- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Data
- 2009-06-08
- Bylos Nr.
- 1A-249-106-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Rasa Valentinienė (pirm.), Linas Pauliukėnas, Juozapas Surblys
- Nuteistasis
- V. N.
- Advokatai
- Juozas Ančiukaitis
- Kategorijos
Pranešėja R.Valentinienė Teisėjas M.MartinaitisBaudž. byla Nr. 1A–249-106/2009Procesinio sprendimo kategorija:1.2.26.2.1, 2.1.7.4. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
nutartis
2009 m. birželio 8 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rasos Valentinienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. N. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 9 d. nuosprendžio, kuriuo V. N., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d. ir nuteistas aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., ši bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su Vilniaus apygardos teismo 2005-09-26 nuosprendžiu neatlikta laisvės atėmimo bausme ir nustatyta galutinė trejų metų laisvės atėmimo bausmė pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. N. nuteistas už tai, kad jis, 2007 m. birželio 14 d. apie 22 val., Klaipėdos r., kelio Kaunas-Jurbarkas-Šilutė–Klaipėda 221 km, būdamas neblaivus, kitų asmenų akivaizdoje, demonstruodamas akivaizdžią nepagarbą aplinkiniams, dėl chuliganiškų paskatų trukdė bei neleido internetinio portalo ,,lrytas.lt“ žurnalistei R. B. ir UAB ,,Lietuvos rytas‘‘ korespondentui B. B. prieiti prie eismo įvykio vietos, reikalavo išjungti vaizdo kamerą, įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais nukentėjusįjį bei tyčia delnais trankė per filmavimo kamerą, o taip pat tyčia kumščiu sudavė smūgį B. B. per ranką, kurioje jis laikė vaizdo kamerą ,,PANASONIC NV GS–500, dėl to minėta kamera, nukritusi ant žemės, sugedo. Taip smurtaudamas prieš asmenį pademonstravo aiškią nepagarbą ten susirinkusiems žmonėms bei sutrikdė visuomenės rimtį.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Nurodo, kad nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka faktinių aplinkybių, buvo neįvertinti jį teisinantys įrodymai, todėl pažeisti BPK 6, 7, 20, 44 str. reikalavimai. Po avarijos R. R. paprašė, kad atvykę į įvykio vietą jiems nežinomi asmenys nefilmuotų ir nefotografuotų jo ir vaiko. Apeliantas taip pat prašė to nedaryti, bet šie žmonės nepaisė prašymų. Tai sukėlė daugelio aplinkui buvusių žmonių nepasitenkinimą, todėl jis B. B. pasakė necenzūriškai bei mėgino ranka uždengti vaizdo kamerą. Pastarasis toliau filmavo, todėl jis galėjo su ranka kliudyti kameros objektyvą, dėl to ji nukrito. Mano, kad jis neatliko veiksmų, atitinkančių nusikaltimo, numatyto BK 11 str., 284 str., sąvoką. Jis nesiekė sutrukdyti viešosios tvarkos, pažeminti ar negerbti kitų žmonių, neatliko nei vieno tyčinio veiksmo, kuriuo būtų siekiama sužaloti asmenį ar turtą. B. B. teisme patvirtino, kad nuteistasis nėra kaltas dėl nusikalstamų veiksmų prieš jį, nes jam negrasino, smurtinių veiksmų nenaudojo, o nukentėjusiajam sudavė kitas žmogus. Apylinkės teismas konstatavo, kad kitų asmenų veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties, todėl ir apelianto veiksmai negali būti nusikalstami. Tai teigia todėl, kad nėra nusikalstami veiksmai net tų asmenų, kurie galimai sudavė nukentėjusiajam, ar tų, kurie taip pat keikėsi. Nurodo, kad policininkas L. G. pats buvo gana brutalus prieš jį ir dėl to jo parodymai subjektyvūs. Iš video diskelio įrašo negalima daryti tokių išvadų, kurias padarė teismas, nes įvykio vietoje buvo sumaištis ir iš įrašo sunku daryti kokias nors konkrečias išvadas. Mano, kad jo veiksmai galimai atitinka administracinės atsakomybę. Teismas turėjo atsižvelgti į žmogaus privatumo aspektą, viešosios vietos specifiką.
Nuteistojo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas, remdamasis BPK 20 str. 5 d. reikalavimais, išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, pagrįstai V. N. pripažino kaltu pagal BK 284 str. 1 d. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo kitaip vertinti apylinkės teismo padarytų išvadų ar jomis abejoti.
Apeliaciniame skunde nuteistasis pripažįsta, kad nukentėjusiajam pasakė necenzūrinius žodžius dėl to, kad jis nepaisė prašymų nefilmuoti, vėliau bandė uždengti kamerą, kad nefilmuotų, tačiau mano, kad jo veiksmai nelaikytini nusikalstamais. Tokie apelianto argumentai atmestini, nes jie nepaneigia viešosios tvarkos pažeidimo, numatyto BK 284 str. 1 d., padarymo. Nuteistojo tokią gynybinę versiją paneigia nukentėjusiųjų R. B. ir B. B., liudytojų M. A., L. G., A. B., S. J., Ž. I., V. J. ir A. L., taip pat filmuota medžiaga.
Policijos pareigūnas L. G. išsamiai parodė, kad įvykio vietoje nuteistasis V. N. bei kartu buvę kiti asmenys buvo agresyviai nusiteikę. Nuteistasis, rankomis stumdamas bei dengdamas filmavimo kamerą, neleido nukentėjusiajam filmuoti autoįvykio vietos, vartojo necenzūrinius žodžius. Be to, jis apeliantą buvo pavedęs nuošaliau, kad apsiramintų, nes bijojo, kad neįvyktų muštynės. Teigia, kad buvo sutrikdyta viešoji tvarka (t. 3, b. l. 145-147). Minėto liudytojo parodymus patvirtina ne tik nukentėjusieji, bet ir kiti liudytojai, kurių parodymai nėra prieštaringi, atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes. Todėl apylinkės teismas teisingai nurodė, kad nukentėjusiųjų parodymai nuoseklūs, neprieštarauja minėtiems liudytojų parodymams. Šio liudytojo parodymus patvirtina ir filmuota medžiaga, iš kurios matosi, kad apeliantas elgėsi agresyviai, keikėsi, tyčia ranka trenkė per filmavimo kamerą, todėl abejoti ar jais netikėti nėra jokio pagrindo. Kaip minėta, šis liudytojas yra policijos pareigūnas, todėl jo, kaip policijos pareigūno viena iš funkcijų yra užtikrinti viešąją tvarką. Duomenų, kad jis gali būti šališkas, byloje nėra. Tokių duomenų, išskyrus deklaratyvų apeliacinio skundo teiginį, kad jo parodymai subjektyvūs, apeliaciniame skunde nenurodo ir nuteistasis.
Skunde apeliantas nepagrįstai nurodo, kad teismas nevertino jį teisinančių įrodymų. Nuosprendyje nurodyta, kad liudytojų R. R., M. D., D. D., G. J., V. D., V. E. ir D. E. parodymai neinformatyvūs, paviršutiniški, neatspindintys V. N. padarytos veikos. Teisėjų kolegija sutinka su šiais argumentais. Šių liudytojų parodytos aplinkybės nepaneigia nukentėjusiųjų bei kitų liudytojų parodymų ir negali vertinamos kaip nuteistojo kaltę paneigiantys įrodymai. Liudytojai M. D. ( t.3, b. l. 121-122), D. D. ( t. 3, b. l. 122) parodė, kad nuteistojo konflikto su žurnalistais nematė. Liudytojai G. J. ( t. 3, b. l. 122-123), V. E. ( t. 3, b. l. 123-124), D. E. ( t. 3, b. l. 125), V. D. ( t. 3, b. l. 147-148) davė parodymus apie savo konfliktą su žurnalistais, nuteistojo veiksmų konflikto metu nedetalizavo, kada ir kokiomis aplinkybėmis buvo sudaužyta filmavimo kamera nematė.
Skundžiamajame nuosprendyje detaliai aprašyti nuteistojo V. N. veiksmai ir išsamiai argumentuota, kodėl teismas laiko, jog jie atitinka visus nusikaltimo, numatyto BK 284 str. 1 d., sudėties požymius.
BK 284 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio straipsnio dispozicijoje nurodyti keli viešosios tvarkos pažeidimo būdai. Kadangi ši nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl turi būti nustatyta, kad asmuo minėtais būdais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką ir nori taip veikti (BK 15 str. 2 d. 1 p.). Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ir pan. Apie visuomeninės tvarkos sutrikdymą gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla ir pan. Tai vertinamieji požymiai, ir jų turinys priklauso nuo daugelio aplinkybių, taip pat nuo nusikalstamos veikos motyvų.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstyti apeliantą kaltinantys įrodymai patvirtina, kad V. N. įvairiais būdais trukdė nukentėjusiesiems filmuoti autoįvykio vietą, jų atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, be to, nuteistasis tyčia išmušė iš nukentėjusiojo B. B. rankų vaizdo kamerą, kuri nukrito ant žemės ir sugedo. Nuteistojo veiksmais buvo padaryta tiek turtinė, tiek neturtinė žala. Apeliantas tvirtina, žurnalistams neleidęs filmuoti nukentėjusiųjų, bet kaip matosi iš vaizdo įrašo, žurnalistai nukentėjusių asmenų nefilmavo, V. N., kaip ir kiti filmuoti trukdę asmenys, nesakė, kad nebūtų filmuojami nukentėjusieji, o aplamai trukdė filmuoti įvykio vietą. Liudytojas R. R., buvęs sužalotas minėtame autoįvykyje, parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, o žurnalistų įvykio vietoje nematė, nors ir teigė minėjęs, kad nebūtų filmuojama (t. 3, b. l. 121). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo įstatymo 5 str., žurnalistai turėjo teisę fiksuoti autoįvykio vietą. Nuteistojo, kuris niekaip nesusijęs su nukentėjusiais autoįvykyje asmenimis, net nėra jų pažįstamas, veiksmai, kuriais, matant daugeliui įvykio vietoje susirinkusių žmonių, buvo įžūliai trukdoma dirbti žurnalistams jų darbą, sugadinta filmavimo kamera, aiškiai demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį. Pirmosios instancijos teismas teisingai, vadovaudamasis BPK 20 str., teisingai įvertino visus byloje esančius įrodymus, nagrinėdamas bylą BPK BPK 6, 7, 20, 44 str. nustatytų reikalavimų, priešingai negu teigiama apeliaciniame skunde, nepažeidė ir padarė teisingą išvadą dėl V. N. kaltės. Apylinkės teismas teisingai nustatė apelianto veikoje BK 284 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymius, kvalifikuoti nuteistojo veiksmus tik kaip administracinės teisės pažeidimą nėra pagrindo. Kitų asmenų, kurie buvo nubausti už chuliganizmą administracine tvarka, veiksmų teisinio vertinimo šioje byloje kolegija nenagrinėja.
Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 320 str. 3 d.). Esant šioms aplinkybėms, keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
nuteistojo V. N. apeliacinį skundą atmesti.