Kauno apygardos teismo nuosprendis

Teisėja Lina Lesinskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-375-594/2015

Pranešėjas Albinas Antanaitis Proceso Nr. 1-20-1-00776-2012-9

2015 m. gegužės 29 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Albino Antanaičio, teisėjų Algirdo Jaliniausko, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Gintarei Norkeliūnaitei, dalyvaujant prokurorui Audriui Armui, nuteistajam T. R. bei jo gynėjai advokatei Sandrai Pilkauskaitei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. R. (toliau – T. R.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo T. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. ir nuteistas 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 str. 4 d. ir 9 d., BK 65 str., T. R. paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme, nustatant galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę su 6 MGL (780 litų) (225 eurų) bauda, laisvės bausmę atliekant pataisos namuose.

R. G. civilinis ieškinys tenkintas, iš T. R. priteisiant 700 litų (202,73 eurų) turtinei žalai atlyginti.

K. G. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, iš T. R. priteisiant 100 litų (28,96 eurų) neturtinei žalai atlyginti.

S. K. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies iš T. R. priteisiant 260 litų (75,30 eurų) turtinei ir 150 litų (43,44 eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. R. skundžiamu teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. nuteistas už tai, kad jis 2012 m. lapkričio 25 d., laikotarpiu nuo 03.00 val. iki 09.00 val., būdamas bute, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), pagrobė automobilio „Mazda 323“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) raktelį, automobilio „Toyota Corola“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) raktelį, 170 litų vertės, mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, 30 litų vertės, priklausančius R. G., mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“, 150 litų vertės, priklausantį K. G., moterišką piniginę, 60 litų vertės, priklausančią S. K., su joje buvusiais: 80 litų, „Swedbank“ mokėjimo kortele, S. K. vardu išduotu vairuotojo pažymėjimu, asmens tapatybės kortele, bei iš kiemo pagrobė 950 litų vertės automobilį „Mazda 323“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 1992 metų laidos, raudonos spalvos, priklausantį R. G., tuo padarydamas R. G. 1150 litų, K. G. – 150 litų ir S. K. – 140 litų turtinę žalą.

Pabrėžiama, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai pakeitė T. R. taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti į suėmimą. Nuteistojo teigimu, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimas savaime negali pateisinti griežčiausios kardomosios priemonės skyrimo. Tokį savo sprendimą teismas turi motyvuoti. Nagrinėjamu atveju baudžiamąją bylą nagrinėjęs teismas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nuteistojo atžvilgiu paskirdamas suėmimą, tokį savo sprendimą iš esmės grindė vien tik skiriama laisvės atėmimo bausme bei siekiu įgyvendinti nuosprendžio vykdymą, nenurodydamas jokių suėmimo taikymo pagrindų ir motyvų (BPK 122 str. 6 d.). Nuteistojo vertinimu, analizuojamu atveju nebuvo nei jokio pagrindo, nei poreikio jo atžvilgiu taikyti griežčiausios kardomosios priemonės. T. R. teigimu, nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad jis būtų pažeidęs jam nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje ankščiau paskirtos kardomosios priemonės sąlygas, todėl rašytinio pasižadėjimo neišvykti pakeitimas griežtesne kardomąja priemone, atsižvelgiant į jos paskyrimo aplinkybes bei motyvus, BPK nuostatas, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimus, Lietuvos bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų reikalavimus ir jų taikymo aptariamoje situacijoje būtinumą, šioje situacijoje yra neteisėtas.

Prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą dalyje dėl per griežtos bausmės paskyrimo tenkinti paskiriant T. R. galutinę subendrintą 45 parų arešto bausmę ir pripažįstant, kad nuteistasis jau yra atlikęs jam paskirtą bausmę. Civilinį ieškinį sumažinti 500 litų.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo T. R. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Atsižvelgiant į šiuos nuteistojo apeliacinio skundo motyvus bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d. nuostatomis, nevertindama T. R. veiksmų kvalifikacijos ir jo veiksmų teisinio vertinimo, teisėjų kolegija patikrina baudžiamąją bylą tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu.

Dėl bausmės

Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam T. R. paskirtos bausmės, visų pirma pažymėtina, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Jos paskirtis tai galutinis rezultatas, kurio, nustatydama ir taikydama bausmes, siekia valstybė. Bausmės skyrimo tikslai, kurių visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, atskleidžiami BK 41 str.. Remiantis komentuojamo straipsnio nuostatomis, bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo, kurio realizavimas siejamas su adekvačios (proporcingos) padarytai nusikalstamai veikai bausmės paskyrimu, įgyvendinimą. Akivaizdu, kad kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 str.. Sutinkamai su komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 1 d. ir 2 d.). Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 str. 1 d. ir 2 d.). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Remiantis baudžiamosios teisės teorija šiuo klausimu, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (pvz. kasacinė nutartis Nr. 2K-7-45/2007).

Pagal BK 178 str. 2 d. asmuo, atvirai pagrobęs svetimą turtą arba <...> automobilį, arba <...>, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Įstatymas nenumato konkrečių sąlygų, kurioms esant teismas parenka vieną iš BK specialiosios dalies straipsnių sankcijoje numatytų bausmių rūšių. Tai išskirtinė teismo, nagrinėjančio baudžiamąją bylą, kompetencija. Tačiau teismas, spręsdamas asmeniui skirtinos bausmės rūšį bei jos dydį visgi turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės teismas, t.y. paskirti tokią bausmę, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai.

Šių duomenų kontekste tikrinant skundžiamo nuosprendžio teisėtumą matyti, kad apylinkės teismas, skirdamas T. R. bausmę, parinkdamas jos rūšį bei dydį, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, motyvus bei tikslus, kaltės formą, t.y. į tai, kad padarytas apysunkis tyčinis nusikaltimas iš savanaudiškų paskatų. Įvertino ir nuteistojo asmenybę, konstatuodamas, kad T. R. yra baustas administracine tvarka, baudos nesumokėjęs, teistas tris kartus, niekur nedirba ir nesimoko, yra nevedęs, kelis kartus buvo gydytas psichiatrijos ligoninėje pagal jam nustatytą diagnozę (adaptacijos sutrikimai, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, mišrūs ir kiti asmenybės sutrikimai). Pirmosios instancijos teismas nustatė vieną nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p). Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių - neįžvelgė. Atsižvelgdamas į šių aplinkybių visumą Kauno apylinkės teismas konstatavo, kad bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 str., nagrinėjamu atveju bus pasiekti T. R. paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, tačiau tokia pirmosios instancijos teismo išvada, įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybės, vertintina kaip nepagrįsta.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad T. R. yra nevedęs, turi tik pradinį išsilavinimą, nepaisydamas savo jauno amžiaus, niekur nedirba ir nesimoko, jokio legalaus pragyvenimo šaltinio neturi, jo paties teigimu, yra išlaikomas savo artimųjų. Šių aplinkybių kontekste vertinant T. R. inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdį bei jos pavojingumo laipsnį visgi sutiktina su apylinkės teismo išvada, kad automobilis ir kiti kartu su juo pasisavinti daiktai neteisėtais nuteistojo veiksmais buvo pavogti sąmoningai, siekiant juos užvaldyti, ką patvirtina ir faktinės bylos aplinkybės – nukentėjusiajam R. G. reikalaujant grąžinti pavogtus daiktus, T. R. juos žadėjo grąžinti, tačiau to nepadarė, pagrobtą telefoną „Samsung“ išsikeitė į kitą telefoną, kuriuo vėliau laisvai disponavo. Ši aplinkybė, teisėjų kolegijos vertinimu, neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei, parodo jo lengvabūdiškumą siekiant išvengti gresiančių teisinių pasekmių ar netgi atskleidžia jo cinišką požiūrį į baudžiamuoju įstatymu uždraustas veikas.

Tačiau, vertinant šių aplinkybių visumą, visgi atsižvelgtina į tai, kad nusikaltimo padarymo metu T. R. buvo vos sulaukęs pilnametystė (18 metų), mokyklą lankė tik iki 2010 metų, vėliau mokėsi namuose su savo motinos pagalba, daugiausia laiko praleidžia namuose, jokių artimų draugų neturi. Remiantis Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2012 m. gegužės 2 d. specialisto išvada, nuteistasis dažnai demonstruoja ketinimus nusižudyti, tokiu būdu siekdamas patraukti aplinkinių dėmesį į save, LSMUL KK Psichiatrijos kl. VPPS gydytas net keturis kartus: nuo 2011 m. sausio 17 d. iki 2011 m. sausio 29 d., nuo 2011 m. vasario 2 d. iki 2011 m. vasario 15 d., nuo 2011 m. vasario 28 d. iki 2011 m. kovo 3 d. ir nuo 2012 m. sausio 20 d. iki 2012 m. sausio 30 d., dėl konfliktų su savo tėvu, suicidinių ketinimų ir pan.. Yra nedidelių intelektinių ir emocinių galimybių asmenybė, itin sensityvus, nepasitikintis savimi, jo neadaptyvūs ir neracionalūs problemų sprendimo būdai sudaro sąlygas menkai argumentuotiems, momentinių impulsų ar įspūdžių poreikiu pagrįstiems poelgiams (b. t. 1, b. l. 109-110). Nors šios asmeninės nuteistojo charakterio savybės nėra esminis veiksnys nuo kurio vertinimo tiesiogiai priklauso jam skirtinos bausmės rūšis bei dydis, tačiau jų reikšmė nagrinėjamu atveju neturėtų būti sumenkinama ir į jas atsižvelgtina skiriant bausmę, tačiau įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, nuteistojo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, visgi nėra pagrindo konstatuoti, kad nuteistasis nusikaltimo padarymo metu pagal savo socialinę bandą prilygo nepilnamečiui ir nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų taikymas jam atitiktų šio kodekso 80 str. numatytą paskirtį.

Sprendžiant T. R. paskirtos bausmės teisėtumo klausimą, šiuo aspektu vertinant ir nuteistojo asmenybę, pažymėtina, kad apylinkės teismas, konstatuodamas išvadą dėl realaus laisvės atėmimo bausmės paskyrimo nuteistojo atžvilgiu, didelę reikšmę suteikė jo teistumo aptarimui. Akivaizdu ir neginčytina, kad ši aplinkybė bausmės paskyrimo atveju yra itin reikšminga, jos pagrindu galima spręsti apie kaltininko asmenybę, kaip linkusią/nelinkusią nusikalsti ir tokiu būdu parinkti tinkamiausią jam skirtinos bausmės rūšį ir dydį. Šių duomenų visumoje analizuojant nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagą matyti, kad T. R. 2014 m. gegužės 26 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu pagal BK 182 str. 3 d., 2014 m. liepos 11 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu – pagal BK 182 str. 3 d., 2014 m. spalio 14 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu – pagal BK 182 str. 1 d.. Skundžiamu Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu nuteistajam inkriminuota nusikalstama veika buvo įvykdyta 2012 m. lapkričio 25 d., kas, atsižvelgiant į vėliau T. R. atžvilgiu priimtus procesinius sprendimus, suponuoja išvadą, kad nusikaltimo padarymo metu jis, priešingai nei konstatuota apylinkės teismo nuosprendžiu, visgi buvo neteistas ir teistumo neturėjo. BK 55 str. inter alia nustatyta, kad asmeniui pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes; skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Nors apylinkės teismas pakankamai argumentuotai išdėstė savo poziciją dėl laisvės atėmimui alternatyvių bausmių – baudos, arešto ar laisvės apribojimo, numatytų BK 178 str. 2 d. sankcijoje, neskyrimo nuteistojo atžvilgiu, tačiau, vienas esminių tokio pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų – tiek bauda, tiek laisvės apribojimas T. R. atžvilgiu jau buvo skirtos ankstesniais teismo nuosprendžiais, tačiau tokios rūšies bausmių paskyrimas nebuvo efektyvus. Tačiau, atsižvelgiant į tai, jog Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu T. R. buvo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė už nusikalstamos veikos, įvykdytos 2012 m. lapkričio 25 d., padarymą, iki šio nusikaltimo įvykdymo T. R. buvo neteistas, aptariamas pirmosios instancijos teismo argumentas šių duomenų kontekste netenka prasmės ir suponuoja išvadą, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu T. R. turėjo būti paskirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, kaip pirmą kartą teisiamam asmeniui BK 55 str. prasme. Esant šioms aplinkybėms, darytina pagrįsta išvada, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pažeidė BK įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus bei nesilaikė vieningai formuojamos teismų praktikos, todėl skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nuosprendis dalyje dėl T. R. paskirtos bausmės keistinas BPK 328 str. 2 p. pagrindu.

Skiriant T. R. bausmę, parenkant jos rūšį bei dydį, atsižvelgiama į tai, kad apeliantas padarė apysunkį nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia bei savanaudiškais motyvais, nusikaltimas yra baigtas. T. R. turi vos pradinį išsilavinimą, niekur nedirba ir nesimoko, legalių pajamų neturi, yra išlaikomas savo artimųjų, yra nevedęs. Remiantis aukščiau aptartais duomenimis, T. R. ne kartą buvo gydytas psichiatrinėje ligoninėje dėl savo nestabilios psichinės būklės, diagnozuojant jam įvairaus pobūdžio adaptacijos sutrikimus, psichikos ir elgesio sutrikimus vartojant alkoholį, mišrius ir kitus sutrikimus. Po analizuojamo nusikaltimo įvykdymo T. R. buvo teisiamas dar tris kartus, baustas ir administracine tvarka, kas neabejotinai neigiamai apibūdina jo asmenybę, leidžia pagrįstai spręsti, jog jis yra linkęs nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio taisyklių.

Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į T. R. atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes. Bylos duomenimis nustatyta, ko neneigė ir pats nuteistasis, kad jis nusikaltimo padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, kas neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Konstatuojant šią išvadą, pažymėtina, kad pats T. R., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, betarpiškai patvirtino, kad automobilį pavogė tik todėl, kad tuo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir norėjo grįžti namo, pažymėdamas, kad po įvykio, net ir norėdamas prisiminti, kur paliko pagrobtą automobilį, to padaryti dėl prieš nusikaltimo padarymą vartoto alkoholio, jis negalėjo. Esant šioms aplinkybėms, abejoti apylinkės teismo išvada dėl T. R. atsakomybę sunkinančios aplinkybės (BK 60 str. 1 d. 9 p.) nustatymo, nėra objektyvaus pagrindo. Tačiau, analizuojant tiek paties apelianto parodymus, tiek byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismo posėdžio metu išklausius proceso dalyvių pasisakymų, visgi sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad Kauno apylinkės teismas nepagrįstai T. R. prisipažinimo padarius jam inkriminuotą nusikaltimą ir jo nuoširdaus gailėjimosi nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 str. 1 d. 2 p. prasme, tokio savo sprendimo skundžiamame nuosprendyje, be viso ko, ir visiškai nemotyvuodamas. Šiame kontekste vertinant T. R. parodymų visumą, pažymėtina, kad, sutinkamai su vieningai formuojama teismų praktika, nuoširdus savo kaltės pripažinimas neatsiejamas nuo to, kad kaltininkas besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus nusikalstamos veikos faktus, duoda teisingus parodymus, sutampančius su teismo nustatytomis esminėmis nusikalstamos veikos aplinkybėmis, kurios pripažintos įrodytomis. Šiuo aspektu T. R., tiek apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio, tiek ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padaryme visgi iš esmės pripažino, paaiškindamas ir jam inkriminuoto nusikaltimo įvykdymo aplinkybes, kiek vėliau, nurodydamas ir automobilio buvimo vietą, sutikdamas atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą. Savo parodymus nuteistasis patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu, remiantis jo išdėstytomis aplinkybėmis, jo atžvilgiu ir buvo suformuotas kaltinimas bei priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Pabrėžtina ir tai, kad aptariamos T. R. atsakomybę lengvinančios aplinkybės egzistavimą viso baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu įžvelgė ir kaltinimą nagrinėjamoje byloje palaikantis prokuroras. Tai, jog nuteistasis nurodė neprisimenantis kai kurių daiktų vagystės, nėra pagrindu padaryti išvadą, kad jis savo kaltės nepripažino. Įvertinus paminėtas aplinkybes T. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Aptariant T. R. teistumus, pažymėtina, kad remiantis LITEKO duomenimis 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujajai BK 190 str. redakcijai, T. R. padarytos nusikalstamos veikos, už kurių padarymą jis buvo nuteistas 2014 m. gegužės 26 d. ir 2014 m. liepos 11 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamaisiais įsakymais, buvo dekriminalizuotos, konstatuojant, kad BK 182 str. 3 d. įtvirtinta nusikalstama veika (už kurios padarymą T. R. ir buvo pripažintas kaltu), pasikeitus įstatymui neteko baudžiamojo nusižengimo požymių (atitinkamai 2015-02-20 ir 2015-02-02 nutartys). Tuo tarpu 2015 m. kovo 19 d. Prienų rajono apylinkės teismo nutartimi T. R. Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. nuosprendžiu inkriminuota nusikalstama veika, numatyta BK 182 str. 1 d., buvo perkvalifikuota į BK 182 str. 3 d.. Esant šiems duomenimis, iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio įžanginės dalies šalintinos aplinkybės, kad T. R. nuosprendžio priėmimo metu buvo teistas 2014 m. gegužės 26 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 182 str. 3 d. bei 2014 m. liepos 11 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 182 str. 3 d.. Šių duomenų pagrindu tikslintinos ir skundžiamo Kauno apylinkės teismo nuosprendžio įžanginėje dalyje išdėstytos aplinkybės, susijusios su 2014 m. spalio 14 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, vadovaujantis aptarta 2015 m. kovo 19 d. Prienų rajono apylinkės teismo nutartimi konstatuojant, kad T. R. buvo teistas 2014 m. spalio 14 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 str. 3 d., vadovaujantis BK 64¹ str., laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant nuo 22 iki 6 val. būti namuose, per 2 mėnesius užsiregistruoti darbo biržoje arba pradėti dirbti.

Atsižvelgiant į aptartų aplinkybių, reikšmingų bausmės skyrimui, visumą, įvertinus nuteistojo finansinę padėtį, sveikatos būklę, jam inkriminuoto nusikaltimo pavojingumą, padarymo aplinkybes, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, manytina, kad bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 str. nuostatose bus pasiekti T. R. paskyrus laisvės apribojimo bausmę. Tokia bausmė analizuojamu atveju visiškai atitinka jos skyrimo paskirtį ir pagrindus. Sutinkamai su BK 48 str. 2 d. laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. Vadovaujantis komentuojamo straipsnio nuostatomis, įvertinus visų aukščiau aptartų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, T. R. skirtina 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, vadovaujantis BK 48 str. įpareigojant jį per visą paskirtosios bausmės laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu. Sutinkamai su BK 48 str. 3 d., nuteistasis laisvės apribojimo laikotarpiu privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, Kauno apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu, skirdamas nuteistajam T. R. galutinę bausmę, nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, vadovaudamasis BK 63 str. 4 d., 9 d. bei 65 str. nuostatomis, subendrino su Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. nuosprendžiu T. R. paskirta ir neatlikta bausme. Atsižvelgiant į teisėjų kolegijos sprendimą pakeisti T. R. laisvės atėmimo bausmę į laisvės apribojimą, ši Kauno apylinkės teismo nuosprendžio dalis taip pat keistina.

Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. nuosprendžiu, taikant BK 64¹ str. nuostatas, T. R. buvo paskirta galutinė 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant nuteistąjį per visą paskirtosios bausmės laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu ir per 2 (du) mėnesius užsiregistruoti darbo biržoje arba pradėti dirbti. Ši bausmė, vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 9 d. ir 65 str. 2 d. buvo subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 11 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme jas iš dalies sudedant, paskiriant T. R. galutinę subendrintą 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuteistąjį per visą paskirtosios bausmės laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu ir per 2 (du) mėnesius užsiregistruoti darbo biržoje arba pradėti dirbti, per 6 (šešis) mėnesius atlyginti nukentėjusiajam turtinę žalą ir 6 MGL (780 litų) baudą. 2015 m. vasario 20 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi T. R. nuo 6 MGL dydžio baudos, paskirtos Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. teismo baudžiamuoju įsakymu buvo atleistas. 2015 m. vasario 2 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi T. R. buvo atleistas nuo bausmės paskirtos 2014 m. liepos 11 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo paskirta bausmė buvo subendrinta su 2014 m. gegužės 26 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme. Sprendžiant bausmių bendrinimo klausimą, pažymėtina ir tai, kad, LITEKO duomenimis 2015-03-19 Prienų rajono apylinkės teismo nutartimi 2014 m. spalio 14 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendis buvo pakeistas, perkvalifikuojant T. R. inkriminuotą nusikalstamą veiką iš BK 182 str. 1 d. į 182 str. 3 d., tačiau kaip matyti iš paminėtos nutarties, T. R. 2014-10-14 nuosprendžiu paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė (įpareigojant nuteistąjį per visą paskirtosios bausmės laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu ir per 2 (du) mėnesius užsiregistruoti darbo biržoje arba pradėti dirbti), palikta nepakeista (tokia išvada daroma įvertinus visą nutarties turinį).

Sutinkamai su BK 63 str. 1 d. nuostatomis, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę bausmę; skirdamas galutinę bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Komentuojamo straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad bausmės apėmimą teismas taiko, kai yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis; padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius; už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Analogiškos bausmių bendrinimo nuostatos taikomos ir skiriant bausmę, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą (BK 63 str. 9 d.). Nagrinėjamu atveju BK 178 str. 2 d. įtvirtintas nusikaltimas, remiantis BK 11 str. nuostatomis, priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai, tuo tarpu 2015 m. kovo 19 d. Prienų rajono apylinkės teismo nutartimi perkvalifikuota 2014 m. spalio 14 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu inkriminuota nusikalstama veika iš BK 182 str. 1 d. į 182 str. 3 d. sutinkamai su BK 12 str. nuostatomis, priskiriama baudžiamiesiems nusižengimams. Šių duomenų pagrindu spręstina, kad aptariamos nusikalstamos veikos (BK 178 str. 2 d. ir BK 182 str. 3 d.) labai skiriasi savo pavojingumu, yra priskiriamos skirtingoms kategorijoms (apysunkis nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas), todėl už jų padarymą paskirtos bausmės bendrinamos apėmimo būdu.

Esant šiems duomenims, T. R. šiuo nuosprendžiu paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį per visą paskirtosios bausmės laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., 9 d. apėmimo būdu subendrinama su Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. nuosprendžiu paskirta 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme, paskiriant T. R. galutinę subendrintą 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per visą paskirtosios bausmės laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu. Į bausmės laiką, įskaitytinas suėmime išbūtas laikas nuo 2014-12-30 iki 2015-05-29, vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms (BK 65 str. 1 d. 1 p. „b“p.p., 66 str. 2 d.). Atlikus įskaitymą yra pagrindas konstatuoti, kad nuteistasis bausmę yra atlikęs.

Atsižvelgiant į šiuo nuosprendžiu T. R. paskirtą bausmę, jos rūšį – laisvės apribojimas bei tai, jog nuteistasis yra laikomas atlikusiu bausmę, Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas panaikinama ir, vadovaujantis BPK 309 str. 1 d. 4 p., T. R., šioje baudžiamojoje byloje, nedelsiant paleidžiamas iš suėmimo teismo posėdžių salėje. Teismui nėra žinoma ar nuteistasis nėra suimtas kitoje byloje, todėl pažymėtina, kad iš suėmimo nepaleidžiamas asmuo, kuriam kardomoji priemonė – suėmimas paskirta kitoje byloje. Atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus dėl suėmimo skyrimo, pažymėtina, kad apylinkės teismas, skyręs nuteistajam realią laisvės atėmimo bausmę bei įvertinęs nuteistojo asmenybę, galėjo pakeisti taikytą kardomąją priemonę į griežtesnę, juolab, kad po šios nusikalstamos veikos padarymo, už kurią buvo teisiamas skundžiamu nuosprendžiu, nuteistasis buvo įvykdęs dar keletą nusikalstamų veikų, už kurias buvo nuteistas.

Dėl nukentėjusiojo R. G. civilinio ieškinio

Teisė dėl nusikalstamos veikos nukentėjusiam asmeniui gauti žalos atlyginimą įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 30 str. 2 d.. Ši konstitucinė nuostata įgyvendinama vadovaujantis ne tik baudžiamojo proceso teisės, bet ir civilinės, civilinio proceso teisės normomis. Tinkamas teisės normų, reglamentuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, aiškinimas ir taikymas užtikrina efektyvų dėl nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo turtinės ar neturtinės žalos patyrusio asmens teisės gauti žalos atlyginimą įgyvendinimą, kartu atsižvelgiant į kitų asmenų teises ir teisėtus interesus.

Pagal BPK atlyginama ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos padarinys, o tai reiškia, kad tarp nusikalstamos veikos, padarytos kaltu pripažinto asmens, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys. Sutinkamai su BPK 109 str., asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 115 str. 1 d., priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Pažymėtina ir tai, kad pagal BPK 113 str. 2 d., tais atvejais, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (pvz. kasacinė nutartis Nr. 2K-151-222/2015).

Šių duomenų kontekste analizuojant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį matyti, kad nukentėjusysis R. G. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 700 litų turtinės žalos atlyginimo (b. t. 1, b. l. 64), nukentėjusioji K. G. – dėl 5000 litų neturtinės (b. t. 3, b. l. 146) ir nukentėjusioji S. K. – dėl 260 litų turtinės ir 10 000 neturtinės žalos atlyginimo (b. t. 1, b. l. 69, b. t. 3, b. l. 147). Kaip matyti iš nuteistojo apeliacinio skundo, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalies dėl K. G. ir S. K. priteistų sumų neturtinės žalos atlyginimui jis neginčija, tačiau nesutinka su R. G. priteista 700 litų turtine žala, nurodant, kad automobilio variklio galvutės gedimas buvo dar iki automobilio vagystės, su tokiu gedimu aptariamas automobilis buvo ir parduotas, o tai T. R. teigimu, leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog pirmosios instancijos teismo išvada dėl R. G. civilinio ieškinio dalyje dėl 500 litų priteisimo, yra nepagrįsta. Su tokia nuteistojo pozicija sutinka ir aukštesnysis teismas.

R. G., apklausimas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, kad jo pareikštame civiliniame ieškinyje nurodyta 700 litų turtinę žalą sudaro: automobilis buvo murzinas, antifryzas visas rudas, praskelta variklio galva, kas kainuoja apie 500 litų. Papildomai nukentėjusysis pažymėjo, kad ši automobilio bėda, t.y. variklio galvos gedimas buvo ir seniau, tačiau, pasak jo, po T. R. nusikalstamos veikos padarymo, šis požymis pasimatė dar labiau, seniau buvo tik pradžia. To paties teisiamojo posėdžio metu R. G. patvirtino, kad aptariamą automobilį jis pardavė su tuo pačiu defektu už 550 litų (b. t. 3, b. l. 177). Esant šiems duomenims, atsižvelgiant į tai, kad automobilio defektas buvo dar iki automobilio pagrobimo fakto, duomenų, patvirtinančių, kad automobilio techninė būklė po nagrinėjamo įvykio pablogėjo, daroma išvada, kad R. G. civilinis ieškinys dalyje dėl 500 litų patirtos turtinės žalos yra nepagrįstas ir neįrodytas, todėl priteista suma atitinkamai mažintina, šioje dalyje keičiant Kauno apylinkės teismo nuosprendį BPK 328 str. 4 p. pagrindu. Tuo tarpu kitos nukentėjusiojo dėl T. R. neteisėtų veiksmų turėtos išlaidos – telefonas „Nokia“ (negrąžintas), automobilio „Toyota“ raktelio (gaminosi naują raktelį), teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrįstos, todėl priteistinos. Pažymėtina, jog nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad nurodyto automobilio raktelio kaina viešoje informacinėje erdvėje nurodoma 14 eurų, tačiau akivaizdu, jog tai yra orientacinė kaina, kuri nėra pagrindu pripažinti, kad nukentėjusiajam tokio rakto gamyba negalėjo kainuoti daugiau, juolab, kad nurodyta rakto gamybos vertė neprieštarauja sąžiningumo, protingumo kriterijams.

Dėl išlaidų už antrinę teisinę pagalbą priteisimo

Byloje gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos T. R., iki 2015 m. balandžio 22 d. sudaro 28,95 Eur (b. t. 4, b. l. 124).

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra privalomas (BPK 322 str. 1 d.) ir tai reiškia, kad nuteistųjų galimybės atsisakyti gynėjo yra ribotos. Nors nuteistajam ir nėra apribota teisė savo iniciatyva pasirinkti gynėją, tačiau būtina pažymėti, kad BPK 51 str. 3 d. numato pareigą, jog tokiu atveju kai gynėjo nėra pasikvietęs pats nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu nėra pakvietę kiti asmenys, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas privalo išaiškinti įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam, kad paskirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo turtinę padėtį, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, gali būti išieškotos į valstybės biudžetą šio Kodekso nustatyta tvarka. Taigi įstatyme įtvirtinta, kad tokios išlaidos gali būti išieškotos atsižvelgiant į turtinę padėtį, išskyrus nurodytas išimtis, be to, apie tai nuteistajam turi būti išaiškinta iš anksto. BPK 106 str. 2 d. numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 21 str. 6 d., kurioje be kita ko pasisakyta, kad grąžintinų antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydis nustatomas atsižvelgiant į šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 12 straipsnio 3 ir 5 punktus ir 14 straipsnio 5 dalį. Šiuo metu mechanizmas, kaip bylą nagrinėjantis teismas galėtų įgyvendinti minėtą įstatymo nuostatą įtvirtintas nėra. Pažymėtina, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 3 d. c p. numatyta, kad „Kiekvienas kaltinamas nusikaltimo padarymu asmuo turi mažiausiai šias teises: gintis pats arba padedamas savo paties pasirinkto gynėjo arba, jei neturi pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti ir, kai tai reikalinga teisingumo interesams, nemokamai gauti advokato pagalbą“, todėl įvertinus visumą išdėstytų įstatyminių nuostatų, atsižvelgiant į tai, kad pagal bylos medžiagą nuteistasis galimai atitinka reikalavimus dėl turtinės padėties, kuriai esant teisinė pagalba galėtų būti teikiama nemokamai, išlaidos advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu ir 4 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nuteistojo T. R. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nuosprendį:

T. R. už nusikaltimo, numatyto BK 178 str. 2 d., padarymą paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę ir, vadovaujantis BK 48 str. 6 d. 1 p. įpareigoti jį per visą paskirtosios bausmės laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., 9 d., paskirtą bausmę apėmimo būdu subendrinti su Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. nuosprendžiu paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, paskiriant T. R. galutinę subendrintą 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę ir vadovaujantis BK 48 str. 6 d. 1 p. įpareigoti jį per visą paskirtosios bausmės laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu. Į bausmės laiką įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2014 m. gruodžio 30 d. iki 2015 m. gegužės 29 d., vadovaujantis BK 65 str. 1 d. 1 p. b pp., vieną suėmime išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms ir laikyti atlikusiu bausmę.

T. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) šioje byloje 2014-12-30 nuosprendžiu paskirtą kardomąją priemonę - suėmimą, panaikinti ir jį iš suėmimo, taikomo šioje baudžiamojoje byloje, paleisti nedelsiant, teismo posėdžių salėje.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nuosprendį dalyje dėl nukentėjusiojo R. G. civilinio ieškinio: R. G. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir R. G. iš T. R. priteisti 58 eurus turtinei žalai atlyginti.

Pašalinti iš Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio įžanginės dalies duomenis dėl T. R. teistumo 2014 m. gegužės 26 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 182 str. 3 d. bei 2014 m. liepos 11 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 182 str. 3 d..

Patikslinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio įžanginę dalį dėl teistumo 2014 m. spalio 14 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, nurodant, kad T. R. buvo teistas 2014 m. spalio 14 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 str. 3 d., vadovaujantis BK 64¹ str., laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant nuo 22 iki 6 val. būti namuose, per 2 mėnesius užsiregistruoti darbo biržoje arba pradėti dirbti.

Likusią Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nepriteisti iš nuteistojo T. R. antrinės teisinės pagalbos tarnybos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.