Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2019-10-24 · Civilinė byla Nr. 2S-1486-613/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-10-24
Bylos Nr.
2S-1486-613/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Giedrė Seselskytė
Suinteresuotas asmuo
uždarosios akcinės bendrovės „Gydytojo Isaevo medicinos centras“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1486-613/2019Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04593-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.1; 3.3.2.4; 3.3.2.5. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 24 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Gydytojo Isaevo medicinos centras“ vadovo A. E. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-7676-838/2019 pagal pareiškėjo antstolio Aleksandro Selezniovo pareiškimą dėl baudos skyrimo už antstolio reikalavimų nevykdymą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas antstolis Aleksandras Selezniovas kreipėsi į teismą, prašydamas skolininkės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Gydytojo Isaevo Medicinos Centras“ vadovui A. E. už 2019 m. gegužės 27 d. patvarkymo Nr. S1d-58113 reikalavimų nevykdymą skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną patvarkymo nevykdymo dieną nuo reikalavimo įvykdymo pabaigos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. liepos 8 d. nutartimi pareiškėjo pareiškimą tenkino iš dalies ir paskyrė UAB „Gydytojo Isaevo Medicinos Centras“ vadovui A. E. 150 Eur baudą už antstolio teisėto reikalavimo, numatyto 2019 m. gegužės 27 d. patvarkymo Nr. S1d-58113 „Dėl kasos knygos pateikimo ir areštuotų lėšų pervedimo“, nevykdymą bei trukdymą realiai vykdyti Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2018 m. rugsėjo 25 d. darbo komisijos priimtą sprendimą Nr. DGKS-5149.

3. Teismas nustatė, kad antstolio Aleksandro Selezniovo žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0010/18/03631, pradėta pagal Darbo ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – DGK) 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimą Nr. DGKS-5149 dėl 1 585,32 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės UAB „Gydytojo Isaevo Medicinos Centras“ antros eilės išieškotojos Z. V. naudai.

4. 2018 m. lapkričio 21 d. turto arešto aktu Nr. S1c-99368 buvo areštuotos skolininkei priklausančios piniginės lėšos, esančios ir patenkančios į įmonės kasą, taip pat skolininkės vadovas įpareigotas nedelsiant, bet nevėliau kaip per 5 dienas nuo turto arešto akto gavimo dienos pateikti antstoliui įmonės kasos knygą bei nedelsiant, bet ne vėliau nei per 3 darbo dienas, pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Turto arešto aktas įteiktas 2019 m. gegužės 14 d., tačiau vykdomas nebuvo.

5. Teismas, remdamasis tarnybiniu pranešimu Nr. S1d-61529, taip pat nustatė, kad siekiant skolininkei įteikti 2019 m. gegužės 27 d. patvarkymą Nr. S1d-58113 „Dėl kasos knygos pateikimo ir areštuotų lėšų pervedimo“ 2019 m. birželio 5 d. nuvykus į įmonės buveinę, adresu Darželio g. 3 Klaipėda, procesiniai dokumentai buvo įteikti įmonės darbuotojoms, kurios patvirtino, jog dirba UAB „Gydytojo Isaevo Medicinos Centras“, tačiau pasirašyti ir patvirtinti, jog priima dokumentus atsisakė, nes tai uždraudė įmonės vadovas A. E.. 2019 m. gegužės 27 d. priimtas patvarkymas Nr. S1d-58113 „Dėl kasos knygos pateikimo ir areštuotų lėšų pervedimo“ registruota pašto siuntą įteiktas įmonės UAB „Gydytojo Isaevo Medicinos Centras“ akcininkei P. S.. Patvarkymu antstolis informavo, kad asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki 300 Eur baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną. Vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad antstolio įpareigojimai būtų vykdomi.

III. Atskirojo skundo argumentai

6. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo A. E. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 8 d. nutartį, taip pat spręsti klausimą dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar DGK gali priiminėti baigiamuosius aktus (sprendimus), kurie įsigalioję savo kompetencija prilygsta teismo sprendimui ir gali būti vykdytini kaip teismo sprendimai Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies, 111 straipsnio 2 dalies atžvilgiu. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

6.1. Suinteresuoto asmens vertinimu, jam nebuvo suteikta teisė pareikšti savo nuomonę dėl pareiškimo pagrįstumo ir esant tokiam pažeidimui skundžiama nutartis turėtų būti pripažinta negaliojančia iš esmės.

6.2. Teismas nenustatė, ar P. S. yra įmonės valdymo organas, t. y. procesiniai dokumentai įteikti ne tam asmeniui ir dėl to šis asmuo galėjo būti asmuo, per kurį perduodamas (teikiami) šie procesiniai dokumentai, o tai reiškia, jog P. S. turėjo grąžinti įteikimo pranešimo dalį su atžyma, jog procesiniai dokumentai įteikti reikiamam asmeniui.

6.3. Byloje nėra įrodymų, galinčių patvirtinti antstolio nurodytą aplinkybę, kad suinteresuotas asmuo A. E. uždraudė UAB „Gydytojo Isaevo medicinos centras“ darbuotojams priimti procesinius dokumentus. Taip pat byloje nepateikta duomenų apie tai, jog buvo bandoma susisiekti kitais oficialiais kontaktais (elektroniniu paštu ir pan.).

6.4. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 216 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta galimybė darbo ginčus nagrinėti DGK, tolimesniuose kodekso straipsniuose nurodyta ginčų nagrinėjimo tvarka, o DK 230 straipsnyje nustatyta, jog įsiteisėję DGK sprendimai yra vykdomieji dokumentai. Tai reiškia, jog DGK pagal visus požymius yra teisminė institucija be teisės į apeliacinį procesą. Suinteresuoto asmens vertinimu, toks teisingumo vykdymas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsniui, todėl sprendimas, kurio pagrindu yra priverstinis vykdymas turi būti laikomas kaip antikonstitucinis procesas, kuris negali sukelti jokių padarinių jokiems asmenims.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą

8. Suinteresuotas asmuo pateiktu atskiruoju skundu prašo teismo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar DGK gali priiminėti baigiamuosius aktus (sprendimus), kurie įsigalioję savo kompetencija prilygsta teismo sprendimui ir gali būti vykdytini kaip teismo sprendimai Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies, 111 straipsnio 2 dalies atžvilgiu.

9. CPK 3 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta teismo pareiga, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, kreiptis į Konstitucinį Teismą, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai ar įstatymams. Teismas byloje iškilusį (ar bylos šalies iškeltą) klausimą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą sprendžia savo nuožiūra, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes. Įstatyme nustatytas tik vienas pagrindas, kada teismas privalo kreiptis: kai teismui konkrečioje byloje kyla pagrįstų abejonių dėl taikytino įstatymo ar kito teisės akto konstitucingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2007).

10. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad bylą nagrinėjantis teismas savarankiškai sprendžia, yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį teismą ar ne. Ši teismo diskrecija nepriklauso nuo to, pateikė šalys prašymą ir argumentus dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą ar ne. Nei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, nei CPK, nei Konstitucinio Teismo įstatyme nenustatyta, kad, byloje dalyvaujančiam asmeniui pateikus prašymą, kuriuo prašoma teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą, bylą nagrinėjantis teismas privalo kreiptis į Konstitucinį Teismą. Pagal Konstituciją pagrindas inicijuoti konstitucinės justicijos bylą Konstituciniame Teisme yra konkrečią bylą nagrinėjančiam teismui (teisėjui) kilusios abejonės dėl toje byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai (kitam aukštesnės galios teisės aktui), kurios privalo būti pašalintos, kad teismas byloje galėtų priimti teisingą sprendimą (kitą baigiamąjį teismo aktą). Pašalinti šias abejones (paneigti arba patvirtinti jų pagrįstumą) pagal savo kompetenciją gali tik Konstitucinis Teismas (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).

11. Nagrinėjamu atveju, priešingai nei teigia suinteresuotas asmuo, DGK yra ne teisminė, bet ikiteisminė institucija, su kurios priimtais sprendimais nesutinkant darbo ginčo šalis įstatymuose nustatyta tvarka ir terminais turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme (DK 231 straipsnis). Taigi, apeliacinės instancijos teismui abejonių dėl DGK kompetencijos konstitucingumo nėra kilę, todėl suinteresuoto asmens prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl galimybės pateikti atsiliepimą pagal CPK 593 straipsnį

12. CPK 593 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareiškimus dėl baudų skyrimo CPK VI dalyje numatytais atvejais, taip pat kitais klausimais, kylančiais iš vykdymo proceso, teismas išnagrinėja ne vėliau kaip per septynias dienas nuo jų priėmimo dienos. Antstolis kartu su pareiškimu turi teismui pateikti kitus reikalingus dokumentus. CPK 593 straipsnio 3 dalyje nurodyti pareiškimai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas.

13. Pagal tokią CPK 593 straipsnio formuluotę teismas pareiškimą dėl baudos skyrimo turi išnagrinėti per 7 dienas nuo jų priėmimo, taigi, CPK nenumatyta pakankamai laiko įpareigoti suinteresuotą asmenį pateikti atsiliepimą į pareiškimą dėl baudos skyrimo. Pažymėtina, jog dokumentus, reikalingus nagrinėti pareiškimui, teismui pateikia antstolis, ir pareiškimas nagrinėjamas būtent pagal antstolio pateiktus dokumentus. Dėl šių aplinkybių suinteresuoto asmens argumentas, jog teismas nesuteikė jam teisės pareikšti savo nuomonę dėl pareiškimo pagrįstumo, nesudaro pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teisės normas, kadangi teismui pareiga reikalauti atsiliepimo, nagrinėjant pareiškimą dėl baudos skyrimo vykdymo procese, nenumatyta.

Dėl baudos paskyrimo

14. Antstolio 2019 m. 2019 m. gegužės 27 d. patvarkyme Nr. S1d-58113 UAB „Gydytojo Isaevo medicinos centras“ buvo nustatytas penkių darbo dienų terminas nuo gavimo dienos jį įvykdyti. Patvarkymu taip pat buvo informuota, kad asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki 300 Eur baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną. Jeigu šio reikalavimo nevykdo juridinis asmuo, minėta baudą teismas gali skirti juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo įvykdymą atsakingam asmeniui.

15. Suinteresuotas asmuo nesutinka su skundžiama nutartimi, teigdamas, jog minėtas patvarkymas nebuvo įteiktas tinkamai, kadangi pirmosios instancijos teismas nenustatė, ar P. S. yra UAB „Gydytojo Isaevo medicinos centras“ valdymo organas, taip pat byloje nėra duomenų, galinčių patvirtinti, jog suinteresuotas asmuo A. E. uždraudė UAB „Gydytojo Isaevo medicinos centras“ darbuotojams priimti procesinius dokumentus. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais suinteresuoto asmens argumentais.

16. Pagal CPK 123 straipsnio 2 dalį juridiniams asmenims adresuoti procesiniai dokumentai įteikiami šio juridinio asmens vadovui, kitiems juridinių asmenų registre nurodytiems valdymo organų nariams, juridinio asmens atstovams teisme arba raštinės darbuotojui. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui. Kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo.

17. Kaip matyti iš vykdomojoje byloje esančios AB Lietuvos pašto pažymos apie įteikimą, antstolio 2019 m. 2019 m. gegužės 27 d. patvarkymas Nr. S1d-5811 UAB „Gydytojo Isaevo medicinos centras“ registruotu buveinės adresu Birutės g. 22-19, Klaipėda 2019 m. gegužės 29 d. buvo įteiktas akcininkei P. S.. Suinteresuotas asmens vertinimu, tokio įteikimo negalima laikyti tinkamu, kadangi pirmosios instancijos teismas nenustatė, ar P. S. yra UAB „Gydytojo Isaevo medicinos centras“ valdymo organas. Tačiau byloje nėra ir suinteresuotas asmuo nepateikė jokių rašytinių duomenų (pvz., UAB „Gydytojo Isaevo medicinos centras“ akcininkų sąrašo 2019 m. gegužės 29 dienai), kurie leistų abejoti AB Lietuvos pašto pažymos apie įteikimą duomenų tikrumu. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo abejoti ir antstolio padėjėjo V. B. 2019 m. birželio 5 d. tarnybinio pranešimo duomenimis dėl 2019 m. birželio 5 d. įteikto 2019 m. gegužės 27 d. patvarkymo UAB „Gydytojo Isaevo medicinos centras“ darbuotojoms.

18. Taigi, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad 2019 m. gegužės 27 d. patvarkymas buvo įteiktas juridiniam asmeniui tinkamai, tačiau antstolio reikalavimai iki šios dienos įvykdyti nebuvo. Todėl bauda UAB „Gydytojo Isaevo medicinos centras“ tuometiniam vadovui buvo paskirta teisėtai ir pagrįstai. Pažymėtina tai, kad teismo priteista bauda yra žymiai mažesnė negu prašė antstolis.

19. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

20. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista, o suinteresuoto asmens atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Giedrė Seselskytė