Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje išnagrinėjęs V. G. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-07-05 nutarties, kuria atmestas V. G. skundas dėl Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2011-05-31 nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 181 str. 3 d. numatyto nusikaltimo požymius,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

V. G. kreipėsi į Panevėžio apygardos prokuratūrą, prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo turto prievartavimo pagal BK 181 str. Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas M. R. 2011-05-31 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 181 str. 3 d. numatyto nusikaltimo požymius. V. G. nesutinkant su šiuo sprendimu, jis buvo apskųstas teismui. Skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-07-05 nutartimi V. G. skundas dėl Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2011-05-31 nutarimo panaikinimo atmestas.

Skundu V. G. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-07-05 nutartį priimti naują sprendimą – įpareigoti Panevėžio apygardos prokuratūrą atlikti ikiteisminį tyrimą dėl galimo A. ir V. G. turto prievartavimo. Teigia, kad ši teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, prieštarauja teisminei praktikai, nutartyje demonstruojamas baudžiamojo įstatymo, kitų Lietuvos ir Europos teisės normų, užtikrinančių žmogaus pažeistų teisių gynimą, ignoravimas. Skundžiamoje nutartyje nenagrinėtos ir nevertintos baudžiamojo įstatymo prasme daugumos jos skunde nurodytų aplinkybių, kurių pagrindu prašyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 181 str. 3 d. Ikiteisminio tyrimo teisėjo motyvas dėl BK 181 str. 3 d. numatytos nusikalstamos veikos požymių nebuvimo grindžiamas tik intuicija, prielaidomis, o ne objektyviu surinktos ikiteisminio tyrimo medžiagos vertinimu. Todėl pagrįstai abejojama, ar ikiteisminio tyrimo teisėjas susipažino su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga. Pareiškėjos manymu, ikiteisminio tyrimo teisėjas netinkamai ir neteisingai baudžiamosios teisės požiūriu vertino bylos medžiagą, surinktos medžiagos viseto neanalizavo. Ikiteisminio tyrimo teisėjas nutartyje aptarė vos kelių liudytojų parodymus, o padarytos išvados faktiškai prieštarauja bylos objektyviems duomenims. Pareiškėjos manymu, byloje yra pakankamai turto prievartavimo požymių. Iš bylos medžiagos matyti, kad visi koncerno „X“ veiksmai buvo atliekami ir tęsiami iki šiol su tikslu užvaldyti jų šeimos turtą, o tų veiksmų pasėkoje privesto iki savižudybės jos sutuoktinio A. G. žūtis tik pakeitė reikalaujamų perduoti koncernui „X“ pinigų sumą vietoj anksčiau reikalautų 77 milijonų litų sumos dabar už šeimos narių ramybę, o neatmestina, ir gyvybę, reikalaujama sumokėti 30 milijonų litų (liud. E. R. (A. G. žento) 2011-04-13 papildomos apklausos protokolas (3 t., b.l. 163-165)). Ši faktinė aplinkybė patvirtina, kad koncerno „X“ vadovų vertimas perduoti jau dabar 30 milijonų litų nėra susijęs su civilinėmis bylomis, kadangi civilinių ieškinių suma nesumažėjo, o atvirkščiai, padidėjo iki 75,5 milijonų litų, tad turto prievartavimas negali būti dangstomas iškeltomis civilinėmis bylomis. Bylos – tik bauginimas, panaudojant psichologinę prievartą, ką aiškiai įvardijo ir pripažino Kauno miesto apylinkės teismas 2010-03-01 nutartyje. V. G. teigimu, susiduriama su tęstiniu turto prievartavimu, kadangi turint vieningą tyčią tuo pačiu motyvu, naudojant skirtingą grasinimų pobūdį, buvo kelis kartus reikalaujama iš tų pačių asmenų turto. Pareiškėja mano, kad ikiteisminio tyrimo teisėjas iš karto priėmė apriori poziciją, kad visi koncerno „X“ civiliniai ieškiniai, pradėti ikiteisminiai tyrimai yra teisingi, teisėti. Preziumuodamas koncerno „X“ veiksmų teisėtumą, teismas ignoravo byloje surinktą medžiagą, patvirtinančią koncerno „X“ nesąžiningumą, piktnaudžiavimą – vengimą grąžinti A. G. 73 000 eurų skolą, priteistą 25 000 litų baudą ir 5040 litų palūkanų, vengimą grąžinti 1. 424 000 litų skolą A. G., kuri susidarė dėl jam neišmokėto darbo užmokesčio. Iš Panevėžio apygardos prokuratūros 2011-05-31 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad prokurorai įžvelgė esant nusikalstamos veikos požymių, o ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas tik dėl to, kad prašymą jį pradėti pateikė ne E. R., o ji, V. G.. Pareiškėja pažymi, kad ji yra sutuoktinio A. G. teisių ir pareigų perėmėja ir būtent ji turėjo reikalavimą sumokėti koncernui „X“ 30 milijonų litų. Skunde teigiama, kad teismas netinkamai vertino tai, kad V. K., kuriam koncernas „X“ inicijavo civilinę bylą, reikšdamas 29 milijonų litų dydžio turtines pretenzijas dėl neva patirtų nuostolių, laimėjo teisminį ginčą, nes nagrinėjamu atveju yra analogiška situacija, rodanti, kad koncerno turtinės pretenzijos buvo nepagrįstos. Be to, liudytojas V. K. parodymais (2 t., b.l. 97- 118) patvirtinama koncerno „X“ taktika – siekiant turtinės naudos naudojamas ir spaudimas.

Skunde teigiama, kad turto prievartavimas buvo įgyvendinamas koncerno nariams naudojant psichinę prievartą, trūkusią ilgą laiką ir pasireiškusią baimę keliančiomis paieškomis informacijos apie A. G.. Nutartyje nurodoma, kad nors liudytojai G. A., F. S., S. P. parodymuose patvirtino, kad buvo apklausinėjami, bet tai negalima laikyti kompromituojančios medžiagos rinkimu. Pareiškėjos manymu, ši išvada iš esmės prieštarauja bylos medžiagai. Nutartyje nutylėti žodžiu pareikšti grasinimai, ką patvirtina rašytinis įrodymas – „X“ nario R. M. laiškas, kad kitas narys - R. K. „užsiims“ A. G ir B. R. ( A. G. ir jo dukra B. R.). Netrukus buvo įsitikinta, kad grasinimai realūs – melagingi įskundimai, areštai. Buvo bauginama neigiamomis pasekmėmis tuoj pat ir ateityje tiek A. G., tiek jo dukrai, dėl ko sutuoktinis labai išgyveno. Skundžiamoje nutartyje darant nepagrįstas išvadas ignoruojami daugybės liudytojų (G. K., K. K., R. S., A. J., E. Š.), patvirtinančių prievartos taikymą, siekiant užvaldyti A. ir V. G. šeimos turtą. Pareiškėjos manymu, skundžiamoje nutartyje subjektyviai ir ignoruojant ikiteisminio tyrimo faktus vertinamas G. šeimos sistemingas bauginimas ir psichinės prievartos naudojimas. Tai kelia abejones dėl ikiteisminio tyrimo teisėjo nepriklausomumo. V. G. manymu, tikėtina tai, kad koncernas „X” iš anksto suplanavo turtines pretenzijas A. G. šeimai, atsižvelgdamas į valdomo turto vertę. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad koncernas „X“ kreipėsi į Panevėžio apygardos prokuratūrą, kad mažiau nei mėnesį laiko trukęs ikiteisminis tyrimas dėl A. G. galimo privedimo prie savižudybės nebūtų atliekamas, t.y. siekė jo nutraukimo (t.. 7. b.l. 156). Tikėtina, kad koncernui „X“ tai kėlė nerimą, nes jei ikiteisminis tyrimas būtų atliktas išsamiai ir nešališkai, kalti asmenys turėtų būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

Teismo posėdyje pareiškėja prašė tenkinti jos skundą.

Skundas atmetamas.

Išnagrinėjęs skundo argumentus, pateiktą baudžiamąją bylą bei skundžiamą teismo nutartį ir prokuroro nutarimą teismas konstatuoja, kad ikiteisminis tyrimas dėl V. G. skunduose nurodomų aplinkybių nepradėtas pagrįstai.

BK 2 str. 1 d. numatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu, o to paties straipsnio 4 d. teigiama, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. BPK 166 str. numatytos dvi ikiteisminio tyrimo pradėjimo vados – tai skundo, pareiškimo ar pranešimo apie nusikalstamą veiką gavimas ir prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. Atsisakymą pradėti ikiteisminį tyrimą reglamentuojantis BPK 168 straipsnis įtvirtina išimtį ir skelbia, kad prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tik esant vienai iš dviejų įstatymo leidėjo numatytų alternatyvių sąlygų – kai skunde, pareiškime ar pranešime apie nusikalstamą veiką nurodyti faktai yra akivaizdžiai neteisingi arba yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės. Taigi tuo atveju, kai iš gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo nėra galimybės patikimai nuspręsti, ar nusikalstama veika iš tikrųjų buvo padaryta, ikiteisminis tyrimas turi būti pradėtas. Tačiau proceso pradėjimas nesant tam pagrindo galėtų būti vertinamas kaip neleistinas žmogaus teisių varžymas, todėl jei nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas.

V. G. skunde nurodo koncerno „X“ veiksmuose esant BK 181 str. 3 d. numatytos nusikalstamos veikos požymių, suponuojančių ikiteisminio tyrimo pradėjimą. Tačiau skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad skunde minimi koncerno „X“ veiksmai šiai dienai nesudaro jokios nusikalstamos veikos sudėties, kas atitinkamai sąlygoja atsisakymą pradėti ikiteisminį tyrimą. Tiek skundžiamame prokuroro nutarime, tiek skundžiamoje teismo nutartyje išdėstyti išsamūs ikiteisminio tyrimo nepradėjimo argumentai, su kuriais visiškai sutinka ir skundą nagrinėjantis teismas. Skundą nagrinėjantis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog pareiškėjos skunde minimas koncerno „X“ reikalavimas sumokėti 30 milijonų litų atsirado tik prasidėjus teisminiams procesams civilinėse bylose, kur oficialiai reiškiamas piniginis reikalavimas. Todėl iš teisinių santykių išplaukiantis reikalavimas, pateiktas bendrame kontekste pokalbio metu, šiuo atveju neleidžia konstatuoti jo nusikalstamo pobūdžio. Tačiau pažymėtina, kad teisminiam procesui civilinėje byloje dėl koncerno „X“ pareikšto piniginio reikalavimo pasibaigus jų nenaudai, galėtų būti svarstomas ikiteisminio tyrimo dėl minėtos bendrovės galimo sukčiavimo, teismui paduodant iš anksto žinomai nepagrįstą pareiškimą tikslu savo naudai ar kitų naudai įgyti svetimą turtą, klausimas.

Atsižvelgdamas į teismui pateiktos medžiagos duomenis bei aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šiuo metu turimi duomenys nesuteikia jokio pagrindo manyti, kad koncerno „X“ veiksmuose yra BK 181 str. 3 d. numatytos veikos požymių, todėl ikiteisminis tyrimas dėl V. G. skunde nurodytų aplinkybių nepradėtas pagrįstai.

Remdamasis išdėstytu skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2011-05-31 nutarimą bei dėl jo priimtą Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-07-05 nutartį pripažinti neteisėtais bei nepagrįstais ir juos naikinti nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

N U T A R I A:

Atmesti V. G. skundą ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-07-05 nutartį, kuria atmestas jos skundas dėl Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2011-05-31 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą panaikinimo.

Ši nutartis neskundžiama.