Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Juditos Sungailaitės, Laimos Šeputienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vaido Vasiliausko,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2023 m. sausio 31 d. nuosprendžio, kuriuo S. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti kalėjime. Bausmės pradžią nutarta skaičiuoti nuo faktinio S. M. sulaikymo dienos pagal šį įsiteisėjusį teismo nuosprendį.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 238,74 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkintas ir priteista iš S. M. 238,74 Eur (du šimtai trisdešimt aštuoni eurai 74 ct) padarytai turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. S. M. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis, artimoje aplinkoje panaudojo fizinį smurtą, o būtent: 2022 m. rugpjūčio 4 d., apie 23.00 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare – sutuoktine J. M. metu, tyčia kumščiais sudavė nukentėjusiajai J. M. ne mažiau penkių smūgių į veido sritį, tuo padarė jai poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose-skruoste, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios J. M. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo S. M. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

4. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde, neperžengiant jo ribų. Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, jog neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai.

5. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Teismas, skirdamas asmeniui bausmę vadovaujasi BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje įtvirtintomis bausmėmis bei BK bendrosios dalies nuostatomis, kurios detalizuoja sankcijos taikymą. BK 54 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skirdamas bausmę, teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

6. Be to, teismas, skirdamas bausmę privalo atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės paskirtį, ir įvertinti ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs siekiant asmenį sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta, ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

7. BK 61 straipsnyje numatyta, kad teismas, skirdamas bausmę atsižvelgęs į tai, ar yra nustatyta atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, įvertinęs jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat vertindamas kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę arba griežtesnę bausmės rūšį ir dydį, kurį nustato skaičiuodamas nuo bausmės vidurkio. Šiuo atveju paminėtina ir tai, kad bausmės skyrimas yra baudžiamąją bylą pirmąją instancija nagrinėjančio teismo kompetencija, tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti arba griežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių, arba jas įvertino netinkamai ir paskyrė akivaizdžiai per švelnią arba per griežtą bausmę.

8. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu S. M. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą buvo paskirta 6 (šešių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Apylinkės teismas, įvertinęs tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, vadovavosi BK 64¹ straipsnio nuostatomis bei paskyrė apeliantui vienu trečdaliu sumažintą – 4 (keturių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

9. Iš nuteistojo apeliacinio skundo turinio matyti, kad S. M. neginčija pirmosios instancijos teismo byloje nustatytų faktinių aplinkybių, veikos kvalifikavimo ar savo kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, tačiau nesutinka su jam paskirtos bausmės rūšimi ir skunde prašo skirti jam švelnesnę bausmę taikant lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Atsižvelgiant į tai, apygardos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo nuosprendį tik bausmės skyrimo kontekste.

10. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su nuteistojo apeliacinio skundo argumentais, apylinkės teismo nuosprendžio turiniu bei baudžiamosios bylos medžiaga sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę S. M. laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, bei tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pavojingumą, o skirdamas bausmę nurodė pakankamus jos rūšies ir dydžio parinkimo motyvus. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam paskirta bausmė yra proporcinga tiek jo padarytam nusikaltimui, tiek jo asmenybei ir atitinka bausmės paskirtį, todėl keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

11. Nuteistojo apeliaciniame skunde prašoma sušvelninti jam pirmosios instancijos teismo paskirtą bausmę taikant lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos įstaigos. Visų pirma pažymėtina, kad lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos instituto taikymo klausimus galima spręsti tik tuomet, kai nuteistasis atlieka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytą terminuotos laisvės atėmimo bausmės dalį. Šiuo atveju nuteistasis dar nėra pradėjęs atlikti jam paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės, todėl nėra teisinio pagrindo nagrinėti klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos taikymo. Be to, lygtinio paleidimo instituto taikymo arba netaikymo galimybes visų pirma analizuoja laisvės atėmimo vietos įstaigos administracija, tuo tarpu apeliacinės instancijos teismo funkcija yra nagrinėti skundus dėl apylinkės teismo priimtų procesinių sprendimų patvirtinti arba nepatvirtinti laisvės atėmimo vietos įstaigos administracijos sprendimą dėl lygtinio paleidimo instituto (ne)taikymo nuteistajam. Atsižvelgiant į tai, apygardos teismas šioje nutartyje dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo klausimų plačiau nepasisako ir analizuoja apelianto skundą tik jam pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės griežtumo, jos dydžio parinkimo bei realaus atlikimo kontekste.

12. Šiuo atveju baudžiamojoje byloje nustatyta, kad S. M. padarė vieną baigtą tyčinę nusikalstamą veiką, priskirtiną nesunkių nusikaltimų kategorijai. Pirmosios instancijos teismas nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau nustatė ir dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikalstamą veiką nuteistasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai). Apylinkės teismas, skirdamas bausmę nuteistajam įvertino tai, kad jis yra teistas vienuolika kartų, naują nusikalstamą veiką padarė sekančią dieną po bausmės atlikimo, kuomet buvo paleistas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos, be to būdamas neblaivus panaudojo fizinį smurtą savo šeimos nario – sutuoktinės atžvilgiu. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų matyti, kad nuteistasis praeityje teistas už įvairaus pobūdžio nusikalstamas veikas, susijusias tiek su nusikaltimais nuosavybei, turtinėms teisėms bei turtiniams interesams, transporto eismo saugumui, teisingumui, tiek už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, tame tarpe už grasinimą nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą bei nužudymą (2 t., b. l. 51–62). Iš Administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, kad penkerių metų laikotarpiu nuteistasis administracine tvarka baustas keturis kartus, informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra (2 t., b. l. 102–105). Apygardos teismo vertinimu, aptartos aplinkybės pirmosios instancijos teismui sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų elgesio ir moralės normų.

13. Pastebėtina, kad S. M. įvairaus pobūdžio nusikalstamas veikas, nukreiptas į skirtingas įstatymų saugomas vertybes, daro nuolat ir sistemingai, tuo tarpu atlikęs teismų nuosprendžiais paskirtas bausmes nededa pastangų koreguoti savo elgesio teigiama linkme, tačiau priešingai – nusikalsta pakartotinai. Nors nuteistasis savo apeliaciniame skunde kaip motyvą sušvelninti jam paskirtą bausmę pateikia argumentą, kad šiuo metu dirba, tačiau matyti, jog tai vertino ir pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl nuteistajam skirtinos bausmės rūšies ir dydžio. Pažymėtina, kad darbo vietos turėjimas, visų nuteistąjį neigiamai charakterizuojančių aplinkybių kontekste, nelaikytinas svariu pagrindu spręsti, jog S. M. gali būti skirta švelnesnė nei apylinkės teismo paskirta bausmė. Nuteistojo skunde nurodyti argumentai, kad jis atsiprašė nukentėjusiosios, kuri jam atleido, apygardos teismo vertinimu, taip pat nėra pakankamas pagrindas švelninti nuteistajam paskirtą bausmę. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nuteistasis VšĮ Jonavos Pirminės sveikatos Priežiūros centro Psichikos sveikatos centre epizodiškai lankėsi nuo 1996 m. iki 2018 m. dėl psichikos ir elgesio sutrikimų dėl alkoholio vartojimo, abstinencijos būklės, be to nuo 2019 m. vasario 9 d. iki 2022 m. rugsėjo 1 d. Laisvės atėmimo vietų ligoninėje lankėsi psichiatro konsultacijose dėl psichikos ir elgesio sutrikimų dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromo (2 t., b. l. 88–89, 96). Visgi, nuteistasis turėdamas suvokti, kad turi priklausomybę psichiką veikiančioms medžiagoms – alkoholiui, šios problemos realiai nesprendžia, be to, tiek šią, tiek ir kai kurias kitas nusikalstamas veikas (dvi veikas, numatytas BK 281 straipsnio 7 dalyje (įstatymo suvestinės redakcijos, galiojusios nuo 2018 m. liepos 12 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d. bei nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 11 d.)), padarė būdamas neblaivus. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, apylinkės teismas, parinkdamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį darė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad S. M. požiūris į visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas yra neigiamas, jo daromos nusikalstamos veikos yra ne atsitiktinės, o šios nusikalstamos veikos įvykdymas buvo logiška jo nusikalstamo elgesio pasekmė.

14. Pirmosios instancijos teismas, nuteistajam S. M. nustatė terminuoto laisvės atėmimo bausmės dydį mažesnį nei BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijos vidurkis, t. y. 6 (šešis) mėnesius terminuoto laisvės atėmimo. Apygardos teismas sprendžia, kad skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas parinkdamas bausmės dydį teisingai įvertino tai, jog nustatyta viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tačiau nustatytos ir dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, atsižvelgė į nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis bei į tai, kad S. M. atsiprašė nukentėjusiosios ir ji jam atleido. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės apylinkės teismui sudarė pagrindą nuteistajam skirti terminuoto laisvės atėmimo bausmę, o jos dydis pagrįstai buvo nustatytas mažesnis, nei straipsnio sankcijos vidurkis. Kadangi nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, apylinkės teismas tinkamai pritaikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir nuteistajam paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu.

15. Nors, kaip minėta, nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo spręsti klausimo dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo nuteistajam, tačiau įvertinus S. M. padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kategoriją, bei už jo padarytą veiką apylinkės teismo paskirtą terminuoto laisvės atėmimo bausmės dydį, galėjo būti svarstomas klausimas dėl bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo (BK 75 straipsnis). Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad apylinkės teismas pateikė argumentus, pagrindžiančius tai, jog šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis). Apygardos teismas pritaria skundžiamame nuosprendyje išdėstytiems motyvams, kad S. M. naują nusikalstamą veiką padarė praėjus vos vienai dienai po jo paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos, yra teistas vienuolika kartų bei pripažintas recidyvistu. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad S. M. nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarė ne atsitiktinai, o dėl jau susiformavusių antisocialinių nuostatų, kurių nuteistasis, vertinant jo ankstesnius teistumus, nesistengia pakeisti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie argumentai patvirtina, kad be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo iš tiesų nebus pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai, todėl sutiktina, kad šiuo atveju BK 75 straipsnio nuostatos netaikytos teisingai.

16. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad parinkdamas bausmės rūšį bei nustatydamas jos dydį, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, į kurias turi būti atsižvelgiama skiriant bausmę nuteistajam. Apylinkės teismas vertino tiek padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei jos pavojingumą, tiek nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, pagrįstai nusprendė, kad S. M. turi būti skirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė, mažesnė nei straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkis, bei pateikė pagrįstus argumentus dėl bausmės vykdymo atidėjimo instituto nuostatų netaikymo. Taip pat pirmosios instancijos teismas, nustatęs visas BK 64¹ straipsnyje numatytas sąlygas, tinkamai sprendė, kad nuteistajam paskirtoji 6 (šešių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu paskiriant galutinę 4 (keturių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija, įvertinusi apelianto skundo argumentus ir baudžiamosios bylos medžiagą, nenustatė jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių S. M. paskirta bausmė turėtų būti dar labiau švelninama arba nuteistojo teisinė padėtis kitaip lengvinama. Apygardos teismo vertinimu, tik paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė sulaikys apeliantą nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, jis bus tinkamai nubaustas už nusikalstamą veiką, jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

17. Atsižvelgiant į tai, apygardos teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2023 m. sausio 31 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti jį nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo S. M. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.