Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios E. Z. (duomenys neskelbtini), atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Gribžniai“ ieškinį atsakovui E. Z. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka – viešo paskelbimo būdu. Atsakovas be pateisinamos priežasties per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl ieškovės prašymu priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Formaliai įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 14 d. E. Z. IĮ, iškelta bankroto byla. 2016 m. spalio 31 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi UAB „Bankroto lyderiai“ atstatydinta ir E. Z. IĮ bankroto administratoriumi paskirta UAB „Gribžiniai“, įgaliotas asmuo Irmantas Lengvinas. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 14 d. nutartimi įmonės valdymo organai įpareigoti per 15 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Nustatyta, kad nuo 1999 m. spalio 14 d. iki bankroto administratoriaus paskyrimo bankrutavusios įmonės savininku ir įmonės vadovu buvo E. Z.. Aukščiau minėtų teismo įpareigojimų bei įstatyme įtvirtintų pareigų atsakovas iki šiol nėra įvykdęs ir bankrutuojančios įmonės turto bei dokumentų nėra perdavęs. Bankroto administratoriaus 2016 m. gruodžio 15 dienai sudarytas bankrutuojančios įmonės balansas patvirtina, kad bankrutuojanti įmonė jokio turto neturi. Atsižvelgdamas į tai, jog bankrutuojanti įmonė ir jos savininkas neturi jokio turto teismo ir administravimo lėšoms padengti, Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. gruodžio 20 d. nutartimi nutarė taikyti E. Z. IĮ supaprastintą bankroto procedūrą. Minėta nutartimi teismas taip pat patvirtino bankrutuojančios įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą bendrai 8199,27 Eur sumai. Kadangi valstybės (administracinės nuobaudos) ir antstolės Astos Rimaitės Žičkuvienės finansiniai reikalavimai, kurie sudaro 582,05 Eur sumą, yra asmeninė atsakovo skola, ši suma neįskaičiuota į bankrutavusios įmonės žalą (nuostolius). Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. lapkričio 7 d. nutartimi patvirtino 1000 Eur sumą, kurią bankrutuojančios įmonės administratorius turėjo teisę naudoti administravimo išlaidoms apmokėti, kol kreditorių susirinkimas patvirtins administravimo išlaidų sąmatą. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. sausio 2 d. nutartimi patvirtino dar 1210 Eur (1000 Eur be PVM) administravimo išlaidų sąmatą bankroto procedūrų vykdymui, bendra bankroto byloje patvirtinta administravimo išlaidų sąmata sudaro 2210 Eur sumą. Minėtos administravimo išlaidų sąmatos ir bankroto byloje patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų suma (2210 Eur + 7617,22 Eur = 9827,22 Eur) laikytina bankrutuojančios įmonės žala, kurią įmonė patyrė dėl to, kad jos vadovas ir savininkas laiku nesikreipė į teismą ir neinicijavo bankroto bylos iškėlimo bei pažeidė kitus teisės aktų reikalavimus.

Tam, kad būtų galima taikyti įmonės valdymo organų civilinę atsakomybę, būtina nustatyti asmenų civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą (nuostolius), priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį ir kaltę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Kompetentingas valdymo organas apie tai, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), nedelsdamas privalo informuoti įmonės dalyvius arba per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus ir nustatyta tvarka sušaukti dalyvių susirinkimą. Įstatymų leidėjas šiems subjektams nustatė pareigą pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, nes įmonės administracijos vadovas ir jos savininkas (savininkai) geriausiai žino įmonės finansinę padėtį, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas gali pažeisti įmonės kreditorių interesus. Taip pat pagal ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalį įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Kreditorius, įmokėjęs pagal ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostatas numatytą sumą, ar prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal šio straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti kreditoriui įmokėtą sumą ar administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją kreditoriui ar administratoriui atsako solidariai. Jeigu atsakovas būtų kreipęsis į teismą, finansiniams rodikliams rodant įmonės faktinį nemokumą, tačiau nelaukiant, kol įmonėje faktiškai neliks turto, administravimo išlaidos būtų apmokėtos iš lėšų, gautų pardavus įmonės turtą. Jeigu atsakovas būtų kreipęsis dėl bankroto bylos iškėlimo esant situacijai, kai įmonės turto neužtenka administravimo išlaidoms apmokėti, jis būtų įpareigotas įmokėti į depozitą pinigų sumą, reikalingą administravimo išlaidoms padengti, tad šiuo atveju irgi administravimo išlaidos būtų apmokėtos.

Atsakovas, kaip bankrutuojančios įmonės savininkas ir vadovas nevykdė teisės aktais jam nustatytų pareigų, nerūpestingai bei neapdairiai valdė įmonę, laiku nevykdė kreditoriams finansinių įsipareigojimų, šių įsipareigojimų įmonei nebegalint įvykdyti pats neinicijavo bankroto bylos iškėlimo, todėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius (toliau - VSDFV Klaipėdos skyrius) kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovo valdomai įmonei. Iš Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 14 d. nutartyje nustatytų aplinkybių matyti, jog bankrutavusios įmonės įsiskolinimas VSDFV Klaipėdos skyriui yra susidaręs nuo 2000 m. spalio mėnesio. Šios aplinkybės leidžia teigti, jog jau nuo 2000 m. bankrutavusi įmonė buvo faktiškai nemoki, tačiau atsakovas nevykdė pareigos kreiptis į teismą ir inicijuoti bankroto bylos iškėlimą valdomai įmonei, įsiskolinimas ir toliau didėjo, bankrutavusi įmonė ir jos kreditoriai patyrė žalą. Egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir įmonei atsiradusios turtinės žalos. Atsakovui laiku inicijavus bankroto bylą, kai įmonė dar turėjo turto, administravimo išlaidos būtų buvusios padengtos iš šio turto, tačiau tai padaryta nebuvo, todėl atsakovas privalo atsakyti pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta ieškovei iš atsakovo priteistinas 9827,22 Eur žalos atlyginimas.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, atsakovas taip pat privalo mokėti ieškovei 5 procentų įstatymines palūkanas nuo teismo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, tačiau ieškovė nepateikė į bylą duomenų, kad būtų patyrusi bylinėjimosi išlaidas, todėl šis klausimas nespręstinas.

Kadangi ieškinys tenkintinas, iš atsakovo valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 221 Eur žyminis mokesčio, nuo kurio sumokėjimo ieškovė yra atleista (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

2017 m. balandžio 19 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi ieškovo reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovo E. Z. turto areštas, paliktinas galioti iki sprendimo įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262 straipsnio 2 dalimi, 285, 286 straipsniais teismas,

nusprendžia:

tenkinti ieškinį.

Priteisti ieškovei bankrutavusiai E. Z. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo E. Z. 9827,22 Eur žalos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 9827,22 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. balandžio 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo E. Z. 221 Eur žyminio mokesčio valstybei.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartimi atsakovo E. Z. turtui ir piniginėms lėšoms taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki sprendimo įvykdymo.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.