- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-18
- Bylos Nr.
- A-1072-415/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00692-2021-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas, byla perduota nagrinėti iš naujo
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius (pirm.), Beata Martišienė, Egidijus Šileikis
- Pareiškėjas
- J. N.
- Atsakovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- R. N.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. N. skundą atsakovui Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – R. N.) dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja J. N. su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti: 1) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2021 m. sausio 19 d. dokumentą „Informacija apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą“ Nr. 1IGP-193; 2) Tarnybos 2021 m. sausio 21 d. dokumentą „Vaiko situacijos vertinimo anketa“ Nr. 1VSV-122.
2. Pareiškėja paaiškino, kad uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Pažinimo medis“ mokyklos direktorė 2020 m. gegužės 6 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigą (toliau – ir Įstaiga), pranešdama apie galimą netinkamą tėvų valdžios naudojimą nepilnamečio vaiko S. N. atžvilgiu. Įstaiga UAB „Pažinimo medis“ mokyklos direktorės 2020 m. gegužės 6 d. rašto kopiją persiuntė Tarnybai ir jos teritoriniam skyriui – Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriui (toliau – ir Vilniaus skyrius). 2020 m. gegužės 18 d. pareiškėja lankėsi Tarnybos Vilniaus skyriuje ir skyriaus specialistams paaiškino UAB „Pažinimo medis“ mokyklos direktorės 2020 m. gegužės 6 d. rašto tikslą ir esmę, tikėdamasi, kad Tarnybos Vilniaus skyriaus specialistai atsakingai įvertins jos pateiktus duomenis ir tyrimą nutrauks. Ji 2020 m. rugpjūčio 24 d. Vilniaus skyriui pateikė „Prašymą dėl informacijos pateikimo apie (ne)nustatytus vaiko teisių pažeidimus“ dėl sūnaus M. N. (forma patvirtinta Tarnybos direktoriaus 2020 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. BV-226). Vilniaus skyriaus specialistai, reaguodami į jos prašymą, 2020 m. rugpjūčio 27 d. surašė dokumentą Nr. 1IGP-2619 „Informacija apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą“ dėl S. N. pagal UAB „Pažinimo medis“ mokyklos direktorės 2020 m. gegužės 6 d. pranešimą, o 2020 m. rugpjūčio 31 d. – dokumentą „Informacija apie (ne) nustatytą vaiko teisių pažeidimą“ dėl M. N., bei 2020 m. rugsėjo 4 d. – dokumentą Nr. 1VSV-1332 „Vaiko situacijos vertinimo anketa“ pagal UAB „Pažinimo medis“ mokyklos direktorės 2020 m. gegužės 6 d. pranešimą.
3. Pareiškėja nurodė, kad ji 2020 m. lapkričio mėn. sužinojo, jog atsakovas renka duomenis ir apie kitą sūnų – M. N., bet jai nebuvo žinoma, kokiu tikslu ir kieno naudai atsakovas rinko informaciją. Pareiškėjos nuomone, atsakovas tuo pažeidė teisės principą nulius commodum capere de sua injuria propria (niekas negali turėti naudos iš teisės pažeidimo). 2020 m. lapkričio 23 d. ji raštu kreipėsi į Tarnybą ir į Vilniaus skyrių, reikalaudama nutraukti neteisėtą informacijos rinkimą apie M. N., nes dėl M. N. nebuvo gauta jokio pranešimo apie galimą vaiko teisių pažeidimą, o tyrimas dėl S. N. baigtas 2020 m. rugsėjo 4 d.
4. Pareiškėjos teigimu, Tarnyba mažamečio sūnaus M. N. situacijos vertinimą atliko vadovaudamasi pranešimo dėl sūnaus S. N. galimo teisių pažeidimo, kuriame nebuvo jokios informacijos apie M. N., pagrindu. Taigi nebuvo jokio teisėto pagrindo pradėti tyrimą dėl M. N. situacijos.
5. Pareiškėjos manymu, kai pranešimas dėl vaiko teisių pažeidimų yra rašytinis, dokumentas „Informacija apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą“ nepildomas. Tarnyba iki dokumento „Informacija apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą“ rinko duomenis apie jos mažametį vaiką iš kitų institucijų, apie jokį pranešimą, kurio pagrindu atliko tyrimą, nei jos, nei jos sūnaus (M. N.) neinformavo. Tarnyba po dviejų dienų nuo dokumento „Informacija apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą“ surašymo, t. y. 2021 m. sausio 21 d., parengė dokumentą „Vaiko situacijos vertinimo anketa“, kurioje nurodyti tie patys duomenys, kaip ir dokumente „Informacija apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą“, bei pažymėta, kad nenustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui poreikį ir kad pagalba nereikalinga. Pareiškėjos nuomone, Tarnyba, 2020 m. rugsėjo 4 d. pabaigusi tyrimą dėl S. N., faktiškai jo nebaigė ir toliau neteisėtai rinko asmens duomenis, tuo pažeisdama mažamečio vaiko ir jo šeimos privataus gyvenimo neliečiamumą.
Atsiliepimas
6. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
7. Atsakovas nurodė, kad Tarnybos veiklą bei vaiko teisių apsaugą reglamentuojantys teisės aktai įpareigoja Tarnybą reaguoti į kiekvieną gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą. Tarnybos Vilniaus skyrius 2020 m. gegužės 11 d. Įstaigos pranešimą apie galimą vaiko S. N. teisės į mokslą pažeidimą. Vilniaus skyriaus specialistai gauto pranešimo apie galimą vaiko teisių pažeidimą pagrindu pradėjo pareiškėjos J. N. sūnaus nepilnamečio S. N. situacijos vertinimą. Atliekamo tyrimo metu paaiškėjo aplinkybės, kad kitas pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens sūnus M. N. galbūt nelanko priešmokyklinio ugdymo grupės. Šią aplinkybę, anot atsakovo, Tarnybai ir Vilniaus skyriui patvirtino ir motina J. N. 2020 m. rugsėjo 1 d. rašte „Reikalavimas nutraukti neteisėtus mano šeimos atžvilgiu veiksmus ir pateikti informaciją“, adresuotame Tarnybai ir Vilniaus skyriui.
8. Vilniaus skyriaus specialistai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatomis, 2020 m. rugsėjo 2 d. vykusio pasitarimo, kuriame buvo aptariamas S. N. atvejis, atkreipė dėmesį į tai, kad kitas pareiškėjos sūnus M. N. 2019–2020 m. m. galimai turėjo dalyvauti priešmokykliniame ugdyme, todėl nusprendė vertinti ir nepilnamečio M. N. situaciją (pasitarimo protokolas nebuvo rašomas). Tuo metu Tarnybos skyriui dar nebuvo žinoma, kad nepilnametis M. N. turi (duomenys neskelbtini). Vilniaus skyriaus specialistai, nagrinėdami susidariusią situaciją, negalėjo išklausyti nepilnamečio M. N. nuomonės, nes tėvai su Vilniaus skyriaus specialistais nebendradarbiavo, nagrinėjant pranešimą dėl jų sūnaus S. N., informacijos Vilniaus skyriui neteikė, todėl nesant kitų galimybių nagrinėti vaiko situaciją ir įvertinti, ar tėvai tinkamai įgyvendina tėvų valdžią savo sūnaus M. N. atžvilgiu, buvo priimtas sprendimas užklausti kitas įstaigas, kurios gali turėti reikšmingos informacijos apie vaiką. Vilniaus skyriaus specialistai, atlikę teisės aktuose nustatytus veiksmus, visapusiškai įvertino situaciją ir tik tuomet, atsižvelgdami į nustatytas aplinkybes, 2020 m. gruodžio 3 d. surašė pasitarimo dėl M. N. situacijos vertinimo anketos pildymo protokolą Nr. 1SP-226, 2021 m. sausio 19 d. – dokumentą „Informacija apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą“ Nr. 1IGP-193, 2021 m. sausio 21 d. – dokumentą – „Vaiko situacijos vertinimo anketa“ Nr. 1VSV-122. Vaiko situacijos vertinimo dokumentai susipažinimui tėvams buvo išsiųsti jų nurodytu elektroniniu paštu 2021 m. sausio 25 d., tačiau jiems atsisakius susipažinti su 2021 m. sausio 21 d. dokumentu „Vaiko situacijos vertinimo anketa“ Nr. 1VSV-122, minėtas dokumentas 2021 m. sausio 29 d. pakartotinai buvo išsiųstas registruotu laišku.
Atsiliepimas
9. Trečiasis suinteresuotas asmuo R. N. atsiliepime į skundą nurodė, kad palaiko skundą ir jame keliamus prašymus.
II.
10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. spalio 26 d. sprendimu pareiškėjos J. N. skundą atmetė.
Šalies argumentai
11. Teismas nustatė, kad pareiškėja skundu prašo panaikinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. A1-803 „Dėl Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 2 priedo dokumentą „Informacija apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą“ (2021 m. sausio 19 d. Nr. 1IGP-193) ir Tvarkos aprašo 2 priedo dokumentą „Vaiko situacijos vertinimo anketa“ (2021 m. sausio 21 d. Nr. 1VSV-122). Kaip matyti iš dokumento „Informacija apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą“ 2.1 punkto, būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį arba vaiko apsaugos poreikį Tarnybos Vilniaus skyrius nustatė UAB „Pažinimo medis“ ir Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos pranešimų pagrindu, kurie Tarnybos Vilniaus skyriuje buvo gauti 2020 m. gegužės 11 d. ir užregistruoti Nr. 1VTP-1229 bei papildomos informacijos, gautos nagrinėjant minėtus pranešimus, pagrindu.
Žemesnės instancijos teismas
12. Taip pat teismas nustatė, jog į Vilniaus skyrių 2020 m. gegužės 6 d. raštu „Pranešimas dėl galbūt netinkamo tėvų valdžios naudojimo nepilnamečiui vaikui“ (toliau – ir Pranešimas) kreipėsi pradinės mokyklos „Pažinimo medis“ direktorė, kuriame ji, be kita ko, nurodė, kad nepilnamečiui vaikui S. N. neleidžiama jungtis prie nuotolinių pamokų, o vaikas mokomas savarankiškai namuose. Į Tarnybą ir Vilniaus skyrių 2020 m. gegužės 8 d. raštu Nr. (6.1.-2020-346)2-467 „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir Raštas) kreipėsi ir Įstaiga, prašydama įvertinti nepilnamečio S. N. padėtį šeimoje ir galimą jo teisės į mokslą pažeidimo aplinkybes. Rašte buvo nurodyta, kad pagal pateiktą mokyklos informaciją tėvai 2020 m. kovo 31 d. pateikė prašymą mokyklai dėl mokymo sutarties nutraukimo, tačiau 2020 m. balandžio 29 d. išreiškė norą sutarties nenutraukti. Mokykla Įstaigai pateikė informaciją apie tai, kad vaikas nuo 2020 m. kovo 23 d. galimai nedalyvauja ugdymo procese, t. y. neprisijungia prie nuotolinio mokymo. Tarnybos Vilniaus skyriaus specialistai 2020 m. rugpjūčio 27 d. parengė Tvarkos aprašo 1 priede numatytą dokumentą „Informacija apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą“ Nr. 1I-GP-2619, o 2020 m. rugsėjo 4 d. – Tvarkos aprašo 2 priede numatytą dokumentą „Vaiko situacijos vertinimo anketa“. Vilniaus skyriaus specialistams, atlikus nepilnamečio S. N. situacijos vertinimą, išaiškėjo papildomos aplinkybės apie S. N. jaunesniojo brolio M. N. galimą teisių pažeidimą.
13. Tarnybos dokumentas „Informacija apie (ne) nustatytą vaiko teisių pažeidimą“ (registracijos data 2020 m. rugpjūčio 31 d., registracijos numeris 1SD-6251) patvirtino, kad Tarnybos Vilniaus skyriaus specialistai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 31¹ straipsnio, Ugdymosi šeimoje įgyvendinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 504 „Dėl ugdymosi šeimoje įgyvendinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 10.5 punkto ir Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-1049, 11.2 punkto nuostatomis, šiame dokumente pažymėjo, kad Vilniaus skyrius atlieka J. N. ir R. N. šeimos vertinimą dėl galbūt pažeidžiamų vaiko – M. N. teisių į mokslą. Dėl tėvų nebendradarbiavimo su Tarnybos Vilniaus skyriaus specialistais atvejis nebaigtas vertinti/nagrinėti.
Žemesnės instancijos teismas
14. Vilniaus skyriaus darbuotojų susitikimo, įvykusio 2020 m. gruodžio 3 d., dėl mažamečio M. N. situacijos vertinimo, protokolas Nr. 1SP-226 patvirtino, kad Tarnybos dokumentas „Informacija apie (ne) nustatytą vaiko teisių pažeidimą“ (registracijos data 2020 m. rugpjūčio 31 d., registracijos numeris 1SD-6251) išduotas M. N. motinos J. N. 2020 m. rugpjūčio 5 d. prašymu. Kaip matyti iš Mokinių registro-duomenų bazės išrašo, M. N. VšĮ „Vaivorykštės tako“ gimnaziją lankyti pradėjo nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. Mokinių registro-duomenų bazės išrašo duomenimis, M. N. nuo 2020 m. rugsėjo 22 d. lanko ir neformaliojo vaikų švietimo mokyklą ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo mokyklą – Vilniaus sportinės gimnastikos klubą „Skrydis“. Tai, kad M. N. nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. mokosi VšĮ „Vaivorykštės tako“ gimnazijos Vilniaus filiale, patvirtino ir VšĮ „Vaivorykštės tako“ gimnazijos Vilniaus filialo pateikta M. N. charakteristika, pateikta Vilniaus skyriui. UAB „Pažinimo medis“ direktorė, atsakydama į Tarnybos Vilniaus skyriaus 2020 m. spalio 5 d. raštą Nr. 1SD-7425, informavo Vilniaus skyrių, kad M. N. UAB „Pažinimo medis“ mokyklos nelankė, mokykla nebuvo sudariusi sutarties su M. N. tėvais J. N. ir R. N. dėl M. N. ugdymo mokykloje, informacijos apie M. N. ugdymą mokykla neturi. Direktorė minėtame rašte taip pat nurodė, kad M. N. buvo įtrauktas į mokinių registrą laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. spalio 11 d. M. N. darželio lankyti nepradėjo, bet dėl klaidos liko mokinių registre. Mokykla apie šią klaidą 2020 m. balandžio 30 d. raštu informavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo aplinkos skyrių. Tai, kad M. N. nelankė UAB „Pažinimo medis“ mokyklos, pripažino ir pati pareiškėja. J. N. 2020 m. rugsėjo 1 d. rašte „Reikalavimas nutraukti neteisėtus mano šeimos atžvilgiu veiksmus ir pateikti informaciją“, adresuotame Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ir Vilniaus skyriui, nurodė, kad jaunesnysis sūnus UAB „Pažinimo medis“ darželio niekada nelankė, jį į darželio vaikų sąrašą UAB „Pažinimo medis“ direktorė įrašė savavališkai, be tėvų prašymo ir sutikimo. Šią aplinkybę patvirtino ir Mokinių registro-duomenų bazės išrašas, kuriame nurodyta, kad nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. spalio 11 d. M. N. buvo įrašytas į bendrojo ugdymo mokyklos UAB „Pažinimo medis“ mokinių registrą. Vilniaus pedagoginės psichologinės tarnybos 2020 m. rugsėjo 25 d. rašte Nr. SD-221 „Dėl M. N.“, adresuotame Vilniaus skyriui, nurodyta, kad M. N. kartu su motina į Vilniaus pedagoginę psichologinę tarnybą atvyko dėl pirminio specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimo 2020 m. rugpjūčio 19 d. Minėtame rašte Vilniaus pedagoginė psichologinė tarnyba nurodė, kad berniukas ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigos nelankė, į mokyklą registruotas nebuvo, pradėtas vaiko specialiųjų ugdymosi poreikių vertinimas tarnyboje, paskirti laikai. Vilniaus pedagoginė psichologinė tarnyba, atlikusi M. N. specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimą, 2020 m. rugsėjo 28 d. Pažymoje dėl specialiųjų ugdymosi poreikių pirminio / pakartotinio įvertinimo Nr. MK-3000 pateikė išvadą, jog M. N. reikalingi (duomenys neskelbtini).
15. Liudytoja L. S. teisme parodė, kad į Vilniaus skyrių kreipėsi S. N. ugdymo mokyklos direktorė dėl to, jog S. N. galimai neužtikrinamas ugdymas, S. N. nesijungia prie nuotolinio mokymo. Liudytoja daro prielaidą, kad Tarnybos Vilniaus skyriaus vedėjos sprendimu kolegos buvo nušalinti nuo S. N. tyrimo atvejo, todėl ji gavo užduotį užbaigti pranešimo dėl S. N. galimo teisių pažeidimo tyrimą. Kartu su kolege S. M. 2020 m. rugsėjo mėnesį lankėsi S. N. ugdymo įstaigoje ir išklausė S. N. nuomonę. Tarnybos Vilniaus skyriuje užpildė dokumentą „Informacija apie (ne) nustatytą vaiko teisių pažeidimą“. Vilniaus skyriuje aptariant S. N. atvejo vertinimą, paaiškėjo ir aplinkybė, jog mokyklos UAB „Pažinimo medis“ mokinių sąrašuose buvo įrašytas ir S. N. jaunesnysis brolis M. N., kuris priešmokykliniame ugdyme niekada nedalyvavo. Kadangi S. N. tėvai su Tarnybos Vilniaus skyriaus specialistais nebendradarbiavo, todėl buvo nuspręsta nagrinėti ir M. N. atvejį, siekiant išsiaiškinti vaiko interesus. Vertinant M. N. situaciją, buvo renkama informacija iš kitų įstaigų, vyko susirašinėjimas. Tarnybos dokumentai dėl M. N. buvo parengti tik 2021 m., nes buvo renkama informacija, nuomonės, tėvai atsisakė bendradarbiauti. Liudytoja teisme patvirtino, kad Mato atvejis buvo nagrinėjamas mokyklos UAB „Pažinimo medis“ pranešimo pagrindu. Liudytoja S. M. teisme parodė, kad ji dirba Tarnybos Vilniaus skyriuje. Liudytoja parodė, kad kartu su L. S. užbaigė vertinti pranešimo apie S. N. galimą teisių pažeidimą, išklausė S. N. nuomonę. Aptariant S. N. atvejo vertinimą, paaiškėjo ir aplinkybė, jog mokyklos UAB „Pažinimo medis“ mokinių sąrašuose buvo įrašytas ir S. N. jaunesnysis brolis M. N., kuris priešmokykliniame ugdyme niekada nedalyvavo, todėl buvo nuspręsta nagrinėti ir M. N. atvejį. Liudytojai žinoma, kad mama dėl M. N. ugdymo kreipėsi į privačią ugdymo įstaigą „Vaivorykštės takas“. Iki tol vaiko specialiųjų ugdymosi poreikių vertinimas atliktas nebuvo. Liudytojai žinoma, kad pareiškėja 2021 metais pateikė prašymą mokyti Matą namuose. Liudytojos žiniomis, abu vaikai šiuo metu mokosi namuose. Liudytoja teisme patvirtino, kad Tarnybos dokumentai buvo parengti tik 2021 metais, nes savalaikiai įvertinti vaiko situacijos nebuvo galimybių dėl objektyvių priežasčių. Liudytoja N. Š. teisme parodė, kad 2020-2021 m. dirbo Tarnybos Vilniaus skyriuje. Nagrinėjo pranešimą dėl S. N. Buvo gautas parnešimas iš vaiko ugdymo įstaigos, jog vaikas nedalyvauja nuotoliniuose mokymuose, galimai vaikui nesudaromos sąlygos nuotoliniam ugdymui. Turėjo pokalbį su J. N., išklausė jos nuomonę. Užpildžiusi pirminius dokumentus, toliau atvejo nebenagrinėjo, nes pranešimo apie vaiko galimą teisių pažeidimą nagrinėjimas buvo perduotas kitiems Tarnybos Vilniaus skyriaus specialistams. Įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas darė išvadą, jog Vilniaus skyriaus specialistai sprendimą vertinti M. N. situaciją priėmė, turėdami tiek teisinį, tiek faktinį pagrindą.
16. Teismo vertinimu, Vilniaus skyriaus darbuotojų oficialiai surinkti duomenys mokyklos UAB „Pažinimo medis“ pranešimo pagrindu patvirtino, kad M. N. iki 2020 m. rugsėjo 1 d. jokios ugdymo mokyklos nelankė, nors ir buvo ugdymo įstaigos „Pažinimo medis“ sąrašuose. M. N. tėvai su Vilniaus skyriaus specialistais bendradarbiauti atsisakė. Šie faktai lėmė tai, kad Vilniaus skyriaus specialistai privalėjo tęsti tyrimą, siekdami įvertinti, ar dėl nustatyto pažeidimo kyla būtinybė spręsti dėl pagalbos vaikui (šeimai) poreikio. Kaip jau buvo nurodyta, reaguoti apie bet kokį galimą vaiko teisių pažeidimą, nepriklausomai nuo pranešimo gavimo būdo ir formos, Tarnybą ir jos teritorinius skyrius įpareigoja Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36 straipsnio nuostatos. Vilniaus skyriaus specialistai, tęsdami tyrimą ir atlikdami M. N. situacijos vertinimą, veikė savo kompetencijos ribose, vadovaudamiesi Tvarkos aprašo nuostatomis atliko išsamų ir objektyvų aplinkybių tyrimą.
17. Teismas sprendė, jog Tarnybos dokumentai – Tvarkos aprašo 1 priedo „Informacija apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą“ (2021 m. sausio 19 d. Nr. 1IGP-193) ir Tvarkos aprašo 2 priedo „Vaiko situacijos vertinimo anketa“ (2021 m. sausio 21 d. Nr. 1VSV-122) parengti, vadovaujantis Tvarkos aprašo nuostatomis, atitinka šių dokumentų turiniui keliamus reikalavimus, o dokumentuose nurodyta informacija yra pagrįsta faktiniais duomenimis, kurie nėra nuginčyti. Teismo vertinimu, Vilniaus skyriaus specialistai nagrinėjamu atveju veikė vaiko interesais ir jokių pareiškėjos subjektinių teisių ar įstatymų saugomo intereso nepažeidė. Teismas darė išvadą, kad Tarnybos dokumentai – Tvarkos aprašo 1 priedo „Informacija apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą“ (2021 m. sausio 19 d. Nr. 1IGP-193) ir Tvarkos aprašo 2 priedo „Vaiko situacijos vertinimo anketa“ (2021 m. sausio 21 d. Nr. 1VSV-122), yra teisėti ir pagrįsti.
III.
18. Pareiškėja J. N. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 26 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat pareiškėja prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
19. Pareiškėja teigia, jog jai nebuvo užtikrinta teisė į teisingą teismą, nes iki bylos nagrinėjimo iš esmės nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su atsakovo į bylą 2022 m. rugsėjo 21 d. patektais 38 dokumentais ir turėti šių dokumentų kopijas. Teismas piktybiškai ir pažeisdamas teisės aktu, nevykdė pareiškėjos 2022 m. rugsėjo 28 d. prašymo dėl susipažinimo su bylos dokumentais ir garso įrašu bei nepateikė dokumentų kopijų ir teismo posėdžio garso įrašo per tris darbo dienas.
20. Pareiškėjos manymu, į bylą turėjo būti šaukiami liudyti G. B. ir G. P.-B., kadangi G. B. yra atsakingas už Vilniaus skyriaus veiklą ir pasirašė 2020 m. spalio 5 d. raštą Nr. 1SD-7425, 2020 m. spalio 10 d. raštą Nr. 1SD-7672, kuriais buvo renkama informacija apie M. N., bei dalyvavo 2020 m. gruodžio 3 d. susirinkime dėl M. N. situacijos vertinimo (protokolas Nr. 1SDp-226), o G. P. 2020 m. rugpjūčio 31 d. suformavo užduotį Nr. U-141838, 2020 m. rugsėjo 2 d. suformavo užduoti Nr. U-144202, 2020 m. rugsėjo 4 d. suformavo užduoti Nr. U-145931.
21. Pareiškėja pažymi, jog nors buvo nutarta bylą nagrinėti uždarame teismo posėdyje tačiau 2022 m. vasario 21 d. teismo posėdyje dalyvavo liudytoja S. M. Be to, 2022 m. gegužės 9 d. teismo posėdyje pareiškėja nedalyvavo, nes teismas ją informavo, jog nagrinėjimas bus atidėtas dėl teisėjos nebuvimo darbe ir vykti į teismą netikslinga, tačiau su pareiškėja nebuvo derinamas kito posėdžio laikas. Pareiškėja 2022 m. gegužės 12 d. pateikė prašymą skirti posėdį kitą datą, tačiau teismas jos prašymo nenagrinėjo, kas rodo teisėjos šališkumą. Taip pat pareiškėja atkreipia dėmesį, jog Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėjama kita administracinė byla pagal pareiškėjos skundą tam pačiam atsakovui dėl kitų sprendimų, kuriuos atsakovas priėmė remiantis tuo pačiu Mokyklos Pranešimu. Minėtoje byloje buvo paskirta ta pati teisėjų kolegija kaip ir šioje byloje, tačiau, pareiškėjos įsitikinimu, šiose bylose negalėjo būti paskirta ta pati teisėjų kolegija, siekiant išvengti šališkumo. Dėl šios priežasties pareiškėja 2022 m. rugpjūčio 4 d. pateikė pareiškimą dėl teisėjų kolegijos nušalinimo, tačiau teisėjų kolegija nušalinta nebuvo.
Šalies argumentai
22. Pareiškėja nurodo, kad teismo sprendime išsamiai aprašomi mažamečio vaiko sveikatos duomenys, norint pasityčioti iš jo sveikatos ir pareiškėjos šeimos, nors šie duomenys tiesiogiai nelėmė atsakovo norėto nustatyti vaiko pažeidimo. Toks teismo sprendimas yra neetiškas ir pažeidžia geros moralės principus.
23. Pareiškėja akcentuoja, priešingai nei nurodė atsakovas ir teismas, M. N. nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. ugdėsi pirmoje klasėje teisės aktų nustatyta tvarka, už ugdymą buvo atsakinga ugdymo įstaiga, o atsakovas tyrimą atliko tuo matu, kai M. N. mokėsi pirmoje klasėje ir buvo užtikrinti geriausi vaiko interesai. Be to, teismas nepasisakė, kad atsakovas niekada nesikreipė į M. N. tėvus, kad nori susitikti su vaiku ar apsilankyti jo gyvenamojoje vietoje.
Atsiliepimas
24. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.
25. Atsakovas nurodo, jog pareiškėja turėjo galimybę susipažinti su bylos medžiaga, jos prašomi apklausti liudytojai (L. S., S. M., N. Š.) buvo iškviesti ir apklausti teismo posėdyje, o pareiškėjos abejonės dėl teismo šališkumo neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Atsakovo manymu, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
26. Atsakovas pažymi, jog Tarnybos veiklą bei vaiko teisių apsaugą reglamentuojantys teisės aktai įpareigoja Tarnybą reaguoti į kiekvieną galimą vaiko teisių pažeidimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
27. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Tarnybos dokumentų – Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo 1 priedo „Informacija apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą“ (2021 m. sausio 19 d. Nr. 1IGP-193) ir Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo 2 priedo „Vaiko situacijos vertinimo anketa“ (2021 m. sausio 21 d. Nr. 1VSV-122), teisėtumo ir pagrįstumo.
28. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjos skundą, konstatavęs, kad Tarnybos dokumentai yra teisėti ir pagrįsti, o Vilniaus skyriaus specialistai, tęsdami tyrimą ir atlikdami M. N. situacijos vertinimą, veikė savo kompetencijos ribose, vadovaudamiesi Tvarkos aprašo nuostatomis atliko išsamų ir objektyvų aplinkybių tyrimą.
29. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo padaryti proceso teisės normų pažeidimai, dėl kurių teismo sprendimas turėtų būti panaikintas, o byla perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Pareiškėja tvirtina, jog nebuvo užtikrinta teisė į teisingą teismą, nes iki bylos nagrinėjimo iš esmės nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su atsakovo į bylą 2022 m. rugsėjo 21 d. patektais 38 dokumentais ir turėti šių dokumentų kopijas; nepagrįstai į bylą liudytojais nebuvo šaukiami G. B. ir G. P.-B.; nors buvo nutarta bylą nagrinėti uždarame teismo posėdyje tačiau 2022 m. vasario 21 d. teismo posėdyje dalyvavo liudytoja S. M.; pareiškėja 2022 m. gegužės 12 d. pateikė prašymą skirti posėdį kita data, tačiau teismas jos prašymo nenagrinėjo; pareiškėja 2022 m. rugpjūčio 4 d. pateikė pareiškimą dėl teisėjų kolegijos nušalinimo, tačiau teisėjų kolegija nebuvo nušalinta; teismo sprendime netinkamai aprašomi mažamečio vaiko sveikatos duomenys, norint pasityčioti iš jo sveikatos ir pareiškėjos šeimos.
30. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
31. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2022 m. gegužės 9 d. pareiškėja pateikė Tarnybai raštą „Dėl trūkstamų dokumentų į bylą pateikimo“. 2022 m. rugpjūčio 24 d. pareiškėja J. N. pateikė prašymą Vilniaus apygardos administraciniam teismui „Dėl dokumentų iš atsakovo išreikalavimo“, kuriame nurodė, jog atsakovas 2021 m. rugpjūčio 23 d. teismo posėdžio metu buvo įpareigotas pateikti visus dokumentus, susijusius su mažamečio vaiko tyrimu, pareiškėja 2022 m. gegužės 9 d. pateikė atsakovui raštą „Dėl trūkstamų dokumentų į bylą pateikimo“, bet jis 2022 m. birželio 1 d. rašte Nr. 1SD-6188 „Dėl trūkstamų dokumentų“ nurodė, kad, vykdydami teismo įpareigojimą bei atsižvelgdami į pareiškėjos prašymą, reikalingus dokumentus teismui pateiks iki kito paskirto teismo posėdžio, todėl paprašė teismo išreikalauti iš atsakovo iki bylos nagrinėjimo pradžios (skiriant pakankamai laiko susipažinti su pateiktais dokumentais) pateikti trūkstamus dokumentus pagal pareiškėjos 2022 m. gegužės 9 d. raštą „Dėl trūkstamų dokumentų į bylą pateikimo“. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi įpareigojo Tarnybą iki 2022 m. rugsėjo 13 d. pateikti teismui visus pareiškėjos 2022 m. gegužės 9 d. Tarnybai adresuotame rašte „Dėl trūkstamų dokumentų į bylą pateikimo“ nurodytus dokumentus. 2022 m. rugsėjo 13 d. Tarnyba pateikė prašymą pratęsti Vilniaus apygardos administracinis teismo 2022 m. rugpjūčio 30 d. nutartyje nustatytą terminą iki 2022 m. rugsėjo 21 d. 2022 m. rugsėjo 21 d. Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo gautas Tarnybos raštas su pridėtais dokumentais (viso 38 lapai). Teisėja (pranešėja) 2022 m. rugsėjo 22 d. rezoliucija pridėjo šiuos dokumentus prie bylos. 2022 m. rugsėjo 26 d. pareiškėja atsiuntė teismui el. laišką, teiraudamasi, ar atsakovas įvykdė teismo 2022 m. rugpjūčio 30 d. nutartį. Teisėja (pranešėja) 2022 m. rugsėjo 26 d. rezoliucija nurodė išsiųsti pareiškėjai atsakovo raštą, kuriuo teismui pateikti dokumentai. 2022 m. rugsėjo 26 d. el. laišku, vadovaujantis teisėjos rezoliucija, pareiškėjai buvo išsiųstas Tarnybos raštas (priedas – 1 lapas). 2022 m. rugsėjo 28 d. teismo posėdžio metu pareiškėja pateikė nušalinimą visai teisėjų kolegijai. Paskelbus pertrauką, kol bus išspręstas klausimas dėl teisėjų kolegijai pareikšto nušalinimo, pareiškėjai buvo pasiūlyta susipažinti su bylos medžiaga bei atsakovo pateiktais dokumentais. Po pertraukos, pareiškėja pateikė prašymą daryti pertrauką arba atidėti bylos nagrinėjimą, kadangi neturėjo pakankamai laiko susipažinti su visais atsakovo pateiktais dokumentais, tačiau teismas pareiškėjos prašymo netenkino, nurodydamas, kad posėdžio dieną (2022 m. rugsėjo 28 d.) pareiškėjai buvo suteikta galimybė susipažinti su bylos medžiaga ir jai buvo pateikta byla, taip pat jai 2022 m. rugsėjo 26 d. buvo žinoma, kad buvo pateikti papildomi dokumentai, todėl ji galėjo atvykti į teismą ir su jais susipažinti.
32. Pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, jog jai nebuvo užtikrinta teisė į teisingą teismą, nes iki bylos nagrinėjimo iš esmės nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su atsakovo į bylą 2022 m. rugsėjo 21 d. patektais 38 dokumentais ir turėti šių dokumentų kopijas.
33. ABTĮ 49 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad proceso dalyviai turi teisę teisme susipažinti su byloje esančiais dokumentais, kita medžiaga (įskaitant elektroninę bylą) ir teismo (teisėjo) leidimu gauti mokamas jų kopijas (skaitmenines kopijas) bei išrašus.
34. Pagal ABTĮ 52 straipsnio 2 dalį proceso šalys turi teisę pareikšti nušalinimus ir prašymus, pageidavimus gauti procesinius dokumentus elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis, teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimų kitiems proceso dalyviams, liudytojams, specialistams ir ekspertams, duoti paaiškinimus, pateikti savo argumentus ir samprotavimus, prieštarauti kitų proceso dalyvių prašymams, argumentams ir samprotavimams, prašyti teismo priimti nutartį dėl bylos medžiagos neviešinimo, gauti teismo sprendimų ar nutarčių, kuriais išsprendžiama byla, nuorašus (skaitmenines kopijas), apskųsti teismo sprendimus bei nutartis ir naudotis kitomis šio įstatymo suteiktomis teisėmis.
35. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjos procesinės teisės buvo pažeistos. Kaip jau nustatyta, 2022 m. rugpjūčio 21 d. atsakovui pateiktus pareiškėjos prašytus dokumentus (iš viso 38 lapai), jie buvo pridėti prie bylos, tačiau pareiškėja apie dokumentų gavimą el. laišku buvo informuota tik 2022 m. rugsėjo 26 d., kai iki teismo posėdžio buvo likusios dvi dienos. Be to, el. laišku pareiškėjai buvo išsiųstas tik vienas lapas, o ne visi atsakovo pateikti dokumentai. Nors pareiškėjai buvo sudaryta galimybė su bylos medžiaga susipažinti teismo posėdžio dieną, tačiau ji, nurodydama, kad nespėjo susipažinti su visais dokumentais, paprašė teismo posėdį atidėti, bet teismas jos prašymo netenkinto. Taigi, įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjai buvo sudarytos kliūtys pasinaudoti ABTĮ 49 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta proceso dalyvių teise susipažinti su bylos medžiaga. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, nesudaręs galimybės pareiškėjai susipažinti su visa bylos medžiaga, neužtikrino jos teisės į visos apimties teisminę galbūt pažeistų teisių gynybą, teisės į teisingą teismą, šalių procesinio lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principų įgyvendinimą (ABTĮ 52 str. 1 ir 2 d., 56 str. 5 d.), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu.
36. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad dėl aptartų proceso teisės normų netinkamo taikymo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikinamas (ABTĮ 146 str. 1 d.), o byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 str. 1 d. 2 p.).
37. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, jog bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas turi būti susiejamas su galutinio teismo sprendimo priėmimu. Tuo atveju, kai bylos nagrinėjimas iš esmės dar nėra pasibaigęs, laikoma, kad šalis dar nėra įgijusi teisės reikalauti atlyginti bylinėjimosi išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, bei pažymima, jog šią teisę ji įgis tuo atveju, jeigu byla bus išspręsta šalies naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-151/2011). Tais atvejais, kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panaikina visą ar dalį pirmosios instancijos teismo sprendimo ir perduoda bylą arba jos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylos ar jos dalies nagrinėjimas nėra pasibaigęs. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui patenkinus pareiškėjos apeliacinį skundą ir perdavus bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, byla nėra užbaigta, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas negali būti sprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos J. N. apeliacinį skundą patenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 26 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.