą, kaip buvo iš tikrųjų“.

Liudytoja J. K. parodė, jog kai mama A. M. paskambindavo, liepdavo "baigti daryti cirkus", nes priešingu atveju mama jos atsisakys. Liudytoja taip pat parodė ne kartą girdėjusi, kaip A. M. skambindavo vyresnioji sesuo, sakydavo, kad A. M. yra melagė, šmeižia. Vieną kartą mama A. M. buvo parašiusi žinutę, kurioje ją išvadino visokiais necenzūriniais žodžiais.

Liudytoja A. M. parodė, jog nesakė A. M. , kokius parodymus duoti, tačiau sakė sakyti tiesą.

Byloje nustatyta, jog iš įkalinimo įstaigos S. M. rašė laiškus A. M. . Apklausus A. M. apeliacinės intancijos teismo posėdyje, ji parodė, jog iš S. M. , šiam esant įkalintam, gavo du laiškus. S. M. teiravosi kaip ji gyvena, teigė, jog ją myli, už viską jai atleidžia, prašė sakyti tik tiesą. Vieną šių laiškų pateikė teismui apžiūrėti, parodė, jog kitas neišliko. Teigė, jog abiejų laiškų turinys analogiškas. Iš S. M. pateikto teismui laiško matyti, jog laiško turinys atitinka A. M. paaiškinimus ir jokių nurodymų, koius konkrečiai parodymus turėtų duoti A. M. , S. M. laiške nėra.

Kad A. M. pasisakė pirmiau sakiusi netiesą, jog norinti eiti pas prokurorą ir papasakoti teisingas aplinkybes, parodė jos buvusi globėja N. V. . Iš N. V. parodymų matyti, jog A. M. pasiryžo pakeisti parodymus būtent tada, kai ją globojo ši liudytoja. Liudytoja N. V. patvirtino, jog A. M. tuo metu bendraudavo su motina A. M. , tačiau nepatvirtino, jog A. M. būtų nurodinėjusi A. M. , kokius parodymus ši turėtų duoti, motina prašiusi sakyti tiesą.

Iš aptartų įrodymų visumos teisėjų kolegija daro išvadą, jog A. M. buvo daroma įtaka iš artimųjų - motinos A. M. , sesers I. M. bei patėvio S. M. dėl jos anksčiau duotų parodymų, tačiau byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nenustatyta, jog jai būtų nurodinėta, kokius parodymus ji turėtų duoti ateityje ir kokias konkrečias aplinkybes aiškinti. Todėl visuma byloje surinktų įrodymų neleidžia daryti išvados, jog A. M. parodymai, duoti apeliacinės instancijos teisme, būtų ne jos pačios pozicija, o inspiruoti kitų asmenų ir tokiu būdu būtų gauti neteisėtai.

Vertinant įrodymus, be kitų aplinkybių, turi būti patikrintas ir jų sąsajumas.

Pirmosios instancijos teismas, kaip S. M. kaltės įrodymu rėmėsi teismo medicinos specialisto išvados duomenimis jog A. M. apžiūros metu nustatyti seni, surandėjusiais kraštais mergystės plėvės plyšimai; plyšimai galėjo atsirasti užduotyje nurodytu metu, t.y., 2010-03-22. Teismas taip pat rėmėsi duomenimis, jog ant įvykio vietos apžiūros metu M. namuose paimtų čiužinio ir paklodės rasti A. M. kraujo pėdsakai. Teismas šiuos duomenis laikė patvirtinančiais kaltinimus, jog S. M. 2010-03-22 išžagino A. M. .

A. M. pirminuose parodymuose teigė, jog pirmuosius lytinius santykius turėjo, kai ją išžagino S. M. . Apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose A. M. šiuos savo parodymus paneigė ir parodė, jog tai įvyko pirmojo buvimo vaikų globos namuose metu su A. M. . Pagal bylos duomenis, tai laikotarpis tarp 2010-03-17 iki 2010-03-22. Todėl A. M. parodymai dėl lytinių santykių laiko su A. M. apeliacinės instancijos teismo posėdyje neprieštarauja specialisto išvados duomenims. A. M. , apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdyje, parodė, jog lytinius santykius su A. M. vaikų namuose turėjo jos antrojo atvykimo metu, po pusantro mėnesio. Šalinant prieštaravimus papildomai apklausta A. M. kategoriškai pasiliko prie savo parodymų t.y., kad tai įvyko jos pirmojo atvykimo metu. Gretinant šiuos parodymus su liudytojos J. K. , vaikų namuose gyvenusios kartu su A. M. , parodymais, kad A. M. apie tai, jog buvo išprievartauta patėvio, kalbėjo pirmojo atvykimo metu, t.y., iki 2010-03-22, o per tą laiko tarpą, kai buvo namuose tarp pirmojo ir antrojo atvykimo ji prievartaujama nebuvo, prieštaravimai, kada ir su kuo A. M. turėjo pirmuosius lytinius santykius, išliko. Be to, abejones, kad A. M. jos pirminiuose parodymuose nurodytu laiku galėjo būti išprievartauta namuose, sustiprina liudytojos E. P. parodymai, jog atvykusi į mokyklos bendrabutį ( 2010-03-23, t.y., sekančią dieną) A. M. buvo guvi, linksma, žingeidi, domėjosi berniukais, ėjo su seserimi į pamokas, į nelaimingą vaiką net nebuvo panaši.

Ant A. M. lovos čiužinio ir paklodės buvo rasta jos kraujo, tačiau byloje neginčijamai nustatyta, jog ji iki šių daiktinių įrodymų paėmimo A. M. sirgdavo mėnesinėmis ( pagal specialisto išvadą paskutinės mėnesinės prieš apžiūrą buvo 2010 m. kovo 21 d. ). Be to, nepaneigti liudytojos A. M. parodymai, jog patalynę namuose keisdavusi būtent ji, o ant paimtos patalynės buvo likusi gerai neisšsiskalbusi kraujo dėmė po A. M. mėnesinių nuo 2010 m. žiemos; A. M. parodė, jog daugiau atvejų, kad būtų radusi krauju išteptą A. M. patalynę, nebuvo. Be to, įvykio vietos apžiūros metu M. šiukšlių konteineryje buvo rastas maišelis su moteriškais apatiniais rūbais. A. M. sesuo I. M. parodė, kad šie rūbai yra jos ir ji juos išmetė. Šie liudytojos I. M. parodymai nepaneigti. Pažymėtina ir tai, jog konteineryje nebuvo rasta jokios patalynės, kurią, jeigu tikėti pirminiais A. M. parodymais, ji ten išmetusi. Todėl aptarti duomenys apie rastus A. M.

kraujo pėdsakus nevertini kaip S. M. kaltės įrodymai, nes nepaneigta, jog šie pėdsakai galėjo atsirasti kitomis, t.y., liudytojos A. M. ir analogiškai nukentėjusiosios A. M. apeliacinės instancijos teismo posėdyje parodytomis aplinkybėmis.

Atsižvelgdamas į tai, jog ir taip užsitęsęs bylos nagrinėjimas skatina nukentėjusiosios A. M. suicidinius veiksmus ir blogina jos psichinę būklę, vadovaudamasis nepilnamečio asmens interesais, apeliacinės instancijos teismas, laiko, jog galimybės prieštaravimams šalinti išnaudotos, todėl neskiria A. M. naujos teismo psichologinės- psichiatrinės ekspertizės ir neberenka naujų įrodymų, o vadovaujasi tais įrodymais, kurių visuma surinkta byloje bei sprendimą iš esmės priima vadovaudamasis jau esamų byloje įrodymų visuma, likusias abejones traktuodamas kaltinamojo naudai.

A. M. pirminių parodymų, jog jos atžvilgiu atliko tvirkinamuosius veiksmus bei ją išžagino kaltinamasis S. M. , laikyti nuosekliais ir patikimais negalima dėl jau aptartų priežasčių. Be to, A. M. savo pirminiuose parodymuose nurodytas aplinkybes, kurias papasakojo liudytojams, ką šie ir patvirtino, paneigė du kartus apklausta apeliacinės instancijos teismo. Teismas nebemato galimybių pašalinti visus prieštaravimus tarp nukentėjusiosios parodymų ir kitų byloje surinktų įrodymų. Tuo tarpu apkaltinamojo nuosprendžio grindimas visiškai ar iš dalies neteisingais nukentėjusiosios parodymais, kurių neatitinka kiti bylos įrodymai, prieštarauja baudžiamojo proceso įstatymo nuostatoms. Esant tokioms nustatytoms faktinėms aplinkybėms, apkaltinamasis nuosprendis naikinamas ir kaltinamasis S. M. išteisinamas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 str. 1 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 4 d.,-

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Biržų rajono apylinkės teismo 2011m. gegužės 31 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

S. M. pagal LR BK 152 str. 1 d. bei pagal LR BK 149 str. 3 d. (2010-03-22, 2010-04-05 ir 2010-04-08 epizoduose) išteisinti jam nepadarius veikų, turinčių nusikaltimų požymių.

Kardomąsias priemones - įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios A. M. , nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja, taip pat nesilankyti vietose, kuriose ji būna, S. M. panaikinti.

Daiktinius įrodymus - čiužinį ir paklodę grąžinti A. M. , apatinius rūbus - sunaikinti.