- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-10-23
- Bylos Nr.
- 2A-2185-656/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-03396-2011-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrius Ignotas (pran.), Aldona Tilindienė, Liuda Uckienė
- Ieškovas
- D. T.
- Atsakovas
- V. G.
- Trečiasis asmuo
- notarė J
- Advokatai
- Aivaras Aleksiejevas, Jonas Jasiulevičius
- Kategorijos
- 121.20pavadinimo nepavyko patikrinti
susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andriaus Ignoto, teisėjų Aldonos Tilindienės ir Liudos Uckienės, sekretoriaujant Virginijai Kostenko, dalyvaujant ieškovei D. T. bei ieškovės atstovui advokatui Jonui Jasiulevičiui ir atsakovui V. G. bei atsakovo atstovui advokatui Aivarui Aleksiejevui
žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo V. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. vasario 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal D. T. ieškinį atsakovui V. G. dėl skolos priteisimo, tretysis asmuo notarė J. D.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė D. T. kreipėsi į teismą prašydama pripažinti negaliojančia negyvenamųjų patalpų – kūrybinių dirbtuvių, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, patvirtintą notarės J. D., 2011-06-07 sudarytą tarp D. T. ir V. G.; taikyti restituciją, grąžinti ieškovei nuosavybėn negyvenamas patalpas – kūrybines dirbtuves, esančias (duomenys neskelbtini); priteisti iš ieškovės atsakovui 30 000 Lt buto kainą; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2011-06-07 sudarė su atsakovu patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį. Žodžiu susitarė, kad patalpų kaina – 59 000 Lt, tačiau atsakovas įkalbėjo ieškovę sutartyje įrašyti 30 000 Lt kainą, nurodydamas, kad 30 000 Lt sumą įmokės į vieną ieškovės sąskaitą, o likusius 29 000 Lt - į kitą sąskaitą. 2011-06-07 prie ieškovės padarė abu pavedimus, tačiau vėliau ieškovė sužinojo, jog 29 000 Lt pavedimą atsakovas atšaukė. Šis butas Nekilnojamojo turto registre registruotas kaip negyvenamoji patalpa – kūrybinės dirbtuvės, tačiau yra įrengtas kaip dviejų kambarių butas, kurio rinkos vertė 60 000 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad ieškovė pardavė atsakovui negyvenamas patalpas už 30 000 Lt, pirkimo – pardavimo sutartis patvirtinta notarės. Šią sumą atsakovas sumokėjo ieškovei. 29000 Lt sumą pervedė ieškovei kaip paskolą butui pirkti. Po to, kai įformino patalpų pirkimo-pardavimo sutartį, ieškovė prasitarė, kad vyks dirbti į užsienį. Jis paprašė, kad gautą paskolą ieškovė įformintų notariškai, tačiau ieškovė to daryti nesutiko. Todėl jis atšaukė pavedimą. Mano, kad ieškovė nori pasipelnyti, pasinaudoti patalpose atliktais pagerinimais.
Trečiasis asmuo Vilniaus m. 36 notarų biuro notarė J. D. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad abejonių dėl pirkimo-pardavimo sutarties tvirtinimo notarei nekilo.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012 m. vasario 10 d. sprendimu ieškinį tenkino. Pripažino negaliojančia pirkimo - pardavimo sutartį, sudarytą 2011 m. birželio 7 d. Vilniaus m. 36 notarų biure, reg. Nr. 4820, tarp D. T., a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. G., a.k. (duomenys neskelbtini) dėl negyvenamųjų patalpų – kūrybinių dirbtuvių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pardavimo. Taikė restituciją natūra, grąžino D. T. negyvenamas patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Priteisė iš D. T. V. G. naudai 30 000 Lt mokėjimą pagal pripažintą negaliojančia sutartį. Priteisė iš V. G. D. T. naudai 1900 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Teismas nurodė, kad ieškovė siekia pripažinti sutartį negaliojančia Civilinio kodekso 1.91 straipsnio pagrindu. 2011-06-07 Vilniaus m. 36 notarų biure įformintos pirkimo pardavimo sutarties tekstas rodo, kad ieškovė pardavė daiktą (nekilnojamąjį turtą) už 30 000 Lt (sutarties 3.1 sąlyga). Ginčo dėl to, kad sutartyje įrašytos pinigų sumos (30 000 Lt) ieškovė negavo, nėra.
Civilinio kodekso 6.305 straipsnis pardavimo kainą pripažįsta esmine sutarties sąlyga.
Teismas nevertino byloje pateiktos ginčo negyvenamųjų patalpų rinkos vertės nustatymo ataskaitos tuo pagrindu, kad parduodamo daikto kaina nustatoma šalių susitarimu (CK 6.397 str. , 6.313 str. 1 d.).
Ginčo šalių sudarytos negyvenamųjų patalpų pirkimo-pardavimo sutartis yra dvišalis sandoris. Sandoriai – tai sąmoningi, laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, tai yra, jais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 str. 1 d.). Sutartis yra dvišalis ar daugiašalis sandoris. Pagal Civilinio kodekso 6.154 straispnio 1 dalį sutartimi vienas ar keli asmenys susitaria sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus, o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Šiuolaikinėje civilinėje teisėje pripažįstama, kad civilinių santykių dalyviai, sudarydami sutartis yra lygūs ir laisvi sukurti civilines teises ir pareigas. Tai yra, sutarties šalys turi teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas ( CK 6.156 str. 1 d.). Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas.
Civilinio kodekso 6.193 straipsnio 1 dalis nustato, kad aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Byloje yra du mokėjimo nurodymai. Abu atlikti tą pačią dieną - 2011-06-07. Mokėjimų vykdymo data sutampa su ginčo šalių sudarytos nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties notarinio iforminimo data. Abu mokėjimai atlikti tarp tų pačių mokėtojų ir gavėjų. Abiem atvejais atsakovas vykdė abu mokėjimus ieškovės naudai. Tą pačią dieną atlikti du mokėjimo nurodymai priimti vykdymui per skirtingus bankus. Mokėjimo nurodymu Nr. 2 atsakovas per banką AB ”Snoras” pervedė ieškovei 29 000 Lt, o mokėjimo nurodymu Nr. 1 atsakovas per banką ”Swedbank” AB pervedė ieškovei 30 000 Lt. Ginčo sutarties sudarymo dieną atliktos dvi finansinės operacijos nukreiptos tam, kad iš atsakovo sąskaitų, esančių skirtinguose bankuose, būtų pervesta ieškovės naudai iš viso 59 000 Lt suma. Ši mokėjimo suma atitinka ieškovės duotus paaiškinimus, jog iki sutarties įforminimo ji išreiškė aiškų ketinimą parduoti atsakovui patalpą už 59 000 Lt sumą.
Teismas nustatė, kad 2011-06-07 mokėjimo nurodymu Nr. 2 atlikta finansinė operacija dėl 29 000 Lt pervedimo ieškovės naudai atsakovo buvo atšaukta. Teismas atmetė atsakovo advokato paaiškinimus, kad minėta suma buvo paskolos pervedimas, kuris buvo atšauktas dėl to, kad ieškovė nesutiko notariškai įforminti paskolos. Byloje nėra jokių įrodymų, kad tarp ginčo šalių buvo susiklostę ne tik negyvenamųjų patalpų pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai, bet ir paskolos teisiniai santykiai. Mokėjimo nurodyme įvardyta mokėjimo paskirtis neįrodo paskolinių teisinių santykių fakto. Byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad iki skelbimo dėl ieškovės negyvenamų patalpų pardavimo ginčo šalys buvo tarpusavio patikimumą garantuojančiuose santykiuose. Todėl teismas pripažino neįrodytu realaus ketinimo sudaryti konkretų su ieškove sudaryto paskolos sandorį fakto. Paskolos sutartis yra realinė, ji laikoma sudaryta nuo (ginčo atveju pinigų) perdavimo momento (CK 6.870 str. 2 d.). Todėl pripažįstant, kad mokėjimo nurodymu Nr. 2 buvo sudaryta ginčo šalių paskolos sutartis, ji negalėjo būti nutraukta vienašališkai atšaukiant pavedimą. Byloje esanti preliminari pirkimo-pardavimo sutartis irgi rodo, kad atsakovo motyvas skolinti ieškovei 29 000 Lt kitam būstui pirkti yra nepagrįstas. Preliminarioje pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta ieškovės sulygta kaina 48 000 Lt. Teismas, atsižvelgdamas į mokėjimų nurodymų datas, sutampančias su sutarties įforminimo data, į tos pačios dienos atliktą daryto mokėjimo atšaukimo faktą, pripažino, kad byloje patikimai įrodyta, jog tarp ginčo šalių paskolos teisinių santykių nebuvo.
Pagal Civilinio kodekso 1.91 straipsnį sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu asmuo neteisingai suvokia savo sudaromo sandorio aplinkybes ir padarinius dėl kitų asmenų veiksmų (LAT Nr. 3K-3-531/2009). Vertinant atsakovo elgesį sąžiningumo aspektu teismas nustatė, kad jis buvo nesąžiningas ieškovės atžvilgiu. Ieškovei pateikti du mokėjimo nurodymai, su juose įvardytais mokėjimo dydžiais (30 000+ 29 000 = 59 000) leido jai suvokti, kad 59 000 Lt suma yra pervesta, kad ji šią suma pervesta į jos asmenines ssąskaitas. Toks suvokimas atitinka protingumo kriterijų. Ieškovė neturi specialių žinių, kurios galėjo sąlygoti priešingą suvokimą.
Ieškovė realiai negavo 29 000 Lt dėl atsakovo nesąžinigų veiksmų. Atsakovas padarytą mokėjimo pavedimo vykdymą atšaukė, apie atšaukimą ieškovės neinformavo. Tokie veiksmai yra laikomi nesąžiningais atsakovo veiksmais, kuriais jis apgavo ieškovę.
Teismas konstatavo, kad ieškovė gavusi mokestinius nurodymus apie sulygtą didesnio dydžio negu įvardyta sutartyje mokėjimą (iš viso 59 000 Lt) nesielgė aplaidžiai, nerūpestingai. Turėdama įtikinamus duomenis apie visų sutartų pinigų gavimą, ieškovė turėjo vienintelį tikslą – įforminti sandorį, sutiko su atsakovo aiškinimais dėl sutartyje įrašomos kainos dydžio, suvokė, kad mažesnė kaina jos interesų nepažeidžia, nes visus sutartus pinigus ji gavo. Dėl atsakovo atliktų tyčinių ir nesąžiningų veiksmų ieškovė buvo paskatinta sudaryti ne tokios kainos sandorį, kokio ji iš tikrųjų siekė, tai yra dėl taip atsakovo apgaule atliktų veiksmų yra sudaryta 2011-06-07 Vilniaus m. 36 notarų biure patvirtinta ginčo šalių pirkimo-pardavimo sutartis. Kadangi viena iš sutarties esminių sutarties sąlygų yra sudaryta dėl apgaulės, todėl ji turi esminę reikšmę visam sutarties galiojimui. CK 1.91 straipsnio pagrindu sutartis pripažįstama negaliojančia.
Teismas CK 1.691 str. 2 d., 6.145 str. pagrindu taikė restituciją natūra.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Atsakovas (apeliantas) V. G. apeliaciniu skundu ir teismo posėdyje prašė panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. vasario 10 d. sprendimą dalyje ir priimti sprendimą – ieškinį atmesti.
Teismas neteisingai įvardijo aplinkybę, kad sandorį šalys sudarė jau po pinigų pervedimo, nes pervedimai atlikti po notariškai patvirtinto sandorio sudarymo. Ieškovė dvi savaites prieš sutarties pasirašymą pas notarę suderino sutarties sąlygas ir kainą – 30 000 Lt.Teismas neteisingai nustatė, kad atsakovas mokėjimus atliko iš skirtingų bankų, todėl buvo atliekami du pavedimai. Pavedimai atlikti iš vienos sąskaitos.Nepagrįstai buvo atsisakyta vertinti atsakovo pateiktą negyvenamųjų patalpų rinkos vertės nustatymo ataskaitą ir joje pateiktą išvadą, nes ataskaitoje nustatyta patalpų 31 000 Lt rinkos kaina leidžia daryti išvadą, kad šalys susitarė dėl 30 000 Lt vertės sandorio.Teismas atsakovo argumentus, jog 29 000 Lt pavedimu buvo ketinama ieškovei suteikti paskolą, nepagrįstai atmetė tuo pagrindu, jog nėra šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Byloje taip pat nėra įrodymų, jog pavedimas buvo atsiskaitymas už patalpą. Mokėjimo paskirties nuoroda „pervedimas“ taip pat negali būti vertinamas kaip mokėjimas už patalpą.Atsakovo vertinimu, teismas nepagrįstai byloje vertino preliminarioje pirkimo – pardavimo sutartyje nurodytą kainą kaip paneigiančią atsakovo ketinimą skolinti ieškovei 29 000 Lt.Teismas nepagrįstai dėl restitucijos natūra taikymo atmetė atsakovo argumentus, jog patalpos buvo žymiai pagerintos.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą bei apeliacinės instancijos teismo posėdyje prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą bei palikti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. vasario 10 d. sprendimą nepakeistą. Nurodė, kad atsakovas žadėjo kainos dalį, sudarančią 30000 Lt. pervesti mokėjimo pavedimu, o 29000 Lt duoti grynais, todėl notariškai patvirtintoje sutartyje buvo nurodyta tik pervedama pinigų suma. Atsakovas banke pasakė, kad už pinigų išgryninimą bankas ima didelius mokesčiu, todėl pasiūlė ir 29000 Lt sumą pervesti pavedimu.
Trečiasis asmuo notarė J. D. atsiliepime prašė teismo apeliacinį skundą nagrinėti savo nuožiūra. Nurodė, kad ieškovė apie savo ketinimą parduoti nekilnojamąjį turtą už 30000 Lt notarę informavo keletą savaičių prieš pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą. Pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dieną ieškovė patvirtino, kad negyvenamąją patalpą-kūrybines dirbtuves parduoda už 30000 Lt. Atsižvelgiant į šalių pareiškimus, valią ir elgesį, bei sutarties sudarymo aplinkybes, notarei nekilo abejonių dėl šalių valios.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Ieškinio teisinis pagrindas nurodytas CK 1.91 str. (dėl apgaulės sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu). Sutarčių teisę reglamentuojančios Civilinio kodekso normos akcentuoja sutarčių laisvės principą, įtvirtina sudarančių sutartį šalių teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas ir sudaryti neprieštaraujančias įstatymams sutartis (CK 6.156 str. 1 d.). Kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai (CK 6.158 str. 1 d.). Be to, vykstant civilinei apyvartai, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, asmenys privalo patys rūpintis savo teisėmis ir interesais. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus to veiksmo teisinius padarinius. Protingumo principas reikalauja, kad asmuo, abejojantis dėl savo atliekamo veiksmo teisinės reikšmės ir jo galimų teisinių pasekmių, prieš atlikdamas tą veiksmą, pasikonsultuotų su teisininku, o sutartį tvirtinant notariškai - su notaru, arba apskritai susilaikytų nuo tokio veiksmo atlikimo. Jeigu asmuo to nepadaro, jis elgiasi neapdairiai ir neatidžiai, o, veikdamas tokiu būdu, jis pats prisiima ir galimus neigiamus savo veiksmų padarinius. Asmuo sudarantis sutartį, kurios pagrindu įgyja teisę gauti didelę pinigų sumą, negali nesuvokti, kad pusės kainos sumos nurodymas sutartyje vėliau užkerta jam galimybę reikalauti sumokėti visą faktinę kainą. Siekiant užtikrinti daiktinių teisių į nekilnojamąji turtą perleidimo sandorių patikimumą ir nekilnojamojo turto nuosavybės santykių stabilumą, tokiems sandoriams nustatytas privalomas notarinis patvirtinimas, todėl preziumuojama, kad notariškai patvirtinto sandorio patikimumas yra itin aukštas.
Apgaulė taip pat gali būti sandorio šalies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio šalis nebūtų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, tos aplinkybės turėjo būti atskleistos kitai šaliai, arba aktyvūs veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl sandorio efekto, jo esminių sąlygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiškumo bei kitų esminių aplinkybių (CK 1.91 str. 5 d.).Toks sandoris turi sandorio šalies valios trūkumų. Apgaulė - tai sandorį sudarančio asmens suklaidinimas dėl esminių sudaromo sandorio aplinkybių taip pat, kai nuslepiamos svarbios sandorio aplinkybės. Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra šalies ar trečiojo asmens nesąžiningi veiksmai tiek aktyvūs, kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl sandorio efekto, jo esminių sąlygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiškumo bei kitų esminių aplinkybių, tiek nutylėjimas. Apgaule nelaikomas sandorį sudarančio asmens suklydimas dėl sandorio pasekmių.
CK 1.91 str. 1 d. prasme apgaule pripažįstami tik tokie suinteresuotos šalies veiksmai, kurie turi lemiamos įtakos kitos šalies valiai susiformuoti. Kasacinis teismas savo praktikoje yra ne kartą nurodęs, kad nagrinėjant reikalavimą dėl apgaule sudaryto sandorio, turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius, nesąžiningus veiksmus, dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kurio norėjo ir siekė, taip pat tiriamas ir vertinamas paties ieškovo elgesys iki sandorio sudarymo, jo sudarymo metu bei po sutarties sudarymo. Sprendžiant, ar sandoris sudarytas dėl apgaulės, turi būti remiamasi ne vien pažodiniu sutarties teksto aiškinimu, turi būti aiškinamos sutarties sudarymo aplinkybės, jos tarpusavio sąlygų ir su ginčijama sutartimi susijusių kitų šalių sudarytų sutarčių, jeigu tokios buvo, ryšys ir reikšmė, aiškinami visi sutarties šalių veiksmai, jų tikrieji ketinimai sudarant sandorį (CK 6.193 str.) ir vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-640/2006; 2007 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2007).
Ieškovė tris kartus skirtingu laiku pas notarę išreiškė savo valią dėl sandorio kainos: prieš dvi savaites iki sutarties pasirašymo pas notarę derinant sutarties sąlygas, 2011-06-07 pasirašant notaro biure pasrašant sutartį ir po nuvykimo į banką sugrįžus pas notarę ir ieškovei pasirašius pareiškimą, kad pirkėjas visiškai atsiskaitė ir ieškovė gavo 30000 Lt. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovė sąmoningai siekė pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyti 30000 Lt kainą. Ieškovė nepateikė kitais įrodymais pagrįsto paaiškinimo, kodėl ji buvo suklaidinta ir sutiko sutartyje nurodyti ne visą kainą. Ieškovės aiškinimas, kad ginčijamoje sutartyje buvo nurodyta 30000 Lt kaina dėl to, kad šią sumą atsakovas vienu pervedė pavedimu, o kitos dalies kainos nenurodė, nes ieškovė norėjo pinigus gauti grynais, priešatarauja šalių veiksmams. Tiek ieškovė, tiek atsakovas pripažįsta, kad po sutarties pasirašymo nuvyko į banką, kuriame atsakovas iš tos pačios savo sąskaitos banke padarė du pavedimus į dvi ieškovės sąskaitas skirtinguose bankuose. Ieškovo 2011-06-07 mokėjimo nurodyme Nr.1 nurodytas konkreti mokėjimo paskirtis ”už buto pirkimą notaro registro Nr.4820”, 2011-06-07 mokėjimo nurodyme nurodyta mokėjimo paskirtis ”pervedimas”. Antrajame mokėjimo nurodyme nurodyta mokėjimo paskirtis neatskleidžia aplinkybės, kokiu pagrindu buvo pervesti pinigai: ar už perkamas patalpas, ar kaip paskola.
Vertinant šalių elgesį iki sutarties sudarymo, aplinkybių, patvirtinančių, kad šalys buvo susitarę patalpas perleisti už 59000 Lt., nenustatyta. Ieškovės pateiktas įrodymas anstolio R. V. 2011-12-15 faktinių aplinkybių komstatavimo protokolas apie, ieškovės teigimu, atsakovo siųsto SMS pranešimo, kuriame nurodyta frazės „58tūkstančiai” ir „pirks mano butą ” neįrodo, kad atsakovas žadėjo pirkti butą 58 000 Lt, nes atsakovas nepripažįsta SMS pranešimų siuntimo fakto ir aplinkybės, kad nurodytas ieškovo naudojamo telefono aboanento numeris. Šalys gali savo nuožiūra susitarti dėl parduodamo turto kainos, todėl ieškovės argumentas, kad jos norimo įsigyti būsto kaina buvo daug didesnė ir už sutartyje nurodytą ir faktiškai sumokėtą 30 000 Lt kainą , negali būti pripažįstamas apgaulės įrodymu. Atsakovas ginčo sutartyje nurodytos kainos pagrįstumą įrodinėja turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės išvada, tačiau ir šis įrodymas teisėjų kolegijos vertinimu nei patvirtina, nei paneigia, kad šalys buvo susitarę patalpas parduoti už 30000 Lt. Tiek 30000 Lt, tiek 59000 Lt ginčo patalpų kaina atitinka protingumo kriterijų. Ieškovės prašymu apklaustos liudytojos L. S. ir B. T. nenurodė aplinkybių, kad sutarties sudarymo metu šalys buvo susitarę patalpas parduoti už 59000 Lt.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas netinkmai vertino byloje nustatytas aplinkybes, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė dėl atsakovo atliktų tyčinių ir nesąžiningų veiksmų buvo paskatinta sudaryti ne tokios kainos sandorį, kokio ji iš tikrųjų siekė.
Apeliacinės instancijos teismui priėmus naują sprendimą atmesti ieškinį, atsakovui iš ieškovės priteisiamos atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos 1300 Lt už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme, 900 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, 2000 Lt atstovavimo pirmos instancijos teisme išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 320 ir 331 straipsniais,
nusprendžia:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. vasario 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti visiškai.
Panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – uždrausti perleisti negyvenamųjų patalpų – kūrybinių dirbtuvių, esančių (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teisę.
Priteisti atsakovui V. G. iš ieškovės D. T. 4200 Lt bylinėjimosi išlaidų
Sprendimo kopiją išsiųsti Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui VĮ Registrų centras.