Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2018-04-12 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-1200-506/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-04-12
Bylos Nr.
A15.-1200-506/2018
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00821-2018-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Lilija Tarčevskaja
Kategorijos
  • 16.9.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-1200-506/2018Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00821-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.7.; 16.9.10.; 21.9.9. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. balandžio 12 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja,sekretoriaujant Viktorijai Melnikovai,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui,

viešame teismo posėdyje nagrinėjo administracinių nusižengimų bylą, kurioje protokolas surašytas E. M. (E. M.), gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dėl nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ir – ANK) 423 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialistė Skaistė Karinauskaitė 2018-03-23 surašė E. M. administracinio nusižengimo protokolą Nr. 10-ANR_P-18367-2018 dėl nusižengimų, numatytų ANK 423 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje, nurodydama, kad „E. M. 2017-11-03 apie 20.27 val. Vilniuje, V.Vaitkaus g. 9, vairuodamas automobilį Mini One, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neturėdamas šios teisės ir važiuodamas atbulas, buvo neatidus, nepaliko saugaus tarpo iš šono, jį kliudė ir apgadino. Iš eismo įvykio vietos išvažiavo, pažeisdamas KET reikalavimus. Eismo įvykio metu padaryta neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių“. Taip pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 9, 14, 126, 222 punktus.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio nusižengimo byla grąžintina administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai institucijai.

ANK 609 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinti reikalavimai administracinio nusižengimo protokolo turiniui. Pagal minėto straipsnio nuostatas administracinio nusižengimo protokole turi būti nurodoma, be kita ko, administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, vardai, pavardės, adresai, telefono numeriai ir kt.; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimas dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių; kiti bylai išnagrinėti būtini duomenys. Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, taip pat – jis yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą.

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad administraciniai teisės pažeidimai (nusižengimai) savo prigimtimi yra baudžiamojo pobūdžio (pvz., (Gradinger v. Austria, no. 15963/90, judgement of 23 October 1995; Franz Fisher v. Austria, no. 37950/97, judgement of 29 May 2001). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje vartojamas terminas „offence” reiškia „teisės pažeidimą”, kuris atitinka Lietuvos teisėje vartojamus administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) ir nusikalstamos veikos terminus (kasacinė nutartis Nr. 2K-322/2003). Tai reiškia, kad Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje išdėstyti pagrindiniai sąžiningo proceso principai taikomi ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) justicijai.

Viena iš kaltinamo nusižengimu asmens teisių yra teisė žinoti, kuo jis kaltinamas. Dokumentui, kuriuo asmeniui pareiškiamas kaltinimas, įstatymo keliami griežti turinio reikalavimai. Asmeniui pareiškiamą kaltinimą sudaro faktinės aplinkybės: inkriminuojamo pažeidimo padarymo vieta, laikas, esmė, ir šių aplinkybių teisinis vertinimas – juridinis pažeidimo kvalifikavimas. Asmeniui pareiškiamas kaltinimas turi būti aiškus, išsamus ir tikslus. Tai taikytina tiek faktinių aplinkybių išdėstymui, tiek jų teisiniam vertinimui.

Susipažinus su E. M. surašyto protokolo turiniu nustatyta, kad jis paminėtų reikalavimų neatitinka, nes jame nėra aiškiai ir konkrečiai suformuluotas kaltinimas, nėra aiškios faktinės aplinkybės.

Pažymėtina, jog E. M. protokolas surašytas dėl dviejų administracinių nusižengimų, numatytų ANK 423 straipsnio 1 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje. ANK 423 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už neturinčių teisės vairuoti transporto priemones asmenų padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių <...> sugadinimą (apgadinimą). ANK 426 straipsnio 1 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Iš E. M. surašyto protokolo nėra galimybės spręsti, ką kliudė ir apgadino E. M.: vertinant protokolo turinį reikėtų daryti išvadą, kad apgadintas asmens vairuotas automobilis Mini One, tačiau iš nuorodos protokole, kad nukentėjo A. S. ir iš papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti, jog apgadintas automobilis Honda Accord, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) Taip pat protokole teigiama, kad „padaryta neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių“. Preziumuotina, kad specialistė turėjo galvoje, be abejo, žalą, tačiau vėlgi nėra aišku, kuris automobilis, specialistės nuomone, apgadintas, kurio automobilio savininkas patyrė žalą. Taip pat nėra aišku, kurio automobilio savininkui ir dėl kokių aplinkybių protokolu nustatyta, kad žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Automobilio Mini One savininkas yra SIA „Unicredit leasing“ Lietuvos filialas (14 b. l.), o tarnybiniame pranešime nurodyta, jog bylos tyrimo eigoje šis automobilis buvo suremontuotas (16 b. l.). Tuo tarpu, kaip minėta, iš papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti, kad nukentėjo A. S. priklausantis automobilis Honda Accord, tačiau apie šio savininko patirtą (ar nepatirtą) žalą byloje jokių duomenų neteikiama, o protokole automobilis iš viso nepaminėtas. Esant tokioms aplinkybėms, teismas turi pagrindą konstatuoti, kad pateiktas administracinis kaltinimas dėl ANK 423 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo yra nekonkretus, netikslus, neaiškus. Negana to, kad teismas neturi galimybės padaryti išvadą, ar protokole nurodytos aplinkybės atitinka faktines aplinkybes ir protokole nurodytą atsakomybėn traukiamo asmens veiką, tačiau toks netikslus bei neaiškus kaltinimas, be kita ko, atima galimybę administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui gintis nuo jam pareikšto kaltinimo.

Teismo vertinimu, išdėstytos aplinkybės rodo, kad protokolas neatitinka ANK 609 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų jam keliamų reikalavimų, kartu su aukščiau nurodytais protokolo trūkumais sudaro pagrindą grąžinti administracinio nusižengimo bylą protokolą surašiusiai institucijai, jog ši tinkamai suformuluotų asmeniui reiškiamą kaltinimą bei tinkamai atliktų reikšmingų bylai nagrinėti aplinkybių, liečiančių padarytą (nepadarytą?) žalą, tyrimą.

Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas bylą, vadovaujasi nešališkumo principu. Teismo nešališkumo reikalavimas yra viena asmens konstitucinės teisės į teisingą teismą sudėtinių dalių. Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad teismo nešališkumas vertinamas pagal du aspektus: teismas turi būti subjektyviai nešališkas, tai yra, nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas, ir teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, tai yra, turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo teismo šališkumo. Dėl to konstatuotina, kad teismas, siekdamas nepažeisti nešališkumo principo, negali redaguoti institucijos surašyto protokolo ir rinkti įrodymų – juk būtent administracinio nusižengimo protokolas nustato administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribas.

Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas daro išvadą, jog E. M. surašytas administracinio nusižengimo protokolas neatitinka jam keliamų reikalavimų, nurodyti protokolo ir įrodymų trūkumai laikytini esminiais, trukdančiais nagrinėti bylą teisme, todėl yra pagrindas administracinio nusižengimo bylą grąžinti administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai institucijai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriui protokolo turinio ir įrodymų trūkumams pašalinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 609 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

administracinio nusižengimo bylą, kurioje E. M. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje, grąžinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriui tyrimui atlikti ir trūkumams pašalinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Lilija Tarčevskaja