Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Elektra visiems“, atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Toplit“, atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-646-565/2016 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Elektra visiems“, atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Toplit“, ieškinį atsakovams L. L., M. P., V. D. ir Ž. E. dėl sandorių (įkeitimo lakštų) pripažinimo negaliojančiais,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės BUAB „Elektra visiems“, atstovaujamos bankroto administratoriaus „Toplit“, ieškinį atsakovams L. L., M. P., V. D. ir Ž. E. dėl 2013 m. rugsėjo 30 d. tarp ieškovės ir atsakovų sudarytų sandorių (įkeitimo lakštų) pripažinimo negaliojančiais.

Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti BUAB „Elektra visiems“ bankroto administratoriui UAB „Toplit“ skirstyti BUAB „Elektra visiems“ gautas pinigines lėšas atsakovams L. L., M. P., V. D. ir Ž. E. kaip hipotekos (įkeitimo) kreditoriams. Nurodė, kad atsakovai yra įtraukti į ieškovės kreditorių sąrašą kaip kreditoriai, kurių reikalavimai užtikrinti įkeitimu, o ieškiniu nagrinėjamoje byloje yra siekiama, kad būtų pripažinti negaliojančiais įkeitimo sandoriai, kurių pagrindu atsakovai yra įtraukti į įkeitimų užtikrintų kreditorinių reikalavimų sąrašą. Ieškinio patenkinimo atveju atsakovai būtų įtraukti į trečios eilės kreditorių sąrašą. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu ieškovė jau yra gavusi pinigines lėšas, kurios turėtų būti skirstomos kreditoriams, visų pirma – atsakovams, kurių reikalavimai pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 34 straipsnį yra tenkinami pirmiausia. Šiuo metu ieškovės bankroto administratorius neturi teisinio pagrindo šių piniginių lėšų atsakovams neišmokėti, tačiau ieškinio patenkinimo iškiltų išmokėtų piniginių lėšų susigrąžinimo iš atsakovų klausimas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 23 d. nutartimi ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.

Pirmos instancijos teismas nustatė, kad įsiteisėjusiomis Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 17 d. ir 2015 m. rugsėjo 28 d. nutartimis atsakovai M. P., V. D., Ž. E. ir L. L. įtraukti į BUAB „Elektra visiems“ hipoteka ir įkeitimu užtikrintų kreditorinių reikalavimų sąrašą. Ieškiniu ieškovė siekia pripažinti negaliojančiais sutartinio įkeitimo lakštus, kurių pagrindu atsakovų kreditoriniai reikalavimai įtraukti į hipoteka ir įkeitimu užtikrintų kreditorinių reikalavimų sąrašą. Iš sutartinio įkeitimo sandorių matyti, kad atsakovams yra įkeistos visos esamos ir būsimos ieškovės reikalavimo teisės į visas pinigines lėšas, gautinas pagal visas elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis, sudarytas su trečiaisiais asmenimis. Įvertinęs minėtas faktines aplinkybes, pirmos instancijos teismas darė išvadą, kad atsakovų reikalavimai pirmiausiai tenkinami ne iš visų ieškovės gautų piniginių lėšų, o tik iš lėšų, gautų pagal elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis, ieškovės sudarytas su trečiaisiais asmenimis. Kadangi su pakartotiniu prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikti duomenys patvirtina, kad ieškovės piniginės lėšos, kurios turi būti paskirstytos kreditoriams, yra gautos kaip paskolos, suteiktos buvusiam įmonės vadovui J. L., grąžinimas, tai teismas sprendė, kad iš šių piniginių lėšų atsakovų finansiniai reikalavimai nebus tenkinami pirmiausiai. Atsižvelgdamas į tai, kad šiuo metu nėra pateikta į bylą jokių duomenų apie tai, kad ieškovė yra gavusi piniginių lėšų, kurios turi būti paskirstytos atsakovams kaip hipotekos ir įkeitimo kreditoriams, pirmos instancijos teismas sprendė, kad šiuo metu nėra pagrindo taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

BUAB „Elektra visiems“ bankroto administratorius UAB „Toplit“ nesutinka su pirmos instancijos teismo nutartimi, atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones

Nurodo tokius esminius nesutikimo su pirmos instancijos teismo nutartimi argumentus:

1. Atsakovai, kaip kreditoriai, kurių reikalavimai užtikrinti įkeitimu (hipoteka), įgijo (įgis) teisę gauti savo finansinių reikalavimų patenkinimą anksčiau už kitus kreditorius. Jei teismas tenkintų ieškinį, minėti kreditoriai, su kuriais atsiskaitymas vyktų kaip su trečios eilės kreditoriais, o ne kaip su kreditoriais, kurių reikalavimai yra užtikrinti įkeitimu (hipoteka). BUAB „Elektra visiems“ šio atskirojo skundo pateikimo dienai yra gavusi piniginių lėšų iš įmonės skolininkų, todėl BUAB „Elektra visiems“ bankroto administratorius privalo spręsti klausimą dėl šių piniginių lėšų paskirstymo įmonės kreditoriams. Atsakovus atstovaujantis advokatas jau yra kreipęsis į bankroto administratorių dėl gautų piniginių lėšų paskirstymo, todėl realu, jog, administratoriui atsisakius skirstyti gautas pinigines lėšas, motyvuojant tuo, kad teisme yra nagrinėjamas ginčas dėl įkeitimo sandorių pripažinimo negaliojančiais, toks bankroto administratoriaus sprendimas gali sąlygoti tolesnius teisminius ginčus. Tuo atveju, jei piniginės lėšos būtų paskirstytos atsakovams, o teismas ieškinio reikalavimus tenkintų, tai iškiltų klausimas dėl išmokėtų lėšų susigrąžinimo iš atsakovų.

2. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeistų atsakovų teisių, kadangi prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis tik būtų sustabdytas piniginių lėšų išmokėjimas, tačiau prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neužkirstų kelio atsakovams patenkinti jų finansinius reikalavimus po šios civilinės bylos išnagrinėjimo, jei ieškinys bus atmestas.

Atasakovas L. L. atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, todėl prašo skundą atmesti, o pirmos instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Pateikia šiuos esminius nesutikimo su atskiruoju skundu argumentus:

1. Atsakovai pirmenybės teisę patenkinti savo turimus finansinius reikalavimus iš BUAB „Elektra visiems“ piniginių lėšų, gautų pagal elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartis, yra įgiję 2013 m. rugsėjo 30 d. tarp apelianto ir atsakovų sudarytų sutartinio įkeitimo sutarčių pagrindu, kurios nagrinėjamoje byloje yra ginčijamos. Nagrinėjamu atveju apie grėsmę apeliantui ieškinio patenkinimo atveju būtų galima spręsti, jeigu apeliantė pateiktų įrodymus, patvirtinančius piniginių lėšų, kurios apeliantės buvo gautos iš trečiųjų asmenų pagal elektros pirkimo – pardavimo sutartis, sumą ir pateikus įrodymus, kad yra priimtas atsakovams teisines pasekmes sukuriantis sprendimas dėl pagal elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartis gautų piniginių lėšų išmokėjimo atsakovams pirmumo tvarka pagal ĮBĮ 34 straipsnio reikalavimus. Kadangi ĮBĮ nenustato konkrečių terminų, per kuriuos bankroto procese gautos piniginės lėšos privalo būti išmokėtos įmonės kreditoriams, pirmos instancijos teismas pagrįstai netaikė laikinųjų apsaugos priemonių.

2. Apeliantui neatskleidus visų bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, teismas buvo suklaidintas dėl faktų, galinčių turėti įtakos sprendžiamam klausimui. Teikdama tiek prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tiek atskirąjį skundą, apeliantė nenurodė konkrečios iš J. L. gautų 72 007 Eur piniginių lėšų kilmės. Apeliantė šią sumą yra surinkusi iš daugelio trečiųjų asmenų už pagal elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartis tiektą elektros energiją ir tik vėliau šios lėšos buvo paskolintos buvusiam įmonės vadovui J. L.. Taigi šios piniginės lėšos turi būti neabejotinai paskirstytos atsakovams, turintiems pirmenybės teisę į savo finansinių reikalavimų patenkinimą iš apeliantės turto pagal ginčo įkeitimo sandorius.

3. ĮBĮ nenumato teisinio pagrindo neskirstyti bankrutavusios įmonės piniginių lėšų kreditoriams tuo atveju, jeigu kreditoriniai reikalavimai yra patvirtinti teismo, tačiau įmonės bankroto administratorius ginčija jų išmokėjimo eiliškumą.

4. Laikinosios apsaugos priemonės pagrįstai buvo netaikytos ir dėl to, kad jos neatitinka nagrinėjamoje byloje ieškiniu pareikštų reikalavimų pobūdžio. Laikinosios apsaugos priemonės galėtų būti pritaikytos tik tuo atveju, kai ieškovės bankroto administratorius priimtų sprendimą neskirti piniginių lėšų atsakovų finansiniame reikalavimams tenkinti pirmumo tvarka, o atsakovai tokį bankroto administratoriaus sprendimą apskųstų teismui.

Atsakovai V. D. ir M. P. su atskiruoju skundu taip pat nesutinka, prašo skundą atmesti, o pirmos instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimus į atskirąjį skundą grindžia iš tais pačiais argumentais kaip ir atsakovas L. L..

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju kvestionuojama pirmos instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalį, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui yra būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) ieškovo reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas; 2) nustatyta teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1499/2014). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą. Ieškinio pateikimas pats savaime nesuteikia ieškovui pranašumo atsakovų atžvilgiu ir atitinkamai nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi ištirti ir įvertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia šių priemonių ėmimosi būtinumą. Taigi, teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar prašyme dėl tokių priemonių taikymo nurodytų aplinkybių pakanka jų taikymui.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal BUAB „Elektra visiems“ bankroto administratoriaus ieškinį atsakovams L. L., M. P., V. D. ir Ž. E. dėl sandorių (įkeitimo lakštų) pripažinimo negaliojančiais. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nutartimi ieškovės bankroto administratoriaus prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti BUAB „Elektra visiems“ administratoriui UAB „Toplit“ skirstyti BUAB „Elektra visiems“ gautas pinigines lėšas atsakovams kaip hipotekos (įkeitimo) kreditoriams, buvo atmestas kaip nepagrįstas. 2016-02-17 ieškovės bankroto administratorius pateikė teismui pakartotinį prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti BUAB „Elektra visiems“ administratoriui UAB „Toplit“ skirstyti BUAB „Elektra visiems“ gautas pinigines lėšas atsakovams L. L., M. P., V. D. ir Ž. E. kaip hipotekos (įkeitimo) kreditoriams, kadangi yra ginčijamos įkeitimo sutartys, todėl kol kas nėra aišku, kurios eilės kreditoriai yra atsakovai. Iš sutartinio įkeitimo sandorių matyti, kad atsakovams yra įkeistos visos esamos ir būsimos UAB „Elektra visiems“ reikalavimo teisės į visas pinigines lėšas, gautinas pagal visas elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis, ieškovės UAB „Elektra visiems“ sudarytas su trečiaisiais asmenimis. Įvertinus minėtas faktines aplinkybes, sutiktina su pirmos instancijos teismo išvada, kad atsakovų reikalavimai pirmiausiai tenkinami ne iš visų BUAB „Elektra visiems“ gautų piniginių lėšų, o tik iš lėšų, gautų pagal elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis, ieškovės sudarytas su trečiaisiais asmenimis. Bylos medžiaga patvirtina, kad su pakartotiniu prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones bankroto administratorius pateikė duomenis apie gautas pinigines lėšas, kurios turi būti paskirstytos BUAB „Elektra visiems“ kreditoriams, tačiau iš pateikto mokėjimo nurodymo matyti, kad 72 007 Eur buvęs įmonės vadovas J. L. sumokėjo kaip paskolos grąžinimą. Taigi sutiktina su pirmos instancijos teismo nuomone, kad minėtos piniginės lėšos nėra lėšos, gautos pagal ieškovės sudarytas elektros energijos-pirkimo-pardavimo sutartis, iš kurių atsakovų reikalavimai turėtų būti tenkinami pirmiausia. Nors atsakovai atsiliepimuose į atskirąjį skundą ir nurodo, kad šios piniginės lėšos iš pradžių buvo gautos iš trečiųjų asmenų už pagal elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartis tiektą elektros energiją ir tik vėliau buvo paskolintos buvusiam įmonės vadovui J. L., tačiau jokių įrodymų, pagrindžiančių šiuos teiginius, į bylą pateikta nebuvo, todėl teismas neturi jokio pagrindo išvadai, jog ieškovė šiuo metu yra gavusi piniginių lėšų, kurios turi būti paskirstytos atsakovams kaip hipotekos kreditoriams.

Taip pat nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti tiesiogiai susijusios su nagrinėjama byla ir joje pareikštais reikalavimais. Kaip jau ir buvo minėta, nagrinėjamu atveju šioje byloje ieškovės bankroto administratorius prašo pripažinti negaliojančiomis ieškovės ir atsakovų sudarytus sandorius (įkeitimo lakštus). Tuo tarpu prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bankroto administratorius nurodo, kad būtina uždrausti BUAB „Elektra visiems“ administratoriui UAB „Toplit“ skirstyti BUAB „Elektra visiems“ gautas pinigines lėšas atsakovams kaip hipotekos (įkeitimo) kreditoriams. Sutiktina su atsakovais, kad ieškovės bankroto administratoriaus prašomos taikyti laikinosios apsaugos galėtų būti taikomos tik tuo atveju, jei būtų inicijuotas teisminis ginčas dėl ieškovės bankroto administratoriaus priimto sprendimo atsisakyti skirstyti atsakovams pinigines lėšas. Kaip patvirtina į bylą pateikti duomenys, toks sprendimas kol kas priimtas nėra. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad ĮBĮ nenustato konkrečių terminų, per kuriuos bankroto procese gautos lėšos turėtų būti išmokėtos įmonės kreditoriams, įskaitant ir kreditorius, turinčius pirmenybės teisę, kas taip pat suponuoja išvadą, kad nėra jokio faktinio pagrindo, pasinaudojant laikinųjų apsaugos priemonių institutu, uždrausti ieškovės bankroto administratoriui pagal elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartis gautas piniginės lėšas skirstyti atsakovams.

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas procesinės teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, o ieškovės bankroto administratoriaus atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ją pakeisti arba panaikinti, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 23 d. nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str. teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 23 d. nutartį palikti nepakeistą.