- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-08-28
- Bylos Nr.
- 2-1496-169/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Violeta Erlickienė
- Ieškovas
- I. B.
- Atsakovas
- M. B.
- Trečiasis asmuo
- A. B., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių
- Advokatai
- Laima Markevičienė, Virginija Vainorienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovui M. B., tretiesiems asmenims Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių žemėtvarkos skyriui, A. B. dėl servituto žemės sklypui nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė I. B. kreipėsi į teismą ieškiniu, vėliau patikslintu, prašydama nustatyti atsakovui M. B. priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), servitutą 0.0643 ha žemės sklypo daliai, plane pažymėtai „S“ ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso viralinė 7I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), (toliau tekste – viralinė), kuri yra pastatyta atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kurio plotas 8,19 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), (toliau tekste – žemės sklypas). Pažymėjo, jog atsakovas sutiko, kad būtų statoma viralinė, o 2012-02-18 parašė raštišką sutikimą minėtos viralinės statybos užbaigimui ir teisinei registracijai. Taip pat žemės sklype yra pastatytas atsakovui nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas lAlm, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsys 211 b, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlis 311 m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas 4Ilž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinė 5Ilm, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), klėtis 611 m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinys k, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog, įgyvendindama savo, kaip viralinės savininkės, teises, ieškovė naudojasi atsakovui priklausančia žemės sklypo dalimi. Atsakovas sutikimo naudotis jam priklausančio žemės sklypo dalimi neduoda, nors tik per atsakovui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą ieškovė gali patekti į jai nuosavybės teise priklausančią viralinę. Ieškovė bandė geranoriškai tartis su atsakovu dėl servituto žemės sklypui nustatymo, 2012-09-26 išsiuntė atsakovui raštą, kuriame taip pat prašė geranoriškai susitarti ir duoti sutikimą dėl servituto nustatymo 8,19 ha žemės sklypui, kadangi tik nustačius servitutą ieškovė užsitikrintų teisę naudotis atsakovui priklausančio žemės sklypo dalimi. Ieškovei servitutas būtinas jos, kaip viralinės savininkės, teisėms įgyvendinti. Ieškovė buvo pasirengusi padengti visas būtinąsias išlaidas, reikalingas servitutui nustatyti, tačiau atsakovas į ieškovės pasiūlymą nereagavo, atsakymo į prašymą neatsiuntė, geranoriškai tartis atsisakė ir sutikimo dėl servituto nustatymo nedavė. Nustatytas servitutas leis viralinę naudoti pagal paskirtį, t. y. ieškovė be apribojimų galės patekti į viralinę nuo lauko keliuko pusės. Nustatytas servitutas minimaliai apribos žemės sklypo savininko (atsakovo) teises, nes atsakovui priklausantis žemės sklypo plotas yra 8,19 ha dydžio. Ieškovė prašo nustatyti servitutą 0.0643 ha žemės sklypo daliai, o likusia žemės sklypo dalimi atsakovas galės naudotis pagal paskirtį.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į ieškinį su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė atmesti ieškovės ieškinį kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas ir nurodė, jog 2011-02-24 Žemės ir pastatų dovanojimo sutartimi, patvirtinta Mažeikių rajono 1-ajame notarų biure, atsakovas sutiko priimti ir gavo savo nuosavybėn turtą su sąlyga, kad perleidžiamame gyvenamajame name iki gyvos galvos gyvens A. B. su sutuoktine I. B. bei 2012-07-25 pasirašyta notarine 2011-02-24 Žemės ir pastatų dovanojimo sutarties papildymo sutartimi, pagal kurią buvo patikslinti l ir 6 punktai, jog gyvenamajame name iki gyvos galvos gyvens A. B. ir sutuoktinė I. B.. Šios sąlygos išviešintos ir 2012-07-31 registruotos viešajame nekilnojamojo turto registre. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovas neduoda sutikimo naudotis jam priklausančio žemės sklypo dalimi. Ieškovė kartu su A. B. šių susitarimų pagrindu naudojasi gyvenamuoju namu su priklausiniais bei žemės sklypu. Be to, gyvendami ir naudodamiesi žemės sklypu A. B. ir ieškovė I. B. pasistatė viralinę, kurios įteisinimui atsakovas neprieštaravo ir davė sutikimą. Atsakovas neturi jokio intereso riboti tiek ieškovės I. B., tiek A. B. teisių ir teisėtų interesų, kuriuos jie realizuoja naudodamiesi gyvenamuoju namu, priklausiniais ir žeme. Ieškovei yra suteiktos galimybės naudotis ir žemės sklypu, reikalingu jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiai viralinei, todėl ieškovei nėra kliūčių realizuoti nuosavybės teisių į viralinę, esančią atsakovui priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė statydama viralinę ir ją registruodama savo vardu žinojo, kad jai nėra ribojimų naudotis žeme. Atsakovas niekada nesikišo į namų valdos naudojimą ir valdymą ir nesiruošia to daryti. Ieškovei siekiant tartis dėl servituto, atsakovas sutikimo nedavė, nes servituto nustatyti nėra būtina, kadangi ieškovė nevaržomai naudojasi tiek atsakovui priklausančiais nekilnojamaisiais daiktais, tiek jai priklausančiu nekilnojamuoju daiktu.
Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškinio reikalavimu sutinka, prašomas nustatyti servitutas nepažeis atsakovo nuosavybės į žemę. Pabrėžė, kad atsakovas turi teisę prašyti dėl servituto atsiradusių nuostolių atlyginimo.
Teismo posėdžio metu ieškovė patikslintą ieškinį prašė tenkinti visiškai jame nurodytais motyvais ir paaiškino, kad taikaus susitarimo su atsakovu nepavyko rasti. Servitutas reikalingas, kad būtų priėjimas prie viralinės, be to atsakovas pradėjo reikalauti, kad jam būtų mokama už žemę, ant kurios stovi viralinė. Patvirtino, kad atsakovas jai leidžia naudotis viraline, tačiau ji nori nekilnojamąjį turtą dovanoti, kadangi planuoja išsiskirti su vyru ir viralinėje negyventi, o jei ir gyventų, tai nenustačius servituto, ateityje atsakovas gali trukdyti naudotis viraline. Šiuo metu nei atsakovas, nei kas kitas netrukdo naudotis viraline ir žemės sklypu. Pabrėžė, kad žemės sklypui servitutą reikalinga nustatyti, kad galėtų viralinę su nustatytu žemės sklypui servitutu padovanoti.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė, antrindama ieškovei, paaiškino, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiai viralinei nėra priskirtas žemės sklypas, todėl tam, kad ieškovė galėtų naudotis viraline – prieiti prie pastato, valyti langus, remontuoti stogą ir t. t., būtina nustatyti servitutą 0.0643 ha žemės sklypui. Ieškovė sutinka mokėti už nustatytą servitutą. Pabrėžė, kad nutraukus santuoką ieškovė neturės galimybės naudotis statiniais ir žemės sklypu. Ieškovė, siekdama dovanoti jai priklausančią viralinę, susidūrė su problema, kad dovanojamo daikto nenori priimti apdovanotasis, kadangi nėra priėjimo prie viralinės, t. y. nėra nustatytas žemės sklypo 0.0643 ha, ant kurio stovi viralinė, servitutas.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovas palaikė atsiliepime į patikslintą ieškinį išdėstytus motyvus, patikslintą ieškinį prašė atmesti ir paaiškino, kad neriboja ieškovės teisių į jos nuosavybę. Kai ieškovės padovanos jai priklausančią viralinę, tai jis su asmeniu, kuriam priklausys viralinė, tarsis dėl servituto nustatymo ir dėl mokesčio už naudojimąsi jam priklausančio žemės sklypo dalimi. Sutiktų, jei servitutas būtų nustatytas terminuotai, dovanojimo sutarties laikotarpiu. Pažymėjo, jog pagal dovanojimo sutarties sąlygas jis negali reikalauti iš ieškovės mokesčio už naudojimąsi jam priklausančio žemės sklypo dalimi.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė patikslintą ieškinį prašė atmesti ir paaiškino, kad ieškovės nurodytos darytinos dovanojimo sutarties išlygos yra niekinės, kadangi dovanojimo sutartis nėra nuginčyta. Dovanojimo sutartimi ieškovei yra suteikta teisė naudotis nekilnojamu turtu nurodytu sutartyje, t. y. žemės sklypu, gyvenamuoju namu ir t. t., ir ji šia suteikta teise naudojasi, o atsakovas savo veiksmais jai dovanojimo sutartimi aptartų teisių neriboja. Atsakovas nevaržo ieškovės teisės dovanoti jai priklausančią viralinę, o ateityje, kai padovanojus viralinę iškils žemės naudojimo klausimas, tada apdovanotasis galės kreiptis dėl servituto nustatymo. Pabrėžė, kad ieškovei pradėjus ištuokos procesą, ji su savo sutuoktiniu pasidalins santuokos metu įgytą turtą, turtines teises ir pareigas, tuo metu bus sprendžiami ir klausimai susiję su žemės sklypo naudojimu.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo A. B. teismo posėdžio metu ieškinio nepripažino ir nepalaikė atsakovo atsiliepimo, paaiškino, kad pagal dovanojimo sutartį jis ir jo sutuoktinė, t. y. ieškovė, iki gyvos galvos naudojasi sutartyje nurodytu nekilnojamu turto joje aptartomis sąlygomis.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Iš byloje esančio Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas Nr. (duomenys neskelbtini), k. v., esantis (duomenys neskelbtini), ir jame esantys pastatai: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), klėtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti statiniai – šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovui M. B.. Atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esantis pastatas – viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (adresas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise – ieškovei I. B. (58–62 b. l.). 2011 m. vasario 24 d. Žemės ir pastatų dovanojimo sutartimi atsakovo tėvas, trečiais asmuo, A. B. padovanojo savo sūnui M. B. minėtą žemės sklypą, gyvenamąjį namą, kiemo rūsį, sandėlį, tvartą, malkinę, klėtį, šulinį, esančius (duomenys neskelbtini), su sąlyga, kad perleidžiamame gyvenamajame name iki gyvos galvos gyvens trečiasis asmuo A. B. su savo sutuoktine ieškove I. B., gim. (duomenys neskelbtini), (53–54 b. l.). Ieškovė kartu su savo sutuoktiniu A. B. pagal dovanojimo sutartį likusi gyventi atsakovui perleistame gyvenamajame name naudojosi atsakovui priklausančiu žemės sklypu ir pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini), pasistatė viralinę (2012-02-23 deklaracija apie statybos užbaigimą). Atsakovas 2012-02-18 raštu sutiko, kad viralinė būtų įregistruota A. B. ir I. B. vardu (13 b. l.). Ieškovė 2012-03-29 Turto pasidalijimo sutarties Nr.1655 pagrindu įregistravo juridinį faktą, kad viralinė yra jos asmeninė nuosavybė. Atsakovas ir trečiasis asmuo A. B. 2012-07-25 sutartimi patikslino, t. y. papildė 2011-05-24 žemės ir pastatų dovanojimo sutarties 1 punktą – „su sąlyga, kad perleidžiamame name iki gyvos galvos gyvens pats (A. B.) ir jo sutuoktinė I. B., gimusi (duomenys neskelbtini), ir 6 punktą – „su sąlyga, kad dovanotojas A. B. ir jo sutuoktinė I. B. iki gyvos galvos gyvens perleidžiamame name“ (57 b. l.). Šios sutarties pakeistos sąlygos nuo 2012-07-31 yra registruotas valstybinėje įmonėje „Registrų centras“. Ieškovės vardu jos atstovė advokatė Virginija Vainorienė 2012-09-26 pranešimu Nr.12/09-03 kreipėsi į atsakovą dėl servituto nustatymo žemės sklypui, esančiame (duomenys neskelbtini), (11–12 b. l.). Teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino, kad ieškovė kreipėsi į jį dėl jam priklausančio žemės sklypo dalies servituto nustatymo, tačiau į pranešimą neatsiliepė, kadangi ieškovei netrukdė naudotis jai priklausančia viraline ir nemanė, kad būtina žemės sklypui nustatyti servitutą. Ieškovė, duodama paaiškinimus, taip pat patvirtino, kad atsakovas jai netrukdo naudotis viraline, o servitutas žemės sklypui bus reikalingas, jei ji išsituoks su sutuoktiniu trečiuoju asmeniu A. B. arba, jei ateityje norės sudaryti dovanojimo sandorį. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu nepateikė įrodymų apie planuojamą dovanojimo sandorį ar pradėtą ištuokos su sutuoktiniu procesą.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis įtvirtina konstitucinį nuosavybės neliečiamumo principą. Nuosavybės teisė, kaip daiktinė teisė, yra absoliutaus pobūdžio. Tai reiškia, kad savininkas šią teisę gali naudoti prieš visus asmenis (erga omnes). Jis gali reikalauti jo, kaip savininko, teisių nepažeidinėti ir iš bet kurio pažeidėjo gali reikalauti pašalinti pažeidimus, nepriklausomai nuo to, ar jie susiję su valdymo netekimu. Nuosavybės absoliutumas nereiškia, kad ši teisė negali būti varžoma. Nuosavybės teisė, kaip civilinio pobūdžio teisė, gali būti varžoma tik įstatymo ar įstatymo pagrindu – teismo (CK 1.2 straipsnio 2 dalis). Servituto nustatymas yra įstatymo pagrindu atliekamas civilinės nuosavybės teisės ribojimas.
Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (CK 4.111 straipsnio 1 dalis). Tai išvestinė daiktinė teisė, suteikianti galimybes jos turėtojui naudotis svetimu daiktu, nustatoma savanoriškai arba priverstinai. Vienas iš priverstinių servituto nustatymo būdų yra jo nustatymas teismo sprendimu. Teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (CK 4.126 straipsnio 1 dalis). Servituto nustatymas teismo sprendimu įgyja ultima ratio pobūdį. Atitinkamai formuojama ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, sprendžiant su servituto nustatymu susijusius klausimus, būtina siekti abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebūtų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebūtų sprendžiamos kito asmens teisių sąskaita (LAT 2008-10-07 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-469/2008). Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, jos ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims, todėl nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, nes jam taip yra naudingiau ar patogiau (LAT 2007-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2007).
Taigi, sprendžiant dėl servituto nustatymo, esminis klausimas yra jo būtinumas. Konstatavus, kad servitutas yra būtinas, atsiranda pagrindas jį nustatyti.
Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų (servituto plano), bylos nagrinėjimo metu šalių duotų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausanti viralinė yra pastatyta atsakovui priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kurio dalis yra aptverta, ieškovei pagal 2012-07-25 sutartimi patikslintą, t. y. papildytą 2011-05-24 žemės ir pastatų dovanojimo sutartį, yra nustatyta teisė iki gyvos galvos gyventi atsakovui priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris yra minėtame atsakovui priklausančiame žemės sklype, ir atsakovė naudojasi jai suteikta teise – gyvena minėtame name, be apribojimų naudojasi žemės sklypu, t. y. nekliudomai gali patekti tiek į gyvenamąjį namą, priklausantį atsakovui, tiek į jai asmeninės nuosavybės teise priklausančią viralinę.
Byloje nėra duomenų, kad atsakovas ieškovei trukdytų naudotis jai priklausančia viraline, priešingai, jis 2012-02-18 sutiko, kad atsakovė ir trečiasis asmuo A. B. galėtų viešojoje įstaigoje „Registrų centras“ įregistruoti viralinę jų vardu, be to, sudarant dovanojimo sandorį buvo nustatyta sąlyga, kad perleidžiamame gyvenamajame name iki gyvos galvos gyvens trečiasis asmuo A. B. ir jo sutuoktinė ieškovė I. B..
Teismas pažymi, kad ieškovės nurodyti argumentai, jog jai ateityje gali iškilti poreikis naudotis atsakovo žeme pagal jos parengtą schemą dėl žemės sklypo 0.0643 kv. m servituto, yra reikšmingi tiek, kiek jie objektyviai, bet ne subjektyviai pateisina ieškovės norus riboti atsakovo nuosavybės teises.
Ieškovė, duodama paaiškinimus, išreiškė ketinimą sudaryti viralinės dovanojimo sandorį, tačiau jos ketinimai neturi reikšmės servituto nustatymo poreikio objektyvumui, kadangi vien ta aplinkybė, kad viralinė stovi atsakovui priklausančiame žemės sklype, nesudaro pagrindo riboti atsakovo teisės į jam priklausantį žemės sklypą, be to, ieškovės prašomo servituto nustatymas sukeltų nepatogumų tiek atsakovui, tiek trečiajam asmeniui A. B., kuris kartu su ieškove gyvena vienoje sodyboje, taip pat keistųsi atsakovui priklausančio žemės sklypo ribos, atsakovui sklypą reikėtų padalinti į dalis. Pažymėtina, kad ieškovė, statydama viralinę, žinojo, kad pastatą stato ne jai asmeninės nuosavybės teise, o atsakovui priklausančiame žemės sklype, kadangi pagal 2011-05-24 žemės ir pastatų dovanojimo sutartį į žemės sklypą nuosavybės teisė perėjo atsakovui, o ieškovė viralinės statybos užbaigimą viešojoje įstaigoje „Registrų centras“ deklaravo tik 2012-02-23.
Teismo posėdžio metu nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nustatyti ieškovės prašomą 0.0643 ha žemės sklypo servitutą, plane pažymėtą „S“, atsakovui priklausančiame žemės sklype nėra pagrindo, nes ieškovei nekyla nepatogumų norint patekti į jai asmeninės nuosavybės teise priklausančią viralinę, t. y. nenustačius žemės servituto, išlieka galimybė normaliomis sąnaudomis naudotis pastatu pagal paskirtį, be to, ieškovė gyvena atsakovui priklausančiame gyvenamajame name, kuris taip pat stovi minėtame sklype ir ji netrukdomai naudojasi atsakovui priklausančiu žemės sklypu, todėl akivaizdu, kad ieškovė nuosavybės teisę į jai priklausančią viralinę gali įgyvendinti neapribojant žemės savininko teisių servituto pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju servituto nustatymas nėra objektyviai būtinas, kadangi ieškovė gali nevaržomai įgyvendinti savo, kaip pastato savininkės, daiktines teises naudojantis viraline, todėl ieškovės ieškinys atmestinas (LR CK 4.111, 4.126, 4.129 straipsniai, LR CPK 178 straipsnis).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (LR CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas patyrė 600 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (87–89 b. l.), kurios ieškinį atmetus priteistinos atsakovo naudai iš ieškovės (CPK 98 straipsnis). Be to, nagrinėjant bylą susidarė 21,97 Lt pašto išlaidų, kurios buvo apmokėtos teismo lėšomis, todėl atmetus ieškinį jos priteistinos valstybei taip pat iš ieškovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės I. B. 600 Lt (šešis šimtus litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti atsakovui M. B..
Priteisti iš ieškovės I. B. 21,97 Lt (dvidešimt vieną litą 97 ct) pašto išlaidų į valstybės biudžetą.
Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.