Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Valdo Meidaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Ridiko ir Evaldo Vanago,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios J. K. apeliacinį skundą dėl 2014 m. gruodžio 30 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo ji nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 3 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 str. 1, 2 d. 1 ir 6 p., šios bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu atsiprašyti nukentėjusiojo G. K. bei dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

J. K. nuteista už tai, kad 2014-08-23 apie 16 val., (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo kieme, norėdama sudrausminti mažametį nukentėjusįjį G. K., gimusį 2002-08-08, stipriai sugriebė jam už kairės rankos žasto ir purtydama jį padarė poodinę kraujosruvą kairiame žaste, t.y. smurtaudama nežymiai sutrikdė G. K. sveikatą.

Apeliaciniu skundu nuteistoji J. K. prašo panaikinti skundžiamą nuosprendį ir baudžiamąją bylą nutraukti. Cituoja skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį bei dėsto teismų praktiką dėl BK 140 str. Nurodo, jog kieme būnantys berniukai, tarp kurių buvo ir nukentėjusysis G. K., kabinėjasi prie jos sūnaus, dėl ko ji įvykio dieną žodžiu sudrausmino visus berniukus, tame tarpe ir nukentėjusįjį. Tačiau jokių fizinių veiksmų prieš vaikus nevartojo ir nelietė nė vieno vaiko. Tvirtina, kad byloje nėra surinkta jokių patikimų ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių jos tyčią nežymiai sutrikdyti nukentėjusiojo mažamečio sveikatą. Byloje esanti specialisto išvada tik patvirtina, jog G. K. buvo padarytas atitinkamas sveikatos sutrikdymas, tačiau tai neįrodo, kad sužalojimą padarė būtent ji. Apeliantė akcentuoja, jog nustatytas sužalojimas nukentėjusiajam galėjo būti padarytas ir buityje ar kitomis aplinkybėmis, o mažamečio nukentėjusiojo, jo draugų bei jų motinų, kurios tiesiogiai įvykio nematė, parodymai nėra pakankami jos kaltei konstatuoti. Be to, iš visų šių liudytojų parodymų akivaizdu, jog nė vienas asmuo neparodė, jog ji turėjo tyčią sužaloti mažametį nukentėjusįjį. Nurodo, kad apklaustų liudytojų parodymai yra prieštaringi, nagrinėjant bylą teisme šių prieštaravimų pašalinti nepavyko. Skunde tvirtinama, kad ji galėjo stipriau suimti nukentėjusiajam už rankos, tačiau jokio tikslo sužaloti ji neturėjo, kadangi įvykio metu ji tik aiškinosi susidariusią situaciją, kuri iškilo dėl galimo neteisėto nukentėjusiojo elgesio prieš jos sūnų. Pripažįsta, jog gali būti, kad įvykio metu galėjo elgtis neadekvačiai, tačiau šiuo atveju turi būti vertinamas ir realus atliktų veiksmų pavojingumas, juo labiau kad pagal teismų praktiką veika, kuri turi konkrečios nusikalstamos veikos požymių, tačiau iš esmės nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms, neturėtų būti vertinama kaip BK numatytos nusikalstamos veikos padarymas. Papildomai apeliantė pabrėžia ir tai, kad priimant skundžiamą nuosprendį buvo padarytas procesinių teisės normų pažeidimas, kadangi aprašomojoje teismo nuosprendžio dalyje nurodyta, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ji padarė BK 140 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką, nors ji yra nuteista pagal BK 140 str. 3 d.

Teismo posėdyje nuteistoji, jos gynėjas, nukentėjusioji ir prokurorė prašė skundą tenkinti ir baudžiamąją bylą nutraukti BK 38 str. pagrindu nukentėjusiajai susitaikius su nuteistąja.

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Išnagrinėjusi apeliacinį skundą, skundžiamą nuosprendį ir baudžiamąją bylą, o taip pat atlikusi įrodymų tyrimą teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, iš esmės tinkamai motyvavo savo išvadas. Teisėjų kolegijos nuomone, sprendžiant apeliantės J. K. kaltės klausimą pirmosios instancijos teismas esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, tinkamai kvalifikavo nuteistosios nusikalstamas veikas. Tačiau bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme atsirado naujos sąlygos ir pagrindas taikyti BK 38 str. ir šią baudžiamąją bylą nutraukti kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius.

Pagal BK 140 str. 3 d. baudžiamoji atsakomybė kyla asmeniui, kuris mušdamas, ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo, ar trumpam susargdino. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis į žmogaus kūną siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais. BK 140 str. 3 d. užtraukia baudžiamąją atsakomybę, kai aptarti veiksmai padaromi mažamečiui asmeniui, t.y. kai nukentėjęs asmuo yra jaunesnis nei 14 metų.

Pagal BK 38 str. 1 d. nuostatas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šio įstatymo pagrindu asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tik esant visoms jame išvardytoms būtinoms sąlygoms. BK 38 str. 1 d. numatyti pagrindai – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, o taip pat yra pagrindo manyti, jog asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Iš bylos duomenų matyti, kad 2014-08-26 Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriuje gavus nukentėjusiosios I. K. protokolą – pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 str. 3 d. Atliekant ikiteisminį tyrimą buvo nustatyta, kad G. K. 2014-08-23 buvo padaryta poodinė kraujosruva kairiajame žaste, kas kvalifikuota kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (14 b. l.). Apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu apeliantę pripažino kalta padarius jai inkriminuotą BK 140 str. 3 d. numatytą nusikalstamą veiką. Priimdamas šį nuosprendį teismas rėmėsi tyrimo metu surinktais bei teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais, t. y. nukentėjusiojo įstatyminės atstovės I. K. bei liudytojų L. M. ir K. D. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, kad jos iš savo sūnų sužinojo, jog kito berniuko (J.) mama priėjusi prie G. K. jam sugriebė už rankos ir papurtė; nukentėjusiojo mažamečio G. K. parodymais, duotais pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kad įvykio dieną prie jo priėjusi J. mama skausmingai įžnybė jam į kairį petį; mažamečių liudytojų D. D. bei R. M. parodymais, duotais pas ikiteisminio tyrimo teisėją, jog įvykio dieną būtent J. mama buvo priėjusi prie G. K. ir jam sužnybė kairį petį; specialisto išvada Nr. G (duomenys neskelbtini), kuria konstatuota, jog G. K. galimai 2014-08-23 padaryta poodinė kraujosruva kairiajame žaste, dėl kuro mažamečio sveikata buvo sutrikdyta nežymiai; įvykio vietos apžiūros protokolu bei daiktų apžiūros protokolais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmiau nurodyti duomenys visiškai pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo pripažinti įrodymais, patvirtinančiais, kad J. K. įvykio dieną išties stipriai sugriebė mažamečiui G. K. už kairės rankos ir purtydama jį padarė poodinę kraujosruvą.

Ikiteisminio tyrimo metu ir pirmos instancijos teisme nuteistoji nepripažino savo neteisėtų veiksmų prieš mažametį G. K.. Tačiau, papildomai apklausta apeliacinės instancijos teisme atnaujinus įrodymų tyrimą J. K. parodė, jog ji visiškai pripažįsta jai inkriminuotame kalinime nurodytus faktus, t. y. kad įvykio metu pakankamai stipriai sugriebė mažamečiui G. K. už kairės rankos žasto. Ji be to parodė, jog ikiteisminio tyrimo ir pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu ji tiesiog nesuprato vykstančio proceso, neįvertino galinčių kilti jai pasekmių, buvo išsigandusi, pasimetusi, nes procese neturėjo kvalifikuotos teisinės pagalbos. Šiuo metu ji atsiprašiusi tiek mažamečio G. K., tiek jo motinos, su jais susitaikė, gailisi dėl to, ką padarė ir tvirtina pasimokiusi iš savo klaidų. Aplinkybę, jog apeliantė atsiprašė, patvirtino ir apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apklausta mažamečio nukentėjusiojo atstovė I. K.. Ji nurodė, kad J. K. buvo atėjusi ir atsiprašė jos ir sūnaus, ji apeliantei atleido, su ja susitaikė ir jokių pretenzijų dėl šio įvykio jai neturi. I. K. taip pat neprieštaravo, jog baudžiamoji byla būtų nutraukta jai ir J. K. susitaikius.

Taigi, iš bylos duomenų matyti, kad apeliantė J. K. padarė nesunkų nusikaltimą, apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu visiškai pripažino savo kaltę, atsiprašė mažamečio G. K. bei jo įstatyminės atstovės, kurie jai atleido ir nuteistajai neturi jokių pretenzijų. Be to, apeliacinės instancijos teismo posėdyje tiek nukentėjusiojo atstovė I. K., tiek prokurorė sutiko su nuteistosios gynėjo prašymu taikyti BK 38 str. nuostatas ir baudžiamąją bylą nutraukti. Papildomai kolegija pažymi, jog J. K. skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė būdama neteista, nebausta administracine tvarka, darbovietėje dėl atliekamo darbo charakterizuojama iš esmės gerai.

Esant tokioms aplinkybėms kolegija konstatuoja, jog šiuo atveju yra visos sąlygos ir pagrindai taikyti BK 38 str., ir nuteistąją J. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, o baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 1 p., teismas

Rezoliucinė dalis

NUSPRENDĖ:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nuosprendį panaikinti.

Taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str., J. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 3 d., jai susitaikius su nukentėjusiais ir šią baudžiamąją bylą nutraukti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, J. K. panaikinti.

Išieškoti iš J. K. 5,79 € teismo proceso (pašto) išlaidų valstybei.