Šiaulių apygardos teismo nutartis

2012-04-26 · Civilinė byla Nr. 2A-202-210/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-04-26
Bylos Nr.
2A-202-210/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vytautas Kursevičius (pirm.), Danutė Burbulienė, Birutė Simonaitienė
Ieškovas
D. Č.
Atsakovas
D. Č.
Trečiasis asmuo
AB „Citadele“
Išvadą teikia
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui
Advokatai
Petras Labanauskas
Kategorijos
  • 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas V. Kursevičius Civilinė byla Nr. 2A-202-210/2012Teisėja A. Monstavičienė Proceso Nr. 2-07-3-04071-2010-7
Procesinio sprendimo kategorija 75.4.3; 121.21. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. balandžio 26 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Vytauto Kursevičiaus,kolegijos narių Danutės Burbulienės, Birutės Simonaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. Č. ir atsakovo D. Č. apeliacinius skundus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovės D. Č. ieškinį atsakovui D. Č., tretiesiems asmenims AB „Citadele“ bankas, AB bankas ,,Snoras“, institucijai teikiančiai išvadą Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, santuokoje įgyto turto padalijimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė D. Č. ieškiniu kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą, prašydama:

1) nutraukti santuoką, sudarytą tarp ieškovės D. Č. ir atsakovo D. Č. (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės;

2) nutraukus santuoką, palikti pavardes: vyrui – Č., žmonai – Č.;

3) nustatyti ieškovės ir atsakovo nepilnametės dukros D. Č., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą su motina ieškove D. Č.;

4) priteisti iš atsakovo D. Č. išlaikymą nepilnametei dukrai D. Č. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis - po 400 Lt, vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirti vaiko motiną D. Č.;

5) santuokoje įgytą turtą ir prievoles padalinti tokia tvarka: - priteisti atsakovui D. Č. asmeninės nuosavybės teise 14,2705 ha žemės sklypą, įregistruotą NTR registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotą D. Č. vardu, kurio rinkos vertė - 37620 Lt; priteisti ieškovei D. Č. asmeninės nuosavybės teise 0,3610 ha žemės sklypą, įregistruotą NTR registro Nr. (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotą D. Č. ir D. Č. vardu, kurio rinkos vertė -1538 Lt, 1,0083 ha žemės sklypą, įregistruotą NTR registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotą D. Č. vardu, kurio rinkos vertė - 3328 Lt. Viso ieškovei D. Č. prašė priteisti turto už 4866 Lt. Taip pat prašė priteisti ieškovei D. Č. iš atsakovo D. Č. 15000 Lt piniginę kompensaciją už jai ir atsakovui tenkančio turto dalių skirtumą;

6) priteisti atsakovui D. Č. ir ieškovei D. Č. solidariai vykdyti prievolę AB „Citadele“ bankas pagal Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) kreditavimo sutartyje nustatytais terminais ir sąlygomis;

7) priteisti ieškovei D. Č. ir atsakovui D. Č. solidariai vykdyti įsipareigojimus AB bankui „Snoras“ pagal Naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortele sutartį Nr. (duomenys neskelbtini);

8) priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas šioje byloje.

Ieškovė nurodė, kad santuokos metu gimė dukra D. Č., kuri dar nepilnametė. Ieškovės teigimu, santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės, nes jis konfliktavo, buvo neištikimas, dėl ko ji buvo priversta gyventi atskirai ir kreiptis dėl santuokos nutraukimo. Nors ji bandė kalbėtis su atsakovu, tačiau nesusitaikė, nes jai nebuvo priimtina jo gyvenimo, vertybių sistema. Nurodė, kad atsakovas šiuo metu gyvena atskirai, šeimos materialiai neremia, dukrai išlaikymo nemoka.

Žemesnės instancijos teismas

Atsakovas D. Č. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo parengiamuosiuose posėdžiuose dalyvavo, prašė teismo skirti terminą susitaikyti, tačiau per visą bylos nagrinėjimo laiką, nesusitaikė.

Atsiliepimas

Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo AB „Citadele“ bankas prašė padalinti sutuoktinių bendrą turtą laikantis sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo pagal ieškovės pateiktą projektą. Be to, prašė nustatyti, kad nutraukus santuoką prievolės trečiajam asmeniui, kylančios iš 2006-12-08 kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) yra solidarios.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimu ieškinį patenkino: 1) nutraukė santuoką, sudarytą tarp ieškovės D. Č. ir atsakovo D. Č. (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) nutraukus santuoką, paliko pavardes: vyrui – Č., žmonai – Č.; 3) priteisė ieškovei D. Č. 0,3610 ha žemės sklypą, įregistruotą NTR registro Nr. (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), turto vidutinė rinkos vertė - 1538 Lt; 1,0083 ha žemės sklypą, įregistruotą NTR registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), turto vidutinė rinkos vertė - 3328 Lt; 4) priteisė atsakovui D. Č. 14,2705 ha žemės sklypą, įregistruotą NTR registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), turto vidutinė rinkos vertė - 37620 Lt; 5) priteisė ieškovei D. Č. iš atsakovo D. Č. 15000 Lt piniginę kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį; 6) nustatė ieškovės ir atsakovo nepilnametės dukros D. Č., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą su motina ieškove D. Č.; 7) priteisė iš atsakovo D. Č. išlaikymą nepilnametei dukrai D. Č. po 400 Lt periodinių išmokų kiekviena mėnesį nuo 2011-11-28 iki jos pilnametystės; 8) vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskyrė vaiko motiną D. Č.; 9) nustatė, kad D. Č. ir D. Č. prievolės kreditoriams AB „Citadele“ bankas pagal Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) solidarios; 10) nustatė, kad D. Č. ir D. Č. kreditorinis įsipareigojimas AB bankui „Snoras“ pagal Naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortele sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) solidarus; 11) priteisė ieškovei iš atsakovo D. Č. 731 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 3267 Lt advokato atstovavimo išlaidų; 12) priteisė valstybei iš atsakovo D. Č. 144 Lt bylinėjimosi ir 65,60 Lt pašto išlaidų; 13) sprendimui įsiteisėjus nusprendė panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010-06-03 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Teismas konstatavo, kad šalys nesiėmė jokių realių veiksmų išsaugoti santuoką tarpusavio santykių pablogėjimo metu, prisiimti atsakomybės už šeimos išsaugojimą tuo metu, kai šalys gyveno kartu, abiejų sutuoktinių supratimas apie santuoką skirtingas. Todėl padarė išvadą, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas padalino šalių įgytą nekilnojamąjį turtą pagal ieškovės pasiūlytą variantą, nurodydamas, kad tokiu būdu padalinus šalių santuokoje įgytą nekilnojamą turtą žemės sklypus, bus išlaikyta pusiausvyra ir nebus pažeisti šalių interesai. Be to, teismas pažymėjo, kad šalys kitos žemės sklypų vertės, nei nurodyta pagal VĮ Registrų centro duomenų banko išrašus nepateikė, tokiu atveju ieškovei tektų turto už 4866 Lt, o atsakovui už 37620 Lt. Todėl teismas patenkino ieškovės reikalavimą dėl 15000 Lt piniginės kompensacijos už atsakovui tenkančio turto dalių skirtumą priteisimo. Teismas išlaikymą vaikui priteisė ieškovės nurodytu dydžiu po 400 Lt periodinių išmokų iki dukros pilnametystės nuo sprendimo priėmimo dienos, nurodydamas, kad kitos datos ieškovė nenurodė.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė D. Č. prašo pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo šalių nepilnametei dukrai D. Č. priteisimo, nustatant, kad išlaikymas priteisiamas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos 2010 m. birželio 1 d. iki dukros pilnametystės. Be to, ieškovė prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas teisingai konstatavo faktinių aplinkybių, suteikiančių teisė į vaiko išlaikymą, visumą, tačiau suklydo, nustatydamas išlaikymo priteisimo momentą: pagal CK 3.200 str. iš šios konkrečios bylos aplinkybes jis sutampa su ieškinio patikimo teismui momentu, t. y. išlaikymas turi būti priteistas ne nuo 2011-11-28, bet nuo 2010-06-01. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovas parengiamuosiuose teismo posėdžiuose yra pripažinęs savo pareigą išlaikyti dukra, yra pripažinęs, kad kartu su ja negyvena ir kad neteikia išlaikymo ne todėl, kad nenori, bet dėl šiuo metu laikinai susiklosčiusios, anot atsakovo, turtinės padėties.

Apeliaciniu skundu atsakovas D. Č. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Bylą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Ieškovei D. Č. buvo priteistas 0,3610 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 1538 Lt, nežiūrint į tai, kad šį sklypą D. Č. įsigijo 2009-11-23 už asmenines lėšas jau gyvendamas separacijoje. Ieškovė teigė, kad nebegyveno kartu su atsakovu nuo 2009-09-05, nes išsikėlė gyventi kitur, o pagal CK 3.127 str. 2 d. vieno sutuoktinio prašymu teismas gali nustatyti, kad dalijamas tik turtas, bendrai įgytas iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium. Teismas priteisė iš D. Č. D. Č. 15000 Lt piniginę kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį net neįvertinęs to, kad: 1) 14,2705 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra ne 37620 Lt, o l9400 Lt; 2) atsakovas, gyvendamas atskirai, vienas pats sumokėjo 32000 Lt „Parex“ bankui (dabar AB „Citadele“ bankas) už solidariai paimtą kreditą; 3) atsakovas, pardavęs, teismui leidus, savo asmenine nuosavybe turėtą butą, davė ieškovei dukros D. Č. išlaikymui 20000 Lt.Teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, neišklausė atsakovo pozicijos, priėmė neteisingą sprendimą. Atsakovas negalėjo dalyvauti 2011-11-22 13.30 val. teismo posėdyje, nes teismo šaukimas jam nebuvo įteiktas ir jis privalėjo atstovauti kitame teisme Pakruojyje. Pagal CPK 246 str. 2 d., kai į teismo posėdį neatvyksta atsakovas, kuriam tinkamai nebuvo pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, jis neturi atstovo, teismas bylos nagrinėjimą atideda. Atsakovas nebuvo informuotas, kad nuo 2011-10-18 jis nebeturėjo gynėjo, nes advokatas Petras Labanauskas vienašališkai nutraukė su juo atstovavimo sutartį. Atsakovas neturėjo pakankamai laiko nustatytu laiku atvykti į teismą ir pasirengti bylai. Teismas nenustatė bendravimo su vaiku tvarkos. Tai būtina padaryti, nes ieškovė trukdo atsakovui matytis su dukra.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atsakovo D. Č. apeliacinį skundą ieškovė D. Č. nurodo, kad apeliacinis skundas nepagrįstas ir prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

Skyrybų procesas Šiaulių m. apylinkės teisme tęsėsi 1,5 metų, įvyko daugiau kaip 10 teismo posėdžių. Visi jie būdavo atidedami dėl atsakovo kaltės - jam paprašius arba neatvykus. Atsakovas visokiais būdais vilkino teismo procesą: pažadėdavo pateikti atsiliepimą, bet nepateikdavo; prašydavo atidėti teismo posėdį, nes ketina tartis dėl išsiskyrimo bendru susitarimu, tačiau joks susitarimas nebuvo pasiektas. Atsakovas turėjo žinoti ir žinojo apie paskirtą teismo posėdžio datą. Prieš įvykstant galutiniam teismo posėdžiui byla buvo eilinį kartą atidėta atsakovo prašymu, jam nurodžius, kad serga ir dėl to negali dalyvauti teismo posėdyje. Šiuo atveju atsakovas pats privalėjo pasidomėti, ar jo prašymas dar kartą atidėti teismo posėdį yra patenkintas, o jeigu taip - kokiai datai teismo posėdis atidėtas ir kada paskirtas sekantis teismo posėdis. Teismas atsakovui sudarė visas sąlygas ir galimybes dalyvauti teismo posėdyje, pateikti savo poziciją dėl ieškinio, teikti savo argumentus ir samprotavimus. Teismo sprendimas ir dėl turto padalijimo, ir dėl santuokos nutraukimo yra pagrįstas ir teisėtas. 14,2705 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė vertė yra 37620 Lt pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašą. Ši rinkos vertė yra pagrįsta oficialiais dokumentais ir atlikta pagal turto rinkos vertės nustatymo metodiką. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įsigytas už bendras lėšas. Tuo metu dokumentai skyryboms dar nebuvo paduoti. Atsakovas sumokėjo „Parex“ (dabar AB „Citadelė“) bankui 32000 Lt iš bendrų, santuokoje įgytų pinigų, kadangi jokių asmeninių santaupų neturėjo.Atsakovas dukros išlaikymui niekada nebuvo davęs 20000 Lt. D. Č. vengia išlaikyti savo vaiką. Ieškovė kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondą, iš kurio gavo (ir lig šiolei gauna) dalį priteisto išlaikymo, kurį turėtų mokėti vaiko tėvas – atsakovas. Tačiau teismas suklydo, priteisdamas išlaikymą ne nuo bylos iškėlimo ar ieškinio pateikimo dienos, bet nuo teismo sprendimo priėmimo: byloje buvo nustatyta, kad gyvename atskirai, atsakovas dukros išlaikyti visiškai nepadeda dabar bei nepadėjo bylos iškėlimo teisme metu.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatyti faktai ir teisiniai argumentai, kuriais ieškovės D. Č. apeliacinis skundas tenkintinas, o atsakovo D. Č. apeliacinis skundas netenkinamas.

Teisėjų kolegija primena, kad apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo taisyklių, nustatančių ir bylų nagrinėjimo ribas, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektais. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinius ir teisinius bylos pagrindus, tai yra tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai atskleidė bylos esmę, nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai kvalifikavo tarp bylos šalių susiklosčiusius teisinius santykius. Kartu apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

Teisėjų kolegija ištirtų ir teisiškai įvertintų duomenų pagrindu konstatuoja, kad absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatyta.

Apeliantas, atsakovas šioje byloje D. Č. apeliaciniame skunde, išreikšdamas savo poziciją dėl proceso apeliacinės instancijos teisme, prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir taisyklėmis. Savo prašymui pagrįsti nurodė priimto teismo sprendimo neišsamumą, įrodymų vertinimo taisyklių netinkamą taikymą, procesinių ir materialinės teisės normų pažeidimą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Teismas netenkina šio apelianto D. Č. prašymo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Išanalizavus apeliacinio skundo motyvus ir argumentus konstatuotina, kad apeliantas nenurodė svarių ir pakankamai pagrįstų argumentų, leidžiančių daryti išvadą, kad tik žodinio proceso tvarka galima nustatyti šios bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir tinkamai įvertinti apeliacinių skundų ribose priimtą pirmosios instancijos sprendimą. Tiek bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka, tiek ir rašytinio proceso tvarka bylos nagrinėjimo ribas apeliacinės instancijos teisme sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėdamas bylą, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, patikrina, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, ar nustatė ir tinkamai įvertino visas reikšmingas bylai aplinkybes, o taip pat pats įvertina įrodymus, nepriklausomai nuo to, ar juos pirmosios instancijos teismas įvertino, ar ne. Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą rašytinio proceso tvarka, nesugebėtų atskleisti ginčo esmės ir priimti teisingą sprendimą.

Apeliaciniu skundu ieškovė D. Č. prašo pakeisti skundžiamą sprendimą, nustatant, kad išlaikymas priteisiamas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2010-06-01) iki dukros pilnametystės. Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas išlaikymą šalių nepilnametei dukrai nepagrįstai priteisė nuo sprendimo priėmimo dienos.

Kolegija pripažįsta, kad ieškovės motyvas, jog teismas be pagrindo priteisė išlaikymą vaikui nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, pagrįstas. Jei teismas pripažino, kad išlaikymas nepilnamečiui vaikui turi būti priteisiamas, kartu padaroma prielaida, kad jis turi būti mokamas nuo ieškinio pateikimo teismui momento. Atkreiptinas dėmesys, kad analogišką reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo momento ieškovė reiškė ir teismui pateiktame ieškinyje (b. l. 65, t. 1). Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovas iki pat teismo sprendimo priėmimo dienos teikė vaikui kokį nors išlaikymą. Priešingai, ieškovė savo 2011-03-23 procesiniame dokumente dėl ieškinio dalyko pakeitimo teigė, kad atsakovas išlaikymo savo vaikui neteikia (b. l. 6, t. 2). Šiuos ieškovės teiginius patvirtina ir antstolio Andriaus Liaškovo 2011-04-11 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) apie vykdymo eigą, iš kurios matyti, kad atsakovas išlaikymo yra skolingas 5000 Lt (b. l. 22, t. 2). Tai irgi patvirtina, kad vaikui išlaikymas nebuvo teikiamas nuo ieškinio padavimo teismui dienos. Tokiu atveju laikytina, kad išlaikymas nepilnametei šalių dukrai turi būti priteisiamas nuo jos teisės į išlaikymą atsiradimo dienos (CK 3.200 str.). Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, tenkinant ieškovės apeliacinį skundą, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo šalių nepilnametei dukrai D. Č. priteisimo keistinas, nustatant, kad išlaikymas priteisiamas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2010-06-01) iki dukros pilnametystės (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Atsakovas D. Č. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nenustatė bendravimo su vaiku tvarkos.

Iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovė pirminiame ieškinyje nurodė sutinkanti, kad atsakovas netrukdomai bendrautų su dukra ir dalyvautų jos auklėjime (b. l. 62, t. 1). Todėl reikalavimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo teisme nebuvo reiškiamas. Tai, kad nedraudžia vaikui bendrauti su atsakovu, ieškovė patvirtino ir 2011-11-22 teismo posėdyje (b. l. 91, t. 2). Be to, netgi teikdamas teismui savo pasirašytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, atsakovas sutiko, kad bendravimo su vaiku tvarka nereikalinga (b. l. 149, t. 1). Tokio reikalavimo nei pirmojoje, nei apeliacinėje instancijoje nereiškė ir atsakovas, apsiribodamas tik apeliaciniame skunde abstrakčiai išsakytu argumentu, jog skundžiamame sprendime nenustatyta bendravimo su vaiku tvarka. Nesant pareikšto reikalavimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo nei šalių ginčo šiuo klausimu, nagrinėjant civilinę bylą, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo spręsti dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo (CPK 265 str. 2 d.). Kartu atkreiptinas atsakovo dėmesys į tai, kad ieškovei trukdant bendrauti su vaiku jis bet kada gali kreiptis į teismą ieškiniu prašydamas nustatyti bendravimo su vaiku tvarką (CK 3.175 str.).

Dėl įrodymų ir įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų taikymo.

Apeliantas atsakovas D. Č., nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu turto padalijimo dalyje savo apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertindamas įrodymus pažeidė ir materialinės ir procesą reglamentuojančias teisės normas, tačiau detaliau kuo pasireiškė pažeidimas nepaaiškino. Byloje nustatyta šalių bendrąją jungtinę nuosavybę sudaranti turto masė, kuri įgyta šalims esant santuokoje ir šio turto rinkos vertė. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas šalių santuokinį turtą (turimus žemės sklypus) ir jų vertes rėmėsi rašytiniais byloje esančiais įrodymais – Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenų banku (b. l. 8 – 18, t. 2.). Kitų duomenų, paneigiančių ar kitaip reglamentuojančių turto priklausomybę ir jo vertę byloje nėra, atsakovas tokių nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nei kartu su paduotu apeliaciniu skundu nepateikė. Todėl vertinant atsakovo argumentus ir byloje esančius duomenis, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus apie šalių įgytą ir turėtą santuokinį turtą. Atsakovas neįrodė, kad dalis šio turto – būtent jo apeliaciniame skunde nurodomas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) buvo įgytas už jo asmenines lėšas. Pažymėtina, kad apelianto nurodomas turtas – žemės sklypas esantis (duomenys neskelbtini), kurio Unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra įregistruotas abiejų sutuoktinių vardu, kaip jų bendroji jungtinė nuosavybė ir įregistruotas dar 2009 m. lapkričio 23 d. Gi ieškinys teismui dėl ištuokos ir turto padalijimo paduotas 2010 m. birželio 1 d. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad šio turto įgijimui jis sukaupė ir turėjo asmeninių, ne šeimoje sukauptų piniginių lėšų, ar kad šias lėšas įgijo gyvendamas separacijoje su ieškove, todėl pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, padarė teisingas išvadas dėl turto priklausomybės sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės pagrindu. Taip pat ir dėl viso ginčijamo turto vertės, nurodomos ieškovės ieškinyje, kuri visiškai atitinka to paties Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodytas vertes (b. l. 8 – 18, t. 2).

Apeliaciniame skunde apeliantas – atsakovas D. Č. teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, todėl jais remdamasis priėmė neteisingą sprendimą. Teisėjų kolegija su tokiais apelianto skundo argumentais nesutinka. Aiškindamas įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, kasacinis teismas ne kartą yra pasakęs, kad įrodinėjimo procese teismas priima bylos šalių teikiamus įrodymus ir vertina ne tik kiekvieno pateikto įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą; įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, sprendęs, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų paneigiančių tokias išvadas; faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teisėjų kolegija visumos byloje pateiktų įrodymų, pirmosios instancijos teismo nustatytų ir apeliaciniuose skunduose pateiktų faktų pagrindu konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje pateiktus ir esančius įrodymus, įvertino jų visetą ir padarė teisingas išvadas, kad kitų duomenų apart pateiktų į bylą, kurių pagrindu būtų galima kitaip spręsti apie dalinamo turto teisinį statusą ar jo vertę šalys, taip pat ir atsakovas nepateikė, vadinasi ir neįrodė. Atsakovas savo apeliaciniame skunde naujų įrodymų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo nustatytus reikšmingus faktus, taip pat nepateikė, todėl jo apeliacinis skundas netenkinamas.

Dėl atsakovo dalyvavimo (nedalyvavimo) teismo procese.

Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad atsakovo procesinis elgesys nagrinėjant aptariamą civilinę bylą buvo nepateisinamas. Akivaizdu, kad jis savo pasyviu elgesiu nesiekė, kad byla būtų išnagrinėta tinkamai, laiku ir mažiausiomis procesinėmis sąnaudomis, jos bereikalingai nevilkinant. Teismo posėdžių gausa, bylos nepateisinamai ilgas nagrinėjimas akivaizdžiai rodo atsakovo nerūpestingą elgesį, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovo neatvykimas yra nepateisinamas ir nutarė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Pažymėtina, kad tokiu procesiniu sprendimu teismas jo procesinių teisių teikti įrodymus, atsikirsti į ieškovės ieškinio reikalavimus teismas nepažeidė, nes atsakovas per visą bylos nagrinėjimo laiką – nuo 2010 m. birželio 1 d. iki teismo sprendimo priėmimo – 2011 m. lapkričio 28 d. neteikė savo argumentų (atsiliepimo) į ieškinio ir patikslinto ieškinio reikalavimus.

Todėl esant visumai šių argumentų atsakovo D. Č. apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo šalių nepilnametei dukrai D. Č. priteisimo pakeisti, nustatant, kad išlaikymas priteisiamas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2010 m. birželio 1 d.) iki dukros pilnametystės.

Likusioje dalyje Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Vytautas KursevičiusTeisėjai Danutė BurbulienėBirutė Simonaitienė