Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Nida Vigelienė, susipažinusi su G. D. privataus kaltinimo skundu dėl baudžiamosios bylos proceso pradėjimo pagal LR BK 154 str. 1 d., 2 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas G. D. privataus kaltinimo skundas dėl baudžiamosios bylos proceso pradėjimo D. Z. atžvilgiu pagal LR BK 154 str. 1 d., 2 d. bei L. D. atžvilgiu. Skunde nurodoma, jog nusikaltimas, kuriuo pareiškėjas buvo kaltinamas, įvyko 2011-02-17, o 2011-02-19 „Lietuvos ryto“ dienraštyje korespondentė D. Z., pažeisdama nekaltumo prezumpcijos principą, išsamiai aprašė visas nusikaltimo detales iš nukentėjusiojo tėvo J. P. pasakojimo. Tą pačią dieną šis straipsnis buvo paskelbtas ir „Lietuvos ryto“ internetiniame puslapyje. Korespondentė nepasistengė sužinoti, kas įvyko iš tikrųjų, pateikė nukentėjusiojo tėvo pasakojimą kaip faktą. Savo straipsnyje ji pasirinko kaltintojo poziciją, paskelbė jo vardą ir pavardę, iš kur jis kilęs, išvadino jį šaltakrauju žudiku, pabaisa, buvo vartojami epitetai, kuriais buvo siekiama sustiprinti naujienos rezonansą, paversti ją sensacija, kad pritraukti skaitytoją. Siekdama savo tikslo žurnalistė pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją – šmeižtą apie jo elgesį jam inkriminuojamo nusikaltimo metu, kaip patvirtintą faktą, cituodama nukentėjusiojo tėvą ir pasiremdama teismo ekspertu. Buvo pateikta informacija, kad jis užpuolė V. P. miegantį apie 4 val. ryto, kad pabudęs V. P. bandė gintis, nes ant jo rankų ir tarpupirščiuose rasta daug žaizdų. Tokia informacija neatitiko tikrovės, nei byloje surinktos medžiagos, kadangi V. P. ne tik nemiegojo, bet pirmas pasiėmė į lovą peilį, pagal eksperto išvadą tarpupirštyje rasta tik viena žaizda. Tokiu būdu minėtu straipsniu korespondentė padarė LR BK 154 str. 1 d., taip pat LR BK 154 str. 2 d. numatytus nusikaltimus. Šis šmeižtas padarė žalos pareiškėjo garbei ir orumui, paniekino ir pažemino jį, paskirto pasitikėjimą juo, tame tarpe ir tų žmonių, kurie jį pažinojo kaip teisingą ir dorą žmogų, sudarė apie jį išankstinę nuomonę kaip apie žiaurų žmogžudį, užpuolusį kitą žmogų miegantį. Taip ji nuteikė prieš jį ne tik visuomenę, bet ir teismą, nagrinėjusį jo bylą, kuris turėjo išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją ir tikėjo jo kaltumu. Paviešintas Lietuvos ryto internetiniame tinklapyje straipsnis turėjo didelį atgarsį, sulaukė daug komentarų, kuriuose buvo niekinamas jis ir jo tėvai. Po šio ir kitų panašių sėjusių straipsnių prokuroras iškėlė jam kaltinimus, kad jis nužudė V. P. miegantį, bejėgiškos būklės, itin žiauriai. Tik po Apeliacinio teismo nuosprendžio buvo panaikinta kvalifikacija – bejėgiškos būklės. Žurnalistė nepaneigė viešai, kad ji apšmeižė jį, pasiremdama tėvo pasakojimu, tai patvirtina, kad ji tai padarė tyčia. Prašo pripažinti nukentėjusiaisiais jį ir jo tėvus, priteisti 30000 Lt moralinės žalos, o tėvams po 10000 Lt moralinės žalos.

Motyvuojamoji dalis

Privataus kaltinimo pareiškimas grąžintinas pareiškėjui.

LR BPK 412 str. 2 d. numatyta, kad privataus kaltinimo skunde ar pareiškime turi būti nurodyta: teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas, nusikalstamos veikos kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai, ir kitos esminės aplinkybės, duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes, nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta, skundas turi būti pasirašytas nukentėjusiojo, o 408 str. 2 d. numatytu atveju pareiškimas – nukentėjusiojo teisėto atstovo. LR BPK 412 str. 2 d. reikalavimų neatitinkantis pareiškimas grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

Pareiškėjas savo skunde kaltina D. Z. padarius LR BK 154 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką, t.y, tuo, kad ji apšmeižė G. D., kad jis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą per visuomenės informavimo priemonę ir spaudinyje. Faktas, kad pareiškėjas padarė labai sunkų nusikaltimą – nustatytas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, to neneigė ir pats pareiškėjas, todėl tai negali būti vertinamas kaip tikrovės neatitinkantis faktas. Straipsnyje, pateikiant informaciją visuomenei, buvo vadovaujamasi tikrovėje egzistavusiu faktu – kad pareiškėjas nužudė kambario kaimyną. Tai, kad žurnalistė pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą, nurodydama nusikaltimą padariusio asmens vardą ir pavardę iki nuosprendžio įsiteisėjimo, gali būti laikoma žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso pažeidimu, tačiau tai nesudaro LR BK 154 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėties.

Pareiškėjas nurodo, kad dėl D. Z. veiksmų nukentėjo jo tėvai, prašo pripažinti juos nukentėjusiaisiais, priteisti jiems neturtinę žalą, tačiau nenurodo nei jų vardų, nei pavardžių. Pagal LR BPK 407 str. nuostatas baudžiamųjų bylų dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, 148, 152, 154, 155, 165, 168 straipsniuose, 187 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 188, 313 straipsniuose, procesas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. BPK 408 str. 1 d. numatyta, jog privataus kaltinimo bylose skundą paduoda ir kaltinimą teisme palaiko nukentėjusysis. Teisme jis įgyja privataus kaltintojo statusą. Taigi, nukentėjusiuoju privataus kaltinimo byloje asmuo gali būti pripažintas ir kelti reikalavimus tik jo paties pareiškimo (skundo) pagrindu. LR BPK 408 str. 2 d. numato, jog jei nukentėjusysis dėl nepilnametystės, fizinių ar psichinių trūkumų negali pasinaudoti visomis nukentėjusiojo teisėmis, paduoti pareiškimą ir palaikyti kaltinimą teisme gali jo teisėtas atstovas. G. D. savo privataus kaltinimo skunde nepateikia jokių duomenų, kad jo tėvai negalėtų savo interesų atstovauti patys, jokių duomenų, sudarančių pagrindą jam kaip jų atstovui reikšti prašymus pripažinti nukentėjusiaisiais. Kadangi skunde nėra išreikšta pareiškėjo tėvų valia dėl prisijungimo prie pareiškėjo privataus kaltinimo skundo, ar valia atstovauti juos pareiškėjui, G. D. negali reikšti jų vardu jokių reikalavimų.

Kartu atkreiptinas pareiškėjo dėmesys ir į tai, kad pareiškėjas teismo prašo baudžiamojon atsakomybėn patraukti ne tik D. Z., bet ir laikraščio „Lietuvos rytas“ redaktorių L. D., tačiau teismui pateiktame skunde nėra nurodoma, kokia konkrečia nusikalstama veika pareiškėjas kaltina minėtą asmenį, kas akivaizdžiai neatitinka BPK 412 straipsnyje nurodytų reikalavimų. BPK 22 straipsnyje įtvirtinta, kad kaltinamasis turi teisę žinoti kuo yra kaltinamas, todėl skunde kiekvienam nusikalstamos veikos padarymu įtariamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuotas atskirai ir aiškiai, nurodant nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą ir kitas esmines aplinkybes.

Privataus kaltinimo tvarka teismui paduodamo skundo paskirtis ir funkcija - asmens apkaltinimas. Tokiu skundu asmeniui yra pareiškiamas kaltinimas, todėl tokio pobūdžio skunduose tiksliai ir aiškiai turi būti suformuluotos kaltinimo ribos. Netikslus kaltinimo formulavimas leidžia vertinti tai kaip skundo trūkumą, dėl ko skundas negali būti nagrinėjamas teisme ir turi būti grąžintas pareiškėjams. Esant išdėstytiems skundo trūkumams, konstatuotina, kad pareiškimas neatitinka įstatymo nustatytų reikalavimų. Kadangi įstatymas nenumato tokio pobūdžio skundo ar pareiškimo trūkumų šalinimo galimybės, skundą atsisakytina priimti ir jis grąžintinas skundą padavusiam asmeniui. Kartu pareiškėjui primintina, kad ši nutartis jam neužkerta kelio kreiptis į teismą pakartotinai, surašius įstatymo reikalavimus atitinkantį skundą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BPK str. , 407 str., 412 str. 3 d., teismas

nutarė:

Atsisakyti priimti G. D. privataus kaltinimo skundą dėl baudžiamojo proceso pradėjimo pagal LR BK 154 str. 1 d., 2 d., ir skundą grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.