Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2010-06-01 · Civilinė byla Nr. 2A-496-623/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-06-01
Bylos Nr.
2A-496-623/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualda Janovičienė, Algirdas Auruškevičius, Marijonas Greičius
Ieškovas
D. P.
Atsakovas
L. P.
Trečiasis asmuo
J. O.
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-496-623/2010Procesinio sprendimo kategorija 78.2.1.;121.; (S)
SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. birželio 1 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko (pranešėjo) Marijono Greičiaus,teisėjų Romualdos Janovičienės, Algirdo Auruškevičiaus,sekretoriaujant Aleksui Navickui,dalyvaujant apeliantei L. P. (pavardė santuokos liudijime – J.),ieškovui D. P. ir jo atstovui adv. Jurijui Kovalenkai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo L. P. (pavardė santuokos liudijime – J.) apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo D. P. ieškinį atsakovei L. P. , tretysis asmuo J. O. , dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (institucija dalyvaujanti procese išvadai duoti - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas D. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu (b.l. 2) prašydamas pakeisti Varėnos rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 4 d. sprendimu priteistą išlaikymą nepilnamečiui sūnui L. P. , gim. 2003-03-26, sumažinant jį iki 200 Lt kas mėnesį nuo 2009-01-01 iki sūnaus pilnametystės. Ieškovas nurodė, kad nuo priimto teismo sprendimo iš esmės pasikeitė jo materialinė padėtis, nes sumažėjo jo gaunamas atlyginimas ir jis negali mokėti tokio išlaikymo, koks buvo priteistas teismo sprendimu. Ieškovas nurodė, kad be šio sūnaus jis turi dar vieną vaiką - sūnų J., su kurio mama taip pat kartu negyvena. Darbovietė abiems vaikams išskaičiuoja vienodas sumas. Ieškovas nurodė, kad šiuo metu jis gauna maždaug apie 1000 Lt atlyginimą, tad atskaičius vaikams - po 280 Lt kiekvienam, jam lieka tik 209 Lt. Ieškovas nurodė, kad iš tokios sumos jam yra sudėtinga pragyventi, nes taip pat nuomojosi butą. Šiuo metu išsikėlė gyventi pas dėdę, nes taip reikia mažiau mokėti už nuomą. Dėdei moka 150 Lt. Ieškovas nurodė, kad jam pragyventi padeda motina. Jis nurodė, kad jam pačiam per mėnesį užtenka 300-350 Lt, todėl ir prašo sumažinti išlaikymą vaikui. Atsakovo padėtis iš esmės pasikeitė po priimto teismo sprendimo, nes dėl ekonominės krizės žymiai sumažėjo jo gaunamas darbo užmokestis. Tuo tarpu vaiko poreikiai per tą laiką iš esmės nepasikeitė. Kadangi šiuo metu materialinė atsakovės padėtis yra geresnė nei ieškovo, ji yra ištekėjusi, jos sutuoktinis gauna darbo užmokestį, todėl ji turėtų skirti didesnį išlaikymą vaikui, o ieškovo dalis vaiko išlaikyme sumažintina atsižvelgiant į jo turtinę padėtį.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepimu į ieškinį (b.l. 24-26) jo nepripažino ir nurodė, kad vaiko poreikiai yra nustatyti ankstesnėje byloje ir jie iš esmės nepasikeitė, todėl laikė, kad vaiko išlaikymui per mėnesį reikia 700 Lt, o šią pareigą turi pasidalinti abu tėvai. Šiuo metu atsakovė sūnui teikia 400 Lt dydžio išlaikymą, tuo tarpu ieškovas turėtų teikti likusią 350 Lt sumą. Tačiau ieškovas sūnui kas mėnesį moka tik po 300 Lt. Ieškovas prašydamas sumažinti jo teikiamą išlaikymą sūnui iki 200 Lt, atsakovei užkrauna dar didesnę finansinę prievolę, nors nuo 2009-01-01 sumažėjo atsakovės darbo užmokestis. Atsakovė mano, jog ieškovas tyčia susimažino savo pajamas, kad reikėtų mažiau mokėti vaikui, be to, ieškovas gyvena su trečiuoju asmeniu J. O. , tačiau norėdamas savo materialinę padėtį parodyti prastesnę, teigia, kad gyvena atskirai. Atsakovė nurodė, jog ieškovo reikalavimas sumažinti sūnui L. P. priteistą išlaikymą iki 200 Lt dydžio periodinių išmokų, yra nepagrįstas tinkamomis įrodinėjimo priemonėmis bei prieštarauja vaikų lygiateisiškumo principui. Atsakovė nurodė, kad jos materialinė padėtis taip pat yra sudėtinga, atlyginimas ne tik buvo sumažintas, bet ji dar turi įsipareigojimų kredito įstaigoms.

Žemesnės instancijos teismas

Varėnos rajono apylinkės teismas 2009 m. spalio 19 d. sprendimu (b.l. 80-83) ieškinį tenkino iš dalies. Pakeitė Varėnos rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 4 d. sprendimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui. Priteisė iš D. P. išlaikymą periodinėmis išmokomis nepilnamečiui vaikui: sūnui L. P. , gim. 2003-03-26, po 200 Lt kas mėnesį iki jo pilnametystės. Teismas nurodė, kad sumažintas išlaikymas skaičiuotinas nuo sprendimo įsiteisėjimo. Nepilnamečiui vaikui teismo sprendimu priteistų lėšų tvarkytoju iki vaiko pilnametystės paskyrė jo motiną L. P. . Priteisė iš L. P. 18, 60 Lt pašto išlaidų valstybei. Priteisė iš L. P. D. P. 54 Lt sumokėto žyminio mokesčio. Teismas nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo ginčo dėl vaiko poreikių pasikeitimo, todėl teismas laikė, kad Varėnos rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 4 d. sprendimu pripažintas vaiko išlaikymo dydis per mėnesį yra realus. Teismo nuomone, nepilnamečio vaiko poreikiai nepasikeitė, tačiau iš esmės pasikeitė ieškovo, vaiko tėvo, turtinė padėtis. Teismas sprendė, kad atsakovo materialinė padėtis per laiką nuo 2008-11-04 teismo sprendimo iki šio teismo sprendimo žymiai pablogėjo, nes jo atlyginimas sumažėjo per pusę. Atskaičius išlaikymą dviems vaikams lygiomis dalimis, ieškovui išmokamas darbo užmokestis kiek didesnis nei 300 Lt. Vaikams atskaitant po 280 Lt, ieškovui buvo išmokėta tik 209 Lt. Teismas padarė išvadą, kad D. P. materialinė padėtis šiuo metu yra labai prasta, o gydytojų pažyma patvirtina, kad jis serga hipertonine liga, kurią reikia nuolat sekti ir vartoti vaistus. Teismas sprendė, kad atsakovės materialinė padėtis šiuo metu yra žymiai geresnė, nei ieškovo - ji turi nekilnojamojo turto, santaupų ir gauna tris kartus didesnę sumą, nei ieškovas. Teismas laikė, kad tėvas, kaip asmuo mokantis išlaikymą, turėtų gauti didesnę pinigų sumą, nei išlaikymą gaunantys vaikai, kad galėtų tinkamai atkurti savo darbinį potencialą, be to suaugusiojo asmens išlaidos taip pat yra ne mažesnės, nei nepilnamečio vaiko. Atsižvelgdamas į sunkią ieškovo materialinę padėtį, teismas sprendė, kad ieškovo dalis vaiko išlaikyme mažintina 150 Lt , t.y. iki 200 Lt.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu (b.l. 88-90) atsakovė L. P. (J.) prašo Varėnos rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo D. P. ieškinį dėl išlaikymo nepilnamečiui sūnui L. P. sumažinimo atmesti bei priteisti 54 Lt sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštarauja CK 3.198 str. įtvirtintam vaikų lygiateisiškumo principui, nes pagal byloje pateiktus duomenis matyti, kad ieškovas kito savo nepilnamečio sūnaus J. P. išlaikymui skiria 300 Lt per mėnesį. Skundžiamu teismo sprendimu L. P. išlaikymui nustatyta 100 Lt mažesnė suma.

Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą pažeidė CPK 14 str. įtvirtintą betarpiškumo principą, nepatikrino byloje reikšmingų aplinkybių dėl ieškovo gyvenamosios vietos ir patiriamų išlaidų gyvenamojo būsto nuomai. Teismo išvada, kad ieškovas negyvena kartu su antra faktine šeima ir kas mėnesį turi išlaidų buto nuomai neatitinka kitų byloje esančių įrodymų. Apeliantė teigia, kad ieškovas ir toliau gyvena kartu su trečiuoju asmeniu J. O. ir nepilnamečiu sūnumi J. P. Mano, kad pozicijos, jog gyvena atskirai, ieškovas laikosi tik dėl to, kad galėtų nurodyti didesnes išlaidas ir taip siektų sūnui L. mokamo išlaikymo sumažinimo. Gyventi savo dėdės bute jis negalėtų, nes tai yra vieno kambario butas, kuriame ieškovo dėdė gyvena kartu su pilnamečiui sūnumi. Nors ieškovas nurodė, kad dėl hipertonijos jis turi sveikatos problemų, vartoja vaistus, tačiau nei jų pavadinimų, nei vaistams reikalingų išlaidų jis nenurodė bei nepatvirtino jokiomis įrodinėjimo priemonėmis.

Apeliantė teigia, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo ir jo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Kadangi ieškovas tinkamomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė savo materialinės padėties, turimų išlaidų vaistams bei būsto nuomai, mano, kad teismas nepagrįstai jomis rėmėsi, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio sumažinimo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis (duomenys neskelbtini) straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, kad nepilnamečio L. P. , gim. 2003-03-26, tėvu ir motina vaiko gimimo liudijime nurodyti ieškovas D. P. ir L. P. (pavardė santuokos liudijime – J.) (b.l. 63). Šalių santuoka nutraukta Varėnos rajono apylinkės teismo 2006-11-08 sprendimu (b.l. 5-8, civ. b.2-552-770/2008). Nutraukiant santuoką bendru sutarimu buvo susitarta, kad atsakovas mokės vaikui L. P. skirtą materialinį išlaikymą po 200 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų (b.l. 5-8, civ.b. Nr.2-552-770/2008). Varėnos rajono apylinkės teismo 2008-11-04 sprendimu išlaikymas vaikui Laurui buvo padidintas iki 350 Lt per mėnesį. Teismo sprendime buvo nustatyta, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui, jo minimaliems poreikiams tenkinti per mėnesį reikalinga 750 Lt suma. Skaičiuojant išlaikymo dydį buvo atsižvelgta į tai, kad vaikas nuo 2009 metų pradės lankyti mokyklą, į jo pomėgius, lankomus būrelius (b.l. 102-105, civ. b. Nr.552-770/2008).

J. P., gim. 2007-02-05 gimimo liudijime nurodyta, kad jo tėvas taip pat yra D. P. (b.l. 6). Moralinių buitinių sąlygų patikrinimo akte nurodoma, kad J. O. šeimą sudaro ji ir sūnus J. P. , gim. 2007-02-05 (b.l. 47). Socialiniams darbuotojams J. O. nurodė, kad su D. P. negyvena kartu jau 7 mėnesius. Tėvas vaiką lanko retai. J. O. nurodė, kad vaikui išlaikymą D. P. moka įvairiai (b.l. 47-48).

Apeliacinės instancijos teisme apeliantė L. P. (J.) paaiškino, kad jos dabartinis darbo užmokestis nuo 2010 m. pradžios sudaro 1800 Lt, dabartinis jos sutuoktinis A. J. nuo 2009 m. gruodžio 1 d. yra atleistas iš tarnybos.

Ieškovas D. P. apeliacinės instancijos teismui pateikė pažymą apie gautą darbo užmokestį UAB „Standartų spaustuvė“ 2010 m. sausio – balandžio mėnesiais, kuriame išmokėtinas ieškovui darbo užmokestis, atskaičius privalomuosius mokėjimus, bet neišskaičiuojant vaikų išlaikymui mokamų periodinių išmokų svyruoja nuo 1021, 56 Lt iki 1353, 75 Lt. Pažymoje taip pat nurodoma, kad D. P. darbo užmokestis priklauso nuo dirbto laiko ir darbų apimties.

Nors ieškovas teismo posėdyje paaiškino, kad darbdavys jam neleidžia dirbti jokio papildomo darbo, šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų (darbo sutarties) ieškovas nepateikė. Prie ieškinio pridėtoje VĮ Naujininkų poliklinikos pažymoje nurodyta, kad D. P. 2006-04-26 nustatyta pirminė arterinė hipertenzija, duomenų apie gydimąsi stacionare nėra, D. P. yra darbingas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje abi šalys teismui patvirtino, kad D. P. savo sūnaus L. nelanko, su juo nebendrauja ir jokia kita forma iš laikymo jam neteikia.

CK 3.201 str. 1 d. numato, kad teismas gali pagal vaiko tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal šį įstatymą pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t.y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas; išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-03-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2003, 2006-05-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006). Spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.).

Pagal CK 3.192 str. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Šiame CK straipsnyje yra įtvirtintas proporcingumo principas. Tai reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kt. Teismų praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2004-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-259/2004). Šiuo metu minimali mėnesio alga yra 800 Lt.

Įvertinus šioje byloje šalių nurodytas aplinkybes kolegija daro išvadą, kad ieškovo D. P. turtinė padėtis iš esmės nepasikeitė tiek, kad galima būtų sumažinti iš ieškovo priteisto materialinio išlaikymo dydį. Priimant Varėnos rajono apylinkės teismo 2006-11-04 sprendimą ieškovui jau buvo diagnozuota pirminė arterinė hipertenzija, taip pat buvo įvertinta, kad ieškovas turi 2007-02-05 gimusį sūnų J. P. , kad nuomoja būstą.

Ieškovas D. P. ir šiuo metu yra darbingas ir dirba UAB „Standartų spaustuvė“, o jo darbo užmokestis priklauso nuo dirbto laiko ir darbų apimties, duomenų, kad ieškovui draudžiama dirbti papildomai ar užsiimti kita veikla ieškovas nepateikė. Kolegija atsižvelgia į tai, kad atsakovas šiuo metu dirba, yra darbingo amžiaus ir gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą (Konstitucijos 48 str.). CK 3.192 str. numatyta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus siejama ir su pareiga susirasti tokį darbą, kurio apmokėjimas užtikrintų vaiko poreikius ir būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Antra vertus, iš pateiktų įrodymų matyti, kad taip pat sumažėjo ne tik apeliantės darbo užmokestis, bet ir pablogėjo naujai sukurtos apeliantės šeimos turtinė padėtis, nes jos dabartinis sutuoktinis A. J. nuo 2009-12-01 nebedirba.

Kolegija taip pat atsižvelgia į tai, kad nepilnamečio vaiko L. P. poreikiai, kurie vaikui augant didėja ir yra didesni, nei jie buvo 2008 m. lapkričio 4 d. sprendimo priėmimo metu. Vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį (Vaiko teisių konvencijos 31 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 16 str.). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai. Pažymėtina, kad sprendžiant išlaikymo dydžio ir formos nustatymo ar jų pakeitimo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 str. 1 d. - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą.

Taigi, kolegija sutinka su ieškovės apeliaciniu skundu ir laiko, jog pirmos instancijos teismas nepagrįstai sumažino Varėnos rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 4 d. sprendimu iš D. P. priteistų L. P. vaiko L. P. išlaikymui skirtų periodinių išmokų dydį nuo 350 Lt iki 200 Lt. Minimaliems vaiko L. P. poreikiams tenkinti reikia bent 800 Lt per mėnesį, L. P. darbo užmokestis šiuo metu sudaro 1800 Lt atskaičius privalomuosius mokėjimus, o D. P. turi galimybę faktiškai užsidirbti iki 1353, 75 Lt atskaičius privalomuosius mokėjimus, bet neišskaičiuojant vaikų išlaikymui mokamų periodinių išmokų. Todėl taikant CK 3.192 str. 3 d. įtvirtintą proporcingumo principą, pagrindo mažinti priteistą materialinio išlaikymo dydį dėl iš esmės pasikeitusios D. P. turtinės padėties nėra.

Pirmos instancijos teismas neteisingai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, taip pat materialinės teisės normas, reglamentuojančias išlaikymo dydžio pakeitimą (CK 3.192 str. 3 d., 3.201 str. 1 d.), todėl pirmos instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškovo D. P. ieškinys dėl materialinio išlaikymo vaikui sumažinimo netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n utarė:

Varėnos rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškovo D. P. ieškinį atsakovei L. P. (J.), tretysis asmuo J. O. , dėl išlaikymo dydžio pakeitimo atmesti.

Priteisti iš ieškovo D. P. atsakovei L. P. (pavardė po santuokos sudarymo – J.) 54 Lt žyminio mokesčio ir 250 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš ieškovo D. P. į valstybės pajamas 31 Lt 15 ct išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Kolegijos pirmininkas Marijonas GreičiusTeisėjai Romualda JanovičienėAlgirdas Auruškevičius