Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-10-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-817-66-2011

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-10-07
Bylos Nr.
1A-817-66-2011
Teisminio proceso Nr.
1-14-1-01629-2010-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Teresėlė Kazlauskienė (pirm.), Stasys Lemežis, Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė
Nuteistasis
D. D.
Nukentėjusysis
T. B.
Civilinis ieškovas
UAB „Omnitel“, Valstybinės ligonių kasos
Advokatai
Vidmantas Omilevičius, Danguolė Mikalauskaitė

Įžanginė dalis

NUORAŠAS:

Pranešėja Teresėlė Kazlauskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-817/2011

Teisėjas Olegas Šibkovas Teisminio proceso Nr. 1-14-1-01629-2010-8

Procesinio sprendimo kategorija:(S)

2.4.2.1.; 2.4.7.; 2.4.8.;

1.2.14.3.1.; 1.1.7.2.7.; 2.1.15.1.2.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2011 m. spalio 7 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Teresėlės Kazlauskienės,

teisėjų Stasio Lemežio, Virginijos Pakalnytės - Tamošiūnaitės,sekretoriaujant Dariui Kamandieriui,dalyvaujant prokurorei Ingridai Gureckienei,nuteistajam D. D.,jo gynėjui advokatui Vidmantui Omilevičiui,nukentėjusiajam T. B.,jo atstovei advokatei Danguolei Mikalauskaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. D. ir nukentėjusiojo T. B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 20 d. nuosprendžio, kuriuo D. D., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. ir nuteistas 1 metams 9 mėnesiams laisvės atėmimo, pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. ir nuteistas 10 mėnesių laisvės atėmimu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Civilinio ieškovo UAB „Omnitel“ civilinis ieškinys patenkintas, priteista iš D. D. UAB „Omnitel“ naudai 2499 Lt turtinei žalai atlyginti.

Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys patenkintas, priteista iš D. D. Valstybinės ligonių kasos naudai 2045,71 Lt už T. B. gydymą.

Nukentėjusiojo T. B. civilinis ieškinys patenkintas dalinai, priteista iš D. D. T. B. naudai 230 Lt turtinei žalai atlyginti ir 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. D. nuteistas už tai, kad jis, panaudodamas fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2010-09-05, apie 3.00 val., (duomenys neskelbtini), panaudojo prieš nukentėjusįjį T. B. fizinį smurtą, t.y. sudavė nukentėjusiajam T. B. vieną smūgį į galvą, po ko pagrobė nukentėjusiajam priklausantį 30 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“, 100 Lt vertės piniginę bei 100 Lt, iš viso pagrobė T. B. turto bendros 230 Lt vertės.

Šiais savo veiksmais D. D. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d.

Be to, D. D. nuteistas už tai, kad jis pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2010-09-21, apie 17.00 val., UAB „Omnitel“ prekybos salone, esančiame (duomenys neskelbtini), paėmė iš vitrinos UAB „Omnitel“ priklausantį, 2499 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Sony Ericsson X10“, ir pasišalino iš minėto salono, tokiu būdu pagrobė UAB „Omnitel“ turtą 2499 Lt vertės.

Šiais savo veiksmais D. D. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d.

Nuteistasis D. D. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę, kuri, nuteistojo manymu, yra per griežta. Skunde nurodo, kad jis pilnai pripažino savo kaltę nuo suėmimo dienos, davė tikslius parodymus, nebandė išvengti baudžiamosios atsakomybės, dėl savo padarytų nusikaltimų nuoširdžiai gailisi. Prašo teismo atsižvelgti į šias jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir sušvelninti jam paskirtą bausmę.

Nukentėjusysis T. B. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 20 d. nuosprendį ir priteisti jam iš D. D. 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Apeliaciniame skunde nurodė, kad nesutinka su nuosprendžiu dalyje dėl jam priteistos sumos neturtinei žalai atlyginti. VTMT 2010-09-20 specialisto išvadoje Nr. G 362/10(01) nustatyti kūno sužalojimai, kurie padaryti nemažiau, kaip 5 trauminiais poveikiais ir vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl kaktikaulio kairės pusės lūžio bei galvos smegenų sumušimo su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu kairio pusrutulio srityje, sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Teismo nuosprendyje konstatuota, kad kaltinamuoju aktu D. D. inkriminuojamas vieno smūgio jam sudavimas, kaltinime nenurodant, kokie sužalojimai buvo padaryti šio smūgio pasekoje. Esant tokioms aplinkybėms, teismas padarė išvadą, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad D. D. sudavė jam vieną smūgį, kurio pasekoje nebuvo padarytas koks nors sveikatos sutrikdymas. Remiantis BPK 255 str. nuostatomis, konstatuota, kad teismas nagrinėja bylą pareikšto kaltinimo ribose.

Nukentėjusiojo nuomone, teismas nepagrįstai nevertino byloje esančios 2010-09-20 specialisto išvados, patvirtinančios jam padarytus kūno sužalojimus ir to pasekoje netinkamai įvertino patirtą neturtinę žalą. Kadangi specialisto išvadoje nustatyta, kad jam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, todėl vertinant išvadoje visus nurodytus kūno sužalojimus, D. D. inkriminuojama veika, numatyta BK 180 str. 1 d., nesikeistų ir negalima daryti išvados, kad kaltininkas būtų teisiamas už sunkesnį nusikaltimą, negu jam pateiktas kaltinimas. Specialisto išvados įvertinimas tik suteiktų pagrindą įvertinti jam patirtų sužalojimų pobūdį, pasekmes ir neturtinės žalos dydį.

Nukentėjusysis skunde nurodo, kad dėl patirtų sužalojimų jis buvo nuvežtas į VGPUL, kur buvo apžiūrėtas ir išleistas ambulatoriniam gydymui. Kadangi jam buvo labai stiprūs galvos skausmai, jis kreipėsi Santariškių ligoninę, kur buvo atlikti galvos tyrimai ir nustatyta galvos smegenų trauma, kur jis iškart buvo nukreiptas į VGPUL stacionariniam gydymui. Ligoninėje jis buvo gydytas iki 2010-09-13, vėliau buvo paskirtas ambulatorinis gydymas, kuris tęsėsi beveik tris mėnesius. Dėl nusikalstama veika jam padaryto sužalojimo jis patyrė didelius fizinius skausmus, dvasinį sukrėtimą. Kadangi jis buvo tik grįžęs iš užsienio, dar nedirbo, todėl per gydymosi laikotarpį neturėjo galimybės įsidarbinti, jautė emocinę depresiją. Sužalojimo pasekmes jaučia ir dabartinu metu bei jaučia nerimą dėl pasekmių ateityje. Nukentėjusiojo manymu, jam priteista 3000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti yra per maža ir neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų. Kaltininkas neatsiprašė, žalos nė kiek neatlygino. Mano, kad kaltininkui D. D. už padarytą nusikalstamą veiką paskirta per maža bausmė.

Teismo posėdyje nuteistasis D. D. ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusiojo T. B. apeliacinį skundą atmesti.

Nukentėjusysis T. B. ir jo atstovė advokatė prašė nukentėjusiojo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.

Apeliaciniai skundai atmestini.

Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.

Išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir nuteistojo bei nukentėjusiojo apeliacinius skundus, kolegija daro išvadą, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 20 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti nuteistojo ir nukentėjusiojo apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais, nėra pagrindo.

Nukentėjusysis T. B. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 20 d. nuosprendį ir priteisti jam iš D. D. 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Skunde nurodo, kad nesutinka su nuosprendžiu dalyje dėl jam priteistos sumos neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiojo nuomone, teismas nepagrįstai nevertino byloje esančios 2010-09-20 specialisto išvados, patvirtinančios jam padarytus kūno sužalojimus ir to pasėkoje netinkamai įvertino patirtą neturtinę žalą. Nukentėjusiojo teigimu, specialisto išvados įvertinimas tik suteiktų pagrindą įvertinti jam patirtų sužalojimų pobūdį, pasekmes ir neturtinės žalos dydį.

Kolegija sprendžia, kad nukentėjusiojo apeliacinio skundo argumentai nelaikytini pagrįstais, kad būtų pagrindas keisti skundžiamą teismo nuosprendį.

Kaip matyti iš byloje esančio kaltinamojo akto, D. D. buvo kaltinamas tuo, kad jis, 2010 m. rugsėjo 5 d., apie 3.00 val., (duomenys neskelbtini), panaudojo prieš nukentėjusįjį T. B. fizinį smurtą, t.y. sudavė nukentėjusiajam T. B. vieną smūgį į galvą ir pagrobė nukentėjusiajam priklausantį 30 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“, 100 Lt vertės piniginę bei 100 Lt, t.y. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 180 str. 1 d. (t. 2., b.l. 190-196).

Nuteistasis D. D., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju, dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 180 str. 1 d., savo kaltę pripažino visiškai, nurodydamas, kad kaire ranka sudavė nukentėjusiajam į galvą, į pakaušio sritį (t. 2., b.l. 40-41). Tokius savo parodymus jis patvirtino ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, nurodydamas, kad priėjo prie nukentėjusiojo ir trenkė jam iš nugaros, nukentėjusysis nuo smūgio nukrito. Kai nukentėjusysis gulėjo, jis jį apieškojo, ištraukė piniginę ir telefoną. Jokio kito smurto nukentėjusiojo atžvilgiu nenaudojo (t. 2., b.l. 229).

Nukentėjusysis T. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad užėjęs į kažkokio namo kiemą, pajuto stiprų smūgį į galvą, prarado sąmonę, kai atsipeikėjo, ėjo gatve ir pastebėjo, kad iš kelnių kišenės pagrobta jo piniginė ir mobilus telefonas (t. 1., b.l. 11). Vėlesnės apklausos ikiteisminio tyrimo metu T. B. parodė, kad pajutęs stiprų smūgį į galvą, jis nukrito ant žemės ir prarado sąmonę. Nurodė, kad smūgiuota buvo berods į galvos nugarinę dalį ar pakaušį. Nukentėjusysis taip pat pažymėjo, kad įvykio metu jis prisimena tik vieną smūgį į galvą, tačiau atsipeikėjęs jautė, kad galva sumušta iš kelių pusių, galbūt be sąmonės jis krito ant žemės ir taip dar labiau susižalojo (t. 1., b.l. 14). Teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu nukentėjusysis taip pat parodė, kad jis gavo smūgį į galvą, keturis mėnesius patyrė sunkius išgyvenimus, dabar jaučia nuovargį ir nepatogumus (t. 2., b.l. 232).

Specialisto išvadoje Nr. G 3562/10 (01) nurodyta, kad T. B. nustatyti kūno sužalojimai: odos nubrozdinimas dešinės ausies kaušelyje, muštinės žaizdos su odos nubrozdinimu kaktos dešinėje pusėje, odos nubrozdinimas dešiniame skruoste, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, nosies ir kairio skruosto sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu bei kraujavimu iš nosies takų, kaktikaulio kairės pusės lūžis per kaktinį sinusą, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu kairio pusrutulio srityje, galvos smegenų sumušimas lydimas kontuziniais židiniais dešinėje smilkininėje skiltyje, odos nubrozdinimai dešinio riešo sąnario ir dešinės plaštakos srityje. Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl kaktikaulio kairės pusės lūžio bei galvos smegenų sumušimo su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu kairio pusrutulio srityje, nesant ryškiems neorologiniams židininiams simptomams bei galvos smegenų suspaudimo požymiams, sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Specialistas nustatė, kad sužalojimai padaryti nemažiau kaip 5 trauminiais poveikiais (t. 1., b.l. 28).

Taigi, minėtoje specialisto išvadoje nurodyta, jog nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, jie padaryti ne mažiau 5 trauminiais poveikiais. Kaip matyti iš specialisto išvados, sužalojimai konstatuoti daugiau nukentėjusiojo galvos kaktinėje, smilkininėje bei priekinėje dalyje. Tačiau tiek nuteistasis D. D., tiek nukentėjusysis T. B. parodė, kad smūgiuota buvo vieną kartą į nukentėjusiojo galvą iš nugaros, t.y. į pakaušinę dalį. Specialisto išvadoje nenustatyta nukentėjusiojo galvos pakaušinės dalies sužalojimų. Todėl, kolegijos nuomone, tiek prokurorė, surašydama kaltinamąjį aktą, tiek pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pagrįstai nevertino Specialisto išvadoje nustatytų nukentėjusiajam padarytų sužalojimų, kadangi tokių sužalojimų pobūdžio ir lokalizacijos negalėjo patvirtinti nei pats nukentėjusysis, nei nuteistasis. Kolegija sprendžia, byloje nenustatyta jokių faktinių duomenų, kuriais būtų grindžiama nuteistojo D. D. kaltė dėl nukentėjusiajam padarytų sužalojimų.

Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai D. D. inkriminavo tik vieno smūgio nukentėjusiajam sudavimą, kurio pasekoje nukentėjusiajam nebuvo nustatytas koks nors sveikatos sutrikdymas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino specialisto išvadoje nurodytų nukentėjusiajam padarytų sveikatos sutrikdymų ir bylą išnagrinėjo pareikšto kaltinimo ribose, kaip numatyta BPK 255 str.

Kolegijos nuomone, nuteistojo D. D. kaltė dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 180 str. 1 d., 178 str. 1 d., yra visiškai įrodyta byloje esančiais faktiniais duomenimis. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė. Visos bylos aplinkybės ištirtos išsamiai ir nešališkai, nuosprendis pagrįstas teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, atitinkančiais BPK reikalavimus.

Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi byloje surinktais įrodymais, kurių pakako daryti pagrįstą išvadą, kad D. D. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė byloje esančią medžiagą. BPK reikalauja, kad teisėjai įrodymus vertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 str. 5 d.). Šioje byloje nenustatyta, kad vertinant įrodymus teismas buvo šališkas arba pažeidė BPK normas, taip pat nenustatyta aplinkybių, duodančių pagrindą abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, todėl kolegija konstatuoja, kad naikinti teismo nuosprendį nėra teisinio pagrindo.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, pripažinęs nuteistąjį D. D. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 str. 1 d., nukentėjusiojo atžvilgiu, pagrįstai priteisė nukentėjusiajam 230 Lt turtinei žalai dėl pagrobto nukentėjusiojo turto atlyginti, o atsižvelgęs į nukentėjusiojo T. B. patirtus dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, pagrįstai priteisė nukentėjusiajam 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Ši nukentėjusiajam priteista neturtinės žalos suma laikytina realia. Kolegijos nuomone, nėra pagrindo tenkinti nukentėjusiojo T. B. apeliacinį skundą dėl 20000 Lt neturtinės žalos priteisimo iš nuteistojo, kadangi tokia prašoma priteisti neturtinės žalos suma, kai byloje nekonstatuota D. D. kaltė dėl nukentėjusiajam padarytų sveikatos sutrikdymų (jam inkriminuotas tik smūgio sudavimas ir turto pagrobimas) laikytina pernelyg didele.

Kaip matyti iš skundžiamo teismo nuosprendžio, teismas, nenustatęs, kad nukentėjusiojo T. B. sveikatai atsiradę padariniai atsirado dėl D. D. nusikaltimo, tenkino civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį, priteisdamas civiliniam ieškovui iš nuteistojo D. D. 2045,71 Lt už T. B. gydymą. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Valstybinei ligonių kasai iš nuteistojo D. D. priteisė 2045,71 Lt už T. B. gydymą, kadangi D. D. kaltė dėl nukentėjusiajam padarytų sveikatos sutrikdymų nebuvo konstatuota. D. D. buvo nuteistas tik už smūgio nukentėjusiajam sudavimą bei nukentėjusiojo turto pagrobimą, todėl nuteistasis D. D. negali būti atsakingas už tai, kuo nebuvo kaltinamas ir dėl ko nebuvo nuteistas, t.y. nuteistasis D. D. neturi pareigos atlyginti Valstybinei ligonių kasai nukentėjusiojo gydymo išlaidas. Tačiau, byloje nesant skundų dėl Valstybinės ligonių kasos patenkino ieškinio (nei nuteistasis, nei nukentėjusysis, nei prokuroras, nei Valstybinė ligonių kasa neskundė teismo nuosprendžio šioje dalyje), kolegija, nagrinėdama bylą, negali išeiti iš apeliacinių skundų nagrinėjimų ribų, todėl nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį šioje dalyje.

Nukentėjusysis apeliaciniame skunde nurodo, kad nuteistajam D. D. paskirta per švelni bausmė. Nuteistasis D. D. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę, nurodo, kad jis pilnai pripažino savo kaltę nuo suėmimo dienos, davė tikslius parodymus, nebandė išvengti baudžiamosios atsakomybės, dėl savo padarytų nusikaltimų nuoširdžiai gailisi.

Kolegija pažymi, kad teismas, skirdamas bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, vadovaujasi BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str. 1, 2 dalys). ).

Kaip matyti iš skundžiamo teismo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, skirdamas D. D. bausmę, nenustatė D. D. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, atsižvelgė į D. D. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis pilnai pripažino savo kaltę, dėl padaryto nuoširdžiai gailisi. Apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad D. D. tiesiogine tyčia padarė apysunkį ir nesunkų nusikaltimus, 8 kartus teistas, naujas nusikalstamas veikas padarė praėjus neilgam laiko tarpui po laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Šios aplinkybės rodo, kad D. D. yra linkęs daryti nusikalstamas veikas, anksčiau jo atžvilgiu taikytos bausmės nepadarė teigiamo poveikio jo elgesiui ir nepasiekė keliamų tikslų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai už abi nusikalstamas veikas paskyrė nuteistajam laisvės atėmimo bausmes, kurias teisingai subendrino vadovaudamasis BK 63 str. 1 d., 4 d.

Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo D. D. paskirta bausmė už kiekvieną nusikalstamą veiką, tiek subendrinta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra nei per švelni, nei per griežta, ji atitinka Lietuvos Respublikos BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, todėl nei švelninti, nei griežtinti nuteistajam paskirtą bausmę, nėra pagrindo. Kolegijos nuomone, nuteistasis D. D. nedaro tinkamų išvadų dėl savo elgesio, nenori paklusti visuotinai privalomoms elgesio taisyklėms, toliau linkęs nesilaikyti teisės normų reikalavimų, nusikalsti, todėl švelnesnėmis bausmėmis Lietuvos Respublikos BK 41 str. įtvirtinti bausmės tikslai negali būti pasiekti ir jam pagrįstai skirta griežčiausia inkriminuotų straipsnių sankcijose numatyta bausmė – laisvės atėmimas, jos trukmė nustatyta mažesnė, nei laisvės atėmimo bausmių vidurkis.

Esant nurodytoms aplinkybėms, kolegija daro išvadą, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 20 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti nuteistojo D. D. ir nukentėjusiojo T. B. apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais, nėra pagrindo.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo D. D. ir nukentėjusiojo T. B. apeliacinius skundus atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo.

Kolegijos pirmininkė (parašas) Teresėlė KazlauskienėTeisėjai (parašas) Stasys Lemežis(parašas) Virginija Pakalnytė – TamošiūnaitėNuorašas tikras:Kolegijos pirmininkė Teresėlė Kazlauskienė